ekonomika

Jungtinių Tautų Organizacija paskelbė naują miestų klestėjimo reitingą. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad 19 iš 25 labiausiai klestinčių pasaulio miestų yra Europoje. Net 9 iš jų yra euro zonos valstybėse. Kodėl Europos miestai tebėra įvardijami klestėjimo pavyzdžiais, nors aplinkui nuolat girdime, kad senąjį žemyną kamuoja gili finansų ir ekonominė krizė? Pirmojoje sąrašo vietoje atsidūrė Viena. Pokario metais šis miestas priminė vieną didelę karo pabėgėlių stovyklą.

Estijai svarbu, kad bendra bankų priežiūros sistema būtų taikoma ne tik euro zonos šalims, bet ir visoms Europos Sąjungos valstybėms, sakė Estijos ministras pirmininkas Andrusas Ansipas, informuoja „Postimees“. Tai jis pareiškė ketvirtadienį vakare Briuselyje per Europos Tarybos posėdį, pranešė Estijos vyriausybės spaudos tarnyba. Per susitikimą buvo svarstomi tokie klausimai kaip ekonominės ir valiutinės sąjungos stiprinimas, bendros bankų priežiūros sistemos sukūrimas.

Projekto „Pew Global Attitudes China“ organizatoriai apklausė daugiau 3 tūkst. Kinijos gyventojų ir turėjo retą progą susipažinti su visuomenės nuotaikomis šalyje, kurios valdžia stengiasi kontroliuoti viešosios informacijos turinį, rašo „Reuters“. Antradienį paviešinus apklausos duomenis paaiškėjo dėl ko labiausiai nerimauja kinai komunistų partijos viršūnių pokyčių išvakarėse.

Lietuva remia visas priemones, kurios Europai padės įveikti sunkumus, tačiau antikrizinės priemonės turi atitikti visų ES šalių interesus, teigia šalies vadovė. Europos Vadovų Tarybos posėdyje dalyvaujanti Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su kitų ES narių lyderiais diskutuoja dėl tolesnių priemonių krizei euro zonoje įveikti ir ES ekonomikos augimui paspartinti.

Naujų paraiškų gauti bedarbio pašalpą skaičius JAV praėjusią savaitę padidėjo 46 tūkst., iki 388 tūkst. - didžiausio skaičiaus per keturis mėnesius. Ankstesnę savaitę paraiškų smarkiai sumažėjo, tačiau šiuos svyravimus daugiausia lėmė techniniai veiksniai. Keturių savaičių vidurkis, pagal kurį galima geriau spręsti apie pagrindines tendencijas, šiek tiek padidėjo - iki 365 tūkst.

Japonijos premjeras Yoshihiko Noda pavedė savo ministrų kabinetui parengti naujas ekonomikos skatinimo priemones, informuoja BBC. Japonijos ūkio augimui pakenkė mažėjanti jos eksporto paklausa pagrindinėse rinkose – JAV, euro zonoje ir Kinijoje. Be to, neauga ir vidaus paklausa. Y. Noda skatinimo priemonių paketą nurodė paruošti iki kito mėnesio, tačiau detalesnės informacijos apie jo apimtį nepateikė.

Italijos finansų ministras Vittorious Grillis mano, kad Graikijai prireiks daugiau laiko įgyvendinti reformas ir sustiprinti savo ekonomikos būklę, tačiau iš euro zonos ji nepasitrauks. „Ji tikrai gali ir bus išsaugota. Akivaizdu, kad restruktūrizacijos procesas yra dar sudėtingesnis nei mūsų, tačiau alternatyvų nėra. Tikrai prireiks daugiau laiko, bet Graikija bus išsaugota“, – Italijos žiniasklaidai sakė V. Grilli.

Kinijos ekonomika trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su analogišku laikotarpiu prieš metus, kaip ir prognozavo analitikai, išaugo 7,4 proc., informuoja Kinijos nacionalinis statistikos biuras. Šis rodiklis buvo silpniausias nuo 2009 m. pirmojo ketvirčio, kai pasaulį drebino pasaulinė ekonominė krizė, pažymi ekspertai. Antrąjį metų ketvirtį Kinijos bendrasis vidaus produktas (BVP), palyginti su 2011 m. antruoju ketvirčiu, išaugo 7,6 proc.

Nobelio ekonomikos premijos laureatas Josephas Stiglitzas mano, kad Graikija ir Ispanija skendi „ne recesijoje, o depresijoje“ ir dėl jų ekonominio nuosmukio kaltina griežtas taupymo priemones, informuoja AFP. J. Stiglitzas taip pat sakė, kad Tarptautinio valiutos fondo(TVF) prognozės dėl euro zonos ūkio augimo yra pernelyg optimistiškos. Fondas numato, kad euro zonos ūkis šiemet susitrauks 0,4 proc., o kitąmet išaugs 0,2 proc.

Čekijos premjeras Petras Necasas trečiadienį pagrasino blokuoti planus kurti naują Europos Sąjungos (ES) bankų priežiūros sistemą ir pabrėžė grėsmes, kurias ji gali kelti Čekijos bankams, praneša AFP. „Jeigu pasiūlymas dėl bankų sąjungos bus įgyvendinamas dabartine forma, mes, be jokios abejonės, jam priešinsimės ir panaudosime savo veto teisę“, - žurnalistams sakė P. Necasas.

Vakarų primestos ekonominės sankcijos Iranui – bausmė už nepaklusimą atsisakyti savo branduolinių ambicijų. Bet ar iš tiesų šios sankcijos duoda laukiamų rezultatų, o kiek ekonominės negandos priklauso nuo netinkamo šalies finansų valdymo? Jungtinių Valstijų, Europos Sąjungos (ES) ir jų partnerių taikomos sankcijos Irano atžvilgiu – prekybos santykių ir finansinių paslaugų nutraukimas, naftos embargas ir tarptautinių banko sąskaitų įšaldymas – panašu, kad pagaliau duoda pirmuosius rezultatus.

Vengrijos vyriausybė trečiadienį paskelbė apie naują taupymo priemonių paketą ir informavo, kad priemones, apie kurias vyriausybė pranešė prieš dvi savaites, Europos Sąjunga (ES) įvertino kaip nepakankamas, informuoja AFP. Spalio 4 d. ekonomikos ministras Gyorgy Matolcsy paskelbė apie planuojamas 1,4 mlrd. eurų santaupas, kuriomis biudžeto deficitą kitąmet siekiama sumažinti iki 2,7 proc.

Bedarbių skaičius Didžiojoje Britanijoje per tris mėnesius iki rugpjūčio, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, sumažėjo 50 tūkst., iki 2,53 mln., praneša BBC, remdamasi Nacionalinio statistikos biuro duomenimis. Nedarbo lygis šiuo laikotarpiu sumažėjo iki 7,9 proc. Nacionalinis statistikos biuras taip pat pranešė, kad bedarbio pašalpą gaunančiųjų skaičius rugsėjį sumažėjo 4 tūkst., iki 1,57 mln. Turinčių darbą asmenų skaičius padidėjo beveik iki 30 mln.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, šių metų rugpjūtį, palyginti su liepa ir atsižvelgus į sezoninius svyravimus, statybų mastas euro zonoje padidėjo 0,7 proc., o ES - 0,2 proc. Rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu 2011 m. mėnesiu, statybų euro zonoje sumažėjo 5,5 proc., o ES - 6,8 proc. Turimais valstybių narių duomenimis, rugpjūtį, palyginti su liepa, statybų mastas padidėjo aštuoniose šalyse, sumažėjo - septyniose.

Likus mėnesiui iki galutinių derybų dėl Europos Sąjungos biudžeto 2014–2020 metams, Europos politikai vis dar neranda sprendimo, koks jis turėtų būti. Vieną svarbiausių Europos Sąjungos valstybių uždavinių – derybas dėl bendro biudžeto – užgožia euro zonos problemų sprendimas. Pokalbiai dėl Europos Sąjungos biudžeto vis nejuda iš vietos, nors derybas siekta baigti dar iki metų pabaigos, o tam beliko vos pora mėnesių.

Vokietijos investuotojų pasitikėjimas spalį augo antrą mėnesį iš eilės, nes sustiprėjo lūkesčiai, kad Europos lyderiams geriau sekasi spręsti euro zonos skolų krizę. Manheime įsikūręs Europos ekonomikos tyrimų centras ZEW antradienį pranešė, kad jo sudaromas investuotojų ir analitikų lūkesčių indeksas padidėjo nuo minus 18,5 punkto rugsėjį iki minus 11,5 punkto spalį. Analitikai prognozavo, kad indeksas padidės mažiau, iki minus 15 punktų.

Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota infliacija šių metų spalio mėnesį, palyginti su rugsėju, gali sudaryti 0,2 proc., prognozuoja Lietuvos statistikos departamentas Metinė infliacija spalį, tikėtina, gali siekti 3,6, o vidutinė metinė - 3,4 proc. (rugsėjo mėn. užfiksuota metinė infliacija buvo 3,3, o vidutinė metinė - 3,4 proc.

Nepasitikėjimas politikais pasiekė precedento neturintį lygį krizės drebinamoje Ispanijoje, kur gatvės protestai tampa vis dažnesni ir aršesni. „Sparčiai augant ekonominiam nestabilumui ar net akivaizdžiam skurdui, egzistuojantį politinį modelį ištiko „teisėtumo krizė", – sako politikos mokslininkas iš Madrido Karloso III universiteto Pedro Chavesas.

Šį rudenį Lietuvoje viešėjo keletas užsienio ekspertų, kurie negailėjo gražių ateities prognozių mūsų šaliai. Vieni žadėjo turtus ir galią, kiti gyrė Lietuvos interneto galimybes ir gyventojų sumanumą, treti siūlė mūsų šaliai rinktis laisvosios rinkos kelią. Visi jie kaip susitarę išsakė mintį, kad Lietuva po 20-mečio gali būti viena labiausiai klestinčių šalių pasaulyje.

Vokietijos finansų ministras Volfgangas Šoiblė (Wolfgang Schaeuble) pirmadienį sakė, kad į tvaraus augimo kelią Europa gali sugrįžti tik mažindama vyriausybių skolas, informuoja AFP. „Jeigu norime pasiekti tvarų augimą, turime mažinti valstybių skolas beveik visose išsivysčiusiose ekonomikose. Nėra kito pasirinkimo, išskyrus vidutinės trukmės laikotarpiu mažinti per didelius įsiskolinimus“, - sakydamas kalbą Tailando centriniame banke tikino ministras.

Graikijos finansų ministras Janis Sturnaras (Yiannis Stournaras) pirmadienį sakė, kad šalies vyriausybė gali nepajėgti derybų su kreditorių „trijule“ baigti iki numatytos datos - Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimo, kuris vyks spalio 18 dieną, informuoja „RIA Novosti“, AFP. „Derybos tęsis iki susitikimo ir po jo“, - po susitikimo su premjeru Antoniu Samaru (Antonis Samaras) sakė finansų ministras. Šalies premjeras anksčiau žadėjo, kad derybas vyriausybė užbaigs iki ES susitikimo.

Dėl gilios ekonominės krizės vis daugiau ispanų ryžtasi palikti savo tėvynę. Per pirmus devynis šių metų mėnesius emigravo 55 tūkst. Ispanijos gyventojų - 21,6 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Ispaniją paliko ir maždaug 365 tūkst. gyventojų iš užsienio. Nuo praėjusių metų sausio iki šių metų rugsėjo iš Ispanijos emigravo beveik 928 tūkst. žmonių, tarp jų buvo maždaug 810 tūkst. užsienio piliečių.

Meksikos prezidentas Enrique Pena Nieto pirmadienį pasiūlė Ispanijai pagalbą brendant iš skolų krizės ir pažadėjo įgyvendinti sprendimus, kurie padės tai padaryti. Madride viešintis E. P. Njetas sakė, kad įgyvendins ekonomines strategijas, kurios bus naudingos „šalies ekonominiam vystymuisi, o kartu ir Ispanijai įveikiant krizę“. Ispanija yra viena iš pagrindinių Meksikos prekybos partnerių ir didžiausia užsienio investuotoja. Į Lotynų Amerikos šalį ji investavo 45 mlrd. JAV dolerių.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį netiesiogiai atmetė žiniasklaidos pranešimus, kad Vokietija ketina gelbėti Graikiją nuo bankroto, ir pažymėjo, kad gali pažadėti tik tai, jog nebus jokių nekontroliuojamų procesų. Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble praėjusią savaitę sakė, kad Graikijos bankroto jis nesitiki.

Jungtinių Valstijų ekonomika 2013 metais augs sparčiau, teigia ekonomistai iš didžiausių šalies bankų ir kompanijų. Tačiau apklausa parodė, kad dauguma ekspertų tokias prognozes skelbia su prielaida, jog Kongresas neleis smarkiai didinti mokesčių ir mažinti išlaidų. JAV ekonomika, kaip prognozuojama, kitais metais ūgtelės 2,4 proc. po 1,9 proc.

Portalo Ekonomika.lt kalbinti finansų analitikai sako nesistebintys savaitgalį įvykusių Seimo rinkimų rezultatais, tačiau prognozuoja ekonominės politikos pokyčius. SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda sako, kad nors rinkimų rezultatus buvo galima nuspėti, bet jie dar gali slinktis į kairiąją pusę: „Dar prieš rinkimus artimiesiems esu pateikęs labai panašius referendumo rezultatus.

Didžiosios Britanijos ekonomika antrąjį šių metų pusmetį vėl ims augti, teigiama naujausioje ekonominių prognozių grupės „Ernst and Young Item Club“ ataskaitoje. Tačiau „Item Club“ prognozuoja, kad šalies ekonomika per visus šiuos metus susitrauks 0,2 proc., informuoja BBC. „Item Club“ prognozėmis, Didžiosios Britanijos ekonomika kitais metais augs 1,2 proc., 2014 ir 2015 metais - 2,4 proc., nes mažėjant infliacijai ir augant darbo rinkai turėtų didėti vartojimas.

Tokijuje paskelbti prestižiniai „Finance minister and Central bank gowernor awards“ apdovanojimai. Kaip ir kasmet keliose nominacijose apdovanota dešimt labiausiai per praėjusius metus nusipelniusių ekonomistų bei Pasaulio banko padalinių vadovų. Lenkų ekonomistas Jacekas Rostowskis pripažintas metų Europos finansų ministru, taip pat iš Europos regiono apdovanojimą gavo ir Erdemas Bascis iš Turkijos.

Kinijos vyriausybė šeštadienį pranešė, kad šalies eksportas rugsėjį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, išaugo 9,9 proc. Rugsėjo eksporto mastas, kuris sudarė 186 mlrd. JAV dolerių, viršijo prognozes. Importas, palyginti su praėjusių metų rugsėju, padidėjo 2,4 proc. Kinijos prekybos perteklius išaugo iki 27,7 mlrd. JAV dolerių. Antrą pagal dydį pasaulio ekonomiką pastaruoju metu neigiamai paveikė smukusi paklausa iš Jungtinių Valstijų ir Europos ekonomikų.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) šeštadienį sakė, kad Graikija žengia į priekį vykdydama reformas bei turėtų ir toliau laikytis susitarimų, tačiau pridūrė, kad skolų slegiamai valstybei reikėtų ir toliau suteikti daugiau progų. „Manau, kad žingsnis po žingsnio pradedame matyti pažangą. Jis dažnai pasiekiamas lėčiau nei iš pradžių tikimasi, tačiau turėtume suteikti Graikijai daugiau progų. Viena vertus, turėtume reikalauti, kad būtų laikomasi kartu priimtų susitarimų.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) šeštadienį pažymėjo, kad ekonominis augimas sulėtėjo, o euro zonoje, norint susidoroti su skolų krize, reikia imtis ryžtingesnių veiksmų. „Pasaulinis augimas sulėtėjo, o didelės abejonės ir neigiamos rizikos išlieka“, - per metinį TVF ir Pasaulio banko susitikimą Tokijuje pareiškė Tarptautinis monetarinis ir finansinis komitetas.

Švedijos finansų ministras Andersas Borgas (Anders Borg) mano, kad Graikijai būtų geriau palikti euro zoną, informuoja AFP. „Jeigu Graikija paliktų euro zoną, tikriausiai ji atgautų konkurencingumą ir tada galėtų ir vėl atsistoti ant kojų. Tai sudėtingas kelias, tačiau sunku rasti ir kitą, kuris pasiteisintų“, - interviu šalies transliuotojui SR sakė A. Borgas.

Nemaža dalis žmonių užsidirba papildomai nuomodami savo turtą, įgūdžius ir laiką. Štai dešimt būdų, kuriais galima gauti papildomų pajamų savo išlaidoms ar skolos apmokėjimui. Išnuomokite kambarį Jei turite tuščią kambarį jį galite išnuomoti. Kambarį galite išnuomoti ilgam laikotarpiui arba siūlyti nakvynę turistams per, pavyzdžiui, tokius tinklalapius, kaip Airbnb.

Infliacija Bulgarijoje šių metų rugsėjį buvo didžiausia per metus, penktadienį paskelbė šalies vyriausybė. Bulgarai, nerimaujantys dėl brangstančių maisto prekių, skuba prieš žiemą konservuoti vaisius ir daržoves. Šių metų rugsėjį, palyginus su analogišku mėnesiu prieš metus, vartotojų kainos pakilo 4,9 proc., pranešė Bulgarijos nacionalinis statistikos institutas (NSI), o palyginus su rugpjūčiu, kainos šalyje išaugo 1,1 proc.

Vakar prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su kadenciją baigiančia Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybę ir pažėrė nemažai pagyrų valdantiesiems. Šalies vadovė akcentavo tai, kad šį Vyriausybė suvaldė krizę, užtikrino ekonominį ir politinį šalies stabilumą, be to, ėmėsi esminių pertvarkų energetikos sektoriaus srityje.

2012 m. pradžios duomenimis, Suomijoje dirbo 263 Estijos gydytojai – žmonės, kurių gimtoji kalba yra estų, praneša portalas „Postimees“, remdamasis Suomijos gydytojų sąjungos duomenimis. Iš 263 gydytojų 25 žmonės jau turi Suomijos pilietybę. Per pastaruosius aštuonerius metus gydytojų, gyvenančių Suomijoje, skaičius išaugo 179, kasmet per metus į Suomiją atvykdavo kiek daugiau nei 20 Estijos gydytojų, rodo Suomijos gydytojų sąjungos duomenys, renkami nuo 2005 metų.

Sprendimas sukurti bendrą Europos valiutą buvęs klaida. Apie tai per Tarptautinio valiutos fondo (TVF) posėdį Tokijuje pareiškė Lenkijos centinio banko pirmininkas Marekas Belka. M. Belka pridūrė, kad euras buvo sukurtas dėl ankstesnių Europos valiutų nestabilumo. Kaip pastebi Lenkijos leidinys „Onet“, Lenkijos centrinio banko vadovas taip pat pareiškė, kad Lenkija neketina pereiti prie euro, kol nesibaigs skolų krizė.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, šių metų rugpjūtį, palyginti su liepa ir atsižvelgus į sezoninius svyravimus, pramonės gamyba euro zonoje padidėjo 0,6 proc., o visoje ES – 0,3 proc. Liepą pramonės gamyba abiejose zonose padidėjo atitinkamai 0,6 ir 1,0 proc. 2012 metų rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu ankstesniais metais, šis rodiklis euro zonoje sumažėjo 2,9 proc., o ES – 1,8 procento.

Įmonių ir vartotojų bankrotų skaičius Vokietijoje liepą, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, padidėjo, o tai dar vienas ženklas, kad didžiausios euro zonos ekonomikos augimas lėtėja. Bankrotą paskelbusių įmonių skaičius liepą padidėjo 1,9 proc., iki 2 tūkst. 580. Vartotojų bankrotų skaičius padidėjo 2,8 proc., iki 8 tūkst. 960. Bendras bankrotų skaičius liepą išaugo 2,5 proc., iki 13 tūkst.

Partijų programose yra daugybė prieštaravimų – jos neretai žada tokius dalykus, kurių įgyvendinimas priklauso ne nuo pačių partijų, bet nuo išorinių veiksnių. Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto profesorius Vytautas Snieška teigia, kad komplikuota situacija Europoje gali ženkliai pakoreguoti elektoratui dalinamus pažadus.

Akcijų biržose prognozuojamas pelno nuosmukis, tačiau akcijų kainos auga. Gali būti, kad tai rodo grįžtantį investuotojų pasitikėjimą, rašo „Washington Post“. Prognozuojamas „S&P 500” įmonių akcijų pelnas bendrai sumažėjo 2,7 procento. Pasak „FactSet“, tai pirmas nuosmukis per 11 ketvirčių. Tačiau rinkas stebina tai, kad „S&P 500” pakilo 5,8 procento. Kitaip tariant, investuotojai moka už įmonių akcijas daugiau, o uždirba mažiau.

Latvija, kurią krizė sudrebino labiau nei kitas Rytų Europos šalis, per artimiausius dvejus metus pademonstruos įspūdingą augimą, vieną sparčiausių Rytų Europoje, teigiama naujoje „SEB banka“ parengtoje regiono ekonomikos apžvalgoje. Rusijai ir Lenkijai, „regiono sunkiasvorėms“, kovoje su ekonominės krizės padariniais per artimiausius dvejus metus seksis geriau nei kitoms šalims.

Nuolat dėl kvalifikuotų darbuotojų trūkumo kenčiantys laivų statytojai, patys imasi rengti paklausiausius specialistus - suvirintojus, laivų korpusininkus. Tačiau tokių trūksta visoje Europoje, todėl išlaikyti parengtus naujokus nebus lengva. Vakarų laivų gamykloje nuolat trūksta iki 300, o gavus stambų užsakymą ir dar daugiau, kvalifikuotų specialistų - daugiausia suvirintojų, laivų korpusininkų, dažytojų ir vamzdininkų. Nedarbo lygis uostamiestyje siekia beveik 8 proc.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su kadenciją baigiančia Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybe. Susitikimo metu buvo aptarti 15-sios Vyriausybės nuveikti, pradėti bei būtini tęsti darbai. Šalies ekonominio ir finansinio stabilumo užtikrinimas, darbai, susiję su energetiniu šalies savarankiškumu – svarbiausios temos, kurioms buvo skiriamas dėmesys. Neliko nepaliesti ir šilumos ūkio pertvarkos, socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros, aplinkosaugos problemos.

Remiantis JAV federalinio atsargų banko tyrimo duomenimis, šalies ekonomika dėl stipresnės būstų rinkos per pastarąsias šešias savaites šiek tiek paaugo, informuoja BBC. Bankas ataskaitoje pažymėjo, kad pagerėjimas būstų rinkoje padėjo atsverti neaugančias vartotojų išlaidas. Ekonomine apžvalga „Beige book“ bankas remiasi nustatydamas palūkanų normas. Esamų namų pardavimai sustiprėjo visuose 12-oje apklaustų regionų, o naujų namų statyba ir pardavimai daugiausia pagerėjo, pažymėjo bankas.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde ketvirtadienį paragino išsivysčiusias ekonomikos rinkas imtis ryžtingesnių veiksmų ir greičiau reaguoti sprendžiant pasaulinės ekonomikos problemas. Didžiausias pokytis nuo tada, kai TVF atstovai balandį susitiko Vašingtone, yra tai, kad pasaulio ekonomikos sulėtėjimas veikia ne tik išsivysčiusias šalis, bet taip pat „atsiliepia besivystančioms rinkoms, ypač Azijoje“, Tokijuje sakė K. Lagarde. „Mes tikimės veiksmų.

„Lietuva – tai viena iš provokatorių, dėl kurių Europos Komisija pradėjo antimonopolinį tyrimą prieš „Gazpromą“, – praeitą savaitę plyšojo dujų monopolininko valdybos vicepirmininkas Aleksandras Medvedevas. Nedidelės, kovoti įgudusios Baltijos šalies tokie kaltinimai nestebina.

Dėl augančio eksporto ir didėjančios pramonės gamybos Latvijos ekonomika 2012 metais gali augti daugiau kaip 4,5 proc. Tai trečiadienį Rygoje pareiškė šalies ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis. 2013 metais premjeras tikisi 3,7 proc. augimo. Latvija 2009-aisiais dar kovojo su didžiausia tarp Europos Sąjungos (ES) šalių recesija. Tačiau griežtomis taupymo priemonėmis ir struktūrinėmis reformomis jai pavyko įveikti ekonominę krizę ir vėl pradėti didinti ekonomikos augimą.

Patikslinus bendrosios pridėtinės vertės ir užimtumo rodiklius, perskaičiuoti darbo našumo įverčiai. Statistikos departamento duomenimis, šalies ūkyje per vieną dirbtą valandą 2011 m. vidutiniškai sukurta 37,55 lito pridėtinės vertės to meto kainomis, arba 3,70 lito daugiau nei 2010 m. Per metus vienas užimtasis sukūrė 69 754 litus bendrosios pridėtinės vertės. Didžiausias - 94,8 lito per valandą - darbo našumas 2011 m. buvo nekilnojamojo turto operacijų įmonėse.