ekonomika

Lietuva išlieka patraukli finansų technologijų verslo steigimuisi, todėl šaliai svarbu išlaikyti  lyderės pozicijas, sako organizacijos „Crypto Economy Organisation“ (CEO) prezidentas Vytautas Kašėta.   „Norėtųsi, kad Lietuva išliktų viena iš pirmaujančių Europos šalių, turinčių aiškų ir prognozuojamą reguliavimą bei suprantančių industrijos ypatumus ir išskirtinumą.

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad lietuvių finansinės sveikatos rodiklis siekia vos penketą, o trečdalis gyventojų yra finansiškai pažeidžiami, tačiau, nepaisant to, žmonių lūkesčiai – itin optimistiški.  Kur veda toks išlaidavimas ir kodėl augančios palūkanos nemažina infliacijos, TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė ekonomistė Jūratė Cvilikienė. Finansinė sveikata yra pakankamas pajamų turėjimas kasdieniams poreikiams ir gebėjimas įgyvendinti ilgalaikius planus.

Europos Centrinio Banko (ECB) Valdančiosios tarybos nariai renkasi į posėdį ketvirtadienį, o nuogąstavimai dėl didėjančios bankų krizės greičiausiai išbandys jų pasiryžimą vėl padidinti palūkanų normas reikšmingu puse procentinio punkto. Investuotojų manymu, ECB turėtų persvarstyti savo planus, atsižvelgdamas į bankų „Silicon Valley Bank“ (SVB) ir „Signature Bank“ žlugimą – didžiausią šio sektoriaus nesėkmę nuo 2008 metų finansų krizės.

Prancūzijos ekonomika pirmąjį šių metų pusmetį pasieks nedidelį augimą, tuo metu infliacija artimiausiais mėnesiais užkops į piką, trečiadienį prognozavo nacionalinė statistikos agentūra INSEE. Prancūzijos ekonomika, antra pagal dydį euro zonoje, išvengs nuosmukio ir pasieks 0,1 proc. augimą pirmąjį 2023 metų ketvirtį bei 0,2 proc. plėtrą – antrąjį ketvirtį, teigiama naujausiose INSEE prognozėse.

Per JAV bankų sektorių po „Silicon Valley Bank“ (SVB) žlugimo nuvilniję neramumai greičiausiai turės tik ribotą poveikį Europos bankams, kurių veiklos organizavimas skiriasi nuo amerikietiškųjų kolegų, pareiškė tarptautinės reitingų agentūros „Moody's“ ir „S&P Global“. Šią savaitę rinkas sukrėtė dviejų JAV regioninių skolintojų – SVB ir „Signature Bank“ – žlugimas, privertęs institucijas imtis priemonių, skirtų užkirsti kelią išplisti griūties užkratui po visą bankų sektorių.

Kinijoje baigiantis savaitę trukusiems parlamento, automatiškai tvirtinančio šalies vadovybės sprendimus, posėdžiams, naujasis premjeras pirmadienį įspėjo, kad 2023 metams užsibrėžtą penkių procentų ekonomikos augimo tikslą bus nelengva pasiekti. Šį mėnesį vyriausybė nustatė „maždaug penkių procentų“ ekonomikos augimo tikslą – vieną mažiausių per pastaruosius dešimtmečius, atšaukusi itin griežtas ir neigiamai BVP paveikusias kovos su COVID-19 taisykles.

Prasidedant naujai Seimo sesijai, kurioje Vyriausybė turėtų pateikti mokesčių sistemos pokyčių paketą, Lietuvoje netyla diskusijos apie naujus mokesčius. Kiek anksčiau finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad pavasarį Seimui teikiant mokesčių pertvarką gali būti siūloma įteisinti investicinę sąskaitą, panaikinti dalį lengvatų, suvienodinti gyventojų pajamų mokestį, kad šis labiau priklausytų nuo gaunamų pajamų, o ne veiklos rūšies.

Kai Vakarų Ukrainoje vėl nutrūksta elektros tiekimas, Maksimo Ivanovo įmonėje pasigirsta prieš jo biurą Ivano Frankivsko mieste stovinčio dyzelinio generatoriaus riaumojimas. Milžiniškas įrenginys iš Turkijos pavadinimu „Teksan Jeneratör“ pagamina apie 80 kilovatų elektros – pakankamai, kad 350 darbuotojų turinti įmonė galėtų tęsti savo veiklą. Jos užtenka ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino planams sužlugdyti.

Šiemet sausį iš Lietuvos prekių eksportuota už 3,30 mlrd. eurų – 4,9 proc. daugiau nei pernai sausį, o importuota už 3,76 mlrd. eurų – 10 proc. daugiau. Be mineralinių produktų, eksportas padidėjo 5,1 proc., importas – 8,1 procento. Lietuviškos kilmės prekių eksportas eksportas sumažėjo 4,5 proc. iki 2,02 mlrd. eurų (be mineralinių produktų – 6,3 proc.). Užsienio prekybos deficitas siekė 461,1 mln. eurų, pranešė Valstybės duomenų agentūra.

Pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) vasarį apskaičiuota vidutinė metinė infliacija siekė 19,6 procento. Pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuota vidutinė metinė infliacija buvo 1,1 proc. punkto didesnė nei apskaičiuota pagal SVKI, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Suderinta metinė – vasarį, palyginti su 2022 metų vasariu – infliacija siekė 17,2 proc., pagal VKI apskaičiuotoji – 18,7 procento.

Ukrainos praėjusio mėnesio bendrasis vidaus produktas – apytikriai 26 proc. kuklesnis nei pernai vasario, kurio pabaigoje Rusija pradėjo invaziją, skelbia Ukrainos ekonomikos ministerija, remdamasi išankstiniais vertinimais. Jos skaičiavimais, sausį ekonomikos metinis kritimas siekė 32 procentus.

Latvijos pramonės gamyba pirmąjį šių metų mėnesį, palyginti su pernai sausiu, anuliavus darbo dienų skaičių skirtumus, palyginamosiomis kainomis sunyko 9,8 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Apdirbamosios pramonės produkcijos apimtys sumenko 6,1 proc., gavybos – 20,8 proc., elektros ir dujų tiekimo –  taip pat 20,8 procento. Per mėnesį (sausį, palyginti su gruodžiu) visa šalies pramonė, įvertinus sezoniškumą, susitraukė 3,3 proc.

Rusija jau kitais metais gali likti be pinigų, pareiškė rusų oligarchas Olegas Deripaska, rašo CNN. Anot jo, Rusijai reikia užsienio investicijų. „Jau kitais metais nebus pinigų, mums reikia užsienio investuotojų“, – Sibire vykusioje konferencijoje kalbėjo jis. O. Deripaska yra vienas iš nedaugelio rusų oligarchų, sukritikavusių režimo karą prieš Ukrainą. Pernai Rusijos teismas nurodė areštuoti prabangių viešbučių kompleksą, priklausantį milijardieriui O. Deripaskai.

  Pastarieji metai Rusijos ekonomikai buvo neįprasti, žinoma, blogąja prasme. Didelė dalis užsienio investuotojų paliko savo investicijas, statytus fabrikus, veikiančius restoranus ir greičiausiai į šią šalį niekada nebegrįš. Dešimtys sankcijų paketų bei prarasta didžiausia gamtinių dujų eksporto rinka – Europa. Demokratinėms šalims nusigręžus nuo režimo ir bandant įvairiomis priemonėmis paveikti karo finansavimo mašiną – Rusijos ekonomiką – rezultatas kol kas atrodo dvejopas.

Realusis Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2022 metais siekė 66,9 mlrd. eurų (to meto kainomis) – 1,9 proc. daugiau (pašalinus ir nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką) nei 2021 metais, trečiadienį antrąjį BVP įvertį paskelbė Valstybės duomenų agentūra.  Vien ketvirtąjį ketvirtąjį Lietuvos BVP to meto kainomis siekė 17,5 mlrd. eurų ir, palyginti su tuo pačiu laiku prieš metus, smuko 0,4 proc., o palyginti su trečiuoju ketvirčiu – smuko 0,5 proc.

Latvijos 2022 metų bendrasis vidaus produktas (BVP) palyginamosiomis kainomis – 2,0 proc. solidesnis nei 2021-ųjų, pranešė nacionalinė statistikos žinyba, remdamasi patikslintas, tačiau negalutiniais duomenimis. Per praėjusius šalies sukurtas BVP galiojusiomis kainomis įvertintas 39,081 mlrd. eurų, o vien tik per paskutinį ketvirtį – 10,7 mlrd. eurų. Gamybos sektoriai pernai susitraukė 1,1 proc., paslaugų – augo 4,2 procento. Apdirbamoji pramonė produkcijos apimtis padidino 2,7 procento.

Artėjant pavasariui puiki proga pradėti siekti išsikeltų naujametinių tikslų. Ekspertai sako, kad emigracija sumažėjo, tačiau prašyti didesnio atlyginimo žmonės bijo. Kaip suprasti savo vertę ir nebijoti prašyti algos kėlimo? Kokius žingsnius reikia žengti norint uždirbti daugiau? Anot „CV-Online“ marketingo vadovės Ritos Karavaitienės, šiandien lietuviai gerai apsvarsto esamas darbo galimybes Lietuvoje ir neskuba emigruoti.

Vokietijos ekonomika paskutinį 2022 metų ketvirtį susitraukė daugiau, nei buvo manoma, rodo penktadienį paskelbti skaičiai, sustiprinsiantys nerimą, kad ES pramonės jėgainė artėja prie recesijos. Bendrasis vidaus produktas (BVP) spalio–gruodžio mėnesiais susitraukė 0,4 proc., pranešė federalinė statistikos agentūra „Destatis“, o ne 0,2 proc., kaip rodė pradinis įvertis. Rusijos invazija į Ukrainą paskatino staigų energijos kainų kilimą Europoje, nes Maskva sumažino dujų tiekimą.

Vokietijos ekonomikos ministerija pranešė, kad Berlynas pasiūlys priemonių, kaip panaikinti Europos Sąjungos sankcijų Maskvai spragas, dėl kurių embarguotos prekės gali patekti į Rusiją ir maitinti V. Putino karo mašiną. Berlynas sieks, kad šie veiksmai taptų pagrindine 11-ojo ES sankcijų paketo Maskvai dalimi po 10-ojo etapo, kuris bus paskelbtas penktadienį, per Rusijos invazijos į Ukrainą metines.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje sausį buvo viena didesnių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 18,5 proc. bei buvo penktoje vietoje pagal dydį ES. Didžiausia metinė infliacija buvo Vengrijoje (26,2 proc.), toliau rikiavosi Latvija (21,4 proc.), Čekija (19,1 proc.) ir Estija (18,6 proc.). Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 10 proc., o vien euro zonoje – 8,6 procento.

Ekonomikos ir inovacijų viceministro Karolio Žemaičio vadovaujama Lietuvos delegacija Taivane stiprina bendradarbiavimą lazerių ir pramonės srityse, rašoma ministerijos pranešime spaudai. Lietuvos lazerių asociacija pasirašė susitarimą su Taivano pramoninių technologijų tyrimų institutu (ITRI) dėl bendro lazerių technologijų tyrimų ir inovacijų centro steigimo Taivane. Preliminariai planuojama, kad lazerių centras bus atidarytas šių metų rudenį.

Euro zonos ekonomikos augimas vasarį paspartėjo ir pasiekė aukščiausią lygį per devynis mėnesius, rodo atidžiai stebimas „S&P Global“ sudaromas pirkimų vadybininkų indeksas (PMI). Antradienį paskelbti tyrimo duomenys parodė, kad rodiklis pasiekė 52,3 punkto, palyginti su 50,8 punkto sausio mėnesį.  Daugiau nei 50 punktų rodiklis rodo ekonomikos augimą.

Prognozuojama, kad Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai šiemet gaus bene rekordinį pelną – vieną milijardą eurų. Tai piktina gyventojus, kurie įsitikinę, jog bankai lupikauja – ima didžiausias palūkanas Europoje ir tokius pat didžiulius mokesčius už bankines paslaugas.

Lenkijos pramonės produkcijos apimtys pirmąjį metų mėnesį buvo 2,6 proc. solidesnės, tačiau sumenko 0,3 proc., palyginti su ankstesniu mėnesiu, pirmadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba (GUS). Pagal sezoniškumą pakoreguotus duomenis pramonė per mėnesį susitraukė 1,3 proc., o per metus paaugo 0,3 procento. Gamintojų kainų indeksas per mėnesį pakilo 0,8 proc., per metus – 18,5 procento. „Metų pradžia neatnešė reikšmingų pokyčių.

Baltarusijos nacionalinė statistikos tarnyba („Belstat“) pranešė pirmąjį šių metų mėnesį užfiksavusi ekonomikos metinį nuosmukį 5 procentais. Galiojusiomis kainomis sausį šalies sukurtas bendrasis vidaus produktas (BVP) įvertintas 15,9 mlrd. rublių (5,3 mlrd. eurų pagal dabartinį Baltarusijos nacionalinio banko nustatytą oficialų nacionalinės valiutos kursą). „Belstat“ duomenimis, vien tik pramonė gamybą palyginamuoju laikotarpiu sumažino 5,2 procento.

Rusijos valdžia jau kreipėsi į šalies verslo struktūras prašydama „pasidalinti“ ir papildyti biudžetą. Rekordinis biudžeto deficitas lemia, kad Kremliui teks rinktis – mažinti neregėto dydžio išlaidas, naudotis senkančiais rezervais arba atrasti iš kažkur papildomų pajamų. Rusiškas leidinys „The Bell“ išsiaiškino, kad iš didžiųjų šalies bendrovių pareikalauta susimokėti duoklę – apie 3 mlrd. eurų.

Metų infliacija Jungtinėse Valstijose sausį kiek sumažėjo, tačiau ji ir toliau gerokai viršija monetarinės politikos formuotojų nustatyti tikslinę ribą, o sparčiau jai kristi neleidžia aukštos nuomos ir energijos kainos, taip pat pastaruoju metu brangstantys degalai. Darbo departamento antradienį paskelbtais duomenimis, šios politikos poveikiui pasireiškus ekonomikoje, metų infliacija pirmąjį šių metų mėnesį siekė 6,4 proc. ir buvo tik 0,1 proc.

Bendrasis vidaus produktas (BVP) ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su trečiuoju, iš 22 duomenis paskelbusių Europos Sąjungos (ES) šalių, smuko Lietuvoje ir Švedijoje, rodo Eurostato duomenys. Lietuvos ekonomika per ketvirtį smuko 0,4 proc., o Švedijos – 0,6 procento. Vidutiniškai ES šalyse BVP per ketvirtį augo 1,8 proc., o euro zonoje – 1,9 proc., rodo Eurostato statistika. Lietuvos BVP per metus smuko 1,7 proc.

Skaičiuojama, kad karo Ukrainoje padariniai gali lemti 2 proc. lėtesnį pasaulio BVP augimą iki 2025 m. Kita vertus, tai taip pat skatina Vakarų šalis peržiūrėti savo tiekimo grandines ir nukreipti investicijas į vietos energetikos ir gamybinių pajėgumų vystymą.

Duona, mėsa ir pienas Lietuvoje brangsta labiau nei kitos maisto prekės, o pieno produktai Lietuvoje apskritai brango 50 procentų. Kas tai lėmė? Kodėl elektros kainų šokas Lietuvoje tęsiasi ilgiau nei euro zonoje vidutiniškai? Lietuvos bankas prognozuoja, kad kainos šiemet Lietuvoje augs lėčiau, o blogiausia – jau praeityje. Bet ar tikrai? „Dėmesio centre“ svečias – Lietuvos banko valdybos pirmininkas Raimondas Kuodis.

Euro zonos ekonomika 2023 metais augs daugiau nei buvo prognozuota anksčiau, nes energijos krizė sušvelnėjo, o bendros valiutos zonai, regis, pavyko išvengti nuosmukio šią žiemą, pirmadienį pranešė Europos Komisija (EK). Šiuo metu skaičiuojama, kad euro zonos ekonomika 2023-aisiais augs ne 0,3, o 0,9 proc., nes „palankūs įvykiai“ padėjo jai geriau atlaikyti Rusijos invazijos į Ukrainą pasekmes, pažymėjo EK. Taip pat tikimasi, kad infliacija sulėtės labiau, nei prognozuota anksčiau.

Europos Komisija (EK) mažina Lietuvos ekonomikos augimo šiemet prognozę iki 0,3 proc., pirmadienį skelbia naujausi ES numatomi rodikliai.  Rudenį EK prognozavo 0,5 proc. Lietuvos ekonomikos augimą 2023-aisiais.  Dabar teigiama, kad ekonomikos augimą lėtins blogėjanti verslo finansinė padėtis ir sumažėjęs vartojimas, taip pat neapibrėžta padėtis pasaulyje.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė Briuselyje dalyvaus Europos Sąjungos (ES) finansų ministrų susitikimuose, kur aptars Bendrijos makroekonomines perspektyvas karo Ukrainoje akivaizdoje ir ES fiskalinių taisyklių peržiūrą. ECOFIN posėdyje bus tęsiamos diskusijos dėl ES fiskalinių taisyklių peržiūros, daugiausia dėmesio skiriant taisyklių įgyvendinimui, skolos mažinimo reikalavimų ir makroekonominių disbalansų klausimams, pranešė ministerija.

JAV centrinis bankas dar kartą pakėlė bazines palūkanas. Sekantis kilstelėjimas laukia kovą, kai palūkanos pasieks 5 procentus. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad dėl to maždaug liepos mėnesį į JAV ekonomiką ateis krizė, kuri paveiks ir pasaulio dinamiką. Pokalbis su ekonomistu – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. Sakote, kad ateis krizė.

Vartojimo prekės ir paslaugos Latvijoje praėjusį mėnesį brango vidutiniškai 0,5 proc., pranešė nacionalinė statistikos taryba. Metų (12-os mėnesių) infliacija padidėjo nuo 20,8 proc. gruodį iki 21,5 proc. sausį, o vidutinė metų infliacija pakilo nuo 17,3 proc. iki 18,5 procento. Praėjusį mėnesį labiausiai vartotojų kainų indeksą kėlė brangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai (1,3 proc.), neklasifikuojamos prekės ir paslaugos (3 proc.), sveikatos apsaugos paslaugos (1,8 proc.

Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas paskutinį praėjusių metų ketvirtį siekė 44 ir buvo žemiausias nuo jo skaičiavimo pradžios 2015 metais, kai jo vidurkis siekė 55. Indekso reikšmė, palyginti su trečiuoju 2022-ųjų ketvirčiu, smuko 7 punktais, o su 2021-ųjų ketvirtuoju ketvirčiu – 6 punktais.

Anglijos banko vadovas Andrew Bailey ketvirtadienį išreiškė nerimą dėl vis dar aukštos infliacijos, nepaisant to, jog kainų kilimo tempai rodo lėtėjimo ženklus. Analitikai pažymėjo, kad centrinio banko valdytojo komentarai daugiapartiniam parlamentarų komitetui sustiprino svaro kursą, nes išaugo lūkesčiai, kad Didžiosios Britanijos palūkanų normos toliau didės.

Didžiausio Vokietijos banko „Deutsche Bank“ analitikai mano, kad tikimybė, jog JAV ekonomika šiemet pateks į recesiją, dabar siekia 90 proc., skelbia „Deutsche Welle“. Pasak jų, nepaisant ženklų, rodančių, kad infliacija JAV buvo pasiekusi aukščiausią tašką ir pradėjo lėtėti, ji tebėra gerokai aukščiau JAV centrinio banko nustatytos tikslinės ribos, todėl bazinių palūkanų tolesnio didinimo tikimybė išlieka. „Deutsche Bank“ analitikai pažymi, kad istoriškai infliacijai pakilus virš 8 proc.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 0,4 proc., rodo nauja rizikos valdymo bendrovės „Coface“ prognozė. Pernai spalį ji prognozavo, kad šalies ekonomika šiemet augs 1,1 proc. „Coface“ ekonomistas Gžegožas Sielevičius sako, kad Lietuvos ekonomiką neigiamai veikia vartotojų perkamosios galios ir investicijų smukimas, jas toliau neigiamai veiks augančios palūkanų normos.

Lietuvos prekių eksportas 2022 metais siekė 44,2 mlrd. eurų –  28,1 proc. daugiau nei 2021 metais, o importas – 52,4 mlrd. eurų arba 39 proc. daugiau. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 18,2 proc., importas – 20 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas pernai augo 26,7 proc. iki 27,2 mlrd. eurų, be mineralinių produktų augimas siekė 17,6 procento. Užsienio prekybos deficitas siekė 8,2 mlrd. eurų, skelbia Valstybės duomenų agentūra.

„Sodra“ pernai gavo 6,3 mlrd. pajamų, arba 17 proc. daugiau nei užpernai, o jos išlaidos didėjo 13 proc. iki 5,58 mlrd. eurų, rodo preliminarūs duomenys. „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė sako, kad pagal fondo pajamas ir išlaidas galima daryti prielaidą, kad Lietuvos ekonomika pernai augo, o dabar ima lėtėti ir tam fondas yra pasirengęs.  „Tai, kad pajamos yra didesnės nei išlaidos rodo, kad mes gyvenome ekonomikos augimo laikotarpiu ir tuo metu sugebėjome turėti teigiamą balansą.

Metų infliacija Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse gruodį sumenko iki 9,4 proc. nuo 10,4 proc. lapkritį. Šis infliacijos rodiklis gruodį - mažiausias nuo praėjusių metų balandžio, antradienį skelbia organizacija. Infliacijos sumažėjimas paskutinį praėjusių metų mėnesį užfikstuotas 25-iose iš 38-ų EBPO valstybių narių. Dviženklė metų infliacija išliko 15-oje šalių, o didžiausia buvo Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Turkijoje (visose viršijo 20 proc.

Optimistiškai nusiteikęs JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį savo metinėje kalboje stengsis įkvėpti šalį, pastaruoju metu dažnai prarandančią entuziazmą, ir akcentuos savo pastangas atkurti JAV ekonomiką. Po dvejų darbo prezidento poste metų, kai vadovavo sugrįžimui į normalų gyvenimą po COVID-19 pandemijos, chaotiškam JAV karių išvedimui iš Afganistano, Vakarų atsakui į Rusijos invaziją Ukrainoje ir bandė suvaldyti didelę politinę įtampą namuose, J. Bidenas mano turįs kuo pasidžiaugti.

Atslūgus įtampai energetikos rinkoje euro zonos ekonomika praėjusių metų pabaigoje tik per plauką išvengė ekonomikos susitraukimo, savo komentare žinisklaidai rašo „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus. Infliacijai atsitraukiant, tarptautinės institucijos gerina prognozes Europai ekonomikai. Kita vertus, itin staigus palūkanų padidėjimas pradeda kandžiotis, be to, lėtėja pasaulinė prekyba.

Infliacija Lietuvoje toliau nežymiai tirpsta – pasmuko dar pusantro procento. Ekonomistai prognozuoja, kad ši tendencija tęsis ir kai kurie produktai netrukus gali pradėti pigti. Dalis ekspertų puse lūpų jau svarsto, kad gal ir recesijos Europa išvengs. Dėl rekordinių kainų išryškėjo ir taupymo mastai – maisto produktų žmonės perka jau dešimtadaliu mažiau nei prieš metus. O taip pirkėjai siunčia žinią verslininkams, kad jie už neadekvačias kainas produktų nebepirks.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė penktadienį Vilniuje susitiks su Sakartvelo  vicepremjeru ir ekonomikos ir darnios plėtros ministru Levanu Davitašvili bei aptars spartesnę šios šalies integraciją į Europos Sąjungą bei dvišalių santykių plėtrą.    L. Davitašvili vadovaujama delegacija penktadienį dalyvaus trečiajame Lietuvos ir Sakartvelo tarpvyriausybinės ekonominio bendradarbiavimo komisijos (TVK) posėdyje, pranešė ministerija.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad tikėtina, jog tiek Europos, tiek Lietuvos ekonomika šiais metais išliks augimo kelyje. Ministrės teigimu, žvelgiant į ekonomikos prognozes, yra atsargaus optimizmo.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį rengia susitikimą su Seimo, Vyriausybės, verslo atstovais ir analitikais dėl Lietuvos ekonomikos padėties ir investicijų. „Susitikime bus aptartos naujos ekonomikos augimo ir investicijų skatinimo priemonės, būtinos įgyvendinti artimiausiu metu“, – BNS sakė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.

Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, 2022 metais pradėjo veikti ilgametė akcizų politika, kuri realiai sumažino išgeriamo alkoholio kiekį, kuris suvartojamas per stipriuosius gėrimus. Apie 43 proc. viso alkoholio yra suvartojamas geriant stipriuosius gėrimus. Tai didelis skaičius, palyginti su Vakarų Europa, kur šis skaičius svyruoja apie 20 proc., tačiau jis palengva pradėjo mažėti, nes 2021 metais sudarė apie 45 proc.