ekonomika

Lietuvos ekonomika išgyvena transformaciją – paslaugų sektorius tampa vis svarbesniu žaidėju šalies ūkyje. Per pastaruosius du dešimtmečius paslaugų sektoriaus sukuriamos pridėtinės vertės dalis bendrajame vidaus produkte (BVP) išaugo apie 10 procentinių punktų ir pirmąjį šių metų pusmetį siekė apie 69 procentus. Tiesa, kol kas vidutinis statistinis lietuvis paslaugoms skiria mažiau nei ketvirtadalį savo vartojimo išlaidų. Tai yra mažiausia dalis ES, ir ji nesikeičia jau pastaruosius 10 metų.

Kalėjimas – vieta, kur niekas nenori atsidurti. Bet apie gyvenimą kalėjime nevengiama kalbėti – apie tai rašomos knygos ir kuriami filmai. Dažnam pažvelgti į nuteistųjų gyvenimą bent akies krašteliu yra įdomu. Ir tai nė kiek nestebina – čia galioja savos jėgos, politikos ir net ekonomikos taisyklės. Kaliniams negalima turėti grynųjų.

Jei po krizės Lietuvos ekonomika rodė puikius atsigavimo ženklus, dabar prarandame lyderystę pagal ekonomikos augimo tempus ir nebegalima pasakyti, kad į mus lygiuojasi ES šalys. Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Roberto Dargio, norint didinti ekonomikos potencialą, reikalingi veiksmingi vaistai konkurencingumo ligoms gydyti – didesnės užsienio investicijos, struktūrinės reformos ir aiški užsienio politika.

Latvijos uostų asociacijos vadovas pareiškė abejojantis Baltijos šalies su Vakarų Europa sujungsiančio europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projekto ekonominiu pagrįstumu. „Jei šis didelių investicijų reikalaujantis projektas būtų ekonomiškai pagrįstas, jį veikiausiai įgyvendintų privati, o ne valstybės įmonė. Aktualus klausimas ir dėl išlaidų infrastruktūrai po to, kai geležinkelis bus nutiestas“, – sakė Karlis Leiškalnas. Projektui, kurio vertė sieks apie 4-5 mlrd.

Šią savaitę Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) baigė susitikimų su į Seimą kandidatuojančiomis politinėmis partijomis ciklą. Apibendrindamas susitikimus LPK prezidentas Robertas Dargis sakė, kad visų partijų programos daugiausia nukreiptos į socialines problemas ir mažai orientuotos į ekonomikos auginimą. Nė viena partija neturi aiškaus plano, ką siūlys koalicijos partneriams iškart po rinkimų derybose dėl Vyriausybės formavimo.

Lietuvos ūkis šiemet auga labiau nei pernai, bet ekonomikos plėtrą neigiamai veiks pradėjusios mažėti investicijos ir Jungtinės Karalystės (JK) sprendimas trauktis iš Europos Sąjungos (ES). Neigiamus veiksnius atsvers augančios gyventojų pajamos ir didėsiantis vidaus vartojimas. „Ūkio plėtra šiemet yra mažesnė, nei tikėtasi, o jos tempą dar kiek gali sumažinti JK sprendimas atsiskirti nuo ES.

Rusijos judėjimui „Atviroji Rusija“ paskelbus naują kandidato į prezidentus atrankos projektą „Vietoj Putino“, prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas išsakė savo nuomonę, kad šį projektą vykdo žmonės, nutolę nuo Rusijos realijų. „Matėme žiniasklaidos pranešimų apie tai. Galima pasakyti viena: projektus kuria ir rengia realizavimui žmonės, kurie yra negrįžtamai atplėšti nuo Rusijos, nuo to, kas čia vystyta nuo rusiškos dienotvarkės“, – sakė D.Peskovas.

Ilgą laiką buvusi tarp ES lyderių pagal ekonomikos augimo tempus, šiais metais Lietuva savo BVP augina lėčiau. Šiandien Lietuvoje viešintiems Tarptautinio valiutos fondo atstovams šalies ekonomikos prognozes pristatę Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekspertai teigia, kad šalies ekonomikos plėtra jau pasiekė savo augimo potencialo ribą, tad norint paspartinti plėtrą, reikalinga „aukštesnė pavara“ – ryžtingesnės struktūrinės reformos.

Vangus pasaulio ekonomikos ir prekybos augimas, miglota euro zonos artimiausio laikotarpio perspektyva, Brexit nežinomybė ir geopolitinio neapibrėžtumo tendencijos temdo eksporto ir investicijų bei ekonomikos augimo perspektyvas Baltijos šalyse. Nors namų ūkiai turi imunitetą nepalankiai išorės aplinkai, vidutiniu laikotarpiu šalių ekonomikų augimas, nedidėjant eksportui ir investicijoms, gali sulėtėti.

Pasaulį užvaldo liga, kurios pavadinimas populizmas. Išsivysčiusiose šalyse vis daugiau palaikymo susilaukia populistiniai judėjimai, žadantys paprastus sprendimus sudėtingoms problemoms. Populistų idėjos trumpuoju laikotarpiu gali atrodyti patrauklios, tačiau ilguoju jos gali būti ypač pavojingos ‒ ant kortos statomi ne tik pasaulio ekonomikos augimas ir laisva prekyba, bet ir ES ateitis. Visgi pradėti kovoti su šia liga galima tik identifikavus negalavimo priežastis. O ligos simptomų apstu.

Vienas iš pagrindinių veiksnių finansų rinkose šiais metais buvo JAV Federalinio Rezervo banko nepasiryžimas kelti palūkanų normas. Metų pradžioje JAV centrinio banko atstovai žadėjo pakelti palūkanas keturis kartus. Deja, nepastovi ekonominė situacija užkirto kelią pirminiams Fed planams, o akcijų ir obligacijų rinkų dalyviai per šiuos metus nesulaukė nė vieno palūkanų normų kilstelėjimo.

Užsienio investicijos itin geidžiamos Lietuvoje. Jos kuria ne tik nauajs darbo vietas, bet ir skatina aukštesnius atlyginimus. Pagal naujausią statistiką matyti džiugi tendencija - Lietuva vis labiau sudomina užsienio kapitalo įmones.  Lietuvoje 2014 metais ekonominę veiklą vykdė 3800 užsienio valdomų įmonių - 8 proc. daugiau nei 2013 metais, pranešė Statistikos departamentas. Didžioji dalis užsienio valdomos įmonės vykdė nefinansinę veiklą - jų skaičius per metus padidėjo 8 proc.

Statistikos departamentas prie Lietuvos ekonomikos augimo antrąjį šių metų ketvirtį pridėjo 0,1 proc., taigi naujausiais duomenimis, pirmąjį 2016 m. ketvirtį bendrasis vidaus produktas (BVP) augo 2,4 proc., antrąjį – 1,9 proc. Šie skaičiai yra gerokai mažesni, nei prognozavo dauguma ekonomistų ir didele dalimi nulemti įtikėjimo, kad artėja krizė. Tokios nuojautos skatina verslą mažinti atsargas. Optimistiškesnėms prognozėms pagrindo buvo pakankamai.

Artėjant rinkimams, politinės partijos svaidosi pažadais, kiek ruošiasi kelti atlyginimus. Tuo tarpu ekonomistai vertindami ekonomikos augimo prognozes, nėra tokie dosnūs. „Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pristatydamas naujausią ekonominę prognozę kalbėjo, jog natūralu, kad kai maisto produktai tik ketvirtadaliu pigesni nei ES vidurkis, o atlyginimai skiriasi kelis kartus lyginant su ES vidurkiu, žmonės ieško mažo darbo užmokesčio priežasčių.

Skandinavijos finansų grupės SEB ekonomistai sumažino Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozes, tačiau tikisi spartesnio vartojimo kainų augimo 2016 ir 2017 metais.   Naujausioje SEB parengtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“ prognozuojama, kad Lietuvos BVP šiemet padidės 2,2 proc., o 2017-aisiais - 2,5 procento. Šiemet balandį Lietuvos SEB analitikai prognozavo, kad šalies ekonomika per artimiausius dvejus metus augs atitinkamai 2,8 proc. ir 3,2 procento.

Šią vasarą Europos ekonomiką labiausiai grasino nustekenti sumaištis dėl Brexit, Italijos bankų sektorius ir dar viena rizikos zonoje atsidūrusi šalis, kurią žymiausi ekonomistai dažnai net pamiršta paminėti. Tai Portugalija ir itin sumenkęs šios šalies ekonomikos augimas, rašoma marketwatch.com publikuotame straipsnyje. Ypač sudėtingos šaliai buvo pastarosios savaitės.

Darbdaviai daug kalba, kaip trūksta kvalifikuotos darbo jėgos. Tuo tarpu emigracija ne tik, kad nemažėja, bet ir didėja. Žiūrint į laisvas darbo vietas matyti, kad jų itin padaugėjo, tačiau ar tai blogas ženklas? Palyginome laisvas darbo vietas nuo 2012 metų iki naujausių duomenų, 2016 metų antro ketvirčio.

Jau tiksliai žinoma, kad 2020-aisiais metais olimpines žaidynes rengs Japonija, o įspūdinga sporto fiesta turėtų įvykti ekonominių krizių krečiamame Tokijuje. Tiesa, pasaulio ekonomistai ir apžvalgininkai netiki, kad olimpinė karštinė galėtų padėti šiam miestui vėl suklestėti ir tapti pavyzdžiu pasauliui, rašoma CNN. Daugelis specialistų kone sutartinai sutaria, kad jau dabar bręsta didžiulis skandalas, kurio kibirkštys turėtų žaižaruoti visus ateinančius metus iki olimpiados.

Britams referendume nusprendus trauktis iš Europos Sąjungos (ES), smarkiai krito svaro kursas. Visgi iš duobės kapstomasi – valiutos kursas auga. Tačiau ekonomistas pastebi, kad dabartinė situacija signalizuoja artėjančią krizę, o ilgalaikėje perspektyvoje svaras gali prilygti eurui. Nordea banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas įsitikinęs, tik laiko klausimas, kada svaras kainuos vos vieną eurą, o vienas euras – vos vieną JAV dolerį.

Europa ir Japonija tebesimoko gyventi neigiamų palūkanų aplinkoje. Investuotojai suka galvas, kur rasti bent kiek tenkinančio pajamingumo finansinių priemonių, ir pradeda nebestebinti vis kylantys akcijų indeksai, nes – o kurgi daugiau investuotojams nukreipti investicijas? Didžiųjų pasaulio ekonomikų augimo prognozės lėtai, bet užtikrintai mažinamos.

Bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklis praėjo kelią nuo mažai žinomo indikatoriaus Didžiosios depresijos metais iki įrankio, be kurio negali apsieiti viso pasaulio vyriausybės ir centriniai bankai. Tačiau problema yra ta, kad nepriklausomai nuo skaičiavimo metodikos, BVP duomenys vis dažniau nespėja atspindėti ekonominių pokyčių, pažymi agentūra „Bloomberg“. Ilgalaikiai investuotojai priima sprendimų remdamasi BVP duomenimis.

Nepaisant Rusijos vyriausybės ir centrinio banko pareiškimų apie ekonomikos stabilizavimąsi, toliau fiksuojamas kritimas. Ekonomikos ministerija išankstiniais vertinimas, liepą sukurtas bendrasis vidaus produktas (BVP) – palyginamosiomis kainomis 0,6 proc. kuklesnis nei to paties praėjusių metų mėnesio. Sausio-liepos mėnesių BVP buvo 0,9 proc. mažesnis už sukurtą per pirmus septynis 2015-ųjų mėnesius.

Net kelios partijos į savo rinkimų programas įrašė pažadus dėl valstybinių bankų ar fondų, kurie teiktų lengvatines paskolas, steigimo. Nors už tokių pasiūlymų gali slypėti amerikietiškai svajonei prilygstantys norai, jų įgyvendinimas, kaip rodo kitų valstybių pavyzdžiai, gali turėti skaudžių pasekmių Lietuvos ekonomikai. Nori valstybinių bankų Dvi partijos savo programose užsimena apie valstybinių bankų kūrimą.

Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES tema, rodos, iškedenta iki smulkiausių detalių, tačiau emocijų dedamoji vis dar užgožia racionalius skaičiavimus. Rytų Europos šalys savo santykį su „Brexit“ dažniausiai vertina per emigravusių tautiečių prizmę, dažnai pamiršdamos, kad Jungtinė Karalystė yra ir prekybos partnerė. Paprastai ne pati reikšmingiausia, tas tiesa, tačiau net ir nedideli pokyčiai gali neigiamai paveikti regiono šalių augimą.

Apie ekonomiką galima rašyti įvairiai, net ir romanai gali būti su giliomis ekonominėmis įžvalgomis. Kas ketverius metus turime progą skaityti ypatingo žanro ekonominius kūrinius – partijų rinkimų programų dalis apie ekonomiką ir verslą. Šis žanras ypatingas tuo, kad tekste naudojami ekonominiai terminai ir išsireiškimai, tačiau perteikiamas turinys kiek primena revoliucingąją Vladimiro Majakovskio poeziją.

Euro zonos ekonomikos augimas antrąjį ketvirtį gerokai sulėtėjo, visų pirma dėl nuogąstavimų dėl vadinamojo „Brexit“ ir prastų sunkumų slegiamų Prancūzijos ir Italijos rezultatų. Eurostato paskelbtais oficialiais duomenimis, bendros valiutos bloko bendrasis vidaus produktas (BVP) balandžio–birželio mėnesiais paūgėjo 0,3 proc. ir prieaugis buvo perpus mažesnis negu pirmąjį ketvirtį, kuomet sudarė 0,6 procento.

Per pirmąją šių metų pusę Lietuvos prekių eksportas susitraukė 2,4 proc., palyginus su atitinkam praėjusių metų laikotarpiu. Dėl lėto ekonominio augimo Europoje, eksportas į ES šalis per pusmetį krito 4 proc. Brexit sukelta baimė sumažino ir prekybos su Jungtine Karalyste apimtis. Neramina tai, jog vėl kritusi naftos kaina ir toliau stabdys vartotojų kainų augimą, o Brexit padidins eksporto konkurenciją Europoje, todėl Lietuvos eksportuotojams teks dar stropiau plėstis į naujas rinkas.

Nors lazerių ir biotechnologijų gamyba Lietuvoje pastaraisiais metais auga itin sparčiai, pagal aukštųjų technologijų gamybą Lietuva užima paskutinę vietą ES. Vis dar atsiliekame ir pagal informacinių technologijų (IT) svorį ekonomikoje. Pagrindinė šių sektorių ilgalaikės plėtros sąlyga – esminė švietimo sistemos reforma, orientuota ne tik į studijų kokybės gerinimą, bet ir į didesnį tarpdiscipliniškumą.

Lietuvai jau daugiau nei dešimtmetį esant Europos Sąjungos (ES) nare, šioje struktūroje vykstantys procesai buvo pradėję vis mažiau dominti lietuvius. Tačiau pastaruoju metu ES ir joje vykstantys įvykiai vis dažniau patenka į naujienų srautus.

Užsienio investicijų pritraukimas į šalį – svarbus kiekvienos valstybės ekonominis tikslas. Ir nors, Lietuvai užmigti būtų per anksti, kol kas naujausia statistika rodo, kad esame teisingame kelyje. Užsienio investicijų daugėja, o jos sukuria daugiau ir geriau apmokamų darbo vietų. „Investuotojų forumo“ Politikos ir viešųjų reikalų vadovas Lukas Savickas nurodo, kad 2015 metai Lietuvai buvo rekordiniai – pritraukta daugiau nei 30 projektų, sukurta daugiau nei 2,5 tūkst. darbo vietų.

Atidžiai stebimas kas mėnesį atliekamas ekonominis tyrimas rodo, kad Didžiajai Britanijai priėmus sprendimą pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES) šalies ekonomikai trečiąjį ketvirtį gresia nemažas nuosmukis, tuo tarpu euro zonos ekonomika, regis, išvengė neigiamo vadinamojo „Brexit“ poveikio – bent jau kol kas.

2,0 proc. – tiek per antrąjį ketvirtį, palygti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo Lietuvos ekonomika. Nors tai yra didesnis augimo tempas nei praėjusiais metais, kuomet ekonomika vidutiniškai augo 1,6 proc.

Vis dažnėjančios teroro atakos tapo rimtu iššūkiu ir didžiule grėsmei pasaulinei ekonomikai, pabrėžta Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių finansų vadovų susitikime. Besitęsiantys teroristiniai išpuoliai ne tik pakenkia nukentėjusių šalių vidaus ekonomikai, tačiau it banga nuvilnija ir per kitų šalių ekonomikas. Ekonomistai mano, kad itin reikšmingi išpuoliai Vokietijoje, mat ši šalis – svarbi Lietuvos eksporto partnerė.

JAV respublikonų kandidatas į Baltuosius rūmus Donaldas Trumpas užsiminė, kad jo šalis gali pasitraukti iš Pasaulio prekybos organizacijos (PPO), jeigu jis būtų išrinktas prezidentu. Niujorko milijardierius šią mintį išsakė duodamas platų interviu televizijai NBC, kuris buvo pirmasis po to, kai D.Trumpas buvo oficialiai patvirtintas Respublikonų partijos kandidatu.

Vis dažnėjančios teroro atakos tampa augančia grėsme globalinei ekonomikai, sekmadienį sakė finansų vadovai iš pagrindinių pasaulio ekonomikų. Anksčiau šį mėnesį 84 žmonės žuvo Nicoje, kai tunisiečio, kurį tikriausiai įkvėpė „Islamo valstybė“ (IS), vairuotas 19 tonų sunkvežimis traiškė aukas Prancūzijos nacionalinės dienos fejerverkui susirinkusioje minioje. Pernai per atakas Paryžiuje žuvo 130 žmonių.

Ekonomikos profesija tampa vis vertingesnė ir ne paslaptis, kad dažnam jaunam žmogui ji asocijuojasi su sočia ateitimi ir didelėmis ateities perspektyvomis. Šios profesijos populiarumui įgaunant pagreitį, ekonomikos studijos taip pat plečiasi ir ima ruošti universalius specialistus, tad karjeros galimybės dar labiau išauga. „Kauno technologijų universiteto ekonomikos studijų programa yra išties labai plati.

Lietuvis, sėkmingas investuotojas ir buvęs Ukrainos Ekonomikos ministras Aivaras Abromavičius neslėpė sulaukęs pasiūlymų grįžti į Lietuvą ir prisidėti prie Lietuvos politinio gyvenimo. Sėkmingų reformų pavyzdį Ukrainoje įgyvendinęs investuotojas pabrėžė, kad Lietuva gali tapti pavyzdžiu ne tik Ukrainai, bet ir kitoms šalims, tačiau pirmiausia reikia sutvarkyti tris didžiausias Lietuvos problemas.

Lietuvoje ryškėja dvi ekonomikos – Vilnius ir visi kiti regionai, sako ekonomistas Raimondas Kuodis, kuris teigia, jog nėra prasminga investuoti į tuštėjančius regionus, nors politikai stengiasi elgtis priešingai. „Dvi ekonomikos yra: Vilnius ir visa kita ir, tikėtina, kad taip tęsis ir toliau. Vilniaus regionas sudaro 40 proc. BVP. Pajamų lygis šiame regione du-tris kartus viršija pajamų vienam gyventojui lygį visoje Lietuvoje.

Europos Vadovų Tarybai nusprendus dar metams pratęsti sankcijas Rusijai, įvestas dėl Minsko susitarimo nesilaikymo ir agresijos prieš Ukrainą, Europos Sąjungai (ES) ir Rusijai tenka toliau dorotis su sukeltais sunkumais. Nors neneigiama, kad sunkumų patyrė abi pusės, neabejojama, kad Rusijai jos – skaudesnės. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tv3.lt portalui pasakojo, kad vis dėlto sankcijos turi didesnę geopolitinę reikšmę nei ekonominę. Ir šiuo metu nėra kitokių poveikio priemonių.

Šveicarijos prezidentas penktadienį perspėjo, kad britų spendimas išstoti iš Europos Sąjungos turės neigiamos įtakos šalies ekonomikai dėl augančio franko kurso. „Britų sprendimas prisidės prie augančių abejonių dėl Europos ekonominių perspektyvų. Tai turės neigiamos įtakos Šveicarijos ekonomikai“, – Šveicarijos prezidentas Johannas Schneideris-Ammannas, taip pat einantis šalies ūkio ministro pareigas.

Didžiosios Britanijos ekonomika penktadienį įžengė į nežinomybės zoną po to, kai šalis, remiantis negalutiniais rezultatais, nubalsavo už išstojimą iš Europos Sąjungos. Finansų rinkos penktadienį jau davė suprasti, kas laukia penktos pagal dydį pasaulyje ekonomikos: svaro kursas JAV dolerio atžvilgiu smuko iki žemiausio lygio nuo 1985 metų.

Diskusijose apie atlyginimus Lietuvoje nuolat girdime, koks svarbus minimalaus atlyginimo dydis, darbo santykių reguliavimas, mokesčiai ir dar daugybė kitų aspektų. Tačiau pagrindinis ir svarbiausias ingredientas yra beveik visada užmirštamas. Tolimesnis Lietuvos ekonominis progresas ir tvarus gyventojų pajamų augimas įmanomas tik pasitelkus inovacijas ir kuriant aukštesnės pridėtinės vertės prekes bei paslaugas.

Artėjant Didžiosios Britanijos referendumo dienai šalies neapibrėžtumas nemažėja, o paskutinės apklausos rodo, kad rezultatas gali būti visiškai apylygis. Svaras sterlingas ritasi žemyn, paskui ir akcijų kursas biržose. Didžiosios Britanijos išėjimas iš Europos Sąjungos (ES) sudrebintų ne tik pačią ES kaip instituciją, bet ir Lietuvą. „The Observer“ ir „The Sunday Times“ apklausos rodo, kad šiuo metu rodo 51 proc. pasisako už išėjimą iš ES, 49 proc. nori likti. Keli procentai nuolat svyruoja.

Atliktas laimingiausių, turtingiausių ir labiausiai klestinčių šalių tyrimas atskleidė Lietuvos silpnąsias vietas. Nors bendroje lentelėje tikrai neesame gale, nuo Baltijos šalių bei kaimynų lenkų atsiliekame. Klestėjimo indekse indeksą (angl. Prosperity Index) apžvelgiamos 142 šalys, Lietuvai 2015 metais skirta 41 vieta. Šiame indekse per metus mes pakilome vienu laipteliu aukščiau. Geriausią vietą – 40 – užėmėme 2009 metais.

Šių metų pradžioje ekonomikos augimas spartėjo, vis daugiau namų ūkių gali džiaugtis augančiais atlyginimais ir didėjančiu darbo vietų skaičiumi. Visgi atlyginimų augimą skatina ne produktyvumo augimas, o didelis struktūrinis nedarbas ir neigiamos demografinės tendencijos. Artėjant prie „butelio kaklelio“ darbo rinkoje, tolesnis tvarus ekonomikos ir gyvenimo lygio augimas bus sunkiau pasiekiamas, o rezultatams daug įtakos turės ekonominės politikos sprendimai.

Skaičiai kosminiai. Šešėlinė ekonomika Lietuvoje sudaro ketvirtadalį Bendrojo vidaus produkto, o tai yra 9 mlrd. eurų. Už tiek būtų galima visus šalies moksleivius visiems 12-ai metų aprūpinti mokyklinėmis prekėmis. Tačiau to nebus, nes beveik pusė lietuvių perka kontrabandines cigaretes, degalus, maistą, daugybė žmonių algas gauna vokeliuose ir darbdavių dėl to neskundžia. Nors visi supranta, kad dėl to biudžetas netenka daug pinigų.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Vinstonas Čerčilis, vadovavęs šios šalies vyriausybei Antrojo Pasaulinio karo bei pokario metais, buvo vienas pirmųjų, raginusių sukurti Jungtines Europos Valstijas. Jis buvo įsitikinęs, kad tik susivienijusi Europa galės užtikrinti taiką, saugumą ir laisvę kontinente.

Žymusis Vijūnėlės dvaras ir įtarimai dėl nelegalių statybų sudrebino socialdemokratų partiją, „Tvarkos ir teisingumo“ vadovui europarlamentarui Rolandui Paksui pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu ir kyšio ėmimu įtariamas buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis. Vienas po kito pasirodantys politiniai skandalai turi įtakos ne tik partijų reitingams, bet ir Lietuvos ekonomikai. Visgi ekonomistai, verslininkai nesutaria, kokią tiksliai įtaką padaro šie politiniai skandalai.

Žmonės visame pasaulyje vartoja mažiau alkoholio – pirmą kartą per 15 metų. Tačiau yra ir viena išimtis – Šiaurės Amerika. Alkoholio vartojimas pasaulyje 2015 metais smuktelėjo vos 0,7 proc. – nuo 249,7 mlrd. litrų metais anksčiau iki maždaug 248 mlrd.