ekonomika

Aukštųjų technologijų šalis, žinių visuomenė – tokiais skambiais žodžiais apkamšytos Lietuvos ekonominės vizijos. Ko trūksta Lietuvai, kad taptų taip trokštama žinių ekonomika? Pastaruosius trejetą dešimtmečių pasaulio ekonomika išgyvena pokyčių laikotarpį. Informacinių technologijų revoliucija pakeitė verslo ir konkurencijos taisykles ir sukūrė milžinišku greičiu augančią globalią rinką daugybei naujų prekių bei paslaugų.

Prancūzijos prezidentas Fransua Olandas (Francois Hollande) ir Italijos premjeras Marijus Montis (Mario Monti) antradienį sakė, kad jų nuomonės dėl beveik visų Europos ekonominės politikos klausimų ir ekonominio augimo skatinimo priemonių sutampa. M. Montis per bendrą spaudos konferenciją sakė, kad didžiausias dėmesys per antradienio susitikimą skirtas galimoms obligacijų rinkų stabilizavimo priemonėms.

Antradienį priimtos Europos Komisijos ataskaitos duomenimis, 2011 m. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (toliau – EGF) padėjo rasti kitą darbą daugiau nei 21 000 darbuotojų, atleistų iš darbo dėl ekonomikos krizės ir globalizacijos padarinių.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, liepą, palyginti su birželiu, gamintojų kainos tiek euro zonoje, tiek ES pakilo po 0,4 proc. Birželį kainos euro zonoje sumažėjo 0,5 proc., ES - 0,8 proc. Liepą, palyginti su tuo pačiu 2011 m. mėnesiu, gamintojų kainos euro zonoje padidėjo 1,8 proc., o ES - 1,5 proc. Lietuvoje liepą, palyginti su ankstesniu mėnesiu, gamintojų kainos padidėjo 1,5 proc., o per metus išaugo 4,3 proc.

Lietuvoje darbo užmokestis auga lėčiau negu ekonomika ir produktų kainos, konstatuoja bankas „Nordea“. Paskutiniais Statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, Lietuvoje buvo 1673 litai – vos keliomis dešimtimis litų didesnis negu prieš metus. Kodėl nekyla atlyginimai? „Aš išskiriu keturias pagrindines priežastis, kodėl Lietuvoje darbo užmokestis auga lėčiau negu ekonomika.

Latvija ir Estija šią savaitę skelbs galutinius II ketvirčio BVP rodiklius. Tikimasi, jog Latvija patvirtins didžiausią 5,1 proc. BVP augimo tempą tarp ES šalių. Vokietijos prognozėse optimistiškesnių nuotaikų mažai Ketvirtadienį Vokietija paskelbs liepos mėnesio pramonės produkcijos rodiklius, kurie gali suteikti aiškesnį vaizdą dėl šalies III ketvirčio BVP perspektyvų. Birželį Vokietijos gamyba smuko 0,9 proc., o liepos mėnesio prognozės ne ką optimistiškesnės.

Portugalijos biudžeto deficitas, ekspertų vertinimu, metų pabaigoje bus gerokai didesnis nei sutarta su tarptautiniais kreditoriais. Jei šios prognozės pasitvirtins, tai reikš, kad taupymo priemonių nepakako deficitui sumažinti, praneša agentūra AFP. Portugalijos tikslas yra biudžeto deficitas, siekiantis 4,5 proc. BVP. Tačiau remiantis ekspertų ataskaita, skirta parlamento Biudžeto komitetui, valstybės deficitas pirmąjį šių metų pusmetį gali siekti 6,7-7,1 proc. BVP.

„Economist“ savo straipsnyje, skirtame Barackui Obamai, duoda keletą patarimų JAV prezidentui ir kandidatui būsimuose rinkimuose prieš jo kitos savaitės pasirodymą demokratų partijos suvažiavime Šarlotėje, praneša „Inopressa“. Leidinys pažymi, kad iš to, ką JAV prezidentas pažadėjo pastarąjį kartą, įvykdyti jam pavyko nedaug. Bedarbių skaičių šalyje išaugo 3 milijonais žmonių, o valstybinė skola – 5 trilijonais JAV dolerių.

1993 metais JAV Kongrese vyko aršūs debatai dėl Šiaurės Amerikos laisvos prekybos susitarimo. Tuo metu vos keletas respublikonų prieštaravo šiam susitarimui, vienas jų pareiškė, kad JAV elitas turi daugiau bendro su tokiais pat turtingaisiais Londone ar Tokijuje, nei su savo šalies piliečiais, rašo „The American Conservative“. Tada gamybos perkėlimas iš Vakarų valstybių į pigesnės darbo jėgos šalis dar tik įsibėgėjo. Finansų sektorius neužėmė tokio svarbaus vaidmens kaip šiandien.

Ekonominių vertinimų rodiklis rugpjūtį smuko dar 2 proc. ir siekia – 4 proc., praneša Statistikos departamentas. Labiausiai krito pramonės pasitikėjimo rodiklis (7 proc.), palyginti su praėjusiais metais, jis sumažėjo dešimtadaliu: produkcijos atsargos padidėjo, pablogėjo jos paklausos vertinimas. Tai didžiausias nuosmukis nuo praėjusių metų spalio mėnesio. Pramonininkai ramina, kad žymaus pokyčio sureikšminti nereikia, o pramonės eksporto ir gamybos apimtys augs.

Galimą Graikijos valdančiųjų sprendimą trauktis iš euro zonos (ir tikėtinas jo pasekmes kitoms Europos pinigų sąjungos valstybėms) šiuo metu galima laikyti hipotetine prielaida. Pirmiausia todėl, kad tokio precedento euro zonoje iki šiol nėra buvę. Kita vertus – ir dėl to, kad, nepaisydama įvairių ekonomikos ekspertų ir aukšto rango politikų raginimų, Graikija iki šiol neigia ketinanti žengti tokį žingsnį.

Maisto kainos pasaulyje šių metų liepą, lyginant su 2011 m. tuo pačiu mėnesiu, šoktelėjo 10 proc., informuoja BBC remdamasi Pasaulio banku (PB). Tam didžiausios įtakos turėjo sausra Jungtinėse Valstijose ir Rytų Europoje. Organizacijos duomenimis, kukurūzai ir kviečiai pabrango 25 proc., sojos pupelės – 17 proc., o cukrus – 12 proc. Nepadidėjo tik ryžių kainos, kurios, lyginant su praėjusių metų liepa, nukrito 4 proc.

Euro zonos subyrėjimas Vokietijai kainuotų 10 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), teigia Vokietijos vyriausybės patarėjas ekonomikos klausimais Larsas Feldas, kurio komentarai dažnai sukelia karštų diskusijų tarp vokiečių. Pasak ekonomisto, vien tik Graikijos pasitraukimas iš valiutos sąjungos sukeltų rimtų rizikų Vokietijos verslui. Bendras euro zonos valstybių ir įmonių sektoriaus įsiskolinimas Vokietijai siekia 3,5 trln. eurų.

Kitas Graikijos valstybinių išlaidų mažinimo etapas, suplanuotas 2013-2014 m., bus paskutinis, pareiškė Graikijos vyriausybės vadovas Antonis Samaras, praneša „Associated Press“. „Daugelis šių priemonių gana skausmingos, tačiau kartu jos neišvengiamos. Be jų šalis praras pasitikėjimą“, - pabrėžė A. Samaras. Kartu jis pastebėjo, kad Graikijos ekonomika nebeatlaikys tolesnių griežto taupymo priemonių. Valstybės išlaidas planuojama sumažinti 11,5 mlrd. eurų.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's Investors Service“ sumažino Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalių ekonomikos augimo prognozę 2012-2013 m. laikotarpiu dėl pablogėjusių besivystančių ekonomikų grupės perspektyvų, praneša naujienų tinklapis rbc. G20 ekonomikų prieaugis 2012 m. sieks apie 2,8 proc. (lyginant su 3 proc. balandį prognozuotu prieaugiu) ir 3,4 proc. - 2013 metais (pagal ankstesnę prognozę - 3,5 proc.), pranešama atnaujintoje 2012-2013 m. „Moody's“ prognozėje.

Pasaulyje vis garsiau kalbama apie antrąją globalios krizės bangą, tačiau Rusijos ekonomika nepasiduoda neigiamoms nuotaikoms - jos augimo rodikliai yra kur kas geresni nei Vakarų Europos ar kitų BRIC (Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija) blokui priklausančių šalių ekonomikų. Pirmąjį šių metų pusmetį Rusijos ekonomika augo 4,4 proc. Sausio - kovo mėnesiais užfiksuotas 4,9 proc. augimas, kai antrąjį 2012 m. ketvirtį ekonomikos plėtra sulėtėjo iki 4 proc.

Jungtinių Valstijų ekonomika per pirmąjį ketvirtį išaugo daugiau nei prognozuota, informuoja BBC. Prekybos departamento duomenimis, JAV bendrasis vidaus produktas (BVP) per antrąjį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 1,7 proc. Ekonomistai prognozavo 1,5 proc. BVP prieaugį. Palyginus su pirmu ketvirčiu, BVP išaugo 0,43 proc. Per pirmus tris metų mėnesius metinis BVP prieaugis siekė 2 proc. Nedarbo lygis šalyje siekia daugiau nei 8 proc.

Naujas tyrimas rodo, kad Kinija, o ne Volstrytas yra kalta dėl 2008 m. krizės ir po jos sekusios recesijos, rašo CNBC. Erasmus vadybos tyrimų institutas teigia, kad Kinijos karštinė sukūrė daug pigių pinigų, kurie pakurstė JAV nekilnojamojo turto burbulą ir jo sprogimą. Heleen Mees iš Tilburgo universiteto sako, kad dešimtmečio pradžioje JAV federalinis rezervas ėmėsi laisvos monetarinės politikos, kuri lėmė refinansavimo bumą 2003 ir 2004 metais bei asmeninių išlaidų augimą.

Iš Londono olimpinę estafetę perėmęs Rio de Žaneiras jau rengiasi didžiausiai sporto šventei. Ar pavyks Brazilijai pateisinti lūkesčius ir tinkamai suorganizuoti du didžiausius sporto renginius – pasaulio futbolo čempionatą ir olimpines žaidynes? Pamažu blėstant Londono olimpinių žaidynių euforijai Didžioji Britanija skaičiuoja žaidynių įtaką šalies ekonomikai. O 2014 metų pasaulio futbolo čempionatą ir 2016 metų olimpines žaidynes rengianti Brazilija jau pradėjo ruoštis sporto karnavalui.

Ekonomikai plečiantis lėčiau nei didėja darbo našumas, nedarbas ne tik nemažėja, bet dargi gali ir kilti, sako DNB analitikas. Dėl to, nors darbo rinkoje pastebimas nemenkas pagerėjimas, nedarbo rodiklis Lietuvoje išlieka vienas aukščiausių Europos Sąjungoje. Situacija yra prastesnė vos keliose šalyje, tarp jų - fiskalinių nelaimių krečiamose ES periferijos ekonomikose: Graikijoje, Ispanijoje, Portugalijoje.

Darbo rinkos liberalizavimas, teritorijų planavimas, valstybės turto tvarkymas, monopolijų ribojimas, degalų akcizų mažinimas, pervedimų į privačius pensijų fondus atkūrimas – šiais darbais ekspertai pataria užsiimti Seimui paskutinėje šios kadencijos rudens sesijoje. Rugsėjo 10-ąją prasidės paskutinė šios kadencijos Seimo rudens sesija. Premjeras Andrius Kubilius praėjusią savaitę parlamento narius paragino užbaigti darbus su įstatymų projektais, kurie jau pakankamai ilgai svarstomi Seime.

Europos Komisijos pirmininkas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso) ir Italijos ministras pirmininkas M. Montis (Mario Monti) susitiks antradienį vakare Briuselyje aptarti Europos Sąjungos ekonomikos, žurnalistams pranešė Europos Komisijos (EK) atstovas Olivjė Baji (Olivier Bailly). Italija priklauso euro zonos penketukui pagal bendrojo vidaus produkto dydį ir valstybinės skolos apimtis.

Katalonijos, antro didžiausio Ispanijos regiono pagal gyventojų skaičių, administracija nusprendė kreiptis dėl finansinės paramos į centrinę vyriausybę. Ispanijos regioninės vyriausybė išgyvena likvidumo sunkumų dėl susikaupusių nemažų skolų. Pirmasis regionas, kuris kreipėsi paramos į Madridą, buvo Valensija. Ispanijos regionams parama bus skiriama iš specialiojo 18 mlrd. eurų fondo, įsteigto 2012 m. liepą.

Pastaraisiais mėnesiais pasaulio ekonomikos perspektyvos apniuko, teigia SEB grupės analitikai šiandien Stokholme paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“. Lėtėja beveik visų svarbiausių pasaulio ūkių plėtra, įskaitant kylančias rinkas. Vis dėlto vykdoma skatinamoji pinigų politika mažina visuotinės recesijos riziką ir teikia vilties, kad pasaulio ekonomika artimiausiais metais, nors ir lėtai, bet augs.

Vokietijos ir Prancūzijos finansų ministerijos sukurs darbo grupę, kuri pateiks bendrus pasiūlymus tokiais klausimais kaip euro zonos biudžeto ir bankų sąjunga, pirmadienį pranešė Vokietijos finansų ministras Volfgangas Šoiblė (Wolfgang Scheuble). „Artimiausiomis dienomis ir savaitėmis kursime darbo grupę, kurios uždavinys bus parengti sprendimus dvišaliam bendradarbiavimui“, - sakė V. Šoiblė žurnalistams po susitikimo su savo Prancūzijos kolega finansų ministru Pjeru Moskovisiu (Pierre Moscov...

Britų leidinys „The Economist“, sudarė sąrašą kompanijų, turėjusių daugiausia įtakos savo šalių ekonomikai per pastaruosius metus. Pirmojoje vietoje atsidūrė „Arcelor Mittal“, kurios pajamos 2011 metais sudarė 161 proc. Liuksemburgo bendrojo vidaus produkto (BVP). Antroji pozicija atiteko „Essar Energy“, jos pajamos praėjusiais metais sudarė 132 proc. Mauricijaus ekonomikos. Tarp kompanijų iš ekonomikų su didžiausiu BVP pirmauja „Royal Dutch Shell“ (56 proc.

Žvelgiant į nuogus statistinius skaičius susidaro įspūdis, kad Birma (Mianmaras) turi visus reikiamus ingredientus, kurie yra būtini sukurti naują Azijos ekonominį stebuklą. 48 mln. gyventojų turinti šalis gamintojams gali pasiūlyti gausybę pigios darbo jėgos. Mediena, mineralai ir kiti gamtiniai ištekliai galėtų pritraukti milijardus JAV dolerių iš užsienio investuotojų.

Liepa  Lietuvoje  buvo karšta ir audringa, tačiau bankų sistemoje nieko panašaus nevyko – pokyčių būta, tačiau dauguma jų vyko įprastuose rėmuose. Galima būtų sakyti, kad liepa bankuose buvo rami ir dėti tašką, tačiau tai nebūtų teisinga – bankuose tęsiasi procesas, kurį galima būtų pavadinti indėlių krize ir liepa buvo puiki šio proceso iliustracija. Beje, krizė, šiuo atveju, netipiška, nes indėlių bankuose netrūksta. Atvirkščiai, indėlių bankuose yra per daug.

Kitais metais Europoje kelionės geležinkeliu vidutiniškai brangs 4,3 proc., avialinijomis – 2,5 proc., apgyvendinimo paslaugos – 1,3 proc., automobilių nuoma – 1,2 proc.

Ekonominiai integraciniai procesai tampa vis svarbesni šalims, kurios siekia ekonominės ir politinės naudos, sprendžia saugumo klausimus. XX–XXI a. svarbiausi integraciniai procesai vyko ir vyksta sprendžiant saugumo ir ekonominės raidos problemas.

Dauguma Vokietijos politikų kaltiną Graikiją nepakankamai karpant išlaidas. Tačiau tyrimai rodo, kad Atėnai vykdo pačią brutaliausią taupymo programą ES istorijoje. Premjeras Antonisas Samarasas aiškiai rodo, kad nori pakeisti savo šalies favoritizmo kultūrą, rašo „Der Spiegel“. Penktadienį A. Samaraso misija Berlyne yra aiški: Graikijos premjeras turi prašyti daugiau finansinės paramos savo šaliai.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį Berlyne euro zonos skolų krizę aptars su Italijos premjeru Mario Monti, informuoja AFP. „Didžiausias dėmesį jie skirs situacijai euro zonoje ir ekonominei plėtrai Europoje“, – per vyriausybės spaudos konferenciją sakė kanclerės atstovas spaudai Steffenas Seibertas. A. Merkel po vasaros atostogų jau surengė kelis susitikimus su euro zonos lyderiais.

Per Irano ir Jungtinių Tautų (JT) atominės energijos agentūros (TATENA) diskusijas dėl Teherano branduolinės programos susitarimas nebuvo pasirašytas, skelbia AFP. TATENA vyriausiasis inspektorius Hermanas Nakertas (Herman Nackaerts) po susitikimo Vienoje sakė žurnalistams, kad „liko svarbiausi skirtumai“, kurie sutrukdė susitarti. H. Nakertas pridūrė, kad „šiuo metu“ nenumatyta daugiau jokių diskusijų.

Vokietijos valdančiosios partijos (CDU) frakcijos vadovas parlamente Volkeris Kauderis penktadienį, likus vos kelioms valandoms iki kanclerės Angelos Merkel  ir Graikijos premjero Antonio Samaro susitikimo, pareiškė, kad negali būti keičiami nei Graikijos paketo sąlygose nurodyti planiniai laikotarpiai, nei paketo turinys. Manoma, kad per susitikimą su kanclere Graikijos premjeras paprašys suteikti daugiau laiko pasiekti planinius rodiklius.

Pirmąjį 2012 metų pusmetį pasaulio ekonomika nuvylė, todėl rinkų dalyviai į ateities perspektyvas šiuo metu žvelgia atsargiai, o dažnai ir pakankamai pesimistiškai. „Danske" banko ekonomistai visiems regionams sumažino ekonomikos augimo prognozes ir sutinka, kad situacija didžiosiose pasaulio ekonomikose kurį laiką bus pakankamai vangi. Vis dėlto manome, kad per ateinančius ketvirčius ekonomikos būklė turėtų stabilizuotis, o metams besibaigiant galima sulaukti optimistiškesnio scenarijaus.

Iki šiol Šveicarija garsėjo solidžiu ir patikimu bankininkystės sektoriumi, tačiau šios tvirtovės pamatus sudrebino JAV ir Vokietijos kaltinimai padedant turtuoliams nuslėpti milijoninius mokesčius. Pasaulio finansų padangę aptemdė naujas skandalas – Jungtinės Valstijos ir Vokietija pradėjo atskirus tyrimus dėl Šveicarijos bankų, kurie kaltinami prisidėję prie šių šalių turtuolių mokesčių vengimo.

Antrojo šių metų ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 8,9 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams, arba 0,9 tūkst. (8,7 proc.) mažiau nei pirmojo šių metų ketvirčio pabaigoje. Statistikos departamento duomenimis, per ketvirtį laisvų darbo vietų sumažėjo pramonėje, transporte ir saugojime – po 0,3 tūkst., prekyboje – 0,2 tūkst., o padaugėjo viešajame valdyme ir gynyboje; privalomajame socialiniame draudime – 0,2 tūkst.

Prasidėjo megamiestų era. Daugiau nei pusė pasaulio gyventojų dabar gyvena miestuose ir jie tikrai negrįš į kaimus. Su Kinija priešakyje, šiandienos globalūs miestai didėja gyventojų skaičiumi bei tampa pasaulio ekonomikos varikliais – ir kelia daug problemų šalių vyriausybėms, rašo „Foreign Policy“. McKinsey pasaulinis institutas sudarė pačių dinamiškiausių miestų reitingą. Pateikiame pirmąjį jų dešimtuką.

Kinijos gamybos aktyvumas rugpjūtį smuko iki žemiausio lygio per devynis mėnesius, todėl šalies valdžiai padidėjo spaudimas toliau mažinti palūkanų normas ir imtis ekonomikos gaivinimo priemonių, informuoja AP. Pirminiais duomenimis, banko HSBC sudaromas Kinijos gamybos sektoriaus pirkimų vadybininkų indeksas sumažėjo nuo 49,3 punkto liepą iki 47,8 punkto rugpjūtį. Žemesnis nei 50 punktų indeksas rodo susitraukimą.

Kadangi mažėja pajamos iš reklamos, Ispanijos žiniasklaidos kompanijos yra priverstos atleisti darbuotojus ir mažinti biudžetus, todėl atitinkamai prastėja informacijos kokybė ir įvairovė. Sunkiai verčiasi dauguma Pietų Europos žiniasklaidos kompanijų, tačiau prognozuojama, kad tik Graikijos žiniasklaidos atstovų padėtis šiemet bus prastesnė nei Ispanijos.

JAV gamybos augimas rugpjūtį išliko silpnas, praneša BBC. „Markit“ skaičiuojamas preliminarus gamybos sektoriaus pirkimo vadybininkų indeksas ūgtelėjo nuo 51,4 punkto liepą iki 51,9 punkto rugpjūtį. Tai trečias pagal žemumą lygis per 35 mėnesius. Didesnis nei 50 punktų indeksas rodo, kad sektorius auga. Produkcijos ir naujų užsakymų augimas išliko silpnas, o užimtumo augimo tempas buvo lėčiausias nuo 2010-ųjų gruodžio.

Europos įdarbinimo tarnyba (EURES) iš Pietų Europos gyventojų pastaruoju metu sulaukia vis daugiau paraiškų dirbti Suomijoje, o didžiausias barjeras ieškantiems darbo yra kalba, informuoja YLE. Pavyzdžiui, Tamperės įdarbinimo ir ekonominės plėtros biuras gauna kur kas daugiau paraiškų iš Graikijos, Portugalijos, Ispanijos ir Italijos nei anksčiau. Kandidatas turi mažiau galimybių įsidarbinti, jeigu nemoka suomių kalbos.

Daugumos JAV viduriniosios klasės atstovų ekonominė padėtis per pastaruosius metus pastebimai pablogėjo. Dėl sumažėjusių gyvenamųjų namų kainų, padidėjusių mokesčių už mokslą ir išlaidų sveikatos apsaugai labai sumažėjo jų pajamos, teigiama naujoje „Pew Research Center“ ataskaitoje, informuoja BBC. Kaip pranešama ataskaitoje, 62 proc. viduriniosios klasės amerikiečių teigia esą priversti mažinti savo išlaidas. O 43 proc.

Suomijos Europos reikalų ministras Alexanderis Stubbas ketvirtadienį perspėjo dėl to, ką pats apibūdino kaip bandymą pastatyti „Berlyno sieną“, kuri atskirtų Šiaurės Europą nuo skolų slegiamos Pietų Europos, informuoja AFP. „Europa beveik 50 metų buvo padalinta į Vakarų ir Rytų, o šiandien beprasmiška ją dalinti į Šiaurės ir Pietų. Mes nenorime naujos Berlyno sienos“, – Švedijos dienraščiui „Dagens Nyheter“ sakė A. Stubbas.

Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius Kinijos kompanijos sudarė susiliejimo ir perėmimo sandorių Jungtinėse Valstijose už 7,8 mlrd. dolerių sumą. Kaip rašo „The Financial Times“, tai didžiausios sandorių apimtys per visą JAV ir Kinijos ekonominių santykių istoriją. Didžiausias sandoris tarp JAV ir Kinijos perėmimų rinkoje – tai „Dalian Wanda“ korporacijos sprendimas įsigyti vieną didžiausių JAV kino teatrų tinklą „AMC Entertainment“ investicijos siekė 2,6 mlrd. dolerių.

Vokietijos biudžetas pirmąjį šių metų pusmetį – pirmą kartą perteklinis, nors daugumą Europos šalių tebeslegia didžiulė skolų našta, praneša AFP. Per sausio-birželio mėnesius į Vokietijos iždą įplaukė 8,3 mlrd. eurų daugiau nei buvo išleista. Pertekliaus suma sudaro 0,6 proc. BVP. Vokietijos biudžeto perteklius užfiksuotas pirmą kartą nuo 2007 metų. Po pasaulinės krizės šalies vyriausybė buvo priversta skolintis lėšų siekdama palaikyti ekonomiką.

Euro zonos šalių ekonominiai ir finansiniai sunkumai vidutinėje perspektyvoje išliks, šiais ir kitais 2013 metais bendrasis euro zonos BVP toliau smuks, prognozuoja JAV bankas „Citigroup“ savo ataskaitoje, kurią ketvirtadienį skelbia Londono Sitis. „Citigroup“ specialistų nuomone, dėl išliekančių sunkumų Graikija bus priversta pasitraukti iš euro zonos per artimiausius 12-18 mėnesių.

Šiuo metu Kinijoje yra viena eksporto prekė, kurios srautas nesustabdomas – tai milijonieriai, paliekantys šalį ieškodami saugesnio ir stabilesnio gyvenimo užsienyje, informuoja BBC. Lui Chuanas gyvena Šanchajuje. Savo kapitalą jis įsigijo per veiklą nekilnojamojo turto rinkoje. Šanchajuje jis turi vilą su 200 kambarių, be to, yra įsigijęs nekilnojamojo turto mažiausiai penkiose kitose šalyse.

Prancūzijos premjeras Žanas Markas Airo (Jean-Marc Ayrault) trečiadienį pranešė, kad valdžia mažins mokesčius benzinui ir taip stengsis sumažinti dėl kylančių kainų namų ūkius slegiantį spaudimą, informuoja AP. Premjeras stengėsi atgaivinti visuomenės pasitikėjimą, nes Prancūzija, kaip ir daugybė kitų Europos valstybių, kenčia dėl silpnėjančios ekonomikos.