ekonomika

Parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto nariai Seime penktadienį registravo pataisas, kuriomis siūloma nuo 2025 metų gegužės 1-osios apvalinti prekių ir paslaugų kainas, apvalinant pirkinių krepšelio galutinę sumą.

Lietuvos ekonomikai panirus į recesiją, pirmieji nerimo ženklai tiek įmonėse, tiek ir gyventojų kišenėse. Daugelis pramonės įmonių dėl susitraukusios paklausos ir eksporto, priverstos mažinti gamybos apimtis ir atleidžia tūkstančius darbuotojų. Kai, pavyzdžiui, prekybininkai ir paslaugų sektoriai demonstruoja gerus rezultatus, o kai kurie netgi kraunasi viršpelnius.

Tarptautinis valiutos fondas (TFV) ragina vyriausybę suvaldyti infliaciją, kuri Lietuvoje tapo didžiausia eurozonos šalyse. Pirkėjai skundžiasi, kad produktų kainos kyla toliau, nepaisant prekybininkų skelbiamų nuolaidų ir akcijų. Tačiau vyriausybė vartotojams pagalbos nežada, tik planuoja Seimui pateikti naujų mokesčių projektus. Lietuvos parduotuvėse per metus svogūnai pabrango beveik trigubai. Pernai kainavę 50 ct už kilogramą, dabar kainuoja beveik pusantro euro.

Metų infliacija Norvegijoje gegužę pakilo iki 6,7 proc. nuo 6,4 proc. balandį, penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Jos duomenimis, infliacija didėjo pirmiausia dėl paspartėjusio metinio kainų augimo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų (iki 12,7 proc.), būsto ir komunalinių paslaugų (iki 5 proc.), drabužių ir avalynės (iki 3,4 proc.). Ją stabdė sulėtėjęs kainų augimas transporto prekių ir paslaugų grupėje (iki 7,5 proc.), namų apyvokos prekių (iki 7,1 proc.

Statistikams skelbiant, kad Lietuvos eksportas per metus smuko 5 proc., o per mėnesį – beveik 10 proc., tai rodo besitęsiančias tendencijas ir atspindi natūralų ekonomikos ciklą, sako SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. „Natūralus yra produkto ciklas, rinka dabar yra užsipildžiusi, žmonės savo buitį yra atsinaujinę, Vakarų Europoje rečiau keičia būstą.

Euro zonos ekonomika metų pradžioje pateko į techninę recesiją, antrą ketvirtį iš eilės susitraukdama 0,1 proc., rodo ketvirtadienį paskelbti ES statistikos agentūros duomenys. Eurostatas sumažino ankstesnį įvertį, rodžiusį nedidelį augimą, po to, kai ekonomikos galiūnė Vokietija praėjusį mėnesį pranešė panirusi į recesiją. Blogesni nei tikėtasi duomenys paskelbti infliacijai ir didesnėms palūkanų normoms pažabojus paklausą didžiausioje Europos ekonomikoje.

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukis pirmąjį šių metų ketvirtį buvo vienas didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, rodo Eurostato duomenys.  Lietuvos ekonomika pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, smuko 2,7 proc., labiau ji smuko tik Estijoje – 3,7 procento. Tuo metu Latvijos BVP per metus augo 0,4 procento. Per ketvirtį – pirmąjį, palyginti su paskutiniu praėjusių metų ketvirčiu – Lietuvos BVP nuosmukis siekė 2,1 proc.

Pirmą kartą po pusantrų metų Lietuvoje fiksuojama defliacija yra recesijos pasekmė, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, mažėjanti mažmeninė prekyba, o kartu ir prekių kainos bei dalies įmonių pelno maržos rodo ekonomikos nuosmukį. Analitiko teigimu, defliacija turėtų išsilaikyti ir vasarą, o nauja tendencija – nuo balandžio atlyginimai auga sparčiau nei kainos.

Lietuvoje gegužę mėnesio defliacija buvo 0,2 procento. Defliacija fiksuota pirmą kartą po 2021 metų lapkričio. Per metus – gegužę, palyginti su 2022 metų geguže – infliacija siekė 11,7 proc., o vidutinė metinė infliacija buvo 19,7 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

„Ką reiškia vardas? Jei vadinsim rožę kitu žodžiu, ar ji kvepės mažiau?“ – klausė Džuljeta savo Romeo Šekspyro pjesėje. Iš tiesų, daugeliu atveju vardas nieko nekeičia, bet kalbant apie ekonominius ir finansinius sukrėtimus, po skirtingais pavadinimais slepiasi nevienodos problemos, reikalaujančios skirtingų vaistų. Kas yra krizė? Tai yra staigus, netikėtas, pavojingas įvykis ar laikotarpis, reikalaujantis sudėtingų sprendimų ir dažniausiai neturintis lengvos išeities.

Ukrainos oficialiosios tarptautinės atsargos per praėjusį mėnesį padidėjo dar 1,358 mlrd. JAV dolerių, arba 4 proc., iki 37,311 mlrd. dolerių, pagerindamos 2011-ųjų viduryje fiksuotą vertės rekordą, rodo šalies centrinio banko paskelbti duomenys. Jo pranešime pažymima, jog oficialiosios atsargos gegužę toliau augo dėka tarptautinių partnerių paramos bei mažėjusios tvirtos valiutos paklausos vidaus rinkoje, valstybei vykdant įsipareigojimus kreditoriams.

Pasaulio bankas gerokai pagerino Rusijos ekonomikos prognozę šiems metams dėl didesnių nei tikėtasi pajamų iš energijos eksporto į užsienio šalis, įskaitant Indiją ir Kiniją.  Dabar prognozuojama, kad Rusijos ekonomika 2023 metais smuks tik nežymiai, teigiama antradienį paskelbtoje pusmetinėje pasaulio ekonomikos ataskaitoje, o tai žymi staigų pokytį, palyginti su ankstesnėmis prognozėmis, numačiusiomis ryškesnį ekonomikos nuosmukį.

Oficialus nedarbas Lietuvoje gegužę siekė 8,3 proc. – 0,7 punkto mažiau nei balandį ir 0,5 punkto mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Birželio 1 dienos duomenimis, Užimtumo tarnyboje bedarbiais registruota 144,5 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų – 8,1 proc. mažiau nei prieš mėnesį ir 6,6 proc. mažiau nei prieš metus. Per mėnesį registruoto nedarbo rodikliai mažėjo visose 60 šalies savivaldybių, pranešė tarnyba.

Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį susitiko su Lietuvoje viešinčiu Europos audito rūmų pirmininku Tony Murphy ir rūmų nare Laima Liucija Andrikiene ir aptarė auditus bei Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) įgyvendinimą, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba. „Europos audito rūmų prižiūrimos finansinė atskaitomybė ir skaidrumas yra vienos savybių, skiriančių demokratijas nuo autoritarinių režimų, ir jas užtikrindami mes esame stipresni“, – sakė premjerė.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pirmadienį pradeda darbo vizitą JAV, kur dalyvaus Šiaurės Amerikos Lietuvos verslo forume, susitiks su potencialiais investuotojais ir pristatys Lietuvos potencialą biotechnologijų srityje. Čikagoje ministrė atidarys Šiaurės Amerikos Lietuvos verslo forumą, jame pristatys Lietuvos ekonomikos pasiekimus ir Lietuvą, kaip platformą JAV investicijoms, pranešė ministerija.

Lietuvos ekonomika klimpsta į krizę: mažėja gyventojų vartojimas, smunka pramonės gamyba ir eksportas. Per metus šalies ekonomika krito beveik 4 proc., o per pirmąjį metų ketvirtį – 3 proc. Pramonės ir transporto verslai apimti nevilties – esą mažėjant prekių paklausai nuo praėjusio rugsėjo mėnesio eksportas sumažėjo 1 mlrd. eurų. Verslininkai skundžiasi, kad pasigenda pagalbos iš valstybės.

Lietuvos ekonomika paniro į recesiją. Ir nors Valstybės duomenų agentūra gerina ekonomikos smukimo rodiklį, jis vis tiek patvirtina, kad ekonomika ritasi žemyn. Traukiasi apdirbamoji pramonė, prekyba, pervežimų ir nekilnojamojo turto pardavimų apimtys. Išaugo ir nedarbas, o profesinės sąjungos ragina darbuotojus būti atidžius, kokius popierius pasirašyti pakiša darbdaviai, kad neliktų be darbo ir dargi – be pinigų.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį Estija sukūrė palyginamosiomis kainomis 3,2 proc. kuklesnį nei prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP), trečiadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi negalutiniais duomenimis. Per pirmus tris šių metų mėnesius šalies sukurtas BVP galiojusiomis kainomis įvertintas apytikriai 8,7 mlrd. eurų. Statistikos departamento analitikas Robertas Muurseppas pabrėžė, jog galiojusiomis kainomis sausio-kovo BVP buvo 9,3 proc.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai per artimiausias beveik dvi savaites analizuos Lietuvos ekonominę situaciją ir perspektyvas. Dėmesys bus skiriamas šalies verslo ir darbo rinkos aplinkai, konkurencingumui, situacijai energetikos sektoriuje, progresui įgyvendinant žaliąją transformaciją ir kitiems klausimams, pranešė Finansų ministerija.  „Rusijos karo prieš Ukrainą neigiami padariniai slopina Lietuvos ir visos Europos Sąjungos ekonomikos aktyvumą.

Ispanijoje metų infliacija gegužę sulėtėjo daugiausia dėl mažesnių degalų sąnaudų, antradienį parodė preliminarūs duomenys, nudžiuginę vyriausybę prieš liepos mėnesį įvyksiančius pirmalaikius visuotinius rinkimus. Nacionalinio statistikos instituto INE duomenimis, gegužę infliacija siekė 3,2 proc., palyginti analogišku mėnesiu prieš metus, 4,1 proc. balandį ir 3,3 proc. kovą. Sumažėjimą daugiausia lėmė mažesnės degalų kainos ir nuosaikesnis maisto kainų kilimas, rašoma INE pranešime.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Belgijoje gegužę sumažėjo iki 5,2 proc. nuo 5,6 proc. balandį, antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi išankstiniais duomenimis. Naujasis rodiklis – mažiausias nuo 2021-ųjų spalio. Anot tarnybos, infliaciją šį mėnesį lėtino mažėję maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, alkoholinių gėrimų ir tabako produkcijos, namų apyvokos daiktų, transporto prekių ir paslaugų kainų, išlaidų būstui metiniai prieaugiai.

JAV Federalinio rezervo sistemos (FRS) ekonomistai vis dar tikėjosi „švelnios recesijos“ pastarojo posėdžio metu kiek anksčiau šį mėnesį, teigiama paskelbtame susitikimo protokole. FRS nariai balsavo už bazinių palūkanų normų padidinimą dešimtą kartą iš eilės, siekdami kovoti su aukšta infliacija, kuri vis dar atkakliai viršija centrinio banko nustatytą ilgalaikį 2 proc. tikslą.

Naujausi duomenys rodo, kad Lietuvoje tęsiasi ekonomikos nuosmukis, kuris neigiamai pradeda veikti ir darbo rinką. Artimiausiu metu ekonomikos atšilimas yra mažai tikėtinas, bet didesnių sukrėtimų taip pat turėtų pavykti išvengti. Balandžio mėnesį Lietuvos apdirbamosios gamybos apimtys buvo 7,5 proc. mažesnės nei prieš metus – tai mažesnis nuosmukis nei pirmąjį šių metų ketvirtį, bet vis dar rodo gerokai aptirpusią paklausą lietuviškoms prekėms.

JAV bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, palyginamosiomis kainomis padidėjo 1,3 proc., rodo Prekybos departamento ketvirtadienį paskelbti patikslinti, bet negalutiniai duomenys. Anksčiau skelbta, kad JAV ekonomika sausio-kovo mėnesiais per metus augo 1,1 procento. Prognozių rengėjai šio įverčio koregavimo nesitikėjo. Nepaisant tokios korekcijos, JAV ekonomikos augimas buvo silpniausias nuo praėjusių metų antrojo ketvirčio.

Šį mėnesį, palyginti su ankstesniu, Lenkijos vartotojų nuotaikos tiek dėl dabartinės ekonominės padėties, tiek ir dėl netolimos ateities perspektyvų, pagerėjo, trečiadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba (GUS), remdamasi reguliariai atliekamų sociologinių apklausų naujausiais duomenimis. Dabartinis vartotojų pasitikėjimo rodiklis, sintetiškai apibūdinantis dabartines individualaus vartojimo tendencijas, per mėnesį pakilo nuo minus 32,2 iki minus 29,9 punkto.

Sakartvelo ministras pirmininkas trečiadienį tarptautiniame forume pareiškė, kad jo vyriausybė negali sau leisti įvesti sankcijų Rusijai dėl karo Ukrainoje, nes jos sužlugdytų ekonomiką. Susidūręs su tarptautine kritika, Iraklis Garibašvilis griežtai gynė savo šalies nenorą imtis veiksmų prieš milžinišką kaimynę, kuri per 2008 metų karą okupavo apie 20 proc. Sakartvelo teritorijos.

Europos Komisijai (EK) trečiadienį paskelbus naujas rekomendacijas Lietuvai, EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega sako, kad šalies ekonomikos sulėtėjimas yra proga atlikti anksčiau nepadarytus namų darbus.   „Akivaizdu, kad Lietuvos ekonomika įeina į tokią pavojaus zoną, todėl būtent dabar labai svarbu sukaupti visas jėgas pokyčiui ir yra lemiamas laikas spręsti įsisenėjusius Lietuvos paradoksus.

Lietuvoje daugėja gyventojų, kurie uždirba vidutines pajamas. Tačiau daug gero ekonomistai nemato: esą vidurinioji klasė gyvena nuo algos iki algos, neturi santaupų, nėra patenkinti savo atlyginimais, perka vis senesnius automobilius, ne visi gali pasigirti ir gyvenantys būste su tualetu viduje.  Kaunietis Rokas demosntruoja savo pirmąjį būstą, kurį pirko su būsto paskola. Pradinį įnašą vyrui padėjo sumokėti šeima.

Buvusi šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, jog Lietuvoje šiuo metu vyksta techninė recesija ir ekonomikos nuosmukis, su kuriuo „būtina tvarkytis“.  „Mes tiesiog galime konstatuoti, kad tiek techninė recesija jau vyksta Lietuvoje, tiek ekonomikos nuosmukis vyksta visoje Europoje ir Lietuvoje. Aišku, jis greičiausiai nebus toks gilus, kokį matėme prieš dvylika metų, bet tai jau matėsi prieš gerus metus.

Balandžio mėnesio Kinijos ekonominiai duomenys neatitiko praėjusio mėnesio lūkesčių, rodo antradienį paskelbti oficialūs duomenys, nes maža paklausa ir didelis jaunimo nedarbas lėmė nevienodą atsigavimą po griežtų COVID-19 apribojimų panaikinimo. Nacionalinio statistikos biuro (NSB) paskelbti duomenys rodo, kad mažmeninė prekyba – pagrindinis šalies vartotojų aktyvumo rodiklis – išaugo 18,4 procento. Šis rodiklis buvo mažesnis už 21,9 proc.

Vokietijos investuotojų pasitikėjimas šalies ekonomika gegužę smarkiai krito, parodė antradienį paskelbti tyrimo rezultatai, padidinę nerimą dėl Europos didžiausios ekonomikos nuosmukio. Tyrimų instituto ZEW ekonominių lūkesčių indeksas mažėjo trečią mėnesį iš eilės ir nukrito 14,8 punkto iki minus 10,7 punkto. Rodmenys buvo prastesni, nei tikėjosi analitikai, ir rodo, kad indeksas pirmą kartą nuo 2022 metų gruodžio grįžo į neigiamą zoną.

Nyderlandų per pirmus tris šių metų mėnesius sukurtas bendrasis vidaus produktas – 0,7 proc. kuklesnis nei paskutinio praėjusių metų ketvirčio, antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi išankstiniais duomenimis. Pernai spalį-gruodį ekonomika augo 0,4 procento. Pirmąjį šių metų ketvirtį namų ūkių vartojimas nepakito, valdžios sektoriaus išlaidos didėjo 0,5 proc., verslo investicijos augo 1,1 procento. Eksportas sumenko 1,8 proc., importas – 1,3 procento.

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukis pirmąjį šių metų ketvirtį buvo didžiausias Europos Sąjungos (ES) šalyse, rodo išankstiniai Eurostato duomenys.  Lietuvos ekonomika pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, smuko 3,7 proc., kai visoje ES vidutiniškai augo 1,2 proc., o tik euro zonoje – 1,3 procento.  Lietuvos BVP per ketvirtį smuko 3 proc., vidutiniškai visoje ES ji augo 0,2 proc., o tik euro zonoje – 0,1 procento. Latvijoje BVP per metus augo 0,3 proc.

„Swedbank“ banko atstovai antradienį surengtoje konferencijoje įvertinto viduriniosios klasės Lietuvoje finansinę situaciją. Ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad vidurinioji klasė nuskurdo. „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė pastebėjo, kad viduriniajai klasei priskiriančių gyventojų skaičius išlieka stabilus, visgi daugiau asmenų save priskiriai ne aukštesnei, be žemesnei viduriniajai klasei.

Nepaisant ekonomikos lėtėjimo ir daugėjančių grupinių atleidimų, darbo rinka rodo savo atsparumą, teigia Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė. „Darbo rinka rodo savo atsparumą ir nepaisant to, kad mažėja darbo pasiūlymų pramonėje, įmonės ne atleidžia darbuotojų iš pramonės sektoriaus, bet lėtina priėmimus ir šiuo metu vyraujanti sezoninių darbų pasiūla ir paklausa atliepia poreikį darbo rinkoje ir darbo ieškantys žmonės gali susirasti darbą“, – LRT radijui teigė I. Balnanosienė.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Slovakijoje balandį sumažėjo iki 13,8 proc. nuo 14,8 proc. kovą, rodo nacionalinės statistikos tarnybos pirmadienį paskelbti duomenys. Naujasis rodiklis – mažiausias nuo 2022-ųjų liepos. Statistika skelbia, jog infliaciją balandį stipriausiai lėtino mažėję maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto ir komunalinių paslaugų kainų metiniai prieaugiai, taip pat transporto prekių ir paslaugų kainų nuosmukis – nedidelis, bet pirmas per daugiau nei dvejus metus.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Baltarusijoje balandį sumenko iki 4,6 proc. nuo 6,0 proc. kovą, skelbia nacionalinė statistikos tarnyba „Belstat“. Vartojimo prekės ir paslaugos vien tik praėjusį mėnesį brango 0,4 procento. Bazinė infliacija, į kurią neįtraukiama kainų dinamika dėl sezoniškumo ir administracinio reguliavimo, balandį sudarė 0,3 procento.

Europos Komisija pagerino šių metų ekonomines prognozes Lietuvai ir Latvijai, tuo tarpu Estijai – pablogino iki nuosmukio. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo 2023-aisiais prognozė kilstelėta nuo 0,3 proc. iki 0,5 proc., Latvijos – nuo 0,1 proc. iki 1,4 proc., o prognozė Estijai pakeista iš augimo 0,1 proc. į kritimą 0,4 procento. Ankstesnės prognozės skelbtos vasario mėnesį. Atnaujintos prognozės skelbia, jog kitąmet Lietuvos BVP didės 2,7 proc. (pagal ankstesnias – 2,5 proc.

Šveicarijos banko UBS vadovas pažadėjo „360 laipsnių tyrimą“ varžovo „Credit Suisse“ atžvilgiu prieš įvykstant dviejų didžiausių šalies bankų susijungimui, apie kurį buvo paskelbta kovo mėnesį. „Credit Suisse“ perėmimas už 3,25 mlrd. JAV dolerių, dėl kurio susitarta tarpininkaujant Šveicarijos vyriausybei įvyks po to, kai kovą žlugo trys JAV regioniniai bankai, o netrukus kilo susirūpinimas ir dėl paties „Credit Suisse“ finansinės būklės.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Lenkijoje balandį sumažėjo iki 14,7 proc. nuo 16,1 proc. kovą, pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba (GUS). Galutinis įvertis atitiko praėjusio mėnesio pabaigoje skelbtą preliminarų ir yra mažiausias nuo praėjusių metų gegužės. GUS duomenimis, metų infliaciją balandį stipriausiai lėtino menkę maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto ir komunalinių paslaugų, viešojo maitinimo ir apgyvenimo kainų metiniai prieaugiai.

Europos Komisija (EK) pirmadienį padidino euro zonos ekonomikos augimo perspektyvas 2023 metams, tačiau taip pat padidino ir infliacijos prognozę. Pavasario prognozė yra optimistiškesnė nei paskelbta praėjusių metų pabaigoje, nepaisant to, kad infliacija nuo rekordinio lygio atsitraukia „lėčiau nei tikėtasi“. Dabar EK euro zonos ekonomikos augimo prognozę padidino 0,2 procentinio punkto iki 1,1 procento.

Pramonės smukimas Lietuvoje kovą, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo didžiausias Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba Lietuvoje per metus smuko 16,6 proc., labiau ji smuko tik Airijoje – 26,1 proc., o visoje ES – 1,3 procento. Tuo metu Latvijoje ji smuko 6,3 proc., o Estijoje – 12,6 procento.  Per mėnesį – kovą, palyginti su vasariu – pramonė Lietuvoje augo 0,9 proc., Latvijoje – smuko 1 proc., o Estijoje – 0,9 procento.

Europos Komisija (EK) pagerino šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę iki 0,5 procento. Vasarį EK prognozavo, kad šalies ekonomika augs 0,3 procento.  2024 metų šalies BVP augimo prognozė taip pat pagerinta 0,2 proc. punkto iki 2,7 proc., pranešė EK atstovybė Lietuvoje. „Europos ekonomika išlaiko augimą Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje, ir šiandien paskelbta Europos Komisijos ekonomikos prognozė Lietuvai šiais metais numato 0,5 proc.

Didžiausia metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse balandį išliko Latvijoje, mažiausia – Estijoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Lietuvoje praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos buvo 14,5 proc. brangesnės nei pernai balandį. Latvijos vartotojų kainų indeksas per metus pakilo 15,1 proc., Estijos – 13,5 procento.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad Vyriausybės siūloma mokesčių pertvarka galėtų nepaveikti, arba turėti teigiamos įtakos šalies ekonomikai, kuri pirmąjį šių metų ketvirtį patyrė 3 proc. nuosmukį.

Statistikams paskelbus, kad mėnesio infliacija po 15-kos mėnesių pertraukos balandį buvo artima nuliui, ekonomistas Rytis Krušinskas sako, jog vis dar teigiamas mėnesio rodiklis nebestebina, o artėjant vasarai defliacijos lūkestis vis labiau tolsta.   Tuo metu SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas mano, jog balandį sumažėjusi elektros kaina lems dar mažesnę infliaciją gegužę, o mėnesio defliaciją jis prognozuoja birželį–liepą.

Mėnesio infliacija balandį Lietuvoje buvo artima nuliui, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Paskutinį kartą nulinė infliacija Lietuvoje fiksuota 2021-ųjų gruodį. Statistikų teigimu, mėnesio infliacijai daugiausia įtakos turėjo keleivių vežimo oro transportu paslaugų, drabužių, atostogų išvykų, daržovių, farmacijos gaminių, restoranų, kavinių, mėsos ir jos produktų, avalynės, tabako gaminių kainų padidėjimas bei elektros, šilumos kainų sumažėjimas.

Vyrai ir moterys skirtingai vertina investicijų rizikos toleranciją. Vyrai dažniau renkasi didžiausios rizikos investicijų priemones, o moterys labiau pirmenybę teikia mažos rizikos investicijoms. Tai rodo SEB banko privačių klientų pasirinkimai investuojant naudojantis investicijų robotu, rašoma banko pranešime. „Šiandien investuotojai yra atsidūrę sparčiai kintančioje ir neapibrėžtoje rinkoje, kai renkantis riziką reikia itin gerai pasvarstyti.

7 iš 10 gyventojų pajuto ekonominio sunkmečio įtaką savo ar savo šeimos finansams, o 30 proc. ši įtaka buvo didesnė nei tikėtasi. Tokius duomenis atskleidžia skolų valdymo bendrovės „Easy Debt Service“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. „Energetikos krizė ir didžiulė infliacija palietė dažną. Natūralu, daugiausia iššūkių ekonominis sunkmetis sukėlė mažiausių pajamų gyventojams. Tai, kad jo įtaka buvo didesnė nei tikėtasi taip pat dažniau įvardija moterys (32 proc.