eksportas

Pernai sparčiai augęs Lietuvos ūkis įgautą pagreitį išlaikys ir šiais metais. Gerus rezultatus demonstruojant eksportui, nesustojant vidaus vartojimui bei augant investicijoms, ne tik išliksime tarp sparčiausiai augančių ES ekonomikų, bet ir pralenksime kitas Baltijos šalis. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, per paskutinį 2017 m. metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2016 m. laikotarpiu, Lietuvos ekonomika ūgtelėjo 3,6 proc.

Lietuva pernai sausio-lapkričio mėnesiais eksportavo daugiau negu Latvija ir Estija kartu, rodo Latvijos centrinės statistikos valdybos duomenys. Lietuvos eksportas per šį laikotarpį vertinimas 24,089 mlrd. eurų, Latvijos - 10,437 mlrd. eurų, Estijos - 11,776 mlrd. eurų, importas - atitinkamai 26,356 mlrd., 12,826 mlrd. eurų ir 13,530 mlrd. eurų. Europos Sąjungai (ES) tenkančios Lietuvos eksporto ir importo dalys išlieka kukliausios iš Baltijos valstybių. ES teko 59 proc.

Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) praplėtė lietuviškų maisto produktų importo sąrašą. Šalis nuo šiol įsileis galvijus, paukščius, viščiukus, inkubacinius kiaušinius ir pašarus. Maisto ir veterinarijos tarnyba pranešė, jog šią savaitę JAE išdavė tam būtinus sertifikatus. Lietuva jau anksčiau yra gavusi JAE leidimą vežti žuvies, mėsos ir pieno produktus.

Po sprendimo palikti Europos Sąjungą Didžiąją Britaniją užklupo visa virtinė problemų nuo masinio jaunųjų britų pasipiktinimo iki nestabilaus svaro kurso. Tačiau kaip istorinio referendumo rezultatai palies Lietuvos ekonomiką, šalies gyventojus bei į Didžiąją Britaniją emigravusius tautiečius? Dar 2016 m. kredito reitingų agentūra „Standard & Poor’s“ skelbė, jog „Brexit“ didžiausios neigiamos įtakos tarp Rytų Europos valstybių turės Lietuvai.

Naujausi eksporto duomenys rodo, kad Lietuvos prekybiniai ryšiai su Rusija intensyvėja –pernai mūsų šalies eksportas į šią rinką augo net 28 procentais. Kas slypi už šių augimo skaičių ir ko iš prekybinių santykių su Rusija tikėtis ateityje? Praėjusiais metais Lietuva į Rusiją eksportavo prekių už maždaug 3,5 milijardo eurų, ir tai sudarė beveik 15 proc. viso Lietuvos eksporto.

Kinijos ekonomikos augimas patiria sunkumų, o Indijos ekonomika auga. Tačiau Rusija negalės pasinaudoti šiais pokyčiais siekiant sustiprinti savo eksportą. Greičiau atvirkščiai, procesai didžiosiose pasaulio ekonomikose pavirs problemomis, o ne galimybėmis Maskvai, pastaruosius metus daug kalbėjusiai apie „atsigręžimą į Rytus“. Labiausiai nukentės dujų ir naftos eksporto sektorius – tikinama Pasaulio banko ataskaitoje.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) artimiausiu metu neketina apsispręsti dėl Europos sąjungos ir Kanados prekybos sutarties ratifikavimo, nors Lietuvos diplomatai sprendimų šiuo klausimu tikėjosi dar praėjusioje pavasario sesijoje. Kaip BNS sakė SRK pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė, komitetas sprendimą priims po to, kai sutartį Belgijos prašymu įvertins Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos BVP trečiąjį ketvirtį padidėjo 3,4 proc. per metus. Palankios darbo rinkos sąlygos, kylantys atlyginimai, istorinėse žemumose strigusios palūkanų normos dar vis palaiko gyventojų vartojimo apetitą. O atsigavusios Vakarų rinkos duoda darbo mūsų eksportuotojams, reeksporto ir transporto sektoriams.

Pabrangęs svietas pristabdė Lietuvos pieno produktų gamintojų eksportą į Saudo Arabiją - šioje rinkoje šiemet produkcijos parduota vos už 1,6 mln. eurų, o pernai - už 14,2 mln.

 Lietuvoje dėl kainų augimo mažėjant vidaus vartojimui, premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad šalies ekonomikos augimas pirmiausiai turi būti siejamas su eksporto, o ne vartojimo augimu.

Į didžiausios pasaulinės finansų organizacijos – Tarptautinio valiutos fondo (TVF) metinius susitikimus Vašingtone atvykęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas diskusijose su TVF, kitų šalių centrinių bankų vadovais ir finansų ministrais aptars TVF paskelbtas naujausias pasaulio ekonomikos raidos prognozes.

2017 m. III ketvirtį didžiausių pramonės įmonių vadovų nuotaikos, kaip ir metų pradžioje, išlieka stabiliai optimistinės. Plėtros tikimasi medienos, metalų, chemijos bei elektronikos pramonės sektoriuose – tai rodo naujausi Lietuvos pramonininkų konfederacijos skaičiuojamo pramonės lūkesčių indekso (PLI) šių metų III ketvirčio duomenys. Tam daugiausiai įtakos turi teigiamos eksporto prognozės: vadovai tikisi auginti užsakymų skaičių eksporto rinkose, atitinkamai, didinti gamybos apimtis.

Lietuvos vežėjų rinkoje netrukus gali atsirasti naujas didelis žaidėjas - italų „Gruber Logistics“. Kol kas įmonės apie savo planus pernelyg neatvirauja ir žada tai padaryti artimiausiu metu. Registrų centro duomenimis, „Gruber Logistics“ Lietuvoje įsteigta liepos viduryje, vienintelis įmonės akcininkas - to paties pavadinimo Italijos bendrovė. Lietuvos įmonės įstatinis kapitalas - 0,5 mln. eurų, teigiama, jog įmonė užsiims transporto bei pervežimo veikla.

Kas anksčiau atrodė tik vienas galimų scenarijų, dabar po truputėlį ima virsti realybe. Byrantys JAV ir Kinijos santykiai pasaulį gali nuvesti prie prekybos karo, o tai atsigirstų ir Lietuvoje. Tačiau analitikai nesutaria, daugiau naudos ar žalos iš to mes turėtume. Neseniai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Kinija iš JAV įmonių vagia technologijas ir intelektinę nuosavybę. Jei tai pasirodys tiesa, grasinama imtis ekonominių sankcijų, o tai įpliekstų prekybos karą.

Nuo metų pradžios euras sustiprėjo JAV dolerio atžvilgiu 10 proc., tad mūsų šalies eksportuotojų konkurencingumas mažėjo net tik JAV, bet ir prekių, kuriomis prekyba vyksta JAV doleriais, rinkose. Tiesa, dabartinis euro ir JAV dolerio santykis (EUR/USD 1,18) dar nėra toks, kuris atbaidytų eksportuotojus nuo JAV, tačiau dėl pasikeitusios kurso krypties daugėja neužtikrintumo dėl eksporto į šią šalį galimybių ateityje.

Kai kurie Europos eksportuotojai ima nerimauti dėl stiprėjančio euro, kurio kursas, po Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose beveik pasiekęs paritetą su JAV doleriu, pastebimai atsitiesė. Tačiau analitikai mano, kad ekonomikos augimui dėl to tiesiogiai kylanti rizika yra nedidelė. Praėjusį trečiadienį euro kursas pakilo iki 1,1910 JAV dolerio, pasiekęs aukščiausią nuo 2015 metų sausio mėnesio lygį, tačiau vėliau šiek tiek smuko.

Verslininko Tautvydo Barščio kontroliuojama žemės ūkio produktų perdirbimo ir maisto gamybos grupė „Kauno grūdai“ pirmadienį eksportavo maždaug 20 tonų vištienos produktų į Japoniją. Tai pirmoji Lietuvos bendrovė, eksportavusi paukštieną į vieną didžiausių Azijos rinkų.

Lietuvos ekonomika išlieka įjungusi aukštesnę pavarą. Nors likusią šių metų dalį gali būti nelengva išlaikyti tokį patį augimo tempą, bendra ekonominė situacija šalyje rodo aiškius pakilimo ženklus. Vis dėlto, didžiausia vidutinio laikotarpio rizika išlieka per menkas ekonomikos potencialo augimas. Į priekį stumia eksportas Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį augo 3,9 proc.

Lietuva vis tvirčiau jaučiasi tarp sparčiausiai augančių ekonomikų Europos Sąjungoje, o šalies viduje kylanti ekonominių vertinimų kreivė parodo vis didesnį rinkos dalyvių optimizmą ir teigiamus lūkesčius dėl ateities. Po energingo šuolio pirmąjį ketvirtį, Lietuvos ekonomika nepraranda pagreičio. Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, šių metų antrąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas Lietuvoje išaugo 3,9 proc.

Šiemet apie 4 mln. tonų grūdų eksportuoti ketinantys Lietuvos grūdininkai sako, kad grūdų transportavimo į Klaipėdos uostą procesas turėtų būti sklandus. Tačiau konkurencija dėl šių krovinių šiemet turėtų būti aršesnė. „Lietuvos geležinkeliai“, anksčiau ne visuomet sugebėdavę patenkinti grūdininkų poreikius, šiemet tikina esantys pasirengę į uostą laiku nugabenti visą užsakytą kiekį. Be to, geležinkeliai pasiūlė patrauklesnę paslaugų kainą ir tikisi padidinti pervežimus.

Kaip ir daugumoje Europos Sąjungos šalių, Lietuvos pienininkystės sektoriuje padėtis išlieka panaši – žaliavinio pieno gamyba ūkiuose traukiasi. Auganti pieno gaminių paklausa eksporto rinkose skatina Lietuvos pieno perdirbimo įmones didinti pramoninę gamybą, o lietuviškos žaliavos trūkumą tenka keisti importu. Per penkis šių metų mėnesius Lietuvos pieno įmonės žalio pieno perdirbo 1,3 proc. daugiau.

Lietuvos eksportas auga beveik po dešimtadalį ketvirtą mėnesį iš eilės. Artimiausiu metu mūsų eksportas turėtų toliau augti dėl didėjančios paklausos, ypač ES ir NVS regionuose. Šiandien paskelbti Statistikos departamento duomenys rodo, kad nominalusis prekių eksportas balandžio mėn. per metus paaugo 9,4 proc.

Lietuvos eksporto apimtys demonstruoja dviženklį augimą, o atsigaunančios pagrindinių rinkų ekonomikos bei mažėjančios politinės rizikos artimiausiu metu turėtų sudaryti palankias sąlygas eksportuotojams ir toliau nemažinti apsukų. Nuo eksporto Lietuvoje priklauso apie 300 tūkst. darbo vietų, todėl tai – geros žinios daugeliui dirbančiųjų. Žinoma, didelę įtaką eksportuojančių įmonių sėkmei turės jų prekių ir paslaugų konkurencingumas, tad juo rūpintis reikėtų vis labiau.

4,1 proc. – tiek, remiantis Statistikos departamento duomenimis, augo Lietuvos ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį. Tai yra sparčiausias ekonomikos augimo tempas per pastaruosius trejus metus. Pagal šį rodiklį Lietuva ne tik tampa vienvalde lydere Baltijos šalyse, bet ir viena iš greičiausiai augančių ekonomikų visoje Europos Sąjungoje. Metų pradžioje susidarė sąlygos Lietuvos ūkiui šiemet augti sparčiau nei pernai, o teigiamam gamybos atotrūkiui pamažu didėti.

Atrodo, kad bent jau kol kas įsigalioja optimistinės ekonomikos nuotaikos. Prieš tai prognozuotus mažesnius rodiklius tenka pakeisti didesniais skaičiukais ir visa tai lemia teigiami lūkesčiai. Deja, tai itin trapus pagrindas. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pasakojo, kad kol kas politinės rizikos išlieka tik rizikomis, o daugelis rodiklių signalizuoja apie spartėjantį pasaulio ir Lietuvos ekonomikos augimą.

Vidaus vartojimas – vienas pagrindinių šalies variklių. Tačiau nebe taip sparčiai augantys atlyginimai ir smarkiai augančios kainos po truputį ekonomikos veidą gali ir pakeisti. Vyriausiojo „Nordea“ ekonomisto Žygimanto Maurico duomenimis, Lietuvos namų ūkių vartojimas praeitais metais buvo sparčiausias Visoje Europoje. Jis siekė 4,7 proc., tačiau šių metų prognozėmis augimas teturėtų būti 3–4 proc.

Nepaisant „Brexit“ ir neapibrėžtumų ES politinėje padangėje, Europos ekonomika nesustoja augusi, o kartu su ja auga ir lietuviškų prekių ir paslaugų paklausa, atsigauna reeksportas.

Didžiausią Lietuvoje už konkurencijos pažeidimą skirtą baudą - beveik 36 mln. eurų - ir Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ išieškoti turinti antstolė skeptiškai vertina valstybės galimybes atgauti visus pinigus. Pasak Irenos Beliačic, Lietuvos antstoliai gali išieškoti tik šalyje esantį „Gazprom“ turtą ar lėšas, o užsienyje tai būtų pernelyg problematiška.

Finansų ministerija atnaujino pagrindinių makroekonomikos rodiklių perspektyvas 2017-2020 metams – ekonomika nuosaikiai augs, prie to svariai prisidės vidaus paklausa ir eksportas, o atlyginimai augimu lenks infliaciją. „Tam, kad ekonomika toliau sėkmingai augtų, privalome įgyvendinti struktūrines reformas. Pirmiausia - darbo rinkos reformą, kuri gali paskatinti didesnį BVP augimą.

Lietuvos jautienos gamybos ir perdirbimo įmonės netrukus galės eksportuoti produkciją į Japoniją, sako Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos (LMPA) vadovas. Anot Egidijaus Mackevičiaus, didžiausias iššūkis - produkcijos pritaikymas šalies poreikiams. Tuo metu į Čilę, kurios rinka ES šalims atverta praėjusią savaitę, Lietuvos įmonės sako neketinančios eksportuoti. „Dabar vyksta pasiruošimo darbai ir įmonės tikisi teigiamo rezultato iš Japonijos. Bus bandomi sudaryti kontraktai.

Nepaisant praėjusiais metais matytų netikėtumų tarptautinės politikos scenoje, Lietuvos ekonomikos ir verslo plėtra vyko įprastu ritmu – fiksavome ekonomikos augimą ir pozityvius verslo rezultatus. Kokias verslo nuotaikas ir perspektyvas matome žvelgdami į šiuos metus? „Swedbank“ šįmet tikisi spartesnio šalies ekonomikos augimo – Lietuvos bendrasis vidaus produktas per 2017 m. turėtų padidėti 2,8 procento.

Lietuva 2016 metais eksportavo daugiau negu Latvija ir Estija kartu, rodo Latvijos centrinės statistikos valdybos paskelbti duomenys. Lietuvos eksportas per praėjusius metus vertinimas 22,609 mlrd. eurų, Latvijos - 10,332 mlrd. eurų, Estijos - 11,883 mlrd. eurų, importas - atitinkamai 24,836 mlrd., 12,279 mlrd. ir 13,501 mlrd. eurų. Europos Sąjungai (ES) tenkančios Lietuvos eksporto ir importo dalys išliko kukliausios iš Baltijos valstybių. ES teko 61 proc. viso Lietuvos eksporto ir 70 proc.

Rusijos gamtinių dujų eksporto kainos šiemet pakils 8-14 proc. iki 180-190 JAV dolerių už tūkstantį kubinių metrų, pareiškė koncerno „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris. „Gazprom“ kontroliuoja visą rusiškų dujų eksportą vamzdynais. Pernai vidutinė Rusijos dujų eksporto už NVS ribų kaina buvo 167 dolerių už 1 tūkst. kubinių metrų. 2016-aisiais Rusija vamzdynais į Europą eksportavo 179,3 mlrd. kubų dujų. „Gazprom“ skaičiavimais, šis kiekis sudarė 34 proc. jų vartojimo Europoje.

Lietuvos statistikos departamentas pateikė naujausius eksporto ir importo duomenis. Iš jų matyti, kad Lietuvoje šis sektorius praeitais metais nebuvo itin sėkmingas.  Gruodžio mėnesio rezultatai  2016 m. gruodžio mėn. prekių eksportuota už 2 016 mln. EUR, importuota – už 2 254 mln. EUR, remdamasis negalutiniais muitinės deklaracijų, Intrastato ataskaitų ir PVM deklaracijų duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 1 158 mln. EUR.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pernai, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 2,3 proc. ir to meto kainomis siekė 38,56 mlrd. eurų. Ekonomistai prognozuoja, kad šiais metais Lietuvos ekonomikos augimas augs dar sparčiau.  Ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2015 metų laikotarpiu, Lietuvos BVP pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką padidėjo 2,7 proc. iki 10,038 mlrd. eurų, pranešė Statistikos departamentas.

Auganti ekonomika ne tik stiprina šalies įvaizdį pasaulyje, bet ir lemia geresnį gyvenimą žmonėms. Lietuvos ekonomistai prognozuoja, kad šiais metais Lietuvos ekonomika augs daug sparčiau nei praeitais. Tačiau ne eksportas bus pagrindinis tokio rezultato veiksnys. 2016 m. Lietuvos ekonomika augo apie 2 proc., šiais metais bankų analitikai prognozuoja BVP augimą nuo kuklesnių 2,8 proc. iki stebinančių 3,2 proc.

Mažmeninės prekybos augimas 2016 metais paspartėjo iki 7 proc. Vangiai augant eksportui, o ES investicijoms vis dar nepasiekiant realios ekonomikos, vidaus vartojimas buvo pagrindinis BVP augimo variklis. Vis dėlto, atskaičiavus padidėjusius automobilių degalų pardavimus, mažmeninės prekybos apimtys paaugo tik 4 proc., arba 0,5 proc. mažiau, nei 2015-aisias. Šiais metais laukiama kylančių energijos kainų, kurios gali sumažinti automobilių kuro paklausą.

Nuo sausio 27 dienos Lietuvos gamintojai gali į Japoniją eksportuoti paukštieną ir jos gaminius. Apie tai šiandien Lietuvos ambasadai Tokijuje pranešė Japonijos žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės ministerija ir Japonijos sveikatos, darbo ir gerovės ministerija.

Augančios naftos kainos ir Rusijai draugiška naujoji JAV administracija didina lūkesčius dėl Rusijos ekonomikos atsigavimo. Nors Rusija išlieka svarbiausia Lietuvos eksporto rinka, didelių vilčių į ją dėti nereikėtų. Tai ne tik pavojinga geopolitine prasme, bet ir gali kenkti Lietuvos ekonominiam progresui. Rusijos ekonomika stojasi ant kojų Rusijos ekonomika pamažu lipa iš duobės.

Iš viso per vienuolika praėjusių metų mėnesių Lietuva eksportavo prekių ir paslaugų už 56,5 mln. eurų, tačiau, palyginti su 2015 metais, apimtys smuko 2,5 procento. Ir nors pirmą kartą rengiamo „Lietuvos eksportuotojų forumo 2017” pranešėjai ir ekspertai tame neįžvelgia didelio neigiamo poveikio, jie ragina ieškoti naujų tarptautinių rinkų už ES ribų, pabrėždami, kad aktyviau prie eksporto skatinimo prisidėti turėtų Vyriausybė.

Nors prekių eksportas praėjusiais metais nebuvo svarbiausias ekonomikos augimo veiksnys, mažėję eksporto skaičiai slepia ir nemažai teigiamų pokyčių. Pavyzdžiui, lapkritį pagerinti kelių prekių eksporto rekordai: lietuviškos kilmės baldų, geležies dirbinių, žuvies, miltų ir salyklo. Iš viso šių prekių išvežta į užsienį už 229,1 mln. eurų, arba 14 proc. daugiau negu per tą patį laikotarpį prieš metus. Per vienuolika 2016 metų mėnesių iš Lietuvos išvežta prekių, kurių vertė 20,5 mlrd.

Lietuvos eksporto žemėlapis 2017 metais neturėtų drastiškai keistis - bendrovės toliau didžiausią dėmesį skirs Europos Sąjungos bei Rusijos rinkoms. Tuo metu Azijos rinkos bus aktualios tik pavieniems eksportuotojams, mano ekonomistai. SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda sako, kad didžiausias eksportuotojų dėmesys kitais metais bus nukreiptas į eksporto apimčių išlaikymą Europoje.

Lietuvos banko ekonomistai aptardami šiuos metus neslepia, kad didžiausia problema išlieka demografija – gimstamumas mažėja, emigracija auga. Ir tai yra šalies vidinės problemos, kurios gali paveikti visą ekonomiką. Be to, prognozuojamas ir dar didesnis kainų augimas.  Lietuvos banko prognozėmis, 2017 m. šalies ūkis augs 2,4 proc., taigi sparčiau nei šiemet, tačiau ne tiek daug, kiek prognozuota rudenį. Ekonomikos prognozių mažinimą lemia mažiau augsiantis eksportas ir investicijos.

Istorine vadinama sutartis tarp Kanados ir Europos Sąjungos (ES) susilaukė ne tik džiūgaujančių šūksnių, bet ir skeptikų verdikto. Nors Lietuvos ekonomistai pabrėžė, kad tai dar viena galimybė persiorientuoti šalies eksportuotojams, dalis Europos teisės profesorių paskelbė pareiškimą, kad ne tik iškyla grėsmė vietiniams gamintojams, bet ir pačiai valstybei – būti paduotai į teismą.

Eksportas šiemet ir džiugina, ir nuvilia, o ateitis – neaiški. Pirmųjų trijų ketvirčių duomenys rodo, kad lietuviškos kilmės, neįskaitant mineralinių produktų, prekių eksporto vertė per metus augo apie 3,5 proc., t. y. du kartus daugiau nei pernai. Vis dėlto, šiais metais kur kas sunkiau sekasi eksportuoti į euro zoną, o p. Trumpo pergalė dar labiau pridėjo neapibrėžtumo pasaulio rinkose.

Prieš dvejus metus Rusijai paskelbus maisto produktų embargo Lietuva buvo įvardinta kaip labiausiai pažeidžiama ekonomika Europos Sąjungoje, tuo tarpu Rusijos rublio nuvertėjimas ir ekonomikos susitraukimas reiškė mažėsiančią ir kitų prekių bei paslaugų paklausą. Tačiau žiūrint vien į ilgalaikę visos Lietuvos pramonės augimo trajektoriją įžvelgti Rusijos krizės įtaką gana sunku.

Kanados ir Europos Sąjungos (ES) sekmadienį pasirašyta septynerius metus derinta laisvosios prekybos sutartis (Comprehensive Economic and Trade Agreement, CETA) ne tik atneš naudos Lietuvos maisto, chemijos ir baldų pramonėms, bet yra ir strategiškai svarbus politinis susitarimas Lietuvai, mano ekspertai. Be to, susitarimas tarp Kanados ir ES neturėtų pakenkti Lietuvos ūkininkams dėl padidėsiančios konkurencijos.

Kanados premjeras ir Europos Sąjungos vadovai sekmadienį Briuselyje pasirašė septynerius metus derintą Kanados ir ES laisvosios prekybos sutartį. Sutarties pasirašymui buvo iškilusi grėsmė, kuomet mažas Belgijos Valonijos regionas grasino „palaidoti“ Išsamiąją ekonomikos ir prekybos sutartį (Comprehensive Economic and Trade Agreement, CETA). Dėl to teko atidėti ketvirtadienį planuotą susitikimą.

Sekmadienį numatoma pasirašyti istorinė Europos Sąjungos (ES) ir Kanados laivosios prekybos sutartis (Comprehensive Economic and Trade Agreement, CETA) galėtų gerokai padidinti Lietuvos sūrių, baldų ir kitų prekių eksportą, sako užsienio reikalų ministras. Lino Linkevičiaus teigimu, visos ES ekonomiką ji turėtų išauginti 20 mlrd. eurų per metus. Tuo metu ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad CETA nauda žemės ūkio produkcijos eksportui bus tik simbolinė.