ekonomika

Pasibaigus ekonomikos ir finansų krizei 28 NATO šalys vėl turės skirti gerokai daugiau lėšų gynybai. To antradienį Briuselyje vykusiame gynybos ministrų susitikime reikalavo Aljanso generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas. „Mes turime aiškiai pareikšti: kai tik mūsų ekonomika atsigaus, mes privalėsime vėl padidinti savo investicijas į gynybą“, – sakė jis. Diplomatų duomenimis, nuo 2008 metų NATO valstybių išlaidos gynybai sumažėjo 50 mlrd. JAV dolerių. Dabar 77 proc.

Ispanijos finansų ministras Luisas de Gindosas (Luis de Guindos) antradienį sakė, kad jo šalies vyriausybė darys viską, ką gali, kad stiprintų šalies ekonomiką. Ministras neatmetė niūros Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ūkio augimo prognozės. TVF prognozuoja, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) kitąmet ir toliau sparčiai trauksis, tuo tarpu Ispanijos vyriausybė numato, kad nuosmukis kitąmet žymiai sumažės. „Tikimės, kad tokia neigiamo augimo prognozė nepasitvirtins.

JAV iždo sekretorius Timotis Gaitneris (Timothy Geithner) ir JAV federalinio atsargų banko vadovas Benas Bernankė (Ben Bernanke) su vizitu lankosi Indijoje, kad sustiprintų ekonominius ryšius tarp šių dviejų valstybių. Nuotraukoje: T. Gaitneris kreipiasi į Amerikos ambasados mokyklos mokinius.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pareiškė, kad pasaulio ekonomikos atsigavimas silpnėja, nes vyriausybėms nepavyko atkurti pasitikėjimo, informuoja BBC. Fondas pridūrė, kad tolesnio blogėjimo rizika ekonomikos perspektyvoje yra didelė ir kad ji sustiprėjo. TVF sumažino kitų metų pasaulio ekonomikos augimo prognozę nuo 3,9 iki 3,6 proc. Šių metų prognozę TVF sumažino nuo 3,5 iki 3,3 proc.

Bendra Europos valiuta yra blogesnis aukso standarto variantas, o geriausia išeitis iš krizės yra sudaužyti euro zoną į gabalėlius, teigia dienraščio „The Guardian“ ekonomikos redaktorius Larry Elliotas. Buvęs JK konservatorių lyderis Williamas Hague narystę euro zonoje palygino su įkalinimu degančiame pastate be atsarginio išėjimo. Dabar graikai gali paliudyti, kad šis apibrėžimas tikslus.

Vokietijos pramonės gamyba rugpjūtį sumažėjo 0,5 proc. po liepą užfiksuoto 1,2 proc. pramonės gamybos masto padidėjimo. Analitikai tikėjosi, kad pramonės gamyba rugpjūtį sumažės 0,6 proc. Šalies Ekonomikos ministerijos atstovai pridūrė, kad pramonės gamybai įtaką tikriausiai padarė Vokietijos vasaros atostogų laikotarpis. Pirmadienį taip pat pranešta, kad Vokietijos eksportas dėl stiprios paklausos iš euro zonai nepriklausančių valstybių rugpjūtį netikėtai išaugo 2,4 proc.

Į  Lietuvą ateina 4 nauji tiesioginiai užsienio investuotojai. Lietuvoje atsiras  Vokietijos bendrovės „Bio-chem Cleante“ biologinių valymo produktų gamykla, taip pat „Danske bank“ finansinių operacijų centras. Norvegų elektroninės įrangos gamintojas „Kitron“ planuoja plėtrą Kaune. Taip pat iškils nauja „Intersurgical“ medicinos įrangos gamykla Alytuje. Bendra projektų vertė – mažiausiai 113 mln. litų.

Pasaulio bankas prognozuoja, kad Rusijos ekonomikos augimas per ateinančius metus sulėtės, ir ragina vyriausybę pinigus, kaip ir planuota, leisti taupiai. Bankas numato, kas Rusijos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas sulėtės nuo 4,3 proc. pernai iki 3,5 proc. šiemet, o kitąmet sieks 3,6 proc. Ūkio augimas sulėtės dėl nepalankių pagrindinių veiksnių, sausros žemės ūkio sektoriuje, augančios infliacijos ir visame pasaulyje sumažėjusio pasitikėjimo.

Jie neperka nei rūbų, nei maisto. Neturi jiems priklausančio būsto. Jie, kitaip nei daugelis klusnių piliečių, kasryt nekulniuoja į nekenčiamus darbus. Gyventi iš to, kas nebereikalinga Tiems, kurie yra nors viena ausimi girdėję apie fryganizmą, šis judėjimas pirmiausia asocijuojasi su maistu, traukiamu iš šiukšliadėžių.

JAV nedarbo lygis praėjusį mėnesį krito iki pačio žemiausio lygio nuo 2009 m. sausio mėnesio. Darbo departamento duomenys nustebino analitikus, kurie tikėjosi nedidelio nedarbo išaugimo. Praėjusį mėnesį nedarbo lygis nuo 8,1 proc. rugpjūtį sumažėjo iki 7,8 procentų. Naujausi duomenys taip pat parodė, kad JAV ekonomika rugsėjį sukūrė papildomas 114 tūkst. darbo vietų – tai žymiai daugiau nei tikėtasi.

Banko UBS valdybos pirmininkas Axelis Weberis teigia, kad Šveicarijos ekonomika neturėtų nugrimzti į recesiją, nors bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas ateinančiais mėnesiais tikriausiai bus nepastovus. „Šveicarijos BVP augimo perspektyva geriausiu atveju yra kukli, tačiau vis vien geresnė nei daugumos jos Europos kaimynių. Pasaulio ekonomikos augimas nebus tvarus, kol nebus išspręstos problemos Europoje“, – sakė A. Weberis.

Vokietijos pramonės užsakymų mastas rugpjūtį, palyginti su liepa, smuko 1,3 proc. Tai dar vienas ženklas, kad didžiausios Europos ekonomikos būklė silpnėja. Ekonomikos ministerijos duomenimis, eksporto užsakymai išliko stabilūs, tačiau vidaus užsakymai, kurie anksčiau buvo solidūs ir saugojo Vokietiją nuo problemų užsienyje, rugpjūtį sumažėjo 3 proc. Nepaisant to, ministerija atmetė spekuliacijas, kad ateityje padėtis tik blogės.

Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius ragina politikus ir ekspertus per diskusijas dėl naujo ES biudžeto netraktuoti Europos Sąjungos (ES) kaip melžiamosios karvės. Užsienio reikalų ministerijos vadovas, kalbėdamas per konferenciją apie 2014-2020 m. ES biudžetą, pažymėjo, kad diskusija apie ateityje prieinamą finansavimą dažnai tampa pernelyg emocinga, ne racionali.

Rinkų dalyviai šią savaitę be didelių lūkesčių stebėjo Europos centrinio banko (ECB) susirinkimą. Kaip ir tikėtasi, buvo susilaikyta nuo tolesnio pinigų politikos švelninimo, palikta galioti sena bazinė palūkanų norma, kuri šiuo metu yra 0,75 proc. Visiems buvo įdomu sužinoti, kada ECB gali pradėti supirkinėti euro zonos šalių obligacijas. ECB vadovas patikino, jog yra pasiruošta anksčiau minėtai obligacijų pirkimo programai.

Po vasaros pabaigos spurto rugsėjį nekilnojamojo turto (NT) rinkos aktyvumas vėl atlėgo, tačiau bendras per pirmus devynis šių metų mėnesius pardavimo sandoriais perleistų objektų skaičius išlieka 11 proc. didesnis nei pernykštis trijų ketvirčių rezultatas ir 33 proc. didesnis už 2010 m. to paties laikotarpio rinkos aktyvumą. Negalutiniais duomenimis, rugsėjį pirkimo sandoriais Lietuvoje įsigyta per 8,1 tūkst. nekilnojamojo turto objektų, maždaug 5,6 proc.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Europos Komisijos (EK) atstovai planuoja įvertinti, kaip vykdomi Latvijos įsipareigojimai, numatyti su kreditoriais pasirašytuose dokumentuose. 2012 m. liepą Europos Komisija paskyrė naują misijos Latvijoje vadovą Kristianą Vaisą (Christian Weise). Lapkritį numatyta misija Latvijoje jam bus pirmoji.

Kipro vyriausybė kreipsis į Europos Sąjungą su prašymu suteikti 14 mlrd. dolerių paramą, praneša „Associated Press“ remdamasi gerai informuotu šaltiniu. Ekspertų skaičiavimais, bankams prireiks mažiausiai 7 mlrd. dolerių. Be to, 2012 m. lapkritį Kipras turi sumokėti kreditoriams 751 mln. eurų, nors vyriausybė neturi tam būtinų lėšų. Iš viso Kiprui teks kreditoriams sumokėti 6 mlrd. eurų iki 2015 m. pabaigos.

Indijos vyriausybė ketvirtadienį patvirtino įstatymo projektą, pagal kurį bus padidintas užsienio tiesioginių investicijų į draudimo kompanijas limitas ir atvertas pensijų sektorius užsienio investuotojams. Įstatymų projektus dar turės patvirtinti šalies parlamentas. Indijos finansų ministras žurnalistams sakė, kad ministrų kabinetas pritarė užsienio tiesioginių investicijų į draudimo kompanijas limito didinimui nuo 26 iki 49 proc. Be to, nustatytas 26 proc.

Sostinėje atidarant viešbutį „Comfort Hotel Vilnius“ lankėsi šiuos viešbučius valdančios „Nordic Choice Hotels“ grupės savininkas, turtingiausiu norvegu tituluojamas verslininkas Petteris Stordalenas. Jis tėvynėje gerai žinomas ne tik dėl neeilinio verslumo, bet ir aktyvios aplinkosaugos veiklos, taip pat „braškių filosofijos“, kuria vadovaujasi versle.

Praėjus parlamento rinkimams, kuriuose opozicinis blokas „Gruzijos svajonė“ su milijardieriumi Bidzina Ivanišviliu priešakyje įveikė Michailo Saakašvilio valdančiuosius, Gruzijos kursas, nepaisant visų Vakarų baimių, keistis neturėtų. Šalies prioritetais išliks integracija į Europos Sąjungą bei NATO, o dialogas su Rusija vyks daugiausia dėl vieno pagrindinio tikslo – susigrąžinti okupuotas teritorijas.

Kipras nesutiko priimti paramą iš užsienio kreditorių šiuo metu galiojančiomis sąlygomis. Apie tai Graikijos televizijai pareiškė Kipro graikų prezidentas Dimitris Christofias. Pasak valstybės vadovo, „neoliberalusis“ kovos su krize metodas yra žlugdantis. „Tai akivaizdžiai rodo Graikijos pavyzdys“, - pareiškė jis. Prezidentas patikino niekad nesutiksiantis priimti paskolos, kuri įpareigotų šalį augant infliacijai išparduoti pelningas įmones ir atsisakyti didinti atlyginimus.

Egipto premjeras trečiadienį sakė, kad Tarptautinio valiutos fondo (TVF) komanda į Kairą atvyks paskutinę spalio savaitę. Egiptas su TVF derėjosi dėl 4,8 mlrd. JAV dolerių paskolos, tačiau šalies vyriausybė užsiminė, kad gali prašyti paskolą padidinti. Egiptui skubiai reikia finansinės paramos, kuri padėtų sustiprinti nuo praėjusių metų perversmo susilpnėjusią šalies ekonomiką.

Portugalijos finansų ministras Vitoras Gasparas (Vitor Gaspar) trečiadienį pranešė, jog vyriausybė didins mokesčius ir taip stengsis užtikrinti, kad surinks pakankamai pajamų ir pasieks planinius biudžeto rodiklius, numatytus pagal 78 mlrd. eurų vertės gelbėjimo paketą. Pajamų mokestis didės nuo 9,8 iki maždaug 11,8 proc. Taip pat jau šiemet bus įvesti nauji mokesčiai kapitalui ir prabangiai nuosavybei.

Savaitraštis „Ekonomika.lt“ sudarė įtakingiausių Lietuvos ekonomikai ir finansams sąrašą: pabandėme išsiaiškinti reikšmingiausius šalies investuotojus, bankininkus, verslininkus, nuomonės formuotojus bei politikus. Kaip daryti įtaką šalies ekonomikai ir finansams? Ekspertai kalba apie analitikus, formuojančius viešąją nuomonę, veikiančius tiesiogiai ir atvirai.

Nesėkmingai baigėsi Graikijos ir tarptautinių kreditorių (Europos Sąjungos, Tarptautinio valiutos fondo ir Europos centrinio banko) „trejeto“ derybos dėl išlaidų sumažinimo 2 mlrd. eurų 2013-2014 m. laikotarpiu. „Trejeto“ ekspertai nėra tikri dėl kai kurių priemonių efektyvumo“, - pastebėjo anoniminis šaltinis, informuotas apie derybas. Pasak jo, didelį kreditorių susirūpinimą kelia pertvarkymai sveikatos apsaugos sistemoje.

Iranas pajėgė įveikti Vakarų įvestas ekonomines sankcijas, nors jos ir pakirto Teherano naftos pramonę, antradienį teigė prezidentas Mahmudas Ahmadinedžadas (Mahmoud Ahmadinejad). M. Ahmadinedžadas kalbėjo per spaudos konferenciją po to, kai Irano rialo kursas nukrito iki rekordinio lygio. Per pastarąją savaitę valiutos vertė sumažėjo beveik trečdaliu. Irano importas šių metų pirmą pusmetį sudarė 26 mlrd.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį sakė, kad šalies vyriausybė pakeis mokesčių įstatymus, kad palengvintų užsienio investicijas ir skatintų šalies ekonominę plėtrą, informuoja „RIA Novosti“. „Pakeisime mokesčių įstatymus, mes tai suprantame“, - per užsienio investicijoms pritraukti skirtą forumą sakė V. Putinas.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde per interviu žiniasklaidai pirmadienį pareiškė, kad neapibrėžtumas dėl euro zonos finansinės krizės ir vadinamojo „fiskalinio skardžio“ Jungtinėse Valstijose (kitų metų pradžioje šioje šalyje numatomo biudžeto išlaidų mažinimo ir mokesčių didinimo) lemia pasaulio ekonomikos lėtėjimą.

Smarkiai sumažėjus paklausai iš užsienio, Jungtinių Valstijų gamybos sektoriaus aktyvumas rugsėjį smuko iki žemiausio lygio per trejus metus, informuoja BBC. Atidžiai stebimas „Markit“ pirkimo vadybininkų indeksas smuko nuo 51,5 punkto rugpjūtį iki 51,1 punkto rugsėjį. Tai reiškia, kad augimas sektoriuje sulėtėjo. Indekso rodiklis trečiajam ketvirčiui taip pat buvo silpniausias per trejus metus.

Pagal pirmadienį Graikijos parlamentui pateiktą biudžeto projektą, šalies laukia šešti recesijos metai. Prognozuojama, kad Graikijos ekonomika kitais metais susitrauks 3,8 proc., informuoja AP. Biudžeto projekte teigiama, kad šiemet šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų susitraukti 6,5 proc. Prognozuojama, kad nedarbo lygis išaugs nuo 23,5 proc. šiemet iki 24,7 proc. kitąmet.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį perspėjo apie gresiančią „ekonominę ir socialinę katastrofą“, jeigu nedarbas tarp jaunų europiečių ir toliau augs, bei paragino imtis bendrų veiksmų, kad būtų pažabotas rekordinis nedarbas euro zonoje. Nedarbas euro zonoje rugpjūtį siekė 11,4 proc. Palyginti su liepa, nedarbo lygis išliko stabilus, tačiau per mėnesį darbo neteko dar 34 tūkst. žmonių. Rugpjūtį darbo euro zonoje neturėjo 18,2 mln. žmonių, o tai aukščiausias lygis nuo euro įvedimo 1999 metais.

Kokius kitais metais mokėsime mokesčius ir kaip gyvens valstybės išlaikomos sritys, greičiausiai paaiškės tik po Seimo rinkimų. Premjeras Andrius Kubilius neslepia, kad jo vadovaujama Vyriausybė iki spalio 14-osios kitų metų biudžeto projekto Seimui neteiks. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas sako, kad valstybės išlaidų ir pajamų projektas turėtų pasiekti jau po rinkimų, spalio 18-ąją, o jį svarstys ir sprendimus priims jau naujai išrinkta valdžia.

Per pirmąjį šių metų pusmetį Vilniuje buvo įregistruota ketvirtadaliu arba 26 proc. daugiau įmonių nei tuo pačiu laikotarpiu 2011 metais. 2012 metais iki liepos buvo įregistruotos 3064 įmonės, tuo tarpu 2011 metais – 2421 įmonė. Registrų centro duomenimis, nuo 2011 metų liepos iki 2012 metų birželio mėnesio, sostinėje buvo įregistruotos 5508 naujos įmonės. Tuo pačiu laikotarpiu 2010-2011 metais buvo įregistruotos 4464 įmonės.

Itin gausiai Lietuvoje užderėjęs grūdų derlius gali tapti, jei ne gelbėtoju, tai bent jau gelbėjimo ratu šalies ekonomikai. Žiniasklaidoje spindintis skaičius – daugiau nei 4 mln. tonų – leis Lietuvai ir toliau tvirtintis pasaulinėje grūdų eksporto rinkoje, teigia ekspertai „Lietuva turi iš ties neblogas sąlygas pasinaudoti rekordiniu grūdų derliumi ir taip pagyvinti šalies ekonomiką, nes daugiausia grūdų užauginančios Europos šalys – Prancūzija, Vokietija ir Lenkija – daug ir suvartoja.

Penktadienį Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis susitiko su Suomijos ambasadoriumi Latvijoje Pirku Hamalainenu (Pirkko Hamalainen). Per susitikimą ambasadorius patvirtino, kad Suomija remia Latvijos tarptautines ambicijas. Pasak P. Hamalaineno, Suomija pasirengusi padėti Latvijai įgyvendinti savo norą įstoti į euro zoną ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO). Ambasadorius nurodė, kad Latvija yra rimčiausia kandidatė kuriant euro zonos plėtros planus.

Finansų ministerijos duomenimis, rugpjūčio mėnesio centrinės valdžios sektoriaus pajamos sudarė 2 mlrd. 384,3 mln. litų, išlaidos - 2 mlrd. 498,5 mln. litų, o sandoriai su nefinansiniu turtu - 75,1 mln. litų. Rugpjūčio mėnesio centrinės valdžios sektoriaus (viešųjų finansų, išskyrus savivaldybes) deficitas, apskaičiuotas grynųjų pinigų pagrindu, rugpjūtį sudarė 189,3 mln. litų, arba 0,2 proc. prognozuojamo 2012 metų BVP (110 mlrd. 242 mln.

Po rekordinių augimo tempų 2011 m., remiantis patikslintais duomenimis, Estijos ekonomikos augimas siekė 8,3 proc., tačiau 2012 m. šalies ekonomika žymiai sumažino savo apsukas. 2012 m. antrąjį ketvirtį BVP augimo tempas sulėtėjo iki 2,2 proc. „Danske“ banko ekonomistai prognozuoja, kad Estijos BVP augimas šiais metais sulėtės iki 2,3 proc.

Europos bankininkystės institucija (EBA) pranešė, kad didiesiems Europos bankams praėjusių metų pabaigoje trūko 199 mlrd. eurų rekomenduojamų kapitalo atsargų. Dėl šios naujienos atsinaujino nerimas, kad Europos bankai yra nepakankamai gerai apsisaugoję atlaikyti dar vieną didelį smūgį žemyno ekonomikai. Trūkumas buvo vertinamas atsižvelgiant į griežtas "Bazelio III" taisykles bankams, pagal kurias kapitalo atsargos turi siekti 7 proc. pagrindinio kapitalo.

Nepaisant ekonomikos neaiškios ateities, euro zonos skolų krizės bei baimės, kad Kinija skaudžiai smuks, patys turtingiausieji – vienas procentas vieno procento – šiais metais gyveno puikiai. Pasaulio milijardierių klubas padidino savo narių skaičių ir savo turtą, nors vertybinių popierių, valiutos ir žaliavų rinkos buvo itin pažeidžiamos. Milijardierių skaičius pasaulyje išaugo 9,4 proc. iki 2160, o jų turtas augo 14 proc. iki 6,19 trln. JAV dolerių. Tai 760 mlrd.

Lietuvos skolinimosi kaina priklauso nuo reitingų agentūrų nustatomų kredito reitingų. Naujos vyriausybės pasirinkta kryptis lems šalies skolinimosi reitingą, tvirtina už mūsų šalies reitingo nustatymą atsakingas reitingų agentūros „Standard & Poor‘s“ analitikas Ivanas Morozovas. Pastarojoje savo ataskaitoje apie Lietuvą išskyrėte keletą stipriųjų šalies savybių.

Graikijos finansų ministras Janis Sturnaras (Yannis Stournaras) ketvirtadienį paneigė pranešimus apie tai, kad šalis pareikalaus ketveriems metams atidėti biudžeto įsipareigojimų kreditoriams vykdymą. „Ne, ne ketveriems, o dvejiems metams. Mes norime, kad programa būtų pratęsta nuo 2013 m. pabaigos iki 2016 metų“, - sakė ministras žurnalistams.

Rugpjūtis buvo tipiškas atostogų mėnuo Lietuvos bankų sistemoje – pagrindiniai rodikliai pulsavo jiems įprastuose rėmuose, šiokių tokių krustelėjimų būta paskolų rinkoje, gyventojai mieliau leido savo pinigus, įmonės džiaugėsi besipildančiomis einamosiomis sąskaitomis. Deja, politinių sprendimų srityje taip pat buvo visiškas štilis ir netgi konstruktyvesnių diskusijų neįvyko. Apie indėlių problematiką jau kalbėjome siekdami  atkreipti dėmesį, kad reikalingi racionalūs politiniai sprendimai.

12 sričių pasiūlymai ir vienijantis tikslas – didinti verslo konkurencingumą ir skatinti ekonomiką. Birželį išrinktas Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentu, Robertas Dargis praėjusią savaitę LPK Verslo forume kreipėsi į politikus: pagrindinis siekis, kad žalia atmintinė atsidurtų ant naujosios Vyriausybės darbo stalo. Paskutinė pramonininkų naujiena – pasiūlymai partijoms, kurie turėtų būti įtraukti į naujosios Vyriausybės programą.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinis sekretorius Angelis Gurria ketvirtadienį sakė, kad Ispanija ir Italija daro viską, ką turi daryti, kad pagerintų savo ekonomikų būklę, tačiau panašu, kad šalys yra pelno siekiančių rinkų aukos. „Turime gerą sistemą, pagal kurią blogą ekonomiką nedelsiant baudžiame, joms tampa sudėtingiau prieiti prie rinkų. Tačiau neturime sistemos, kuri apdovanoja.

JAV iždo sekretorius Timothy Geithneris teigia, kad Jungtinių Valstijų ekonomika tikrai atsigaus, tačiau Kongresas turi susivienyti dėl reformų, o Europa – išspręsti savo finansines problemas, informuoja AFP. „Europa vis dar kelia daug abejonių ir yra didžiausias stabdis. Didžiausias rūpestis tebėra Europos krizės sprendimas“, - per forumą Niujorke sakė T. Geithneris.

JAV federalinis rezervų bankas (FED) pristatė jau trečiąją kiekybinio skatinimo programą (angl. quantitive easing, QE3), kurios tikslas – atgaivinti šalies ekonomiką. Rinkos tokį sprendimą sutiko palankiai, bet realia jos nauda abejojama. Į buvusias augimo vėžes niekaip negrįžtanti JAV ekonomika privertė šalies centrinio banko vadovą Beną Bernanke paskelbti apie naująjį ekonomikos gaivinimo planą. Tai jau trečias toks bandymas nuo 2008 metų.

Graikijai gali prireikti papildomos 13-15 mlrd. eurų paramos, jeigu biudžetinių planinių rodiklių vykdymo terminas bus atidėtas dvejiems metams, sakė Graikijos finansų ministras Janis Sturnaras (Yannis Stournaras), pridūręs, kad šalis šią spragą ketina užpildyti neužkraudama našta Europos mokesčių mokėtojų. Ministras taip pat patvirtino, kad šaliai trūksta 13,5 mlrd. eurų norint pasiekti 2013 ir 2014 m. biudžeto planinius rodiklius.

„Politiką ir programas vertinti ne pagal rezultatus, o pagal ketinimus, yra viena iš didžiųjų klaidų.“ MiltonFriedman, Nobelio premijos laureatas Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) įvertino šios kadencijos Seime esančių politinių partijų frakcijų darbus – balsavimą Lietuvos ekonomikai ir piliečių gerovei svarbiais klausimais.

Rugsėjo pirmą savaitę Kinijos vyriausybė paskelbė apie naujus būsimus šalies infrastruktūros projektus. Kinija žada aktyviai šalyje vystyti metro sistemą, nutiesiant daugiau kaip 2000 km metro linijų, investuoti į aplinką, susijusią su metro sistemos vystymu.