ekonomika

Maltos ekonomikos augimas per metus fiksuojamas jau 10-ą metų ketvirtį iš eilės. Nacionalinės statistikos tarnybos pirmadienį paskelbti duomenys rodo, kad per antrąjį šių metų ketvirtį sukurtas bendrasis vidaus produktas – palyginamosiomis kainomis 3,9 proc. didesnis nei prieš metus. Kita vertus, ekonomikos augimas sulėtėjo iki kukliausio nuo 2021-ųjų pirmojo ketvirčio. Namų ūkių vartojimas balandį-birželį per metus augo 5,9 proc., valstybės išlaidos menko 3,8 proc.

Naujausi „Sodros“ duomenys rodo, kad žmonių atlyginimai kyla sparčiai – per metus gyventojų algos vidutiniškai padidėjo 12 procentų, arba maždaug 120 eurų į rankas. Tiesa, gyventojai augančių pajamų nepajaučia, nes algas suvalgo rekordinės kainos, infliacija. Bedama pirštu į apdirbamąją pramonę, kur sumažėjo dirbančiųjų skaičius. Pasak ekonomistų, šio sektoriaus laukia sudėtingi laikai. Šiaulietis Dalius autobusą vairuoja apie 12 metų. Vyras neslepia, kad darbas ne pats lengviausias.

Šiuo metu menkai žinomas ir mažai veiksnus BRICS blokas paskelbė apie neva istorinę plėtrą. Prie Rusijos, Kinijos, Indijos, Brazilijos ir Pietų Afrikos kitais metais jungtis pakviestos dar šešios valstybės. Jos turėtų būti atsvara Amerikos ir Europos dominavimui pasaulyje, tačiau ambicingos plėtros tikslą slopina skirtingi dabartinių bloko šalių interesai. Šiaurės Amerikos ir Europos šalių dominavimui rimtą iššūkį meta besivystančios Azijos, Afrikos ir Pietų Amerikos šalys.

Lenkija per antrąjį šių metų ketvirtį sukūrė palyginamosiomis kainomis 0,6 proc. kuklesnį nei prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP), rodo nacionalinės statistikos tarnybos GUS ketvirtį paskelbti patikslinti, tačiau negalutiniai duomenys. Išankstinis įvertis skelbė ekonomikos metinį nuosmukį balandžio-birželio mėnesiais 0,5 procento. Per pirmąjį ketvirtį Lenkija sukūrė 0,3 proc. menkesnį ne per tą patį praėjusių metų laikotarpį BVP.

Statistikams paskelbus, kad Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) antrojo šių metų ketvirčio antrasis įvertis nuo pirmojo skiriasi tik 0,1 procentinio punkto, Valstybės duomenų agentūros vadovė Jūratė Petrauskienė sako, kad reikšmingo pokyčio tarp jų ir neturėtų būti, kai remiamasi daugiau stabilesnių rodiklių.  „Per 0,1 procentinį punktą – tai yra mes turėjome 2,8 proc., o dabar BVP antrasis įvertis yra 2,9 proc.

Lietuvos ekonomikos padėtis rodo, kad šalies verslas sugeba greitai reaguoti į pokyčius. Tiesa, ekonominių sektorių rezultatai buvo gana skirtingi ir vienoms įmonėms džiaugiantis pasiekimais, kitoms teko priimti nemalonius sprendimus, pavyzdžiui, sumažinti darbuotojų skaičių ar juos apskritai atleisti.

Statistikams skelbiant apie ketvirtą mėnesį iš eilės trunkančią defliaciją, ekonomistai sako, kad tokia tendencija buvo kiek netikėta. Pasak jų, rugpjūtį tikėtasi nulinės arba 0,2 proc. infliacijos, tačiau sezoniškumas ir pigęs maistas padarė didesnės įtakos kainoms. Tuo metu gerokai smukusi metinė infliacija rodo, kad pernykštis infliacinis šokas yra visiškai išsikvėpęs.

Šiuo metu rengiamas toks kitų metų valstybės biudžetas, kuris atitiks šalies galimybes, teigia premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak jos, 2024-ųjų biudžete neturėtų likti dar Covid pandemijos metu ir vėliau dėl karo Ukrainoje įvestų mokesčių lengvatų, be to, nuo kitų metų nebegalios išlyga, leidžianti nesilaikyti Mastrichto kriterijų ir turėti didesnį biudžeto deficitą.

Pramonės įmonės skaičiuoja per vasarą patirtus nuostolius ir sako, kad rudenį situacija gali tik blogėti. Todėl ims daugėti bankrotų ir darbuotojų atleidimų. Tačiau ne visi gyventojai ruošiasi krizei. Optimistiniai vartotojų lūkesčiai gaivina vidaus prekybos ir laisvalaikio paslaugų bei būsto rinkas.

Per dvejus metus maistas Lietuvoje pabrango 45 proc., tačiau dabar užsimenama ne tik apie mažėjančią infliaciją, bet ir kainų kritimo laikotarpį. Tiesa, pinga ne viskas, o kai kurių maisto produktų kainos netgi padidėjo. Tuo metu „Norfos“ vadovas vardija, kurie maisto produktai, artėjant šaltajam sezonui, gali dar labiau pabrangti.

Vyriausybė, siekdama teisingesnės ir ekonomikos augimui palankesnės mokesčių sistemos, jos pertvarkai daugeliu atvejų iš esmės pasirinko tinkamas priemones, teigia Lietuvos banko (LB) ekspertai.  Tačiau jie pripažįsta, kad kelerius metus rengta ir šiemet mažiausiai du kartus jau tikslinta pertvarka suteiks trumpalaikį impulsą ekonomikai, o tvariam jos augimui didelės įtakos neturės. Be to, sumažėtų paskatos rinktis individualią veiklą.

Prieš kelias dienas JAV kosmoso agentūra NASA konstatavo, kad ši liepa tapo karčiausiu mėnesiu nuo 1880-ųjų. Liepą taip pat net 3 kartus pagerinti visų laikų karščiausios dienos rekordai. Klimatą tyrinėjantys mokslininkai sako, kad jau artimiausioje ateityje sulauksime naujų rekordų, rašoma pranešime spaudai. Kylant pasaulinei temperatūrai, tokios gamtos stichijos kaip karščio bangos, sausros, potvyniai ar uraganai taps vis dažnesnės.

Metinė grynoji infliacija Japonijoje liepą, kaip ir tikėtasi rinkose, smuko iki 3,1 proc., pasiekusi žemiausią per keturis mėnesius lygį, bet 16-tą mėnesį iš eilės viršijusi Japonijos banko taikomą tikslinį 2 proc. lygį, parodė vyriausybės penktadienį paskelbti duomenys. Birželį šis rodiklis, į kurį neįskaičiuojamos šviežių maisto produktų kainos, siekė 3,3 procento.  Neįskaitant šviežių maisto produktų ir energijos kainų, infliacija Japonijoje siekė 4,3 proc.

Kinija trečiadienį pareiškė, kad jos ekonomikos atsigavimo kelias „bus nelygus ir vingiuotas“, tačiau tvirtino, kad Vakarų kritikai „tikrai įsitikins klydę“. Šie komentarai pasirodė po to, kai buvo paskelbta virtinė naujausių ekonominių duomenų, kurie pakurstė nuogąstavimus dėl stringančio Kinijos ekonomikos atsigavimo po COVID-11 pandemijos, ir po to, kai JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pareiškė, kad Kinija dėl didėjančių ekonominių problemų yra tapusi "tiksinčia uždelsto veikimo bo...

Suomijos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo 0,7 proc., parodė šalies statistikos tarnybos trečiadienį paskelbti išankstiniai duomenys. Pirmąjį ketvirtį prieaugis buvo kur kas mažesnis ir sudarė 0,2 procento.

Nemažus viršpelnius skaičiuojantys komerciniai bankai Lietuvoje sulaukė vadinamojo solidarumo mokesčio, bet jų kreditavimo politika toliau varo į neviltį tiek verslą, tiek paskolų besitikinčius vartotojus.  Apie tai, kas lėmė tokias negeroves mums pažadėtoje gerovės valstybėje, laidoje „Dienos komentaras“ atsako bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis. Pasirodo, visoje Europoje 100 proc. indėlininkų pinigai komerciniuose bankuose yra verčiami paskolomis, o Lietuvoje – ne.

Metinė infliacija Rusijoje liepą, kaip ir prognozuota rinkoje, pakilo nuo 3,3 proc. mėnesiu anksčiau iki 4,3 proc., pasiekusi aukščiausią per penkis mėnesius lygį, parodė šalies statistikos tarnybos paskelbti oficialūs duomenys. Rusijos centrinis bankas yra sakęs, jog šiemet galbūt padidins palūkanų normas, kad infliacija iki 2024 metų sugrįžtų į tikslinį 4 proc. lygį, nes pagal jo dabartines prognozes, iki metų pabaigos infliacija greičiausiai pasieks 4,5–6,5 proc.

Estijoje antrąjį ketvirtį įregistruota 6,057 tūkst. naujų bendrovių – 9,5 proc. daugiau negu tuo pat laikotarpiu pernai, kuomet buvo įregistruota 5,533 tūkst. įmonių, parodė šalies statistikos tarnybos paskelbti duomenys. Palyginti su pirmuoju ketvirčiu, įregistruotų bendrovių skaičius sumažėjo 7,1 proc., nes sausio–kovo mėnesiais šalyje buvo įregistruota 6,521 tūkst. naujų įmonių.

Seimo komitetai pradeda svarstyti mokesčių reformą. Verslo atstovai sako, kad reforma siūloma blogu laiku ir tik apsunkins žmonių gyvenimą, kuris ir taip nelengvas dėl recesijos. Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. Artėjant kadencijos pabaigai, ši Vyriausybė pagaliau „išstenėjo“ seniai žadėtą mokesčių reformą. Šiomis dienomis ji pradedama svarstyti Seimo komitetuose.

Vakarų Europoje ekonomika traukiasi, o Lietuvoje netikėtumai ir keistenybės – bendrasis vidaus produktas (BVP) auga. Pasak ekonomistų, šalies rezultatus į viršų tempia statybų sektorius, kuris daugiau darbo gavo dėl valstybės investicijų. Nuosmukio išvengiant neblogai atrodo ir atlyginimų statistika – Lietuvoje algos vidutiniškai kyla beveik dvigubai greičiau nei kainos. Tiesa, tokias tendencijas dalis rinkos ekspertų vertina atsargiai.

Sienos su Baltarusija uždarymas pakenktų šalies ekonomikai, nes apribotų galimybes į Lietuvą atvykti baltarusiams informacinių technologijų (IT) specialistams, sako opozicinės Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis.   „Mes iš tiesų padarytume žalą mūsų ekonomikai, nes yra iš tiesų nemaža dalis Baltarusijoje išsilavinimą gavusių, jaunų, aktyvių žmonių, kurie dirba čia, Lietuvoje, kurie gauna tikrai labai didelius atlyginimus“, – penktadienį lrt radijui sakė A. Mazuronis.

Egipto centrinis bankas rugpjūčio mėnesio posėdyje netikėtai padidino savo pagrindinę vienos nakties indėlių palūkanų normą iš karto 100 bazinių punktų iki 19,25 proc., pakėlęs bazinę normą į aukščiausią nuo 1992 metų lygį.

Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį augus, analitikai sako, kad šalies ekonomika demonstruoja atsparumą, o didžiausios teigiamos įtakos turėjo didėjusi statybos darbų apimtis, viešojo sektoriaus investicijos į infrastruktūrą, slopstantis kainų augimas, teigiamai veikęs namų ūkių vartojimą. Kai kurie ekonomistai sako, kad teigiamų tendencijų galima tikėtis ir ateityje, nors neapibrėžtumas išlieka.

Realusis Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį siekė 17,7  mlrd. eurų to meto kainomis – 0,6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, pirmąjį įvertį paskelbė Valstybės duomenų agentūra.  Per ketvirtį – antrąjį, palyginti su pirmuoju – Lietuvos BVP augo 2,8 proc.

Valstybės duomenų agentūra pirmadienį skelbs Lietuvos antrojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) pirmąjį įvertį.  BNS kalbinti ekonomistai prognozuoja, kad ekonomika antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, smuko 0,7-1,8 proc., tačiau trys iš keturių mano, kad per ketvirtį šalies BVP augo.

Pekine sekmadienį apsilankęs Prancūzijos finansų ministras pareiškė, kad visų ekonominių ryšių su Kinija nutraukimas yra iliuzija, kai kurioms Vakarų šalims dvejojant dėl savo priklausomybės nuo šios Azijos milžinės. „Mes visiškai nepritariame atsiejimo idėjai. Atsiejimas yra iliuzija“, – Prancūzijos ambasadoje žurnalistams sakė finansų ministras Bruno Le Maire'as. „Nėra jokios galimybės kažkaip atsieti Amerikos, Europos ir Kinijos ekonomikų“, – pridūrė jis.

Ispanijos antrojo metų ketvirčio bendrasis vidaus produktas – 0,4 proc. didesnis nei ankstesnių trijų mėnesių, penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba INE, remdamasi išankstiniais duomenimis. Augimas per metų ketvirtį sulėtėjo nuo 0,5 proc. sausį-kovą. Namų ūkių vartojimas balandį-birželį didėjo 1,6 proc. (po dviejų iš eilės nuosmukio tokių laikotarpių), valstybės išlaidos – 1,5 proc., verslo investicijos – 4,6 procento. Tuo tarpu eksportas susitraukė 4,1 proc.

Metų infliacija Vokietijoje liepą sumenko iki 6,2 proc. nuo 6,4 proc. birželį, penktadienį skelbia federalinė statistikos tarnyba „Destatis“, remdamasi išankstiniais duomenimis. Prekės praėjusį mėnesį buvo vidutiniškai 7 proc. brangesnės nei prieš metus (birželį – 7,3 proc.), vien tik maisto prekės – 11 proc. brangesnės (13,7 proc.), energijos ištekliai – 5,7 proc. brangesni (3 proc.). Paslaugos per metus pabrango 5,2 proc. (5,3 proc.

Per antrąjį šių metų ketvirtį sukurtas Latvijos bendrasis vidaus produktas (BVP) palyginamosiomis kainomis, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos – 0,9 proc. kuklesnis nei prieš metus, penktadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi išankstiniais duomenimis. BVP dinamikai svarios įtakos turėjo apdirbamosios pramonės nuosmukis 4 proc., pažymima pranešime. Įvertinus sezono įtaką ir darbo dienų skaičiaus skirtumus, ekonomika susitraukė 0,5 procento.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus kol kas nekeičia prognozės, kad šalies ekonomika šiemet susitrauks 1,3 proc., tačiau šį nuosmukį jis vadina korekcija arba stabtelėjimu prieš tolesnį tvarų augimą.  „Mūsų šalies ekonomika buvo įkaitusi daugeliu prasmių – nekilnojamo turto rinkos, plačios fiskalinės pagalbos priemonės gyventojams, verslams, stipri vidaus paklausa ir kainų augimas buvo gerokai didesnis nei euro zonoje.

JAV antrojo metų ketvirčio bendrasis vidaus produktas (BVP) – 2,4 proc. solidesnis nei to paties laikotarpio pernai, ketvirtadienį pranešė Prekybos departamentas, remdamasis išankstiniais duomenimis. Volstrito analitikai pranašavo gerokai kuklesnį augimą – jų prognozių vidurkis siekė 1,8 procento. Taigi, JAV ekonomikos plėtra per metus paspartėjo nuo 2 proc. siekusios pirmąjį metų ketvirtį.

Siekdama mažinti šešėlinės ekonomikos mastą bei apsaugoti valstybės finansinius ir ekonominius interesus Vyriausybė trečiadienį sudarė Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisiją. Jai pirmininkaus ministrės pirmininkės patarėjas, o pavaduotoju bus finansų viceministras. Komisijoje dirbs du premjerės patarėjai, aplinkos, ekonomikos ir inovacijų, socialinės apsaugos ir darbo, susisiekimo, sveikatos apsaugos, teisingumo, vidaus reikalų, žemės ūkio viceministrai.

Aukščiausio rango Kinijos lyderiai pirmadienį vykusiame 24 asmenų Politinio biuro posėdyje pareiškė, kad šalies ekonomika susiduria su naujais sunkumais ir iššūkiais, pranešė valstybinė žiniasklaida.

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai mano, kad antrasis šių metų pusmetis turėtų būti ramus bei stabilus, o dalis jų į antrąją 2023 metų pusę žvelgia su atsargiu optimizmu, rodo naujausia apklausa. Medicinos banko užsakymu atlikta apklausos duomenimis, 50 proc. įmonių vadovų mano, kad liepą-gruodį jų pajamos liks to paties lygio, kaip ir pirmąjį metų pusmetį, 40 proc. verslų tikėjosi, kad ir pelno pavyks uždirbti tiek pat. Daugiau kaip trečdalis, arba 35 proc.

Nors iš verslo ir ekonomistų vis girdime negerų žinių ir skaičių, liudijančių, kad šįmet išgyvename nemenkas ekonomines problemas, kai kas skuba mus nudžiuginti. Yra teigiančių, kad padėtis visai nebloga ir tuoj dar gerės, o lietuviai esą aptekę pinigais, džiaugiasi turintys darbus ir galintys mėgautis pingančia energetika. Apie tai, ar šis džiugus vaizdas atitinka tikrovę, kalbamės su ekonomistu Aleksandru Izgorodinu.

Latvija anksčiau šį mėnesį tarptautinėse finansų rinkose pasiskolino 750 mln. eurų, pranešė Valstybės iždas. 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas – 3,91 proc., kupono norma – 3,875 procento. Tarptautinių skolinių vertybinių popierių paklausa pasiekė 2,7 mlrd. eurų, tai yra 3,6 karto pranoko pasiūlą, o jais susidomėjo daugiau kaip 80 investuotojų.  Obligacijos buvo paskirstytos investuotojams iš Europos šalių. 24 proc. emisijos nupirko Jungtinės Karalystės, 17 proc.

Pasaulio banko paskelbtais duomenimis, per 3 metus tiesioginės užsienio investicijos sumažėjo net 8 kartus. Tačiau ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę tokie skaičiai stebina, mat praėję metai turėjo rekordinį naujų projektų skaičių. Pokalbis su ministre – TV3 žinių „Dienos komentare“. NATO per viršūnių susitikimą Vilniuje patvirtino regioninius gynybos planus. Mūsų verslas, pramonė sako, kad galėtų prisidėti prie valstybės poreikių.

Lietuvoje mažėja vidutinės prekių kainos. Pavyzdžiui, per mėnesį maisto produktai vidutiniškai atpigo beveik procentu. Tačiau toks nežymus kainų susitraukimas gyventojų neguodžia: jie arba iš viso kainų mažėjimo nepastebi, arba pastebėję aiškina, kad produktai pinga per lėtai. Valstybės duomenų agentūra skaičiuoja, kad birželį vidutinės prekių ir paslaugų kainos ne kilo, o per mėnesį vidutiniškai nusileido viena dešimtąja procento.

Eksportuotų prekių kainos gegužę, palyginti su balandžiu, sumažėjo 0,8 proc., importuotų prekių kainos – 1,8 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Iš eksportuotų prekių labiausiai – 6,8 proc. – atpigo rafinuoti naftos produktai. Plaušiena, popierius ir kartonas atpigo 6,7 proc., kitos cheminės medžiagos – 6,5 proc., bet pabrango elektra – 16 proc., atliekos ir atliekų surinkimo produktai – 8,3 proc., avalynė – 7,1 procento. Iš importuotų prekių labiausiai – 18,4 proc.

JAV gamintojų kainų indeksas (PPI) birželį, palyginti su ankstesniu mėnesiu, pakilo 0,1 proc., rodo Darbo departamento ketvirtadienį paskelbti negalutiniai duomenys. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai birželiu) šis kainų indeksas didėjo taip pat vos 0,1 procento. Tai mažiausias metinis prieaugis nuo 2020-ųjų, jai dėl kritusios paklausos COVID-19 pandemijos sąlygomis gamintojai buvo priversti piginti produkciją. Volstrito analitikai prognozavo pirmąjį rodiklį 0,2 proc.

Pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) birželį metinė infliacija siekė 8,2 proc., o mėnesio – 0,1 procento.  Pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuota metinė infliacija siekė 9 proc., o mėnesio – 0,1 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Statistikams birželį antrą mėnesį iš eilės fiksavus defliaciją SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pabrėžia, jog birželį pirmą kartą po beveik dvejų metų pertraukos sumažėjo maisto kainos.     „Po dvidešimt trijų mėnesių laikotarpio buvo maisto kainų mėnesinė defliacija. Beveik du metus maisto kainos kas mėnesį didėdavo, dabar birželį maisto kainos pirmą kartą po dvidešimt trijų mėnesių pertraukos sumažėjo“, – BNS sakė ekonomistas.

Lietuvoje birželio mėnesį defliacija buvo 0,1 procento. Defliacija fiksuota antrą mėnesį iš eilės, prieš tai paskutinį kartą ji fiksuota 2021 metų lapkritį, skelbia Valstybės duomenų agentūra.  Metinė infliacija – birželį, palyginti su 2022 metų birželiu – siekė 9 proc., o vidutinė metinė infliacija -18,6 procento.

Metų infliacija Danijoje birželį sumenko iki 2,5 proc. nuo 2,9 proc. gegužę, išlikdama mažiausia nuo 2021-ųjų rugsėjo, rodo nacionalinės statistikos tarnybos pirmadienį paskelbti duomenys. Anot pranešimo, infliacijos lėtėjimą lėmė toliau menkę metiniai kainų prieaugiai maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų (iki 8,8 proc.), kainų kritimo per metus pagilėjimas transporto prekių ir paslaugų (iki 3,1 proc.), būsto ir komunalinių paslaugų (iki 1,9 proc.). Birželį užfiksuota 0,3 proc.

Valstybės kontrolė (VK) prognozuoja, jog antra šių metų pusė šalies ekonomikai bus palankesnė ir didesnio jos nuosmukio šiemet bus išvengta.  VK Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė sako, jog darbdaviai stengsis išlaikyti darbuotojus, ekonomiką palaikys investicijos bei viešojo sektoriaus projektai.  „Pandemijos metu išaugus nedarbo lygiui dėl darbuotojų atleidimų vėliau jų surasti darbdaviams nebuvo lengva, kai kuriuose sektoriuose ir dabar jaučiamas trūkumas.

Albanijos ekonomikos metinis augimas pirmąjį metų ketvirtį sulėtėjo iki 2,7 proc. nuo 4,4 proc. ankstesnį laikotarpį, skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Kita vertus duomenys rodo, kad tai buvo dešimtasis iš eilės ekonomikos augimo metų ketvirtis. Namų ūkių vartojimo metinis prieaugis sausį-kovą siekė 3,1 proc., viešojo sektoriaus išlaidų – 4,3 proc., investicijų į ilgalaikį turtą – 6,7 procento. Šalies eksportas didėjo 8,3 proc., importas – 7,2 procento.

Vienas iš dažniausiai keliamų klausimų yra susijęs su atlyginimu ir finansinėmis kompetencijomis. Ypač domina tai, kiek uždirba tie, kurie valdo valstybės milijonus ir priima svarbius sprendimus ekonomikos srityje. Tai yra dinamiška sritis, kuri reikalauja nuolatinio mokymosi ir tobulėjimo, tačiau tuo pat metu suteikia platų profesinio augimo potencialą.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija skirs 15 mln. eurų Vilniaus regiono startuoliams ir jaunoms inovacijų įmonėms, kuriančioms dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų bei robotikos procesų sprendimus ir produktus. Ministerija pranešė paskelbusi kvietimą paramai, didžiausia galima finansavimo suma – 102 tūkst. eurų.

Kinijos premjeras Li Qiangas antradienį šalies šiaurėje pradėdamas „vasaros Davosu“ vadinamą susitikimą pasmerkė pastangas Vakaruose mažinti riziką pasaulio ekonomikai ir pavadino jas neteisingu pasiūlymu. „Vakaruose kai kurie žmonės triukšmingai reklamuoja tai, kas vadinama „priklausomybės ir rizikos mažinimu“, – delegatams sakė Li Qiangas. „Šios dvi sąvokos.