energetika

Vyraujant rekordinėms elektros energijos kainoms verslininkai jau žada ir bankrotus, ir atleidimus. Kol kas verslai reikiamos valstybės pagalbos nesulaukia. Tad kas laukia darbuotojų? Ar tikrai energijos kainų šokas atneš atleidimų bangą? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas ir „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Italijos energetikos milžinė „Eni“ pirmadienį pareiškė esanti pasirengusi suteikti 20 mln. eurų garantiją, kad būtų atnaujintas rusiškų dujų tiekimas per Austriją, kuris buvo sustabdytas esą dėl reguliavimo pokyčių. Dujų tiekimas buvo sustabdytas šeštadienį, nes Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ nesugebėjo suteikti naujai nustatytos garantijos operatoriui, gabenančiam dujas iš Austrijos į Italiją, pareiškė „Eni“ generalinis direktorius Claudio Descalzi.

Europos Sąjungos (ES) šalims reikėtų sumažinti dujų vartojimą 9–13 proc., kad per šildymo sezoną nebūtų išnaudotos visos saugyklose laikomos atsargos, jei tiekimas iš Rusijos nuo lapkričio 1 dienos visiškai nutrūktų, rašoma pirmadienį paskelbtoje Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) dujų rinkų ketvirčio ataskaitoje, kurią cituoja „Deutsche Welle“. TEA skaičiavimais, jeigu ES šalys per šildymo sezoną sumažins dujų vartojimą 9 proc.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ įsteigė Atsinaujinančios energetikos centrą.  Spalio 1 dieną įsteigtas centras koordinuos naujų atsinaujinančios energetikos elektrinių ir baterijų projektų prijungimą prie Lietuvos elektros perdavimo tinklo, pranešė bendrovė.  Centrui laikinai vadovaus „Litgrid“ perdavimo tinklo departamento direktorius Vidmantas Grušas, nuolatinio vadovo atranka bus paskelbta spalio mėnesį.

Latvijos parlamentas priėmė naują įstatymą, kuriuo švelninami reikalavimai energijos gamybos ir tiekimo objektų, įskaitant vėjo jėgainių parkų ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo, statybai. Įstatymas parengtas siekiant skatinti atsinaujinančios energijos gamybą, taip pat padidinti Latvijos energetikos sektoriaus saugumą ir nepriklausomybę, teigiama Saeimos spaudos tarnybos pranešime.

Europos Sąjungos energetikos ministrai penktadienį pasiekė politinį susitarimą dėl rugsėjo viduryje Europos Komisijos pateiktų pasiūlymų, skirtų padėti skubiai sumažinti rekordines elektros kainas vartotojams. Susitarimu nustatytos bendros priemonės, kuriomis bus siekiama mažinti elektros paklausą ir surinkti bei perskirstyti energetikos sektoriaus perteklines pajamas galutinių vartotojų naudai.

Rugsėjį dar beveik 10 tūkst. buvusių nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas Energija“ vartotojų pasirinkus kitą tiekėją bei kiek atpigus elektrai, mažėja ir valstybės kompensacijų likusiems įmonės klientams poreikis – iš valstybės biudžeto spalį tam reikės maždaug 1,85 mln. eurų, arba 2 kartus mažiau nei planuota anksčiau. Be to, spalį mažėja ir garantinio tiekimo tarifas.   Pagal pradinį vertinimą šios kompensacijos valstybei turėjo kainuoti apie 4 mln. eurų per mėnesį.

Už energetiką atsakinga Europos Komisijos narė Kadri Simson palaiko siūlymą įvesti kainų lubas iš Rusijos importuojamoms dujoms.  „Turime panaikinti paskatas Rusijai manipuliuoti (tiekiamų dujų – BNS) kiekiais ir atsakymas yra aiškus – turime pasiūlyti kainų viršutinę ribą visoms rusiškoms dujoms, ne tik patenkančioms dujotiekiais, bet ir SGD (suskystintoms gamtinėms dujoms – BNS)“, – penktadienį prieš neeilinės energetikos ministrų tarybos posėdį Briuselyje  žurnalistams sakė K. Sims...

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį susitinka su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite aptarti paramą verslui dėl itin išaugusių energetikos išteklių kainų.  „Prezidentas aptars paramos priemones verslui energijos kainų šoko akivaizdoje“, – BNS sakė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.  A. Armonaitės atstovė Inga Simanonytė BNS teigė, jog bus kalbama apie ilgalaikius ir trumpalaikius sprendimus, lengvatines paskolas, mokesčių atidėjimą, investicijas į ateitį.

Panevėžio savivaldybė pirmoji tarp šalies didmiesčių nuo pirmadienio pradeda šildyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Pasak miesto administracijos vadovo, ar bus pradėti šildyti ir kiti pastatai, lems oro temperatūra.  „Šią savaitę padarėme visų miesto darželių apklausą – 80 proc. prašė įjungti šilumą, mokyklos dar dvejoja, tačiau kitą savaitę, jei oras nesikeis, greičiausiai šildymas bus įjungtas ir joms“, – BNS sakė savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna.

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) siūlant tinkamiems komerciniams saulės jėginių projektams leidimus išduoti proporcingai sumažinant galią (pro rata principu), jei bendra jų galia viršys 2 GW ribą, projektų vystytojai tokiam siūlymui nepritaria. VERT vadovas teigia, jog reguliuotojas gali atsižvelgti į rinkos dalyvių nuomonę ir atsisakyti siūlomos tvarkos.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad į būsimąją Europos Vadovų Tarybą (EVT), kur bus tariamasi dėl energetikos, turėtų važiuoti premjerė Ingrida Šimonytė, o ne prezidentas Gitanas Nausėda. Pasak jo, labai tikėtina, kad energijos kainų pažabojimo planą turės aptarti Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiai, dėl jo nesutariant žemesniu lygiu. „Yra didžiulė tikimybė ir šiandien taip, kaip klostosi situacija, atrodo, kad sprendimai bus priimti Europos Vadovų Taryboje.

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas trečiadienį pareiškė, kad norėtų aptarti su Suomijos vyriausybės vadovais tarpvyriausybinį susitarimą dėl suskystintų gamtinių dujų (SGD) plaukiojančios saugyklos ir pakartotinio dujinimo įrenginio būsimo bazavimo, tačiau Suomija „nelabai noriai bendrauja šia tema“. Kalbėdama per vyriausybės valandą parlamente premjerė pabrėžė, jog kol šis susitarimas nepakeistas, jis ir toliau galioja.

Valstybinė energetikos reguliuotojų taryba (VERT) prognozuoja, jog nuo naujųjų elektra gali kainuoti net apie 63,5 centus už kilovatvalandę. Energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas sutinka, kad ateinanti žiema bus sunki, bet į situaciją žvelgia optimistiškai, nes esą jau išgyvenome blogiausių dujų kainų piką. Pokalbis su V. Jankauskas – TV3 žinių „Dienos komentare“. Jūs energetikos srityje jau ne vieną dešimtį metų ir puikiai matote situaciją.

Penktadienį Briuselyje renkantis Europos Sąjungos (ES) transporto ir energetikos ministrams, Lietuvos ir dar 14-kos šalių ministrai ragina Komisiją pasiūlyti nustatyti dujų kainos viršutinę ribą. Pasak jų, būtina išspręsti rimčiausią – didmeninės dujų kainos – problemą.

Energetikos rinkos reguliatorius sako, kad nepriemoka visuomeninei elektros tiekėjai bendrovei „Ignitis“, susidariusi tarp elektros rinkos kainos ir vartotojams nustatytos visuomeninės kainos, antrąjį šių metų pusmetį sieks apie 55 mln. eurų – beveik du kartus mažiau nei skelbė finansų ministrė. „Mes skaičiuojame skirtumą, kuris yra susidaręs. Pagal šios dienos prognozę sudaro apie 55 mln.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jo pasitikėjimas interpeliaciją atlaikiusiu energetikos ministru Dainiumi Kreiviu priklausys nuo derybų Europos Sąjungoje ir su Švedija „Aš žiūriu ir žvelgiu į tai, kaip seksis ministrui Kreiviui įgyvendinti tas užduotis, kurios jam yra duotos“, – LRT televizijai antradienį transliuotame interviu sakė šalies vadovas.

Apie 2,1 tūkst. Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojamos bankrutuojančios elektros tiekėjos „Inter RAO Lietuva“ kreditorių pateikė maždaug 43 mln. eurų reikalavimų, tačiau kreditoriai kol kas patvirtino daugiau nei 30 mln. eurų, sako įmonės bankroto administratorius.  „Iš viso įmonei apie 2,1 tūkst. kreditorių pareiškė reikalavimų, kurių bendra suma yra apie 43 mln.

Estijos dujų tiekėjų asociacija „Eesti Gaasiliit“ perspėja, jog Suomijos išnuomotas suskystintų gamtinių dujų (SGD) išdujinimo laivas vos patenkins šios šalies poreikius artėjančią žiemą, todėl Estija turėtų kuo skubiau pati išsinuomoti tokį laivą, kuris iš dalies patenkintų ir Latvijos poreikius.

Seimo dauguma savo balsais neleido, kad įvyktų interpeliacija energetikos ministrui Dainiui Kreiviui. Nepavykusi interpeliacija nereiškia, kad tuo opozicija baigė savo darbą. Galbūt pozicija mano priešingai, bet mes esame pasiruošę ir toliau kelti klausimus bei teikti konstruktyvius pasiūlymus. Tą daryti privalome, nes Lietuvos žmonės laukia sprendimų, rašoma politiko komentare.

Apskaičiuoti sumą, kiek lėšų reikės gyventojų elektros ir dujų kainų subsidijoms, Finansų ministerijai yra sudėtinga dėl nuolat kintančių jų kainų, sako ministrė Gintarė Skaistė. Ji pripažįsta, kad biudžete tam reikės numatyti „ženklias“ sumas.   „Vertiname labai daug alternatyvų ir įvairiausių variantų, kaip galėtų atrodyti elektros ir dujų kainų augimo dalies subsidija“, – Darbo partijos frakcijoje antradienį sakė finansų ministrė, atsakydama į „darbiečio“ Vytauto Gapšio klausimą.

Iš dviejų „Nord Stream“ dujotiekių, jungiančių Rusiją ir Europą, įvyko nepaaiškinamų nuotėkių, antradienį pranešė Skandinavijos šalių pareigūnai. Tai, kad keli nuotėkiai įvyko per tokį trumpą laiką ir netoli vienas nuo kito, kelia įtarimų dėl sabotažo.  Minėti dujotiekiai pastaraisiais mėnesiais atsidūrė geopolitinės įtampos centre, nes Rusija nutraukė dujų tiekimą Europai, kaip manoma, atsakydama į Vakarų sankcijas, paskelbtas po Maskvos invazijos į Ukrainą.

Latvijos ekonomikos ministerija pranešė parengusi įstatymo projektą dėl nacionalinės svarbos objekto statuso suteikimo būsimam suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importo terminalui Skultės uoste.

Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojama bankrutuojanti elektros tiekimo bendrovė „Inter RAO Lietuva“ rugpjūtį šalyje pirmavo pagal vidutinę atlyginimo medianą, kuri siekė 11,4 tūkst. eurų, rodo vieši „Sodros“ duomenys. Įmonėje, kurioje šiuo metu dirba 6 darbuotojai, vidutinis atlyginimas paskutinį vasaros mėnesį siekė 31,3 tūkst. eurų.

Neveikiančio Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietijos „Nord Stream 2“ dujotiekio vienoje iš gijų užfiksuotas slėgio kritimas, pirmadienį popiet skelbia Rusijos žiniasklaida, cituodama vamzdyno operatorės pranešimą. „Šiąnakt „Nord Stream 2“ dispečeris sausumoje užfiksavo staigų slėgio kritimą vamzdyno A gijoje. Vokietijos, Danijos, Švedijos, Suomijos ir Rusijos pakrančių apsaugos tarnybos buvo įspėtos nedelsiant.

Energetikos ministras Dainius Kreivys teigia nelaikantis klaida sprendimo dar ilgesniam laikui neatidėti antrojo elektros rinkos liberalizavimo etapo. Tai jis nurodė atsakymuose į opozicijoje esančių socialdemokratų inicijuotos interpeliacijos klausimus.  Interpeliacijos iniciatoriai D. Kreivio klausė, kodėl jis nepaisė raginimų atidėti antrąjį etapą ir ar to nelaiko asmenine politine klaida.

Lietuva susiduria su dideliu skurdu energetikos srityje, pirmadienį vykusioje Lietuvos statistikos departamento konferencijoje kalbėjo Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys. Jis įvardijo, kokios to priežastys ir išskyrė keturis didžiausią įtaką turinčius veiksnius. Anot K. Kupšio, energetinį skurdą Lietuvoje lėmė ne vien tik karas, o kur kas daugiau įvairių veiksnių.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas šeštadienį pradės dviejų dienų kelionę po Persijos įlankos regioną, įskaitant Saudo Arabiją, tikėdamasis sudaryti naujų sutarčių energetikos srityje su iškastinį kurą eksportuojančiomis valstybėmis. O. Scholzas, lydimas gausios pramonės atstovų delegacijos, pirmiausia vyks į Saudo Arabiją, o sekmadienį apsilankys Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Katare.

Energetikos kainoms šovus į aukštumas, Europos valstybės vis dažniau nusprendžia tiesiog padalyti žmonėms pinigų – vienkartinių išmokų. Vokietijos valdžia žmonėms ketina skirti po 300 eurų, dalis prancūzų tikriausiai gaus po šimtą, o kaimynai latviai – po keliasdešimt eurų. Dar dosniau atverti skolintų biudžeto pinigų kapšą ragina ir Lietuvos opozicija, esą tai būtų efektyviau nei versti žmones stovėti eilėse dėl šildymo kompensacijų.

Rugsėjo 19–21 d. energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė lankėsi JAV, kur dalyvavo Lietuvos ambasados Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Atlanto Tarybos organizuotame energetinio saugumo renginyje, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos jau ilgą laiką yra Lietuvos strateginis tikslas. „Karas Ukrainoje kiekvieną dieną mums primena energetinio saugumo svarbą visame Baltijos regione.

Europai susidūrus su energetikos krize, beveik kiekvieną savaitę kurios nors ES šalies vyriausybės paskelbia skubias priemones, skirtas apsaugoti namų ūkius ir įmones nuo Rusijos karo Ukrainoje sukeltos krizės padarinių. Nuo tada, kai Rusija vasario pabaigoje įsiveržė į savo provakarietišką kaimynę, paramai jau skirta šimtai milijardų eurų ir tai dar nėra pabaiga.

Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims bandant įtikinti kitas Europos Sąjungos (ES) nares įvesti dujų kainų lubas arba pakeisti elektros biržos kainų skaičiavimo algoritmą ir taip sumažinti rekordines kainas vartotojams, kitos savaitės pradžioje Vilniuje lankysis Bendrijos energetikos reguliuotojo vadovas Christianas Zinglersenas. Tai BNS patvirtino ES Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER). Pasak jos, Ch.

Prezidentūrai paskelbus apie preliminarius Vyriausybės skaičiavimus, kad dujų ir elektros kainos gyventojams 2023 metais galėtų didėti du kartus po 40 proc., o skirtumą iki rinkos kainų jiems kompensuotų valstybė, premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad Vyriausybė turi įvairių skaičiavimų, kiek lėšų reikėtų kompensacijoms esant skirtingoms rinkos kainoms.

Situacija Lietuvoje jau po mėnesio gali būti pakankamai kraupi – masiniai darbuotojų atleidimai, poreikis kurti paramos ir kompensacijų schemas. Visa tai – dėl kylančių elektros kainų, kurios jau dabar tiesiogiai kerta verslui ir gyventojams. Panašu, kad pinigų paieška Vyriausybei yra visiškas iššūkis, todėl labai tikėtini socialiniai neramumai artėjančios žiemos ir aktyvaus nedraugų iš Rusijos veikimo fone. Piešiasi gana liūdnas artimiausios ateities paveikslas, rašo politikas.

Vokietijos komunalinių paslaugų įmonėms pastarosiomis savaitėmis teko susidoroti su didžiuliu klientų skambučių kiekiu, kurie buvo pikti ar beviltiškos būsenos dėl nepaprastai didelių sąskaitų už energiją, praneša „Reuters“. Didžiausia komunalinė įmonė E.ON padidino savo pajėgumus norėdama priimti skambučius iš vartotojų, kurie buvo šokiruoti sužinoję, kiek pastaraisiais mėnesiais išaugo jų sąskaitos už energiją.

Vyriausybė preliminariai skaičiuoja, kad dujų ir elektros kainos gyventojams 2023 metais galėtų didėti du kartus po 40 proc. – nuo sausio ir nuo liepos, o skirtumą iki rinkos kainų jiems kompensuotų valstybė. Tam 2023 metų biudžete planuojama skirti apie 1,3 mlrd. eurų.  Tai rašoma prezidento Gitano Nausėdos rašte, išsiųstame kai kuriems Seimo nariams. Rašte, kurį matė BNS, surašyti siūlymai, kaip spręsti energetikos kainų krizę.

Europos Sąjungai (ES) ieškant sprendimų, kaip skubiai sumažinti rekordines elektros kainas vartotojams, dujų kainų lubų nustatymas yra viena iš galimybių, tačiau ne pagrindinė, sako prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė. Pasak jos, tai sukeltų sunkumų Bendrijai apsirūpinant dujomis iš alternatyvių Rusijai rinkų.

Lietuvos energetikos agentūra (LEA) ieško, kas už 486 tūkst. eurų parengtų būsimo vėjo parko Baltijos jūroje jungties su sausuma infrastruktūros studiją ir kvalifikacijos reikalavimus jos projektuotojams ir rangovams. Infrastruktūros studija nustatys tinkamiausią parko prijungimo prie sausumos tinklų alternatyvą, pranešė LEA.  Konkurso dalyvių pasiūlymų laukiama iki spalio 10 dienos, o studija, tikimasi, bus parengta kitų metų gegužės mėnesį.

Žemutinės Saksonijos – Vokietijos federalinės žemės – vyriausybės vadovas Stephanas Weilis pareiškė, kad Rusijos antrasis eksporto dujotiekis per Baltijos jūrą iki Vokietijos „Nord Stream 2“ niekada nebus naudojamas, net ir pasibaigus Vladimiro Putino vadovavimo Rusijai erai, pirmadienį skelbia Vokietijos naujienų agentūra DPA. „Pasitikėjimo praradimas yra tiek esminis, kad Vokietija daugiau niekada negalės pasikliauti Rusijos energijos ištekliais“, – sakė jis.

Kinija pastaruoju metu smarkiai padidino anglių naudojimą dėl ekstremalių oro sąlygų, vidaus energijos trūkumo ir kylančių pasaulinių degalų kainų, sustiprindama nerimą, kad Pekino politika gali trukdyti kovai su klimato kaita.  Kinija yra didžiausia pasaulyje teršėja šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, skatinančiomis visuotinį atšilimą, o prezidentas Xi Jinpingas yra pažadėjęs nuo 2026 metų mažinti anglių naudojimą kaip pastangų kovoti su klimato kaita dalį.

Lenkijos energetikos gigantas „Orlen“ domisi Vokietijos federalinės valdžios iš didžiausio Rusijos koncerno, Kremliaus kontroliuojamo „Rosneft“ perimta „PCK Schwedt“ naftos perdirbimo gamykla Brandenburgo federalinėje žemėje, skelbia agentūra „Reuters“, remdamasi savais šaltiniais Berlyne ir Varšuvoje. Vos už kelių dešimčių kilometrų nuo Lenkijos sienos esanti Švedto naftos perdirbimo įmonė patenkina apie 90 proc.

Šaltieji metų mėnesiai – ne už kalnų, todėl jau dabar metas pradėti galvoti apie kitą mėnesį prasidėsiantį šildymo sezoną. Šiemet šalies gyventojai nerimauja dėl būsimo šildymo išlaidų padidėjimo, susijusio su sparčia infliacija ir kitomis priežastimis. Kai energijos išteklių kainos nesustodamos kyla, svarbu ieškoti sprendimų, kaip kuo efektyviau naudotis šildymu itin neploninant piniginės, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad Turkija sumokės už ketvirtadalį rusiškų gamtinių dujų importo pagal naujus sandorius, skirtus prekybai skatinti, rubliais.  V. Putinas tai paskelbė sakydamas įžanginį komentarą susitikime su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, įvykusiame Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) viršūnių susitikimo užkulisiuose.

Seimui liepos pradžioje apribojus maksimalią komercinių saulės jėgainių projektų galią bei rinkos reguliuotojui pradėjus tyrimą sustojo tolesnis šių projektų vystymas, sako rinkos dalyviai.  Saulės energetikos rinkos atstovai pasigenda aiškumo, kokie projektai galės būti įgyvendinami ir pagal kokius kriterijus jie bus atrinkti.

Prancūzijos garsieji Luvro ir Versalio muziejai anksčiau išjungs apšvietimą, imdamiesi šios simbolinės priemonės, kad primintų visuomenei apie Ukrainos karo sukeltą energetikos krizę, šeštadienį pranešė kultūros ministrė.  Paryžius praėjusią savaitę paskelbė, kad pradės išjungti dekoratyvines šviesas, puošiančias miesto paminklus, keliomis valandomis anksčiau nei įprastai, o Eifelio bokštas ir kiti objektai jau sumažino apšvietimą dėl išaugusių elektros kainų.

Gaminančių elektros vartotojų skaičius Lietuvoje mažiau nei per metus išaugo dvigubai ir jau perkopė 30 tūkstančių, rodo naujausi bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) duomenys. Bendra gaminančių vartotojų ir nutolusių gaminančių vartotojų įrengtoji galia jau siekia 323 MW, sekmadienį pranešė Energetikos ministerija.  Šiuo metu nuosavas saulės elektrines turi 30,64 tūkst. vartotojų. Pernai šis skaičius siekė14,281 tūkst., 2020 metais – 8,64 tūkstančių.

Buvęs premjeras Gediminas Kirkilas buvo prisilietęs prie daugelio energetinių projektų, kurie padėjo arba galėjo padėti Lietuvai išsivaduoti iš rusiškosios energetinės priklausomybės. Leo.LT, siekis pratęsti Ignalinos AE antrojo bloko uždarymą, elektros tilto su Švedija darbų pradžia. Ne viskas pavyko, ne viskas, ko ėmėsi G. Kirkilo Vyriausybė, buvo ar yra vertinama teigiamai, bet lengva, pasak politiko, nebuvo niekada.

Užimtumo tarnyba jau gauna dešimtis pranešimų apie įmonių ketinimus atleisti grupes darbuotojų, o įmonės, savo ruožtu, kalba apie verslo perkėlimą į Lenkiją, kuri gali užimti didžiąją dalį rinkos. Taip yra ne iš gero gyvenimo, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mantas Gudas. Jei verslas negaus paramos, kokias išeitis matote? Kai kurie verslininkai sako, kad kelsis į Lenkiją.

Kol Lietuvos Vyriausybė dar kuria pagalbos planą ir svarsto, ar reikia skirti milijardus eurų verslams ir gyventojams, lenkai elektros kainoms net neleidžia kilti. Kilovatvalandė žmonėms kainuoja vos 10-13 euro centų. Situaciją stebintys Lietuvos verslininkai net svarsto persikelti dirbti į Lenkiją ir tikina, kad pagalbos reikia ne kitais metais, o nedelsiant. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Mūsų kaimynai lenkai gali save vadinti pigios elektros rojumi.