ekonomika

Ketvirtadienį skubiai sušauktame neeiliniame Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje turėtų būti išplėstas Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai paketas, jis palies tiek bankus, tiek atskirus asmenis, sako eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.  „Galiu pasakyti, kad yra sankcionuojami dar eilė Rusijos bankų, įšaldant jų turimas lėšas Europoje, drastiškai išplečiamas žmonių sąrašas“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė V. Sinkevičius.

Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai griežtai smerkia Rusijos veiksmus Ukrainoje ir ragina įvesti agresoriui griežtas sankcijas, įskaitant atjungimą nuo SWIFT sistemos. „Mes, Estijos, Latvijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai, griežčiausiai kaip įmanoma smerkiame plataus masto Rusijos agresiją prieš nepriklausomą, taikią ir demokratišką Ukrainą“, – teigiama pareiškime.

Nesilpstančios geopolitinės įtampos dėl Ukrainos fone aukso kainos tarptautinėje rinkoje pirmąkart nuo pernai birželio pakilo aukščiau 1,9 tūkst. JAV dolerio už Trojos uniciją. Balandžio mėnesio aukso ateities sandorių kaina „Comex“ biržoje ketvirtadienį išaugo 1,7 proc. iki 1902 dolerio už unciją. Išaugusi geopolitinė įtampa skatina investuotojus orientuotis į saugius aktyvus, tokius kaip taurieji metalai.

Finansai turi vieną įdomią ypatybę – jie gali būti ta tema, kuria poroje vengiama kalbėti, ir tuo pačiu metu dažna ginčus sukeliančia priežastimi. Priimtinas finansų valdymo būdas ir gebėjimas apie tai kalbėtis be įtampos abiem poroje gyvenantiems žmonėms gali būti svarbi darnių santykių sudėtinė dalis, rašoma pranešime spaudai.

Naujame „Financial Times“ sudarytame finansiškai ir ekonomiškai pažangiausių bei versliausių Europos miestų reitinge Vilnius užėmė antrąją vietą. Ketvirtadienį paskelbtame reitinge Vilnius įvertintas bendroje vidutinio dydžio miestų kategorijoje, pranešė miesto plėtros agentūra „Go Vilnius“. „Financial Times“ investicijų ekspertų padalinio „fDi Intelligence“ sudaromame reitinge „European Cities and Regions of the Future 2022/2023“ atsižvelgta į pandemijos suvaldymo apžvalgą, praėjusių ir ...

Pasiūlos trikdžiai, kurių neigiamas poveikis Europos ekonomikos atsigavimui prilygsta kai kurių šalių plėtros tempams įprastu metu, gali tęstis ir 2023 metais, ketvirtadienį perspėjo Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Be šių suvaržymų, apimančių ir gamyklų veiklos pertraukimus bei komponentų stygių, ekonomikos augimas pernai būtų buvęs maždaug 2 procentiniais punktais didesnis, tinklaraščio įraše teigė Vašingtone įsikūręs skolintojas.

Klaipėdos miesto taryba ketvirtadienį patvirtino 2022 metų biudžetą. Miestas šiais metais planuoja gauti 243,4 mln. eurų pajamų, o išlaidos jas viršija beveik puse milijono eurų ir siekia 243,8 mln. eurų.  Biudžetas patvirtintas jam pritarus 30 tarybos narių ir vienam susilaikius.  Biudžeto pajamos yra 19,4 proc., arba 39,6 mln. eurų didesnės nei pernai, didžiausią jų dalį – apie 50 proc. numatoma gauti iš gyventojų pajamų mokesčio.

Pramonės augimas Lietuvoje praėjusių metų gruodį buvo didžiausias Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba Lietuvoje gruodį, palyginti su 2020-ųjų gruodžiu, augo 33,3 procento. Visoje ES ji augo 2,5 proc., rodo Eurostato duomenys. Latvijoje per metus pramonė augo 7,1 proc., o Estijoje – 7,6 procento.  Per mėnesį – gruodį, palyginti su lapkričiu – pramonė Lietuvoje padidėjo 6,2 proc., Latvijoje – 3,8 proc., o Estijoje – 2,2 procento.

Pensijų fondai Lietuvoje pernai generavo rekordinę finansinę grąžą, o kolektyvinio investavimo subjektų rinka pirmą kartą per pastaruosius 5 metus augo, praneša Lietuvos bankas (LB). „Nepaisant vis dar tebesitęsiančios pandemijos, 2021 m. išsivysčiusioms rinkoms buvo sėkmingi – uždirbta didžiausia vidutinė metinė grąža per visą pensijų fondų gyvavimą Lietuvoje.

Infliacijos rodiklis Lietuvoje 2022-ųjų pradžioje viršijo 12 proc. ir priminė maždaug penkiolikos metų senumo įvykius. Didelės infliacijos poveikis – ne tik parduotuvių lentynose sparčiau besikeičiančios kainos, bet ir nuvertėjančios santaupos, rašoma pranešime spaudai. „Remiantis Lietuvos banko duomenimis, gyventojų indėliai šalies finansų įstaigose 2021 m. pabaigoje siekė apie 20 mlrd. eurų.

Šiemet prognozuojamą maisto produktų brangimą Latvijos gyventojai galbūt pajus dar skausmingiau negu energijos išteklių kainų kilimą, Latvijos banko ekonominės analizės svetainėje makroekonomika.lv rašo centrinio banko ekonomistė Ieva Opmanė. Nors 2022 metų sausį metinė infliacija Latvijoje buvo mažesnė negu ankstesnį mėnesį ir sumažėjo nuo 7,9 proc. 2021 metų gruodį iki 7,4 proc., tai nereiškia, kad infliacija jau pasiekė piką, mano ekspertė.

Sausį Lietuvoje dar labiau išaugusi metinė infliacija priartėjo prie piko ir greitai turėtų pradėti slūgti, nors dar didesnis rodiklis nei sausį gali būti užfiksuotas vasarį, sako ekonomistai. Vis dėlto jie perspėja, kad infliacija vis tiek išliks aukšta, be to, šiemet gali laukti dar vienas kainų šuolis – jį lemtų brangstančios trąšos, o kartu ir maistas. Ekonomistai Indrė Genytė-Pikčienė ir Žygimantas Mauricas teigia, kad kainų lygis priartėjo prie piko ir turėtų pradėti mažėti jau kovą.

Vidutinio darbo užmokesčio augimas praėjusiais metais siekė daugiau nei 10 proc., tačiau kiekvieno namų ūkio pajamos augo nevienodu tempu, rašoma pranešime spaudai. Tuo metu 11 proc. augimą viršijusi metinė infliacija ir išaugę namų ūkių kaštai už elektros energiją ir šildymą natūraliai kelia klausimą − kaip savo asmeninį biudžetą būtų galima padaryti kuo atsparesnį išaugusioms kainoms.  Iš pirmo žvilgsnio, tai klausimas, vertas milijono − juk pažaboti kainų nėra galimybių.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė susitiko su Azijos lietuvių profesionalų klubu ir Taivano lietuvių bendruomene. Susitikime aptarti Lietuvos ekonominiai prioritetai Pietryčių Azijos regione, taip pat – platesnis diasporos įtraukimas į šalies ekonominę diplomatiją, talentų pritraukimo būdai ir komercijos atašė plėtra. „Lietuvių profesionalai užsienio šalyse yra vieni svarbiausių užtikrinant kuo platesnį Lietuvos matomumą, atstovavimą versle ar institucijose.

Jonavos azotinių trąšų gamybos bendrovės „Achema“ darbuotojams antradienį pradėjus neterminuotą streiką, „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad tai gali reikšti darbo rinkoje kylančias įtampas.  „Tai gali būti traktuojama kaip darbo rinkoje kylančių įtampų lakmuso popierėlis ar ledkalnio viršūnė. Spaudimas kelti atlyginimus yra didelis, bet toli gražu ne visos įmonės turi galimybių kelti darbo užmokesčius“, – BNS sakė Ž. Mauricas.

Ekonominė priklausomybė nuo Rusijos ar Kinijos gali būti nukreipta prieš mus, kai tai bus skaudžiausia, sako Jungtinėje Karalystėje besilankanti premjerė Ingrida Šimonytė. „Europos ekonominės priklausomybės rizika – ar tai būtų priklausomybė nuo Rusijos naftos ir dujų, ar nuo Kinijos tiekimo, technologijų ir investicijų – gali būti ir bus nukreipta prieš mus, kai tai bus skaudžiausia. Taigi, turėtume siekti partnerystės, kuri atitinka mūsų strateginius interesus.

Lietuvos ir Kinijos konfliktui tebesitęsiant, opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) kreipėsi į ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę bei Lietuvos banką (LB) reikalaudama paskelbti, kokias priemones numatyta taikyti nukentėjusioms įmonėms bei kaip LB modeliavo galimus prekybos su Kinija sutrikimus, rašoma pranešime spaudai.

Europos Sąjungoje (ES) infliacijai pasiekus istorines aukštumas, o Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį nepakeitus rekordiškai žemų palūkanų normų, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, jog infliacija euro zonoje turėtų sumažėti kiek vėliau nei prognozuota – 2023-2024 metais.  Pasak jo, už ES monetarinę politiką atsakingas ECB sprendimą priėmė, atsižvelgdamas į informaciją, kuri neleidžia kalbėti apie esminius neigiamus kainų pokyčius.

Minskui ketinant neįleisti traukinių iš Lietuvos, gabenančių krovinius tranzitu į Ukrainą ar Rusiją, finansų ministrė sako, kad didelio poveikio Lietuvos ekonomikai tai sukelti neturėtų. Pasak Gintarės Skaistės, konkrečios pagalbos priemonės nuo draudimo galbūt nukentėsiančiam verslui nėra svarstomos, tačiau rengiamos universalios priemonės prieš trečiųjų šalių, įskaitant Kiniją, prekybos ribojimus.

Prezidento pašaipos apie „nabašniko pašlakstymą žaliąja arbata“ valdančiųjų nesujaudino, tačiau visuomenės spaudimas suveikė. Šildymo kainoms šovus į aukštumas finansų ministrė siūlo centralizuotą šildymą atpiginti 9 procentais. Kitaip tariant, trumpam panaikinti ir taip lengvatinį pridėtinės vertės mokestį šildymui ir karštam vandeniui. Tiesa, besišildantieji dujomis ar elektra jokių nuolaidų nesulauks, nors dujos kai kur brango netgi labiau nei centralizuotas šildymas.

Portugalijos ekonomika pernai augo sparčiausiai per daugiau kaip tris dešimtmečius, parodė pirmadienį paskelbti oficialūs duomenys. Po COVID-19 krizės atsitiesusi ekonomika 2021 metais išaugo 4,9 proc., pareiškė nacionalinis statistikos institutas INE ir pridūrė, kad, atsigavus vartotojų išlaidoms ir investicijoms, ūkio augimą kone labiausiai skatino didelė vidaus paklausa.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka mano, kad padėtis šalies ekonomikoje ir finansų sektoriuje yra stabili, ir pabrėžia, kad užsienio prekybos perteklius pernai pasiekė rekordinį lygį, nepaisant šaliai paskelbtų Vakarų sankcijų. „Užsienio prekybos perteklius praėjusiais metais sudarė 4 mlrd. JAV dolerių. Todėl ekonomika veikė.

Statistikos departamentui kitą pirmadienį skelbiant pirmąjį oficialų 2021 metų bendrojo  vidaus produkto (BVP) įvertį, BNS kalbinti ekonomikos ekspertai skaičiuoja, kad šalies ūkis pernai augo apie 5 procentus.  Du iš penkių ekonomistų teigė, kad BVP per metus augo 4,9 proc., trys skaičiavo 5 proc., 5,1 proc. ir 5,4 proc. augimą. Tuo metu ketvirtojo metų ketvirčio augimo prognozės siekia 4,2–6,2 procento.

Lietuviai šią žiemą į lenkus gali žiūrėti su pavydu, nes jų valdžia nusprendė reaguoti į kylančias kainas ir sumažino mokesčius už šildymą, dujas ir degalus. Tad vietiniai lenkai sako, kad jiems šildymas nebrangsta, o degalai gali net atpigti. Tačiau mūsų valdžia kaimynų pavyzdžiu sekti neketina. Plačiau apie šildymo, elektros, kuro ir kitas kainas Lenkijoje domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Užburtas ratas – naujos sąskaitos už šildymą ir elektrą kerta ne tik gyventojams, skandina ir verslą. Verslų negelbės  net didinamos paslaugų kainos, o valdžia padės tik kai kuriems verslams. Daugiau aktualiausių Lietuvos ir pasaulio naujienų – TV3 Žiniose arba transliacijoje.

Jei Lietuva sektų Lenkijos pavyzdžiu ir sumažintų mokesčius maisto produktams, jai tai kainuotų 400 milijonų eurų, teigė Nerijus Mačiulis. Ekonomistas TV3 Žinių „Dienos komentare“ tokiam sprendimui pasiūlė alternatyvą, kurios poveikis valstybės biudžetui būtų neutralus. Girdime jūsų prognozes ir jūs teigėte, kad šiais metais infliacija gali pašokti iki 11 proc.

Jeigu Lietuvos konfliktas su Kinija tęsis ir aštrės, Lietuvos ekonominiai nuostoliai gali siekti milijardą eurų ir daugiau eurų per trejus metus, teigia ekonomistas dr. Gediminas Černiauskas, rašoma pranešime spaudai. „Lietuva praras maždaug tiek, kiek per metus skiria savo gynybai“, – lygina jis. G. Černiauskas, remdamasis Lietuvos banko (LB) duomenimis, teigia, kad dėl smukusio eksporto į Kiniją Lietuva per metus prarastų maždaug 360 mln. eurų.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje gruodį buvo viena didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 10,7proc., didesnė ji buvo tik Estijoje ir siekė 12 procentų. Tuo metu Latvijoje infliacija siekė 7,9 procento. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 5,3 proc., o vien euro zonoje – 5 procentais.

Esame tikri, kad daugelis iš jūsų pastarosioms žiemos šventėms ruošėtės kitaip negu dar prieš kelerius metus: ko gero, daugelį, jeigu ne visas dovanas artimiesiems pirkote internetu. Gali būti, kad ir šventinį stalą ruošėte neišeidami iš namų, reikalingus produktus įsigydami elektroninėse parduotuvėse, rašoma pranešime spaudai. Pastaraisiais metais, ypač pasaulį sukausčius pandemijai, elektroninė prekyba tapo neatsiejama tarptautinio ir vietos verslo bei pirkėjų kasdienybės dalis.

Viena didžiausių Baltijos valstybėse finansų grupė „Swedbank“ apkarpė Baltijos valstybių ekonomikų augimo šiais metais prognozes, kaip pagrindines tokio sprendimo priežastis nurodydama infliacijos šuolį bei geopolitines įtampas. Palyginti su ankstesne, pernai lapkritį skelbta ekonomine apžvalga, Lietuvos ūkio augimo 2022-aisiais prognozė sumažinta nuo 3,3 proc. iki 3,2 proc., Latvijos – nuo 4,7 proc. iki 4,1 proc., Estijos – nuo 4,0 proc. iki 3,5 procento.

Kalbėdamas apie tai, kaip galima didinti Lietuvos verslo atsparumą, esant komplikuotiems santykiams su Kinija, prezidentas Gitanas Nausėda mato kelis sprendimo būdus. Vienas jų, anot prezidento, mokestiniai pakeitimai verslui, kitas – eksporto plėtra į kitus regionus. Kartu prezidentas politikus ragina su užsienio politika bei ekonomika susijusius sprendimus priimti atsižvelgiant į Lietuvos verslininkų interesus, nes, jo teigimu, tai yra šalies ekonomikos pagrindas.

Lietuva vienu metu susiduria su keliais ekonominiais iššūkiais. Lietuviškų prekių nebepriima Kinija, taip pat sunkiau ir Lietuvai įsivežti kiniškas prekes. Be to, dar auga beveik visų prekių ir paslaugų kainos. O centriniai bankai jau kalba apie planus kelti palūkanas.

Kątik prasidėję 2022 metai gali pažerti išbandymų ne tik politiniais ar pandemijos valdymo, tačiau ir ekonominiais klausimais. Šiaurės Amerikoje ir Europoje kylanti infliacija skatina ekspertų kalbas apie artėjančią krizę, o verslus ir žmones gąsdina kylančios energetikos kainos. Tačiau ekonomistas Marius Dubnikovas sako, kad šiandien didžiausia rizika šalies ekonomikai yra per dideli žmonių lūkesčiai dėl kylančių atlyginimų.

Euro zonos ekonomika šiais ir kitais metais augs sparčiau nei Jungtinių Valstijų, prognozuoja vienas didžiausių JAV investicinis bankas „Goldman Sachs“. Jo ekspertų dabartiniais vertinimais, 19 valstybių vienijančios euro zonos bendrasis vidaus produktas 2022 metais didės 4,4 proc., 2023-aisiais – 2,5 proc., o JAV – atitinkamai 3,5 proc. ir 2,2 procento.

Lietuvos pašto valdyboje darbą pradėjo naujas nepriklausomas narys Arnoldas Schrovenas (Arnoldas Šrovenas). Tai pirmas kartas, kai joje dirbs užsienietis, pranešė Lietuvos paštas. Jis pareigas pradėjo eiti nuo pirmadienio, gavus Lietuvos banko sutikimą.

Lietuva suinteresuota santykių plėtra su Izraeliu, ypač ekonomikos ir prekybos srityje, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. Jis tai pabrėžė Izraelio vadovui Isaacui Herzogui penktadienį vykusio telefoninio pokalbio metu bei pasidžiaugė puikiais dvišaliais santykiais. Pokalbio, vykusio diplomatinių santykių užmezgimo 30-mečio proga, metu šalių vadovai aptarė dvišalį bendradarbiavimą ir migracijos bei sienos apsaugos klausimus.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius teigia, kad priimant sprendimus dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą nutraukimo būtina neskubėti ir įvertinti kuo daugiau aplinkybių. „Karštakošiškų sprendimų negali būti. Parlamentiniai komitetai bus tas lakmuso popierėlis, kad būtų pradėta kalbėti viena kalba ir ne taip, kaip ta karšta bulvė – čia tas atsakingas, čia tas atsakingas“ -trečiadienį LRT radijui sakė K. Starkevičius.

Pernykščiai metai buvo sunkūs visam pasauliui, tačiau mums, atrodo, jie buvo ypač sudėtingi. Nors juokaujama, kad krizės ateina tik tada, kai konservatoriai yra valdžioje, jiems išties pernai kliuvo didžiuliai išbandymai. Be to, jie ir patys sugebėjo prisivirti košės.

Kol kinai grūmoja kumščiu, Lietuva savo nuomonės nekeičia – ir toliau palaiko Taivaną, jo atstovybės neuždaro. Tuo tarpu Kinija savo grasinimus perkelia į ekonominę erdvę. Lietuvos verslininkai jau skaičiuoja patirtus nuostolius dėl Kinijos sankcijų, o tuo metu Vyriausybė siūlo finansines pagalbos priemones nukentėjusioms įmonėms.

Virš Lietuvos jau kurį laiką telkiasi tamsūs debesys – užsirūstinusi Kinija vis kelia įtampą. Prognozuojama, kad konfliktas su Kinija skaudžiausiai atsilieps Lietuvos ekonomikai, o ypač investicijų rinkai. Ekonomistas įspėja, kad kelio atgal nebėra – Lietuva nebegali taikytis su Kinija ir privalo ieškoti užnugario Vakaruose. Jo žodžiais tariant, Lietuvos reputacija Europos Sąjungos akyse gerokai smuko.

Prasidėjus naujiems metams, BNS pristato svarbiausius numatomus ekonomikos ir verslo įvykius 2022-aisiais. Ekonomikos perspektyvos Finansų ministerija, Lietuvos bankas, Europos Komisija, SEB ir „Swedbank“ prognozuoja, kad 2022 metais Lietuvos BVP turėtų augti 3,3–3,7 procento.

Pernykščius metus užbaigėme kaip niekada aukštomis prekių ir energetinių išteklių kainomis, kurios šiemet dar didės, pastebi ekonomistai ir viliasi, kad vis tik atlyginimai augs sparčiau. Jie prognozuoja, kad pernai visko prisipirkę, šiemet vartosime mažiau. Tačiau įspėja, kad daugiausiai grėsmių galime patirti dėl Kinijos sankcijų.

Baigiantis metams, naujienų agentūra BNS primena svarbius Lietuvos politikos, visuomenės, kultūros ir ekonomikos gyvenimo įvykius 2021-aisiais. SAUSIS Sausio 4 dieną Vilniaus apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl šiuo metu Rusijoje kalinčio Romo Zamolskio padarytų nusikaltimų. Sausio 7 dieną prokurorai Vilniaus apygardos teismui perdavė nagrinėti ieškinį dėl greitųjų COVID-19 testų įsigijimo ir valstybei iš bendrovių priteisti daugiau kaip 4 mln. eurų.

Naujienų agentūra BNS pateikia jos požiūriu svarbiausius besibaigiančių 2021 metų Lietuvos ekonomikos ir verslo įvykius. Sausis 1 d. Lietuvai pradėjus liberalizuoti elektros tiekimo gyventojams rinką, nuo 2020-ųjų pradžios daugiau kaip 200 tūkst. vartotojų elektrą pradėjo tiekti jų pasirinkti nepriklausomi tiekėjai.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva trečiadienį Vyriausybė pritarė dar dviem pagalbos priemonėms, kurios skirtos Lietuvos įmonėms, patiriančioms sunkumų eksportuoti savo produkciją į Kiniją. Priemonės skirtos naujų užsienio rinkų paieškai, esamų rinkų plėtrai ir diversifikacijai. Įmonių produkcijai pristatyti užsienyje ir planuojamų eksportuoti produktų sertifikavimui iš viso numatyta skirti 6 mln. eurų.

Nutrūkus Baltarusijos trąšų milžinės „Belaruskalij“ produktų tranzitui, Lietuvos ekonomika reikšmingos įtakos nepajustų, mano dauguma BNS kalbintų ekonomistų.  Naujienų agentūra BNS paprašė penkiolikos ekonomistų ir ekspertų įvertinti, ar „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą nutraukimas turėtų reikšmingos įtakos Lietuvos ekonomikai.  Septyni apklaustieji teigė, kad reikšmingos įtakos ekonomikai neturėtų, keturi mano, kad turėtų.

Reikšmingiausia 2021-ųjų metų įvykiai buvo didelis infliacijos šuolis bei kilusi įtampa Vilniaus ir Pekino santykiuose, teigia BNS kalbinti ekonomistai.  Naujienų agentūra BNS penkiolikos ekonomistų ir ekspertų paprašė iš 13-kos, jos manymu, svarbiausių šių metų įvykių išrinkti tris reikšmingiausius.  12 apklaustųjų mano, kad didžiausios reikšmės ekonomikai šiemet turėjo infliacijos šuolis.

Lietuvos ekonomika išlaiko spartų augimą ir jau yra sugrįžusi į priešpandeminį lygį, todėl reikėtų pradėti diskusijas dėl išskirtinių aplinkybių, kurios leidžia valstybėms narėms nukrypti nuo reikalavimų valdžios sektoriaus biudžetams, taikymo tikslingumo, teigia Finansų ministerijos naujausią 2021–2024 metų ekonominės raidos scenarijų įvertinusi Valstybės kontrolė.

Kol užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis maudosi Vakarų žiniasklaidos šlovės spinduliuose gavęs „drakonų skerdiko“ pravardę, Lietuvos verslas sugeria Kinijos įsiūčio smūgius po Vyriausybės sprendimo Vilniuje atidaryti Taivano atstovybę. Ką tai reiškia Lietuvos verslui ir Lietuvos gyventojams? Apie tai plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.