ekonomika

Lietuvos fiskalinis deficitas kelia nerimą, nes yra arti 3 proc., teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tuo tarpu finansų ministras teigė, kad deficitas bus suvaldytas. „Tam, kad Lietuva atitiktų Mastrichto kriterijus, būtina išlaikyti žemesnį nei 3 proc. fiskalinį deficitą. Kol kas ekonominės prognozės yra pozityvios Lietuvai, tačiau 2013 metų biudžeto deficitas, pagal Europos Komisijos prognozes, yra artimas 3 proc., o tai kelia nerimą, ar jis tikrai bus suvaldytas.

 Keletą metų iš eilės fiksuojamas ūkio augimas bei išskirtiniai eksporto rodikliai jau kitąmet Lietuvos ekonomiką sugražins į prieškrizinį 2008 metų lygį, – prognozuoja DNB banko analitikai, šiandien pristatę ekonomikos apžvalgą „Baltijos šalių ekonomikos perspektyvos“. DNB analitikai prognozuoja, kad realusis Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2013 metais augs 2,5 proc., Estijos ūkio augimas sieks 1 proc., o Latvijos – 4 procentus.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt, BNS Seimo Ekonomikos komitete palaikytas Birutės Vėsaitės sumanymas jungti „Investuok Lietuvoje“ ir „Versli Lietuva“ gali būti žalingas Lietuvai siekiant pritraukti užsienio investuotojų, sako ekonomistas Gitanas Nausėda. „Po tokio sprendimo keistųsi institucijų svorio centrai, investicijų pritraukimo elemento, panašu, būtų mažiau. Tačiau tokių tikslų siekiančios institucijos kaip „Investuok Lietuvoje“, kaip tik turi būti ryškios“, – LRT.lt tikina G. Nausėda.

Jei Lietuvą apimtų didelio masto pokyčiai – pradedant stichinėmis nelaimėmis ir baigiant naujomis demografinėmis, technologijų ar ekonomikos tendencijomis – mūsų šalis būtų viena geriausiai tam pasirengusių valstybių. Pasaulinio audito, mokesčių ir konsultacijų įmonių tinklo KPMG tyrime „Pasirengimo pokyčiams indeksas 2013“ Lietuva įvertinta 17-a vieta iš 90-ies tirtų pasaulio valstybių. Rytų Europos regione Lietuva užėmė pirmąją vietą.

Viso pasaulio nacionalinės futbolo rinktinės alinančiuose atrankos turnyruose dalyvauja vedinos ne vien kilnių tikslų – patekimas į populiariausio planetos sporto Pasaulio čempionatą atneša šimtamilijoninės sumas, rašo qz.com. Būtent dėl šios priežasties Portugalijos ir Švedijos rinktinių rungtynės bus tik įdomesnės – po kelių iš eilės nesėkmingų mačų, abi komandos atsidūrė situacijoje, kuomet pralaimėjimas reiškia kelialapio į kitąmet Brazilijoje vyksiantį Pasaulio čempionatą netekimą. Qz.

Kornelija Bradaitė / Geopolitika Latvijos makroekonomikos ekspertas Dainis Gašpuitis šių metų liepą pareiškė, kad iš visų Baltijos šalių arčiausiai prieškrizinio lygio yra Lietuvos ekonomika, o labiausiai atsilieka Latvijos. Ekonomisto teigimu, lietuviams beliko atkurti 2,3 proc. prieškrizinio BVP lygio, estams – 4,9 proc., o latviams – 12,2 procento. Ir tai logiška, nes kaimyninė šalis įkrito į giliausią duobę.

Viskas euro zonoje atrodė gerai – ekonomika, nors ir lėtai, bet auga. Visgi, kaip rašo CNBC, analitikai perspėja, kad euro zona gali vėl sulaukti „juodos dienos“. Gamybos apimtys spalį pagaliau augo visose 17 bloko valstybių. Statistikos specialistai gali laikytis ir kitos nuomonės, kuri, kaip teigia analitikai, bus neigiama. Ketvirtadienį Europos statistikos agentūra paskelbs trečiojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) duomenis.

Informaciją paruošė Kęstutis Celiešius, „Danske Bank“ Finansų maklerio skyriaus vadovas Europoje šią savaitę paaiškės preliminarūs III ketvirčio BVP rodikliai. „Danske Bank“ prognozuoja, kad visoje euro zonoje ekonomika per ketvirtį galėjo ūgtelėti 0,3 proc. Tuo tarpu Vokietija ir Prancūzija liepos – rugsėjo mėnesiais galėjo pademonstruoti šiek tiek kuklesnius augimo rodiklius (atitinkamai 0,6 ir 0,2 proc.) nei II ketvirtį (0,7 ir 0,5 proc.

Europos Komisija, atnaujinusi Europos ekonomines prognozes, nudžiugino, tačiau sakingai. Galima sakyti ekonomikos klimatas euro zonoje šiuo metu nėra nei šaltas, nei karštas, bet tiesiog drungnas. Baigiantis 2013 metams, prognozės arčiau žemės   Palyginti su pavasario prognozėmis, euro zonos BVP augimo prognozė 2014 metais sumažinta nuo 1,2 proc. iki 1,1 proc. Šiemet prasčiau pasirodė daugelis didžiųjų ekonomikų, ir jų plėtros prognozės šiems metams sumažintos – JAV BVP augs 1,6 proc.

Šiuo metu į Lietuvą druska tiekiama iš vienintelio šaltinio – Baltarusijos. Šiai paskelbus druskos embargo, kaip neseniai atsitiko su pieno produktais ir Rusija, šalies politikams tai taptų rimtu iššūkiu.  „Ką nors sugalvotume“, – paklaustas, kas būtų daroma tokiu atveju, Žinių radijui sakė Vilniaus miesto ūkio ir transporto departamento direktorius Virginijus Pauža.

Ekonominiai rodikliai gerėja, tačiau Lietuvoje skurstančiųjų ne mažėja, o daugėja. Svarbiausios priežastys: aukštos maisto kainos, maži atlyginimai ir pensijos bei didžiųjų prekybos tinklų vykdoma politika. Vakariečiai pensininkai mėgaujasi atostogomis saulėtuose kurortuose, o Lietuvos senukai vos suduria galą su galu ir parduotuvėje skaičiuoja, kiek produktų galės įsidėti į krepšelį. Badaujantis Kaunas Spaudoje skurdo tema minima neretai, tačiau Seime jai skiriama per mažai dėmesio.

 Šią savaitę išėjusiame „Balsas.lt savaitė“ numeryje skaitykite žurnalisto Vismanto Žuklevičiaus straipsnį „Skurdo Lietuva“. Autorius rašo, kad ekonominiai rodikliai gerėja, tačiau Lietuvoje skurstančiųjų ne mažėja, o daugėja. Svarbiausios priežastys: aukštos maisto kainos, maži atlyginimai ir pensijos bei didžiųjų prekybos tinklų vykdoma politika.

Vos už mėnesio Pietų Afrikos Respublika (PAR) gali prarasti didžiausios Saharos regiono ekonomikos titulą, rašo qz.com. Gruodžio mėnesį Nigerija ketina paskelbti peržiūrėtus BVP rodiklius, kurie pirmą kartą sudaromi remiantis naujausia metodologija. Ekspertai tikisi, kad skaičiai parodys, jog šalies ekonomika net 40 proc. didesnė nei manyta iki šiol. Qz.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2013 m. spalio mėn. buvo minus 11. Palyginti su rugsėjo mėn., vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 2 procentiniais punktais, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Palyginti su rugsėjo mėn., gyventojai šiek tiek pesimistiškiau vertino savo namų ūkio finansinės padėties ir šalies ekonominės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėnesių. Spalio mėn.

Statistikos departamento duomenimis, realus šalies BVP trečiąjį 2013 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu, padidėjo 2,2 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų įtaką). BVP augimo kreivė nulinko žemyn po tvirtos plėtros laikotarpio – užregistruotas kukliausias ekonomikos ūgtelėjimas per pastaruosius trejus metus. Svarbiausios to priežastys – lėtesnė eksporto ir pramonės plėtra, kurios dar nepajėgia atsverti vidaus rinkos pagyvėjimas.

Giedrė Sankauskaitė Kitais metais Lietuvos ekonomika augs, tačiau šuolio tikėtis dar anksti. 2014 m. Lietuvos BVP turėtų augti 3,5 proc., nedarbo lygis po truputį mažės iki 10,7 proc., o kainos didės apie 2,6 proc. Taip rodo Lietuvos ekonomikos tyrimas, kurį atliko Lietuvos laisvosios rinkos institutas. (LLRI). „Tai kaip laisvai plaukiantis laivelis, kurį labai lengva apversti”, – trečiadienį spaudos konferencijoje žurnalistams kalbėjo LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Senojo žemyno finansų institucijos šiuo metu yra sukaupusios net 1,2 trln. eurų (4 trln. litų) blogų paskolų – suma ko ne dukart viršijanti Šveicarijos metinį BVP, rašo CNBC. Europos centrinis bankas (ECB) blogas paskolas apibrėžia, kaip įsiskolinimus, kuriuos vėluojama padengti daugiau nei 90 dienų. Nors optimizmo dėl atsigaunančios Europos ekonomikos netrūksta, blogų paskolų kiekis per pastaruosius metus ūgtelėjo net 100 mlrd. eurų (345 mlrd.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Lietuvos pensininkų laukia sunki ir skurdi ateitis, jei politikai nesiryš kompleksinei valstybės biudžeto ir socialinio draudimo reformai, tikina naujienų portalo LRT.lt kalbinti ekonomikos ekspertai. „Sistema pasmerkta mirti. Klausimas – nuo ko, paralyžiaus ar infarkto, neišlaikys privatūs pensijų fondai ar „Sodra“. Todėl būsimų pensininkų perspektyvos po dešimties metų labai abejotinos.

LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Verslininkų idėją pasirašyti memorandumą, kad, įvedus eurą, nebus keliamos kainos, politikai vertina skirtingai. Tai – utopija, svajonė, sako Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis. O šio komiteto narys Jurgis Razma mano, kad memorandumas daugiausia turės psichologinį tik poveikį.

Japonai taip nenusiteikę romantiškiems santykiams, kad šios šalies žiniasklaidoje jau naudojamas specialus terminas – „celibato sindromas“, rašo „The Washington Post“ tinklaraštininkas Maxas Fisheris. Pasak jo, ši seksualinė japonų apatija kelia grėsmę pasaulio ekonomikai. Japonų „celibato sindromas“ yra susijęs ne tik su Japonija ir jos kultūriniais ypatumaus, bet ir su pasaulio ekonomika.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Vyriausybė planuoja, kad 2016 metais viešojo sektoriaus deficitas išnyks, tačiau ekonomikos ekspertai linkę čia matyti ir trikdžių, ir socialinės krizės riziką. „Net jei subalansuosime valdžios sektoriaus finansus 2016 metais, milžiniška problema bus ta, kad viešojo sektoriaus darbuotojai gaus labai mažus atlyginimus, o valstybė neturės net teorinės galimybės juos didinti. Šiuo atžvilgiu yra užprogramuota bręstanti socialinė krizė“, – naujienų tinklalapiui LRT.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ketvirtadienį pareiškė, kad vyriausybės veiklos sustabdymas tik atnešė „nereikalingų nuostolių“ JAV ekonomikai ir pakenkė Amerikos patikimumui pasaulyje. B.Obama taip kalbėjo iš Baltųjų rūmų prieš kelias valandas pasirašęs teisinius aktus, leidžiančius atnaujinti 16 dienų iš dalies sustabdytą vyriausybės veiklą.

Prezidentės patarėjas Nerijus Udrėnas, paprašytas prezidentės vardu nurodyti svarbiausius iššūkius Lietuvai 2014 m., pabrėžė būtinybę padidinti viešojo sektoriaus efektyvumą, rašo portalas vz.lt.

Europos Sąjungos (ES) finansams ir ekonomikai didelę neigiamą įtaką darančios šešėlinės rinkos šaknis šiandien nukirsti dar sunku, bet tam reikia ruoštis, tvirtina Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas socialdemokratas Bronius Bradauskas. "Kai kurių prekių kainų skirtumo žirklės tapo ypač didelės - pavyzdžiui, tabako gaminių kainos Lietuvos kaimynėje Baltarusijoje ir Rusijoje yra iki 10 kartų mažesnės.

Latvijos plieno gamintoja „Liepajas Metalurgs", turinti 2300 darbuotojų, praranda viltį išbristi iš skolų ir rengiasi bankrotui, praneša bbn.ee. Vienas didžiausių pasaulio prekiautojų plienu „Stemcor" neseniai pateikė bendrovei 19 mln. dolerių ieškinį.   Latvijos dujos ir energetikos bendrovė „Latvenergo" taip pat jau yra pateikusios ieškinius dėl bendrovės skolų ir prašo bankroto. Dėl apyvartinių lėšų trūkumo „Liepajas Metalurgs" praėjusią savaitę sustabdė gamybą.

Ramūnas Stankevičius Atvirai tyčiotis iš milijono kaupiančiųjų – tuo šiuo metu užsiima grupelė Seimo narių, vadovaujamų Ministro Pirmininko patarėjo S.Jakeliūno, siūlančių dar kartą reformuoti šiuo metu reformuojamą privataus pensijų kaupimo sistemą.   Ta pati grupelė Seimo narių surengė konferenciją, kurią galima būtų pavadinti konferencija privataus kaupimo „sunaikinimo“ klausimais.

 Žymus Jungtinių Valstijų investuotojas Warrenas Buffettas didžiausios pasaulio ekonomikos politikų grasinimus nepakelti skolos limito, kuomet pinigai jau yra išleisti, prilygino „politiniam masinio naikinimo ginklui“, rašo cnbc.com.

Skurdo ir gerovės santykis Lietuvoje – gana dažnai linksniuojama tema tiek seimo salėje, ties spaudoje. „Demos" kritinės minties instituto analitikas Tomas Tomilinas „Laisvajai bangai" sakė, jog „pirmiausia reiktų pradėti nuo to, ar mes iš viso matome skurdą Lietuvoje. Kartais klausant kai kurių mokslininkų ir politikų pasisakymus, ima atrodyti, kad skurdas suprantamas labai siauriai. O dominuojantis stereotipas – kaltas pats žmogus.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Legarde įspėja, kad dabartinė situacija JAV gali būti naujos pasaulinės recesijos priežastis, rašo BBC.  Moteris, interviu Amerikos televizijai teigė, kad viena didžiausių pasaulio ekonomikų gali „sutrikdyti visą pasaulio ekonomiką“.  Naujienų portalas rašo, kad prieš porą savaičių uždarius Vyriausybę šiuo metu yra mažai ženklų, kurie rodytų, kad padėtis gerėja.  Ch. Legarde interviu teigė, kad JAV turi padidinti skolos ribas.

Dėl nesugebėjimo pasiekti politinį sutarimą sustojus JAV valdžios veiklai, kuriam laikui galime likti be įprastų ekonominių rodiklių, mat sustabdyta ir Jungtinių Valstijų statistikos biuro veikla, rašo businessinsider.com. Todėl siekdamas užpildyti atsiradusią tuštumą, JAV verslo naujienų portalas nusprendė pateikti pripažintų ekonominių indikatorių sąrašą, kurie iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kiek keistoki.

Europos Sąjungos Ekonomikos ir finansų reikalų (ECOFIN) tarybai pirmininkaujantis Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikime pristatė ES patirtį, siekiant užtikrinti geresnį mažų ir vidutinių įmonių kreditavimą ir taip prisidedant prie ilgalaikių investicijų į ekonomiką. „Pasaulio lyderiai pripažįsta - globaliu mastu ekonomikos atsigavimas netolygus ir pakankamai trapus.

Europos Sąjungos Ekonomikos ir finansų reikalų (ECOFIN) tarybai pirmininkaujantis Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikime pristatė ES patirtį, siekiant užtikrinti geresnį mažų ir vidutinių įmonių kreditavimą ir taip prisidedant prie ilgalaikių investicijų į ekonomiką.

 Kaip ir likęs pasaulis, Europa atidžiai stebi biudžeto krizę Vašingtone ir JAV bankroto galimybes, pasiekus skolos lubas, rašo CNBC. Nors didžiausios pasaulio ekonomikos bankrotą prognozuoja tik nedaugelis, tačiau, jei taip nutiktų, sudrebėtų ir trapūs Europos ekonomikos augimo pamatai – ypač periferinėse valstybėse. ,,JAV bankrotas Europoje būtų labiausiai nelauktas. – sako ,,Deutche Bank” ekspertas Londone Markas Wallas.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Tarptautinės organizacijos gali padėti Lietuvai, su kuria Rusija kariauja prekybinį karą, tačiau joms trūksta politinės valios, koją kiša ir sudėtingas ES sprendimų priėmimo mechanizmas, tikina politologas Laurynas Kasčiūnas.  MRU profesorius Egidijus Motieka mano, kad, artėjant Rytų partnerystės viršūnių susitikimui, ES tikrai imsis griežtesnių priemonių susidariusiai situacijai spręsti.

Ekonomikai ir toliau susiduriant su problemomis kai kurie patriotai ima ieškoti naujų būdų rūpintis šalies gerove ir taisyti esamą padėtį. Benjaminas Carle‘as ėmėsi „ekonominio patriotizmo“: jis pasiryžo 9 mėnesius valgyti vien tik prancūzišką maistą ir naudoti tik Prancūzijoje pagamintą produkciją.

Šiandien svarbiausi pasaulio įvykiai keičiasi taip greitai, kad sunku suspėti. Aukštas nedarbo lygis, lėta plėtra, skalūnų dujos yra visiems žinomi iš daugelio antraščių. Visgi yra subtilesnių dalykų, kurie pasikeitė ir kartu sukelia ne tokius jau subtilius pokyčius. Portalas „The Atlantic“ rašo, kaip keitėsi pasaulio ekonomikos temos ir kokią didelę įtaką turi šie pasikeitimai. Sena: brangi saulės energetika, išlaikoma tik subsidijų dėka.

Eglė Merkytė, LRT radijas, LRT.lt Europos Sąjungos socialinės padėties ataskaita rodo, kad jaučiamas tik nestiprus ekonomikos atsigavimas, o socialiniai skirtumai tarp euro zonos šalių vis dar išlieka neproporcingai dideli. Tokią išvadą pateikusi Europos Komisija pirštu baksnoja į jaunimo nedarbo rodiklį – Europos Sąjungoje jis nemažėja ir išlieka perkopęs rekordinius 23 procentus.

Tadas Makčinskas / BDC Institute Didieji duomenys (angl. Big Data) – jau spėjo patraukti mokslininkų, verslininkų ir miestų vadovų dėmesį: pasitelkiant sudėtingas analitikos ir prognozavimo sistemas, sukaupti duomenys panaudojami mažinant transporto spūstis ar sprendžiant beviltiškas nusikaltimų bylas. Panašios technologijos jau taikomos ir Lietuvoje. Didieji duomenys – tai ne tik didelis duomenų kiekis.

 Investicijų politika šalyje ir Biržuose Biržų rajono savivaldybės Ekonomikos ir investicijų skyriaus vedėja sako, kad jos skyriaus nuostatuose nenumatyta domėtis ar rūpintis investicijų pritraukimo galimybėmis. Biržų rajono savivaldybės Ekonomikos ir investicijų skyriaus vedėja Zita Marcinkevičiūtė teigė nežinanti, į kurias rajono įmones įplaukė užsieniečių investicijos. Gerai gyventi neuždrausi.

Lietuvos Užsienio reikalų ministras L. Linkevičius pareiškė, kad šalis gali blokuoti Rusijos transportą vykstantį į Kaliningrado sritį, jeigu Rusija ir toliau laikysis „spaudimo taktikos“ prekybos srityje su Ukraina ir Europos Sąjunga, rašo rt.com.

Praėjusių metų vasarą, aukšti Ispanijos ir Italijos skolinimosi kaštai bei Graikijos išėjimo iš euro zonos grėsmė vertė susimąstyti ir apie blogiausią – vieningos Europos valiutos žlugimą, rašo 2007 metų finansų krizę išpranašavęs Nourielis Roubini. Amerikiečių ekonomisto manymu, nors kracho tikimybė yra sumažėjusi, problemos, sukėlusios paniką nėra išspręstos. N. Roubinio teigimu, keli faktoriai prisidėjo prie to, kad euro vienijamos šalys atgautų investuotojų pasitikėjimą.

Pirmą kartą po 17 metų pertraukos sustojus Jungtinių Valstijų valdžios veiklai be darbo ir užmokesčio laikinai lieka 800 tūkst. valstybės tarnautojų. Situacijos rimtumą geriausiai iliustruoja vakar pavakare Priežiūros ir biudžeto reikalų biuro išplatintas pranešimas, kuriame rašoma, kad „valstybės įstaigos raginamos vykdyti uždarymo procedūrą, susiklosčiusią dėl lėšų trūkumo.“ Pastarąjį kartą tokia situacija susiklostė 1996 metais ir truko 21 dieną.

 Pasaulinio amžiaus stebėjimo indekso (The Global AgeWatch Index) sudarytojų duomenimis, tokios Rytų Europos šalys kaip Ukraina ir Rusija nenumaldomai juda link demografinės krizės. Netrukus trečdalį šio regiono gyventojų sudarys pensinio amžiaus žmonės, deja, šalių vyriausybės nėra pasiruošusios tokiems pokyčiams, rašo „The Financial Times“. Indekso kūrėjai, „HelpAge International“ bei Jungtinių Tautų populiacijos ir vystymosi fondas, apžvelgė 89 proc.

Ekonominių vertinimų rodiklis 2013 m. rugsėjo mėn. buvo 2 ir, palyginti su rugpjūčiu, sumažėjo 4 procentiniais punktais, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Prekybos pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 11, statybos – 9, pramonės – 4, paslaugų sektoriaus ir vartotojų pasitikėjimo rodikliai – 2 procentiniais punktais. Palyginti su 2012 m. rugsėjo mėn., ekonominių vertinimų rodiklis padidėjo 4 procentiniais punktais.

Giedrė Sankauskaitė Bendras Lietuvos ekonomikos vertinimas yra optimistiškesnis negu prieš 3 – 6 mėn. Gerėja šalies mažmeninė prekyba. Pastaruoju metu sparčiau augo ne  nebūtiniausių prekių paklausa, o tai rodo, kad Lietuvos žmonės jaučiasi tvirčiau. Taip ketvirtadienį sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda SEB banko organizuotoje konferencijoje, skirtoje apžvelgti Lietuvos makroekonomiką.

Rusijos įvesta griežta Lietuvos vežėjų patikra turėtų būti nutraukta ketvirtadienį, sako užsienio reikalų viceministras Rolandas Kriščiūnas. „Neoficialiais duomenimis, lygtai viskas turėtų nutrūkti 26 dieną“, - žurnalistams po Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdžio trečiadienį sakė R.Kriščiūnas. Pasak jo, jei Rusija nenutrauks savo veiksmų, bus svarstoma, kokių priemonių imtis. "Tikrai nežinome, ar tas įvyks (bus nutraukta sugriežtinta patikra - red.

Karolis Birgilas Čia nuolat ruošiamasi karui, todėl trūksta prekių. Visur kabo lyderio paveikslai, o per garsiakalbius skleidžiama propaganda. Pilna apleistų daugiabučių, tačiau valdžios rūmai tviska. Šiaurės Korėjos gyventojai niekada nesužinos, kad šiandien gyvena kaip romane „1984-ieji”. Į šią šalį visomis išgalėmis stengiamasi neįsileisti Vakarų pasaulio idėjų, taigi vienos geriausių XX amžiaus knygų, kuri išgarsino George’ą Orwellą, bibliotekose tiesiog nėra.

Po puikios pergalės rinkimuose Vokietijos kanclerei Angelai Merkel nėra kada atsipūsti, nes Vokietijos ir visos Europos problemos neišspręstos. Portalas qz.com sudarė naujų užduočių darbotvarkę trečią kadenciją eisiančiai A. Merkel. Toliau kelti Vokietijos ekonomiką Analitikai pastebi, kad Vokietijos ekonomika, nors ir lėtai, bet atsigauna. Kitas žingsnis dabar yra gamybos sektoriaus, kuris yra orientuotas į eksportą, atgaivinimas.

Saulius Masalskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui gali kilti rimtų problemų įgyvendinant rinkimų pažadus, nes Rusijos ekonomika, priešingai nei jo optimistinės prognozės, akivaizdžiai lėtėja. Prognozavusi artimiausiems trejiems metamas 4,5 proc. bendrojo vidaus produkto augimą Rusijos vyriausybė pakeitė prognozes ir sako, kad ekonomika augs ne daugiau 3 proc. Pagal naujausius duomenis BVP augimas dabar nesiekia nė 2 proc.