ekonomika

Rugpjūtį Rio de Žaneire vyksiančios olimpinės žaidynės Brazilijos ekonomikai duos tik ribotos ekonominės naudos, pirmadienį pareiškė tarptautinė reitingų agentūra „Moody's“. „Artėjančios vasaros olimpinės žaidynės Rio de Žaneire miestui suteiks ilgalaikės infrastruktūros, o taip pat laikinai padidins mokestines pajamas, tačiau pasibaigus renginiams, šalis vėl atsidurs gilėjančioje recesijoje“, – teigiama agentūros ataskaitoje.

Lietuvoje gegužės 18-ąją minima Laisvės nuo mokesčių diena - simbolinė diena, kai mokesčių mokėtojai nustoja dirbti valdžiai ir pradeda dirbti savo ir savo šeimos gerovei. Šiemet ji yra keturiomis dienomis vėliau nei pernai. „Simbolinė laisvės nuo mokesčių diena – tai pagarbos mokesčių mokėtojui diena, kai reikėtų pasakyti ačiū tiems, kurie išlaiko valstybę. Ji skirta pagerbti mokesčių mokėtojus, atkreipti dėmesį, kiek žmonės iš tikro sumoka mokesčių ir kam tie pinigai panaudojami.

Rusijos ekonomikos nuosmukis šiais ir kitais metais turėtų lėtėti, ir tai turės teigiamos įtakos Baltijos šalių, kur Rusija yra viena pagrindinių prekybos partnerių, ekonomikos plėtrai, sako Tarptautinio valiutos fondo ekonomistė. „Praėję metai buvo labai sudėtingi, nes Rusijos ekonomika susitraukė 3,7 proc., naftos kainos smuko, ir tai pakirto užsienio prekybą. Be abejo, susilpnėjusi paklausa Rusijoje paveikė šalis, kurios eksportuoja į šią šalį.

Nepaisant didelio likvidumo ir žemų palūkanų normų, investicijų atsigavimas po pastarosios krizės Europos Sąjungoje išlieka per lėtas. Tai gali turėti neigiamų pasekmių konkurencingumui, potencialiam ekonomikos augimui ir darbo rinkai. Europos Komisija suteikdama paskolas ir garantijas siekia mažinti investicijų deficitą. Šiuo finansavimu galės pasinaudoti ir inovatyvios įmonės Lietuvoje.

Europos Komisija (EK) šiandien paskelbė 2016 m. pavasario Europos Sąjungos (ES) šalių narių makroekonominius vertinimus, kuriuose Lietuvai prognozuojamas geresnis valdžios sektoriaus deficitas, didesnis investicijų augimas, mažesnis nedarbo lygis.

  Šią savaitę finansų rinkų dalyviai atidžiai seks įvykius JAV, kur laukiama naujausių duomenų iš darbo rinkos. Taip pat jie nagrinės euro zonoje ir Kinijoje skelbiamus reikšmingus rodiklius. Naujienos iš JAV darbo rinkos Šią savaitę JAV bus skelbiami net keli svarbūs darbo rinkos rodikliai. „Danske Bank“ prognozuoja, kad balandį šioje šalyje buvo sukurta 210 tūkst. naujų darbo vietų. Galima palyginti: kovo mėn. šis skaičius siekė 195 tūkst.

Lietuvos ekonomikai augant šešerius metus iš eilės, regioninis atotrūkis šalyje nemažėja, rodo kasmetinė „Swedbank“ Finansų instituto atlikta lyginamoji savivaldybių analizė. Sekant globaliomis tendencijomis, didieji šalies miestai plečiasi ir gyventojai labiau telkiasi šalies centruose. Tačiau būtina pabrėžti, jog nemaža dalis iššūkių regionuose kyla ir dėl nesuvaldytos regioninės atskirties ir netolygaus ekonomikos augimo. „Kartu su ekonomine atskirtimi pastebima ir socialinė atskirtis.

2,4 proc. metinį augimą šiemet pasiekęs Lietuvos ūkis ateityje turėtų plėstis dar sparčiau, mano ekonomistai. Anot jų, augimą skatins sustojęs eksporto į Rusiją nuosmukis, stabilesnė Rytų šalių ekonomika bei toliau augantis Lietuvos namų ūkių vartojimas. „Nieko keisto, kad spartėja Lietuvos ekonomikos augimas - tuos ženklus matėme, žiūrėdami į mažmeninės prekybos augimą, pramonės augimą pirmaisiais mėnesiais, eksportas nesitraukė.

Nėra galutinai aišku, kada JAV ir Europos Sąjunga baigs derybas dėl transatlantinė prekybos ir investicijų sutarties (TTIP), tačiau neatmetama, kad tai įvyks dar šiemet, sako už prekybą atsakinga Europos Komisijos narė Cecilia Malmstrom (Sesilija Malmstriom). „Nėra galutinio termino, nes susitarimas turi būti baigtas tuomet, kai abi pusės mano, kad jis yra pakankamai geras.

Tuo metu, kai britai ruošiasi balsuoti referendume dėl to, ar palikti Europos Sąjungą (ES), ar joje pasilikti, jie mažai galvoja apie sudėtingas ekonomines pasekmes. Vietoje to, suverenumo ir kultūriniai klausimai jiems, atrodo, yra patys svarbiausi. Tačiau kad ir ką jie vertintų labiausiai, jų sprendimas turės didžiulių ekonominių pasekmių – kainoms, darbams, prekybiniams santykiams tiek Europoje, tiek ir pačioje Jungtinėje Karalystėje.

Šią savaitę finansų rinkų dalyvių dėmesys bus nukreiptas į JAV, kur vyks dvi dienas truksiantis Federalinės rezervų sistemos (FED) susitikimas. Tuo tarpu euro zona skelbs bendrojo vidaus produkto (BVP) ir nedarbo lygio duomenis. Rinkos iš FED netikėtumų nelaukia Manoma, kad JAV centrinis bankas po dvi dienas vyksiančio posėdžio šios savaitės viduryje, staigmenų nepateiks – bazinės palūkanų normos turėtų išlikti 0,25-0,5 proc. ribose.

Savaitgalį įvykusiame Darbo partijos suvažiavime pasirodė ir partijos įkūrėjas, garbės pirmininkas Viktoras Uspaskichas. Save pristatęs liberaliu demokratu rėžė kalbą apie Lietuvos ekonomiką, tačiau ekonomistai netruko pastebėti įsivėlusių ekonominių spragų. „Šiandien kai kurie ekonomistai, komentatoriai, politologai pradeda atsibusti iš gilaus sapno ir kalbėti tai, apie ką aš kalbėjau 15 metų iš eilės.

Pernai Baltijos šalių ūkis iš tolo nė kiek nepriminė tigro, tačiau DNB banko analitikų teigimu, gilesnė analizė rodo, jog nė viena Baltijos šalis neprarado potencialo augti sparčiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Ir nors Lietuva pernai atsiliko nuo Latvijos, šiemet šalies ekonomika turėtų sugrįžti į sparčiau augančių ES šalių grupę.

Šią savaitę investuotojai atidžiai nagrinės JAV skelbiamus naujausius makroekonominius rodiklius – mažmeninės prekybos statistiką ir vartotojų kainų indeksą. Tačiau jų akiratyje taip pat išliks naujienos ir iš euro zonos, kurios turėtų atkartoti Vokietijoje užfiksuotas tendencijas, ir iš Didžiosios Britanijos, kur vyks centrinio banko susirinkimas. JAV tikimasi mažmeninės prekybos augimo Trečiadienį JAV skelbs kovo mėn. mažmeninės prekybos statistiką.

„Swedbank“ vyriausias ekonomistas prognozuoja, jog infliacija Lietuvoje turėtų augti ir toliau. Nerijaus Mačiulio manymu, kainas augins brangstančios paslaugos, o tai lemia didėjantys atlyginimai. „Nėra netikėta, kad 1 proc. padidėjo kainos kovą, lyginant su vasario mėnesiu, nes to buvo galima tikėtis, žiūrint į naftos ir paslaugų kainas.

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas ekonomistas Raimondas Kuodis nusiteikęs šeštadienį Kaune vyksiančioje socialdemokratų jaunimo organizuojamoje konferencijoje duoti pylos socialdemokratams už nepadarytus darbus, jis patvirtino „Žinių radijui“, komentuodamas europinę statistiką, kad vidutinis valandos darbo užmokestis Lietuvoje pernai buvo vienas žemiausių Europos Sąjungoje. „Bet čia ne tik socdemai – per 15 metų valdžia apleido daugybę dalykų, nes nėra strateginės disciplinos.

Daliai Europos Sąjungos valstybių nesutariant su Europos Komisija dėl biudžetų vertinimo metodikų, Lietuvos finansų ministras sako, jog problema kyla, Lietuvai ir kai kurioms šalims prognozuojant ketverių metų ekonomikos ciklus, o Komisijai - dvejų, todėl jų duomenys yra nepalyginami. Dėl to, anot Rimanto Šadžiaus, EK nepagrįstai kritikuoja šių metų Lietuvos biudžeto projektą. Tuo metu analitikai sako, kad skaičiavimo būdas yra susitarimo reikalas.

Lietuvos verslo lūkesčiai, nepaisant pasaulio ūkio lėtėjimo, įgauna pagreitį. Daugiau optimizmo skleidžia vidaus vartojamu mintančios veiklos. Paslaugų sektorius (išskyrus statybą ir prekybą) Lietuvoje sugeneruoja apie pusę visos pridėtinės vertės, todėl šių veiklų optimizmas palaikys šalies ūkio plėtrą šiemet. Ekonominių vertinimų rodiklis atspindi dabartines verslo tendencijas paslaugų, vartotojų, statybos, mažmeninės prekybos ir pramonės sektoriuose.

Europoje vis pasikartojant teroristiniams išpuoliams didžiuose miestuose dėl saugumo susirūpina kiekvienas. Vengiama masinių susibūrimo vietų, apdairiau elgiamasi metro stotyse. Tačiau saugumas, nėra tas rodiklis, kuris paskatintų emigravusius tautiečius grįžti į Lietuvą. Ekonomistas Gitanas Nausėda įsitikinęs, kad tuo savo reemigracijos politikos neturėtume grįsti. „Deja, šiais laikais jau niekas negali jaustis visiškai saugus, nes sienos yra atviros.

Šią savaitę finansų rinkų dalyvių žvilgsniai labiausiai krypsta į JAV, kur bus paskelbti naujausi padėtį darbo rinkoje atspindintys rodikliai. Svarbių naujienų investuotojai taip pat sulauks iš Vokietijos ir Kinijos. Darbo vietų skaičius JAV auga greičiau Ketvirtadienį JAV bus paskelbtas kovo mėn. Čikagos pirkimų vadybininkų asociacijos verslo aktyvumo indeksas. Prognozuojama, kad jis augo iki 50,8. Galima palyginti: vasario mėn. indeksas siekė 47,6. Penktadienį laukiama kovo mėn.

Ne vienerius metus puoselėtas Lietuvos, kaip tranzitinės valstybės, statusas pastaruoju metu pradėjo silpti. Ar Lietuvai pavyks ir toliau vadintis tranzitine valstybe, priklausys ne tik nuo tarptautinių aplinkybių, bet ir nuo to, kaip sėkmingai Lietuvos verslas sugebės prisitaikyti prie naujų žaidimo taisyklių.

Naujausioje Jungtinių Tautų (JT) „Pasaulio laimės ataskaitoje“ iš 157 vertintų pasaulio šalių Lietuva šiemet yra 60 vietoje. Pasirodo, kad lietuviai yra laimingesni nei latviai, estai ar vengrai, tačiau vis dar gerokai atsilieka nuo daugelio turtingesnių Europos šalių gyventojų.  Kas lemia lietuvių laimę ir nelaimę, ir ar įmanoma tą laimę nesunkiai padidinti? JT analizavo ne tik laimės lygį, bet ir laimę ar jos nebuvimą paaiškinančias priežastis bei jų svarbą.

JAV prezidentas Barackas Obama antradienį paragino kubiečius su viltimi žiūrėti į ateitį, pavadindamas savo istorinį vizitą į šią komunistinę salą proga „užkasti paskutinius Šaltojo karo likučius Amerikose“. Tokiu pareiškimu B.Obama pradėjo paskutinę savo vizito Kuboje dieną, kurios darbotvarkėje numatytas susitikimas su Kubos disidentais ir dalyvavimas kubiečių mylimos nacionalinės beisbolo komandos varžybose – įvykiai, kurie tapo galimi tik JAV ir Kubos santykių normalizavimo, kuris prasidėjo ...

Neretai įsivaizduojama, jog vaikai su piniginiais reikalais susiduria tik tada, kai jie baigia mokyklą, pradeda ruoštis studijuoti ar gyventi savarankiškai. Finansinė atsakomybė ir pinigai lydi mus visą gyvenimą, tad ir mokytis kontroliuoti pinigus, vertinti, kurie finansiniai sprendimai yra naudingi, o kurie kelia rizikų, reikia nuolat. Įvairūs tyrimai rodo, jog nuoseklus vaikų finansinių žinių ugdymas prisideda prie jų ilgalaikės sėkmės.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, ketvirtadienį sakydamas kalbą pirmajame Seimo pavasario sesijos plenariniame posėdyje, vykstančiame Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse, pasveikino parlamentarus su švente ir pristatė Vyriausybės siūlymus Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programai. „Lietuva su kiekvienais nepriklausomybės metais tampa vyresnė už mūsų prieškario valstybę. Džiaugdamiesi galimybe gyventi laisvoje ir demokratinėje šalyje, nepamirškime klausyti pasaulio pulso.

Kiekvienais metais tarp vasario 16 ir kovo 11 dienų Lietuva gyvena kiek labiau pakylėtai, nei kitais metų mėnesiais. Pro akis nepraslysta iškabintos trispalvės, girdime daugiau pokalbių apie šalies istoriją, ryžtą veikti kartu ir piliečių gebėjimą susitelkti. Pasididžiavimo savo šalimi jausmas turi ir realių ekonominių privalumų ‒ pasitikintys piliečiai tampa aktyviais visuomenės gyvenimo dalyviais bei geba kurti vertę sau ir valstybei.

Vasario gale ir kovo pradžioje vykę mokytojų streikai išjudino ir politikus, ir kitą aktyvią visuomenės dalį. Mokytojai pasiekė savo – jų algoms kelti rasti papildomi 8 mln. eurų, tačiau ar tuo  bus išspręsta problema? Vilniaus miesto tarybos narė, ekonomistė, dėstytoja ir buvusi mokytoja Aušra Maldeikienė taip tikrai nemano: pasak jos, svarbiausia yra ne pinigai, o priemonės darbui, kurios šiuo metu, anot jos, yra nepakankamos.

Automobilių spūstys didžiuosiuose Lietuvos miestuose neprilygsta toms, kuriose nuobodžiauja ir kenčia pasaulio megapolių gyventojai. Tačiau gyvenantys atokiau nuo savo darbo vietos nesunkiai suskaičiuos, kad per dieną kelionėje į darbą ir iš jo dėl spūsčių sugaišta valandą ir daugiau. Kokie nuostoliai patiriami dėl spūsčių, ir ar galima šią problemą lengvai išspręsti? Vilniaus mieste šiuo metu dirba apie 282 tūkstančiai gyventojų.

Didėjant nerimui dėl ekonomistų perspėjimų, kad dabartinė ekonominė aplinka primena 2008 metus, klausiama, kas laukia pasaulinės ekonomikos, kokią įtaką tai turės Lietuvai ir ar ilgai džiaugsimės atpigusia nafta? Ekonomistas Gitanas Nausėda įsitikinęs, pasaulio ekonomikos plėtra stringa, tačiau visuotine recesija tai nekvepia. „Ekonomistai susiskaidę, yra galvojami ir pagrindiniai ir šalutiniai scenarijai. Dabar laikomės nuomonės, kad pagrindinis scenarijus – ekonomikos augimas.

Dažnai sulaukiu klausimo, ką reikėtų daryti, kad atlyginimai Lietuvoje būtų tokie kaip Vakarų Europoje. Kai kurios šiame komentare pateikiamos priemonės atlyginimus kilsteltų gana greitai. Vis dėlto, tvarūs sprendimai retai būna greiti sprendimai. Įgyvendinus visas penkias žemiau išvardytas priemones, po 20 metų atlyginimai Lietuvoje nuo vakarietiškų jau skirtųsi ne 4-5 kartus, kaip yra šiandien, o tik 1,25-1,5 karto.

Nenuostabu, kad užsidelsusi gripo epidemija daro žalą ne tik žmogaus sveikatai, bet ir finansinei sričiai. Tiek įmonės, tiek valstybė užklupus žmonių nedarbingumui praranda dalį lėšų. Gripo epidemija staigi ir sunkiai sustabdoma, tad greitą ir stiprų neigiamą poveikį daro tiek paklausai, tiek pasiūlai. Akivaizdu, jog jei žmogus yra nedarbingas, jis neturi galimybės sukurti vertės ir tai yra praradimas ekonomikai. Nedirbama – nesukuriama vertė „Vis dėlto, viskas yra gana paprasta.

Statistikos departamentas suskaičiavo praėjusių metų ekonomikos rezultatus. Apibendrinant metus, dažniausiai kreipiame dėmesį į bendrojo vidaus produkto rodiklį, infliaciją, eksporto, nedarbo dinamiką, ir pagal šių rodiklių kryptį apibūdiname – buvo geri metai, ar metai buvo blogesni, ir ko čia dabar reikėtų laukti.

Euro zonos ekonomika, kaip didelis milžinas, pamažu stojasi ant kojų. Praėjusių metų IV ketvirtį, palyginti su III ketvirčiu, bendros valiutos erdvės ūkis ūgtelėjo 0,3 proc., o iš viso 2015 m. ekonomika augo 1,5 proc. Nors pagal bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą euro zona vis dar atsilieka nuo JAV, kurios praėjusiais metais augo 2,4 proc., atsižvelgus į besitęsusią Graikijos skolų krizę bei išliekančias struktūrines euro zonos problemas, tai yra visai neblogas rezultatas.

Iki šiol konkrečiai neįvardyta Vokietijos žemų kainų prekybos tinklo „Lidl“ starto Lietuvoje data jau įgavo kontūrus - Kauno rajone, Ramučiuose pastatytas šios kompanijos 42 tūkst. kvadratinių metrų ploto logistikos centras bus atidarytas balandžio viduryje - apie tai Kauno rajono savivaldybės vadovus informavo „Lidl“ vadovybė, praneša žiniasklaida.

Aivaras Abromavičius buvo laikomas vienu veržliausių Ukrainos reformatorių, tad netikėtas jo noras atsistatydinti sukėlė politinę audrą ir pačioje Ukrainoje, ir tarptautinėje erdvėje. Dėl kilusio skandalo didžiojo septyneto šalių ambasadoriai susitiko su prezidentu Petro Porošenka ir premjeru Arsenijumi Jeceniuku.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainos ekonomikos ministro Aivaro Abromavičiaus atsistatydinimas dėl korupcijos vyriausybėje yra nerimą keliantis ženklas šalies finansinio gelbėjimo programai. „Jo neseniai paskelbtas atsistatydinimas kelia susirūpinimą“, – sakė Ch.Lagarde per internetu transliuotą spaudos konferenciją, paklausta apie Lietuvos ir Ukrainos pilietybę turinčio A.Abromavičiaus netikėtą atsistatydinimą trečiadienį.

Marius DUBNIKOVAS, finansų ekspertas, analitikas Įsibėgėjant eiliniams naujiems metams dauguma sugalvoja ne tik naujametinių pasižadėjimų, bet ir galvojame apie aplinkybes, kurios lems ar sugebėsime numesti svorio, sutvarkyti šeimyninį gyvenimą ar pataisyti finansinę padėtį. Paprastai jei žmogui užduodamas klausimas, kurias tris sritis norėtum patobulinti, beveik be išimties bus įvardinti šeimos, sveikatos ir finansų sritys.

Pabandykime įsivaizduoti tobulą žmogų. Jis yra protingas. Turi visą informaciją, viską žino. Jo namuose tikrai yra daug knygų, jis turi internetą ir seka visas aktualijas. Jis viską apgalvoja, apskaičiuoja. Kiekvienas jo sprendimas, kiekvienas veiksmas - logiškas ir racionalus. Gal jis koks logikas, matematikas? Taip pat, šis žmogus stengiasi uždirbti kuo daugiau pinigų. Jis yra visiškas savanaudis. Jis dirba ir siekia turto, gėrybių sau. Štai taip ekonomistai apibrėžia kiekvieną žmogų.

Europos Sąjunga „byra“, ketvirtadienį įspėjo Amerikos finansininkas George'as Sorosas, sakydamas kalbą Pasaulio ekonomikos forume, kuris vyksta Šveicarijos slidinėjimo kurorte Davose. Magnatas ir filantropas taip pat sakė, kad Kinijos ekonomika patiria kietą nusileidimą, JAV federalinis atsargų bankas per vėlai padidino palūkanų normas, o respublikonų kandidatas į prezidentus Donaldas Trumpas „dirba“ džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“ (IS) darbą.

 Tarptautinis valiutos fondas (TVF) sako kad panika finansų rinkose yra nepagrįsta, pasaulio ekonomika vystosi, yra regioninių problemų Rusijoje ar Brazilijoje, bet tos problemos yra izoliuotos, „Žinių radijui“ sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. „TVF dėl pasaulio ekonomikos būklės nepergyvena. Žiūrint į tai, kaip vystėsi finansų rinkos, žaliavų rinkos pirmosiomis šių metų savaitėmis, buvo galima įsivaizduoti blogesnį scenarijų.

 Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pirmadienį susitikusi su Vyriausybės nariais, perspėjo dėl lėtėjančios pasaulio ekonomikos ir paragino prieš rinkimus nesiimti populistinių sprendimų. „Metai ypatingi būtent todėl, kad rinkiminiai, ir visoms vyriausybėms tai yra visada iššūkis pirmiausia atlikti viską, ką reikia, išlaikyti valstybę teisiname kelyje, ir nenuslysti į populizmo liūną“, - žurnalistams sakė prezidentė.

77 rubliai už dolerį ir beveik 84 už eurą. Tokia štai Rusijoje naujųjų metų realybė – rublis pasiekė naujas žemumas. Atšventę 2016-ųjų sutiktuves rusai ir vėl grįžta į pilką gyvenimą su pilkomis nuotaikomis. Ir kai kurie pasiryžę toliau tyliai kentėti. Tiesa, situacija gali ir dar pablogėti. Šiuo metu barelis naftos kainuoja apie 33 dolerius, kai, rodos, dar neseniai siekė 100, o ekspertai žada, kad jis dar pigs. O pajamos iš naftos  ir dujų, vienas svarbiausių šalies pajamų šaltinių.

Prieš šventes parduotuvėse buvo didžiulis sujudimas – žmonės noriai atvėrė pinigines pasitikdami 2016-uosius. Maža to, ekonomistai prognozuoja, kad šiemet gyvenimas tik gerės, o žmonės bus ryžtingesni, mažiau taupys ir daugiau išlaidaus. Mat po kelerius metus trukusios darbo užmokesčio augimo sausros, jau šių metų gyventojų piniginės pilnės.

2015 metai Lietuvoje buvo gausūs ekonominių įvykių, kurie prisidėjo prie lietuvių gyvenimo formavimo.   SAUSIS 1 d. - Lietuvoje įvestas euras, šalis tapo 19-ąja euro zonos nare 1 d. - Klaipėdos SGD terminalas pradėjo komercinę veiklą 5 d. - Europos Komisija pareiškė, kad valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ galbūt ribojo konkurenciją geležinkelių rinkoje Lietuvoje ir Latvijoje, kai 2008 metais nusprendė išmontuoti ruožo į Latviją Bugeniai-Rengė geležinkelio bėgius 15 d. - baigėsi...

 Lietuvos ekonomikos plėtra šiemet bus lėčiausia Baltijos šalyse, tačiau jau kitąmet šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas bus spartesnis nei Estijoje, o 2017-aisiais Lietuva aplenks ir Latviją, prognozuoja antros pagal turtą Šiaurės Europoje finansų grupės „Danske Bank“ analitikai.

Neabejotinai svarbiausias 2015 metų ekonominis įvykis Lietuvoje – euro įvedimas. Tačiau šie metai šaliai buvo reikšmingi ir kitose ekonomikos srityse. Ypač daug dėmesio sulaukė strateginiai energetiniai projektai, smukusi naftos kaina globalioje rinkoje, pasikeitę eksporto partneriai bei įvykę pokyčiai vidaus vartojimo rinkoje. „Pats reikšmingiausias įvykis vis tik euro įvedimas, kuris daug ką pakeitė.

2016 metais Rusijai, be jokios abejonės, užteks ir rezervų, ir ekonomikos inercijos, taip kad nereiktų laukti, kad rimti pokyčiai prasidės nedelsiant, „carnegie.ru“ rašo rusų finansų ekspertas Andrejus Movčanas. Greičiausiai visus kitus metus Rusijoje vyks vidinė uždara įtakos grupių kova – tų, kurios gali užsidirbti iš uždarų rinkų ir nekontroliuojamos emisijos, ir tų, kuriems svarbi globalizacija bei išorinės investicijos.

Ukrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas perspėjo, kad finansinių sunkumų slegiamai ir konflikto nuniokotai jo šaliai gresia „ekonominė katastrofa“, jeigu parlamentas ketvirtadienio balsavimu nepatvirtins Tarptautinio valiutos fondo (TVF) palaikomo griežto taupymo biudžeto. Deputatai svarstys įstatymą, kuris galėtų atrišti vėluojančią 1,7 mlrd. JAV dolerių (1,6 mlrd. eurų) paskolą iš TVF ir kitą Vakarų pagalbą.

Krentat naftos kainai, rubliui bei kaistant užsienio politikos situacijai, Rusijoje prognozuojama recesija. Pasak ekspertų, tai gali lemti ne tik didėjantį nedarbą, bet ir karo grėsmę. Anksčiau rusų planuotas scenarijus, kad vidutinė naftos kaina sieks 50 dolerių už barelį 2016 metais – nebeįmanomas. Rusijos centrinio banko pirmininkė Elvyra Nabulina dabar pristato naują scenarijų – 35 doleriai už barelį.