ekonomika

Pasaulio ekonomikos atsigavimas stringa, skelbia SEB. Banko analitikų teigimu, ekonominės prognozės dėl tarptautinių rinkų dar pablogėjo, tačiau viskas nėra taip juoda, kaip dažnai kalba įvairūs ekonomikos pranašai. Pristatydamas naujausią „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos“ numerį, SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda akcentavo, kad priemonių stringančiai pasaulio ekonomikai išjudinti nėra itin daug.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde perspėjo, kad pasaulio ekonomikos augimas ir toliau lėtėja, o vyriausybės, ypač Europoje, turi vykdyti savo pažadus įgyvendinti reikalingas ekonomines reformas. „Mes ir toliau numatome laipsnišką atsigavimą, tačiau pasaulinis augimas tikriausiai bus šiek tiek silpnesnis nei prognozavome liepą“, - sakė Ch. Lagarde.

Prancūzijos plėtros agentūra sudarė sandorį su Jordanijos vyriausybe, pagal kurį pastarajai suteiks 150 mln. eurų, kad sustiprintų jos biudžeto būklę, informuoja AFP. Jordanija, kurios vyriausybei sunkiai sekasi atsverti 3 mlrd. JAV dolerių deficitą 9,6 mlrd. JAV dolerių siekiančiame šių metų biudžete, 100 mln. eurų turėtų gauti kitą mėnesį, o likusią paskolos dalį – kitais metais. 150 mln. eurų paskola yra 2011-2013 metų susitarimo dėl paskolos tarp dviejų šalių dalis.

Kinijoje pirmą kartą per septynerius metus sumažėjo milijardierių skaičius. Teigiama, kad to priežastis – nekilnojamojo turto sektoriaus krizė ir krentančios akcijų kainos. Kinijoje yra 251 žmogus, kurio turtas vertinamas milijardu dolerių ar daugiau. Tai dvidešimčia mažiau nei pernai, praneša sąrašą sudarantis žurnalas „Hurun Report“. Kasmet skelbiamame sąraše – tūkstantis turtingiausių Kinijos žmonių. Teigiama, kad šešerius metus iš eilės augęs milijardierių skaičius šiemet smuko.

Praėjusią savaitę vėl pasigirdo gąsdinimai dėl didelės antrosios krizės tikimybės ir būtinybės jai ruoštis. Ar šiandien Lietuvos ekonomika geriau pasiruošusi galimiems iššūkiams nei buvo prieš ketverius metus pasaulinės finansų krizės išvakarėse? Kaip turėtų vyriausybė, įmonės ir gyventojai ruoštis galimam išoriniam Lietuvos ekonomikos šokui? Skirtumai tarp šiandieninės ir 2008-ųjų Lietuvos ekonomikos yra ne „kosmetiniai“, o esminiai – gerąja prasme.

Artėjant Seimo rinkimams, Lietuvos verslo konfederacija (LVK) visuomenei pristatė pasiūlymus politinėms jėgoms. 10-yje skyrių išdėstyti aktualiausi, LVK atstovų nuomone, verslui dalykai. Tarp jų – verslo ir valstybės partnerystė, finansų tvarumas ir mokesčių pagrįstumas, užimtumas, elektroninės paslaugos, eksporto skatinimas.

Į Lietuvą atvykęs  lietuvių kilmės JAV ekonomistas Douglas Casey teigė: nors Lietuva yra vos kelių milijonų gyventojų šalis, ji turi unikalių galimybių. „Jeigu būtų mano valia, Lietuvoje įsteigčiau naują banką, kurio valiuta būtų auksas. Panaikinčiau visus reguliavimus rinkoje ir padaryčiau šalį laisviausia visame pasaulyje. Jeigu tai padarytumėte, milijardai dolerių plauktų į šalį. Visas šitas kapitalas praturtintų šalį.

Vokietijos finansų ministras Volfgangas Šoiblė (Wolfgang Schaeuble) penktadienį sakė, kad papildomos finansinės pagalbos be gelbėjimo paketo bankams Ispanijai nereikia. „Ispanijai programos nereikia, nes ji elgiasi teisingai, ir jai pavyks. Ispanijai reikia finansų rinkų pasitikėjimo, ir štai čia jai sekasi sunkiau“, - žurnalistams Berlyne sakė ministras. Siūlymus, kad Ispanijai reikia suteikti pilną bankų rekapitalizacijai skirtą 100 mlrd.

Nuo į gamybą orientuotos ekonomikos sistemos reikia pereiti prie paremtos gerove, o gamybos procesas turi atitikti uždarą ciklą, kaip gamtoje: atliekos turi tapti žaliavomis, – įsitikinusi Indrė Kleinaitė, ekonomistė ir darnaus vystymosi ekspertė.

Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis norėtų artimiausiu metu išgirsti verslo atstovų nuomonę, kodėl Latvija turėtų įsivesti eurą. Kreipdamasis į 18-ojo Baltijos finansų forumo dalyvius, jis pabrėžė, kad vyriausybės užduotis - išaiškinti ekonominius prisijungimo prie euro zonos aspektus. „Mes visą laiką girdime - “krizė, krizė, krizė„, o dabar visa tai atspindi visuomenės nuotaikos.

Lietuvos pramonė toliau demonstruoja įspūdingą atsparumą prastėjančioms ekonominėms sąlygoms. Pernai apdirbamosios gamybos (skaičiuojant be naftos produktų) sukurtos produkcijos apimtys ūgtelėjo 12 proc., o per pirmuosius 7 šių metų mėnesius, nepaisant sudėtingų išorės sąlygų, sektorius ūgtelėjo 9 proc., lyginant su atitinkamu 2011 m. laikotarpiu. Metinis rugpjūčio mėnesio plėtros rodiklis vėl buvo įspūdingas – 13,7 proc.

Pagrindinių JAV ekonomikos rodiklių indeksas rugpjūtį mažėjo trečią mėnesį, šįkart 0,1 procentinio punkto. Verslo tyrimų organizacijos „Conference Board“ skaičiuojamas indeksas, rodantis ekonomikos perspektyvas per artimiausius 3-6 mėnesius, sumažėjo iki 95,7 punkto, palyginti su 0,5 proc. augimu, užfiksuotu liepos mėnesį. Grupės atstovai teigia, kad silpna vidaus paklausa ir toliau slegia ekonomiką, o indeksas tai puikiai atspindi. 2004 metais indeksas siekė 100 punkto.

Kinijos premjeras Wen Jiabao ketvirtadienį gyrė Europą ir sakė, kad regionas yra teisingame kelyje sprendžiant euro zonos skolų krizę, bei pažadėjo tolesnę paramą įveikiant nuosmukį, informuoja AFP. Briuselyje vykstančiame Europos Sąjungos (ES) ir Kinijos viršūnių susitikime Wen Jiabao teigė, kad Kinija per pastaruosius mėnesius ir toliau investavo į Europos vyriausybių obligacijas bei aptarė bendradarbiavimą su nauju euro zonos gelbėjimo fondu – 500 mlrd.

Nuo siūlymų mokesčius mokėti natūra iki pažadų pensininkus nuvežti į užsienį pažiūrėti kultūros paveldo, o dirbantiesiems minimalų atlyginimą padidinti iki 1800 litų – netgi patikliausiems rinkėjams partijų atstovų kalbos primena fantastinį apsakymą.

Kanados finansų ministras Džimas Flahertis (Jim Flaherty) trečiadienį pakartojo, kad pasaulio ekonomikai didžiausią grėsmę vis dar kelia įvykiai euro zonoje, tačiau pripažino, kad JAV įstatymų kūrėjai veiksmų dėl šalies fiskalinės politikos turi imtis nedelsiant po lapkričio 6 d. rinkimų. „Nedingsta nerimas dėl įvykių Europoje ir būtinybės regionui išspręsti savo problemas“, – žurnalistams sakė ministras.

Bulgarija, viena iš didžiausių rožių aliejaus gamintojų, pradėjo procedūrą, skirtą užregistruoti savo produktą kaip ES saugomą geografinį prekės ženklą, informuoja AFP. Bulgarija yra antra pagal dydį rožių aliejaus gamintoja pasaulyje po Turkijos, kvepalų ir kosmetikos pramonei ji per metus tiekia 1 200 - 1 500 kg rožių aliejaus.

Lenkijos ekonomikos viceministras Andrzejus Dycha, lankydamasis Vilniuje, su Lietuvos atstovais aptarė dvišalius ekonomikos, prekybos, transporto, energetikos bei investicinius klausimus. Naujienų agentūra ELTA viceministro teiravosi apie Lietuvos vaidmenį Lenkijos ekonomikoje, euro zonos problemas galimus jų sprendimo būdus ir apie abiejų valstybių investicinę aplinką.

Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas pagal jame gyvenančių milijonierių skaičių pirmą kartą aplenkė Šiaurės Ameriką. Tai lėmė Kinijoje ir Japonijoje išaugęs turtingųjų skaičių, teigiama ataskaitoje. Šiame regione 2011 metais suskaičiuota 3,37 mln. turtingų asmenų, Šiaurės Amerikoje tokių buvo 3,35 mln., rodo konsultavimo bendrovės „Capgemini“ ir „RBC Wealth Management“ atliktas tyrimas. Europoje turtingų asmenų buvo 3,17 mln.

Augant nepasitikėjimui šalies bankininkystės sistema ir gilėjant euro zonos skolų krizei, Didžiosios Britanijos miestas Bristolis įveda savo valiutą – Bristolio svarą, kuri, tikimasi, skatins vietos verslo plėtrą ir palengvins kompanijoms konkurenciją su tarptautinėmis korporacijomis. Bristolio svarą vietos įmonėms buvo planuojama įvesti gegužę, tačiau dėl didelio susidomėjimo šia permaina nuspręsta ją pristatyti tik rugsėjo 19 dieną.

Spartėjantis indėlių atsiėmimo iš keturių Europos valstybių tempas kelia pavojų ekonomikos augimo atsigavimui ir kenkia pagrindiniam bendros valiutos sistemos principui – integruotai finansinei sistemai. Remiantis „Bloomberg“ duomenimis, per 12 mėnesių laikotarpį, pasibaigusį liepos 31 d., iš bankų Ispanijoje, Portugalijoje, Airijoje ir Graikijoje iš viso atsiimta 326 mlrd. eurų. Sunki Airijos ir Graikijos bankų būklė pernai įsivyravo ir Ispanijoje bei Portugalijoje.

Darbo ir socialinių tyrimo instituto atlikto tyrimo „Šalies regionų demografinės struktūros ir emigracijos tendencijų palyginamoji analizė“ duomenys rodo, kad 2021 m.  gyventojų skaičius Lietuvoje sumažės iki 2,67 mln., darbingo amžiaus žmonių iki 2025 m. gali sumažėti apie 400 tūkst., o kai kuriuose mažuose miesteliuose daugiau nei pusę gyventojų gali sudaryti pensininkai.

Japonijos centrinis bankas trečiadienį sumažino šalies ekonomikos būklės prognozę ir, siekdamas paskatinti šalies ekonomikos augimą, nutarė vyriausybės obligacijų ir kitų aktyvų supirkimo programą padidinti dar 10 trln. jenų (per 127 mlrd. JAV dolerių), iki 80 trln. jenų (per 1 trln. JAV dolerių). Centrinis bankas taip pat paliko galioti 0-0,1 proc. siekiančią bazinę palūkanų normą. Situacija Japonijos ekonomikoje pastaruoju metu kiek pablogėjo, pažymėta per tarybos posėdį.

Ispanijos bankų blogų paskolų vertė liepą išaugo iki 169,3 mlrd. eurų, praneša BBC. Ispanijos centrinio banko duomenimis, blogos paskolos liepą sudarė 9,9 proc. visų paskolų, palyginti su 9,4 proc. rodikliu birželį. Liepos mėnesio blogų paskolų rodiklis yra aukščiausias nuo 1962 metų, kai centrinis bankas pradėjo kaupti duomenis. Ispanijos vicepremjerė Soraya Saenz de Santamaria antradienį sakė, kad vyriausybė šiuo metu vertina Europos centrinio banko (ECB) siūlomos pagalbos sąlygas.

Lietuvoje ekonomika atsigauna ir gyvenimas gerės, bet lėtai. Jei norime, kad jis gerėtų greičiau, turime mažinti šešėlį, geriau dirbti ir sąžiningai mokėti mokesčius, sako Prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Gyvenimas gerės, bet truputį lėčiau, negu mes norėtume. O iš tikrųjų gyvensime geriau, kai dirbsime geriau, kai mažiau vengsime mokėti mokesčius, tai yra save apgaudinėti“ , – antradienio rytą „Žinių radijui“ sakė Prezidentė.

Niujorko policijos pareigūnai pirmadienį suėmė 124 akcijos „Okupuok Volstritą“ aktyvistus, kurie miesto finansų rajone siekė sutrikdyti eismą ir apsupo Niujorko akcijų biržos pastatą. Taip judėjimo „Okupuok Volstritą“ dalyviai paminėjo pirmąsias protestų metines, rašo „The New York Times“. Metinių dieną aktyvistai surengė vadinamąją „sėdimą blokadą“ prie Niujorko akcijų biržos pastato. Protestuotojai sėdėjo ant šaligatvių, užblokuodami judėjimą jais, už tai buvo sulaikyti.

Iškeisti savo darbą į nuosavą verslą gali būti lengviau nei atrodo, sako verslininkas Richardas Reedas, „Innocent Drinks“ įkūrėjas. „Jei jums teko kada organizuoti vestuves ar draugų atostogas, jūs turite gebėjimų įkurti verslą, – BBC sakė R. Reedas. – Tiesiog svarbu sujungti grupę žmonių, kurie padarytų tam tikrą kiekį užduočių, per tam tikrą laiką, už tam tikrą pinigų kiekį.

2008 m. finansų krizės metu Kinijos valdžia puikiai susitvarkė su sunkumais panaudodama ekonomiką skatinančias priemones. Tačiau šį kartą, kaip praneša „Caixin“, Kinijos valdžia nebeturės tiek lengvų pinigų, rašo „The Telegraph“. Pasaulio banko teigimu, Centrinės vyriausybės pajamos iš mokesčių augo 8 proc., tačiau išlaidos padidėjo 37 proc. Markas Williamsas, iš „Capital Economics“ sako, kad fiskalinio skatinimo priemonės šį kartą yra tik miražas.

Didžiausios pasaulio ekonomikos stuburui – vidurinei klasei JAV – kyla grėsmė, praneša cnbc.com. Tai rodo ir statistika: vidurinės klasės šeimos pajamos piką pasiekė 2000 metais. Nuo tada jos yra nukritusios apie 6 proc. Tai yra blogiausias rodiklis per pastaruosius 12 metų. Dauguma verslų, kurie anksčiau įdarbindavo vidurinės klasės atstovus, dabar yra persikėlę į užjūrio valstybes arba darbo jėgą yra pakeitusios naujausiomis technologijomis. Kitas nerimą keliantis rodiklis – 5 mln.

Dėl protestų Graikijoje teismai, ligoninės ir universitetai pirmadienį liko uždaryti. Protestuotojai taip išreiškia nepritarimą naujoms griežtoms taupymo priemonėms. Daugiau nei 22 tūkst. viešojo sektoriaus gydytojų pradėjo neribotą streiką dėl nesumokėtų pinigų už dirbtus viršvalandžius. Gydytojai paslaugas žada teikti tik sunkiausiems ligoniams. Universitetų dėstytojai ir teisėjai streiką ketina tęsti iki mėnesio pabaigos. Jie piktinasi atlyginimų mažinimais.

Europoje šią savaitę investuotojams rūpės, kada Ispanija galėtų prašyti Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) pagalbos. Tikėtinas scenarijus paaiškės po penktadienį vyksiančio Ispanijos ir Italijos premjerų susitikimo. Rinkos tikisi ekonomikos skatinimo veiksmų Japonijoje Trečiadienį įvyks Japonijos centrinio banko susitikimas, kur investuotojai lauks sprendimų dėl šalies monetarinės politikos.

Pirmadienį Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) pristatė visuomenei  12 pasiūlymų politinėms partijoms paketą, kuris bus pristatytas ir  Seimo rinkimuose dalyvaujančioms partijoms.  Visuomenei taip pat pristatyti LPK artimiausių ketverių metų veiklos prioritetai.

Bandote kovoti su „Gazprom“, teks kariauti ir su Rusija, tvirtina „The Economist“. Praėjusią savaitę rašome, kad Europos Sąjunga (ES) pradeda lemtingą mūšį su Rusijos dujų milžinu. Rugsėjo 11 dieną Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo uždraudė „strateginėms“ įmonėms bendradarbiauti su užsienyje vykdomais tyrimais be Rusijos valdžios pritarimo. Ir nesunku atspėti, kad šis dekretas buvo nukreiptas konkrečiai į šią situaciją. Situacija tampa vis įdomesnė.

Penktadienį prasidėjusioje kasmetinėje Rygos konferencijoje Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas pabrėžė, kad ekonominė krizė pirmiausiai paveikė tas šalis, kurios buvo ne euro zonoje, o ypač mažesnes. „Mūsų (euro zonos) padėtis yra geresnė nei kitų šalių. Turime labiau vertinti savo galimybes, nei mes tai darome dabar“, – sakė Estijos prezidentas.

Akcijos pasaulinėse rinkose pakilo po to, kai JAV federalinis rezervų bankas ėmėsi įgyvendinti JAV ekonomikos skatinimo planą, skelbia BBC. Akcijos Paryžiaus rinkoje išaugo 2,3 proc., o Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijos jos siekė iki 1,5 proc. JAV rodikliai pakilo 0,4 procento. Teigiama, kad šį augimą nulėmė Federalinio rezervų banko sprendimas ketvirtadienį skirti JAV ekonomikai 40 mlrd. dolerių.

Ukraina per dešimt metų gali tapti viena pasaulio ekonomikos lyderių, apie tai pareiškė Ukrainos ekonomikos plėtros ministras Piotras Porošenka, praneša LIGA.net. Anot P. Porošenkos, „anksčiau pasaulį valdė šalys, turtingos nafta ir dujomis“, tuo tarpu ateityje lyderio pozicijas perims „grūdų ir vandens šalys“, turinčios didelių maisto produkcijos išteklių ir išplėtotą žemės ūkio sektorių.

Latvija penktadienį pirma laiko grąžino Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) 152 mln. latų tarptautinės paramos. Kaip pažymėjo finansų ministras Andris Vilkas, pirmalaikis dalies paskolos sugrąžinimas - teigiamas ženklas tiek Latvijos ekonomikai, tiek užsienio investuotojams, nes Latvija tuo patvirtina sugebėjimą stabilizuoti savo finansinę sistemą. Be to, grąžindama paskolos dalį pirma laiko, Latvija sutaupys beveik 3 mln. latų paskolos palūkanų, ši suma bus skirta šalies plėtrai.

Niujorke (JAV) uždrausta parduoti saldžiuosius gėrimus, pilstomus į didelės talpos tarą, praneša LRT Televizijos Naujienų tarnyba. Aštuoni „už“ ir tik vienas susilaikė – mero paskirta visuomenės sveikatos taryba buvo kaip niekada vieninga. Ji įsitikinusi, kad saldieji gėrimai daro įtaką nutukimui, todėl jų pardavimą būtina riboti. Nuo kitų metų kovo visos maitinimo įstaigos, kioskai ir dalis parduotuvių, negalės parduoti saldžiųjų gėrimų didesnėse nei pusės litro buteliuose.

Latvijos valstybinės įdarbinimo agentūros duomenimis, rugpjūtį registruotas nedarbas šalyje, palyginti su liepa, sumažėjo 0,3 proc. ir siekė 11,3 proc. Rugpjūčio pradžioje Latvijoje buvo užregistruota 114,4 tūkst., o mėnesio pabaigoje - 111,5 tūkst. bedarbių. Per mėnesį įsidarbino 3 tūkst. 147 bedarbiai. Rugpjūtį aukščiausias nedarbo lygis buvo Latgalos regione (22,0 proc.), o žemiausias - Rygos regione (7,6 proc.). Tarp miestų aukščiausias nedarbas buvo Rėzeknėje - 20,5 proc.

Euro zonos šalyse, išgyvenančiose skolų krizę, vyksta permainos į gera. Prie tokios išvados priėjo euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininkas, Liuksemburgo premjeras Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker), pasibaigus Kipro sostinėje vykusiam neformaliam euro grupės susitikimui.

Sąjungos TAIP pirmininkas Artūras Zuokas surengė verslo pusryčius su statybos ir kelių infrastruktūros plėtotojais. Susitikimo metu A. Zuokas pristatė ne tik Sąjungos TAIP programą, bet ir kandidatą į aplinkos ministrus – SĮ „Vilniaus planas“ vyriausią architektą Mindaugą Pakalnį. „Statybų sektoriaus atsigavimą paspartintų viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas. Galime pasigirti, kad Vilnius yra pionierius šioje srityje.

„Žemaitijos pieno“ generalinio direktoriaus pareigas nuo rugsėjo 17 dienos eis Tadas Arvydas Vizgirda. Bendrovės valdyba patenkino generalinio direktoriaus Algirdo Pažemecko pareiškimą dėl pasitraukimo iš bendrovės generalinio direktoriaus pareigų. Buvęs generalinis direktorius eis bendrovės konsultanto pareigas.

Laikytis sąlygų, kurias iškėlė Vokietijos valdžia, kad įsigaliotų antikrizinis euro zonos fondas ESM, nekils sunkumų. Tokią nuomonę penktadienį išsakė Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble. Pasak W. Schaeuble, Vokietijos įsipareigojimai neviršys 190 mlrd. eurų, net jeigu kuri nors šalis - fondo dalyvė - nesugebės sumokėti savo indėlio. Tokiu atveju bus sumažintas paties ESM dydis, pažymėjo ministras.

Nauda, kuri laukia Latvijos jai įstojus į euro zoną, su kaupu padengs išlaidas, būtinas euro įsivedimui, teigia Latvijos centrinio banko vadovas Ilmaras Rimševičius.

Sparčiai auganti Turkijos ekonomika stebina užsienio ekspertus, vilioja užsienio investuotojus, tačiau, anot vietos ekonomistų, per anksti džiaugtis nereikėtų. Pasaulio kryžkelėje tarp Europos ir Azijos esanti valstybė sulaukė milžiniško užsienio investicijų antplūdžio ir pelnė naujojo tigro vardą. Geopolitiškai nestabiliame regione įsikūrusi Turkija dėl savo narystės NATO ir pasaulietinės vyriausybės investuotojams iš užsienio suteikia stabilumą bei saugumą.

Kiekvieno Premjero ir Prezidento pareiga yra ginti valstybines kompanijas, tačiau Rusijos vadovas Vladimiras Putinas turi suprasti, jog energetikos milžinė „Gazprom“ turi žaisti pagal mūsų taisykles, sako už energetiką atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Guentheris Oettingeris.

Brazilijos finansų ministerija sumažino šių metų šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę, nes pasaulinis nuosmukis pakenkė eksportui, o didėjančios skolos slegia vartojimą, informuoja BBC. Finansų ministras Gvidas Mantega (Guido Mantega) prognozuoja, kad šalies BVP augimo rodiklis sieks ne anksčiau prognozuotus 3, o 2 proc. Jeigu prognozė pasitvirtins, tai būtų silpniausias metinis BVP augimas nuo 2009 metų ir smarkus sumažėjimas nuo 2010 metų 7,5 proc. BVP augimo rodiklio.

Remiantis naujos apklausos rezultatais, daugiau nei pusė britų mano, kad Didžiosios Britanijos narystė Europos Sąjungoje (ES) kenkia šalies ekonomikai, rašo „The Daily Telegraph“. Remiantis „German Marshall Fund“ atliktos apklausos rezultatais, neigiamai ES vertinančių britų skaičius per metus išaugo 14 proc., iki 49 proc. Daugiau nei pusė britų dabar mano, kad Britanijos narystė ES neigiamai atsiliepia vidaus ekonomikai, ir tik 40 proc. apklausos dalyvių sakė, kad narystė yra naudinga.

Vakar, rugsėjo 12 d., Baltarusijos valstybinės naftos ir chemijos koncernas „Balneftechim“ oficialiu raštu kreipėsi į AB „Klaipėdos nafta“ vadovybę (rašto kopija pridėta ir AB „Lietuvos geležinkeliai“). Koncernas prašo pratęsti ilgametį bendradarbiavimą ir pasirašyti naftos produktų perkrovos sutartį bei informuoja, kad, nesusitarus su AB „Klaipėdos nafta“, baltarusiškų naftos produktų vežimo srautas bus nukreiptas į Latvijos ir Ukrainos uostus.

Premjeras Andrius Kubilius patvirtino savo patarėjo ekonomikos ir finansų klausimais Mykolo Majausko užuominas, jog laukiama stambaus investuotojo atėjimo į Lietuvą. „Turime tokių gerų žinių, bet paprastai tokias žinias skelbia patys investuotojai. Artimiausiu metu tai tikriausiai ir bus paskelbta“, - ketvirtadienį interviu „Žinių radijui“ tiesiogiai iš Kinijos sakė Vyriausybės vadovas.