ekonomika

Lietuvos bankas prognozuoja, kad ateinančių metų pradžioje prekių ir paslaugų kainos toliau kils, tačiau ramina, kad sparčiau auga ir atlyginimai bei pensijos, todėl gyventojų perkamoji galia nesumažės. Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare" kalbėjo ekonomistas Nerijus Mačiulis. Kas mūsų laukia kitais metais? Girdime, kad Lietuvos bankas jau didina infliacijos prognozes, kurios buvo iki šiol.

Dabartiniai signalai, kurie pasaulyje sklinda apie Lietuvą, tikrai neprisidės prie gero šalies įvaizdžio ir taip mes nepritrauksime investuotojų, TV3 žinių „Dienos komentare“ sakė Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius. Seimo narys taip pat pasisakė ir apie situaciją, susijusią su susisiekimo ministru. Kai tik susigadinome santykius su Kinija, buvo sakoma, kad tai nieko baisaus, nes mūsų importas menkas, eksportas taip pat nieko tokio.

Kol Lietuvoje verda politiniai skandalai dėl Baltarusijos režimo trąšų važiavimo per Lietuvą – mes nusprendėme pasižiūrėti, kiek gi „Belaruskalij“ uždirba režimui pinigų ir kaip smarkiai Lukašenkai skaudės, jei trąšos nebekeliaus ne tik per Lietuvą, bet pavyzdžiui ir per visą Europą. Ekonomistai neslepia – Lukašenkai skaudės, bet ne ką mažiau skaudės ir mums. O trąšas mūsų ūkininkams gali tekti pirkti ir iš ne ką mažesnio priešo nei Lukašenka – Putino.

Gruodžio 10 dieną Užsienio reikalų ministerija (URM), reaguodama į Lietuvos verslo problemas su Kinija – muitinės deklaracijų atmetimą, lietuviškos kilmės prekių ar kitų šalių kilmę turinčių prekių, atvykstančių iš Lietuvos, nepriėmimą, – surengė skubų pasitarimą su Lietuvos įmonių, verslo asocijuotų struktūrų bei ministerijų atstovais.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka, baigiantis metams, pasirašė tradicinį įsaką dėl šalies socialinės ir ekonominės raidos ateinančiais metais tikslų. Jo ketvirtadienį išleistas įsakas skelbia, jog 2022-aisiais ekonomika turi augti 2,9 proc., o infliacija neviršyti 6 procentų. Įsake taip pat numatyta, jog šalies įmonių investicijos plėtrai kitąmet turėtų būti 3,3 proc.

Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį aptarė įsigaliojusias JAV sankcijas vienai didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų ir eksportuotojų „Belaruskalij“ ir jų poveikį Lietuvai bei konkrečioms įmonėms.  Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius BNS sakė, kad posėdis buvo uždaras, todėl jo turinio jis negali komentuoti.

Lietuvos ekonomikos augimas trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), rodo Eurostato statistika. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per metus augo 5,9 procento. Visoje ES ekonomikos augimas siekė 4,1 proc., o tik euro zonoje – 3,9 procento. Latvijoje BVP per metus augo 5,1 proc., Estijoje – 9,2 procento.  Trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju, Lietuvos BVP nepakito, Latvijos – augo 0,6 proc.

Ekonomistų tyrimai pasaulyje rodo, kad gyventojai dažniausiai yra linkę pervertinti dabartinę infliaciją ir prognozuoti pernelyg didelį kainų augimą, negu jis yra iš tiesų. Panašią tendenciją galime įžvelgti ir Lietuvoje, įvertinę spalio pabaigoje SEB banko užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktą gyventojų apklausą, kuri rodo, kad daugelis apklaustųjų galvoja, kad per ateinančius dvylika mėnesių kainos mūsų šalyje dar padidės dviženkliu dydžiu.

Artėjant šventiniam laikotarpiui, nuo gruodžio 6 d. visos „Lidl“ parduotuvės ilgins darbo laiką ir dirbs nuo 7 iki 23 val. Be to, nuo šios dienos dalyje „Lidl“ parduotuvių bus įvestas pirkėjų srauto reguliavimas, užtikrinant 30 kvadratinių metrų prekybos plotą vienam pirkėjui, rašoma pranešime spaudai. „Didėjant pirkėjų srautams prieš didžiąsias metų šventes, priėmėme sprendimą pailginti visų parduotuvių darbo laiką – nuo gruodžio 6 d. pirkėjų lauksime nuo 7 iki 23 val.

Nuo kitų metų augančios darbuotojų pajamos ir pensijos turėtų didinti žmonių perkamąją galią ir kompensuoti sparčiai kylančias vartojimo kainas, tačiau ne visiems žmonėms, sako BNS kalbinti ekonomistai.  Finansų analitikas Marius Dubnikovas teigia, jog minimalią algą uždirbančių žmonių pajamos turėtų visiškai kompensuoti infliacijos augimą, kadangi jų alga kils 14 proc. Tačiau jis mano, kad viduriniosios klasės pajamas, tikėtina, „suvalgys“ infliacija.

Valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai sausio-spalio mėnesiais pajamų gavo 926,7 mln. eurų (9,4 proc.) daugiau, negu prognozuota, ir 2,173 mlrd. eurų (25,3 proc.) daugiau nei 2020 metais tuo pačiu laikotarpiu. Faktinės bendros minėtų biudžetų šių metų dešimties mėnesių pajamos – 10,764 mlrd. eurų (prognozuotos – 9,838 mlrd. eurų), pranešė Finansų ministerija. Į valstybės biudžetą sausį-spalį gauta apie 8,824 mlrd. eurų – 1,839 mlrd. eurų (26,3 proc.

Lietuviško kapitalo Medicinos bankas per šių metų devynis mėnesius uždirbo ,6 mln. eurų grynojo pelno – 15 proc. daugiau nei pernai sausį-rugsėjį, kai jis buvo 3,1 mln. eurų.  Banko suteiktų paskolų portfelis grynąja verte per tris šių metų ketvirčius išaugo 7 proc. iki  214 mln. eurų, teigiama Medicinos banko pranešime. „Pandemija vis dar daro skirtingą įtaką atskiriems verslo sektoriams, išlieka neaiškumo dėl pačios pandemijos suvaldymo veiksmų ir jų padarinių.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame dvylikos metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 3732 dienos, papildymo aukcione obligacijų išplatinta už 10 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo 0,372 procento. Ši emisija pradėta platinti 2020-ųjų vasario 10 dieną, paskutiniame jos papildymo aukcione šių metų spalio 25 dieną obligacijų parduota už 15 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo 0,393 procento.

Lapkričio pradžioje pasaulio akcijų rinkose tendencijos išsiskyrė – JAV ir Kinijoje fiksuotas kritimas, o Europos ir Baltijos šalių rinkos kopė į viršų. Mūsų regiono investuotojų nuotaikas palaikė nepajudinama ECB pinigų politika, atnaujintos geresnės euro zonos augimo prognozės bei geri įmonių rezultatai.

Ne tik elektra, šildymas, degalai, bet ir maisto produktai, avalynė ir drabužiai – spalį Lietuvoje brango kone visų kategorijų prekės ir paslaugos. Ekspertai teigia, kad brangimas nesustos ir iki metų pabaigos.  Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas ir grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas Karolis Šimas sakė, kad kainos nukris tik pradėjus šilti orams.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija Lietuvoje ruošiasi įgyvendinti vadinamąją inovacijų reformą. Įgyvendinus reformą planuojama įsteigti naują įstaigą, kuri būtų atsakinga už inovacijas. Jos vadovui žadamas 4–5 tūkst. atlyginimas į rankas. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Lietuva inovacijų atžvilgiu atsilieka nuo kitų šalių. Anot jos, Europos Komisija rekomendavo sukurti vieną nacionalinę verslo ir inovacijų paramos agentūrą.

Seimo Ekonomikos komitetas pritarė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms, leidžiančioms nuo kitų metų sausio Lietuvoje pradėti vietinio sidro gamybą.  Parlamentarų grupė siūlo nuo 2022-ųjų leisti veikti privačioms ne masinės gamybos natūralios fermentacijos sidro gamyklėlėms, kurios, kaip ir aludariai, gamintų iki 0,5 mln. litrų arba 5 tūkst. hektolitrų (pirminiame variante siūlyta iki 10 tūkst. litrų arba 100 hektolitrų) šio gėrimo.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje spalį buvo didžiausia Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija spalį siekė 8,2 proc. ir buvo didžiausia ES. Latvijoje infliacija siekė 6 proc., o Estijoje – 6,8 procento. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 4,4 proc., o vien euro zonoje – 4,1 procento.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tikisi, jog kuriama Inovacijų agentūra veiklą pradės kitų metų pradžioje. „Tikiu, kad taip“, – į klausimą, ar pavyks veiklą pradėti kitų metų pradžioje, LRT radijui trečiadienį atsakė ministrė.  Pasak jos, tikimasi, kad su naująja agentūra pavyks sukurti aukštos pridėtinės vertės ekonomiką, pasiekti didesnio aukštos pridėtinės vertės produktų ir paslaugų eksporto, įmonių našumo ir didesnių investicijų į mokslinius tyrimus ir plėtrą.

Besitęsianti pandemija visai nebeslopina daugelio šalių ir ūkio sektorių augimo – ekonomikos augimas įsibėgėjo ir viršijo daugelį prognozių. Specialistai pastebi, kad vis dažniau ekonomikos augimą pristabdo ne paklausos trūkumas, bet vartotojų norų nesugebanti pasivyti pasiūla. Anot jų, trūksta ne tik medžiagų, komponentų, logistikos sandėlių, bet ir darbuotojų.

Ne tik elektra, šildymas, degalai, bet ir maisto produktai, avalynė ir drabužiai – spalį Lietuvoje brango kone visų kategorijų prekės ir paslaugos. Lyginant su praėjusių metų spaliu, kainos išaugo net 8 procentais. Šis rekordinis šuolis jau kelia nerimą ekonomistams. Baimė dėl tuštėjančių piniginių jau atsispindi ir pačių gyventojų apklausose. Gali būti, kad tai – ne riba, o pagal infliacijos šuolį metų pabaigoje rizikuojame būti vieni pirmųjų Europoje.

Škotija ketina tapti naujausia valstybe, išbandžiusia keturių dienų darbo savaitę po to, kai Škotijos nacionalinė partija paskelbė įsteigianti 10 milijonų svarų sterlingų fondą tam, kad kai kurios įmonės galėtų sutrumpinti darbuotojų valandas, nesumažindamos atlyginimo. Panašūs bandymai vyksta Airijoje ir Ispanijoje, remiantis prieš keletą metų Islandijoje atliktais bandymais.

Kainoms Lietuvoje kylant dešimtą mėnesį iš eilės, infliacijos tempo lėtėjimo galima tikėtis pavasarį, teigia bendrovės INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. „Energijos nešėjai yra pagrindinis faktorius, kodėl infliacija įsibėgėja vis labiau, bet, žinoma, ir toliau tęsiasi pandemijos paliktas šleifas žaliavų rinkose.

Infliacija jau muša seniai matytus rekordus. Per metus kainos pakilo daugiau kaip 8 proc. ir jau primena prieš praėjusią finansų krizę buvusį kainų burbulą. Ekonomistai mėgina raminti, kad kitais metais infliacija turėtų atslūgti, tačiau pripažįsta, kad numatyti milijardai europinės paramos kainas ir toliau pūs. Tad žmonės skundžiasi, kad  pensijų ir algų didinimas – nepakankamas. Šiaulietė Skimutė su didžiuliu nerimu svarsto, kaip reikės išgyventi artėjančią žiemą.

Latvijoje dėl padidėjusio COVID-19 sergančiųjų skaičiaus įvestas karantinas, nedirba didieji prekybos centrai, pasilinksminimo vietos, tad kaimynai plūsta į Lietuvą. Mūsų šalyje pasiskiepiję latviai džiaugiasi galėdami apsipirkti ir pramogauti. Epidemiologai aiškina, kad šiuo metu nebūtinų kelionių reikėtų vengti, tačiau sienos su kaimynais uždaryti nėra priežasčių. „Mes esame pavargę nuo tų visų įstatymų, kuriuos turime su Pavlustu ir jo beždžionėmis.

Tarptautinė kavos organizacija (ICO) nuo 2015 m. rudenį ėmė minėti kavos dieną, kad padidintų supratimą apie produktą ir iššūkius, su kuriais susiduria gamintojai. Per pastaruosius 12 mėnesių C kaina – orientacinė prekybinės „Arabica“ kavos kaina Niujorko tarptautinėje prekių biržoje – pakilo nuo 1,07 JAV dolerio (0,92 euro) už 454 g iki maždaug 1,95 JAV dolerio. Dar liepos mėnesį kaina siekė 2,08 JAV dolerio, rašo theconversation.com.

Mažmeninės prekybos metinis augimas rugsėjį Lietuvoje buvo vienas didesnių Europos Sąjungoje (ES), rodo Eurostato duomenys. Per metus – rugsėjį, palyginti su 2020 metų rugsėju – mažmeninė prekyba Lietuvoje augo 11,3 proc., visoje ES prekyba vidutiniškai augo 3,2 proc., skelbia Eurostatas. Latvijoje prekyba per metus augo 4 proc., o Estijoje – 16,8 procento. Per mėnesį – rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu – prekyba Lietuvoje augo 0,8 proc., Latvijoje – 0,4 proc., Estijoje – 7,1 procento.

Šalies gyventojai išeiti į pensiją norėtų, jei tam papildomai būtų sukaupę vidutiniškai 154 tūkst. eurų sumą, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas. Banko ekspertų skaičiavimu, tokia suma daugeliui gyventojų leistų savo mėnesio pajamas senatvėje padidinti maždaug 600 eurų, rašoma pranešime spaudai. „Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje šiuo metu siekia apie 410 eurų.

Įgyvendinant Lietuvos banko ir finansų rinkos dalyvių bei jiems atstovaujančios Lietuvos bankų asociacijos (LBA) pasirašytą Tarpusavio supratimo memorandumą (Memorandumas) dėl grynųjų pinigų prieinamumo didinimo, esamas pinigų išgryninimo vietas šalyje papildys bendri finansinių paslaugų teikėjų bankomatai, juos administruotų nepriklausomas tiekėjas, rašoma pranešime spaudai. Iš šių bankomatų klientai galės išsigryninti pinigų tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir iš savo banko bankomatų.

Lietuvos turizmo verslo atstovai teigia, kad atvykstamasis ir vietos  turizmas vis dar patiria iššūkių, todėl prašo papildomos valstybės paramos vis dar neatsigaunančioms įmonėms. Sektoriaus atstovai kartoja, jog pasigenda vieningos strategijos.  Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sakė, jog įmonėms būtina pagalba išlaikant darbuotojus bei šildymo kaštams padengti.

2022 metais į Valstybės biudžetą Finansų ministerija planuoja surinkti 13,8 mlrd., o išleisti – 16,48 mlrd. eurų. Beveik 3 milijardų eurų „skylę“ šiame biudžete valdžia tikisi padengti „iš ekonomikos augimo“. Tačiau auganti infliacija, nedarbas, galimybių paso, segregaciją skatinančios kitos komunikacijos stabdomas vartojimas ir jo nešama žala valstybės ekonomikai, neatsakingai per viešuosius pirkimus švaistomi milijonai, problemos su Klaipėdos uosto krova ir Kinija vargiai leidžia tikėtis, kad...

Šalies vadovas Gitanas Nausėda penktadienį su sveikatos ekspertais svarstė, kokį poveikį visuomenei ir pandemijos valdymui turėtų mokami koronaviruso testai darbuotojams. Su Sveikatos ekspertų tarybos nariais buvo aptartos Vyriausybės iniciatyva Seime priimtos Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisos, numatančios, kad periodiškai testuotis turintys nepasiskiepiję darbuotojai nuo gruodžio 1 dienos tai darytų savo lėšomis.

Lietuvos ekonomika toliau auga ir juda skirtinga kryptimi nei pandemija, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, tarp didžiausių iššūkių šalies ūkiui yra darbuotojų trūkumas, infliacija.  Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per devynis mėnesius, palyginti su atitinkamu 2020-ųjų laikotarpiu, augo 5,2 proc. iki 40,5 mlrd. eurų, pranešė Statistikos departamentas.  „Kol kas čia mes nematome kažkokių problemų, susijusių su dabartine pandemijos banga.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį įvykusiame posėdyje nepakeitė pagrindinių palūkanų normų ar pandemijos metu ekonomikai skatinti skirtos programos apimčių, plačiai paplitusiems tiekimo sutrikimams didinant infliaciją ir keliant grėsmę atsigavimui. Nors tiekimo grandinių sutrikimai didino kainas ir ribojo pramonės gamybą, ECB išlaikė savo palankią pinigų politiką, siekdamas paskatinti nuo COVID-19 sukeltos krizės nukentėjusios ekonomikos atkūrimą.

Statistikams paskelbus, jog metinė infliacija Lietuvoje spalį pasiekė 8,2 proc., ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad tai dar ne pabaiga. „Buvo galima tikėtis tokio šuolio ir, matyt, tai dar ne pabaiga, nes metų pabaigoje galime turėti ir dviženklią infliaciją“, – BNS sakė banko „Luminor“ ekonomistas. Anot, jo, infliacijos augimą skatina energetinių kainų šuolis bei žemas palyginamosios bazės efektas – pernai tokiu metu šalyje buvo fiksuojama defliacija.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pat metu pernai, augo 4-6 proc., prognozuoja BNS apklausti ekonomikos ekspertai.  Vienas iš šešių ekonomistų nurodė, jog BVP augo 4 proc., du – 4,5 proc., po vieną mano, jog ūkis augo 5 ir 6 procentais.  Anot ekspertų, augimą toliau skatino pramonės gamyba, eksportas ir vartojimas, tačiau BVP mažino prastesnis javų derlius bei stringanti inžinerinių statinių statyba.

Lietuva norėtų, kad Taivanas investuotų į jos aukštos pridėtinės vertės sektorių, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė. Pasak Aušrinės Armonaitės, Lietuva domisi ir eksportu į šį regioną.  „Lietuvai, žinoma, yra įdomios Taivano investicijos aukštųjų technologijų pramonės srityje, biotechnologijų srityje, finansinių technologijų srityje“, – Taivano delegacijos vizito Lietuvoje išvakarėse žurnalistams antradienį kalbėjo ministrė.

Vienas didžiausių Lietuvoje bankų „Swedbank“ Lietuvoje per devynis šių metų mėnesius uždirbo 64 mln. eurų grynojo pelno – 14 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai. Banko pranešime teigiama, jog pelno mažėjimui didžiausios įtakos turėjo mažėjusios pajamos ir padidėjusios išlaidos.  Bendrosios „Swedbank“ Lietuvoje pajamos šiemet sausį-rugsėjį siekė 178 mln. eurų – 4 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Išlaidos išaugo 10 proc. iki 96 mln. eurų. Išlaidų ir pajamų santykis siekė 54 proc.

Nuo visą pasaulį ir Lietuvą supurčiusios finansų krizės prabėgus trylikai metų ekonomistai vėl ima skambinti pavojaus varpais – esame įžengę į galintį sprogti ekonominį laikmetį. Paklausa yra, bet pasiūlos – ne. Besistantiems naujus namus tam tikrų prekių tenka laukti ištisus mėnesius, o specialistai įspėja, kad net kai kurių kalėdinių dovanų lietuviai iki švenčių gali taip ir nesulaukti. Plačiau apie šią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje rugsėjį buvo tarp didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje ir Estijoje infliacija rugsėjį siekė po 6,4 proc. ir buvo didžiausia ES. Tuo metu Latvijoje infliacija siekė 4,7 procento. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 3,6 proc., o vien euro zonoje – 3,4 procento.

Tūkstančio eurų priedas vien už tai, kad pasirašote darbo sutartį – jei prieš porą metų tai būtų sakinys iš fantastikos srities, dabar tai – realybė. Darbdaviai nebežino, kaip susirasti samdinių, tad kelia algas, siūlo nemokamas medicinos paslaugas, dirbti priima ir kalinius. O bedarbių šalyje tik daugėja, jų triskart daugiau nei laisvų darbo vietų, tačiau legaliai dirbti jie nė negalvoja.

Ant Seimo stalo jau nugulė kitų metų biudžetas. Jis didesnis nei buvo praėjusiais metais. Jei jo siekių įgyvendinti nepavyks ar susiklostys sudėtinga ekonominė situacija, Vyriausybė bus linkusi skolintis pinigus, o ne veržtis diržus.  Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ teigė, kad būtų skolinamasi iš Europos Sąjungos.

Vakcinavimo tempo spartinimas visame pasaulyje yra labai svarbus ne tik koronaviruso pandemijos suvaldymui, bet ir siekiant išspręsti pasaulio ekonomikai atsigavimui trukdančias kliūtis, ketvirtadienį pareiškė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Kristalina Georgieva. Finansų pareigūnai, susirinkę į metinį TVF posėdį, išreiškė nerimą dėl tiekimo grandinių trikdžių, dėl kurių kainos auga visame pasaulyje.

BNS pateikia svarbiausių trečiadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Valstybės biudžetas. Vyriausybė pritarė 2022 metų valstybės biudžeto projektui, toliau jis bus teikiamas Seimui. „Tai yra galimybių biudžetas, kuriame yra tam tikrų papildomų iššūkių susijusių su objektyviomis krizėmis, kurias turime“, – sako premjerė Ingrida Šimonytė.  Koronaviruso situacija. Lietuvoje nustatyti 2493 COVID-19 atvejai, mirė 17 žmonių, 2 tūkst. žmonių paskiepyti pirmąja doze.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama didinti finansų sektoriaus stabilumą, praneša Finansų ministerija.  Finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, patobulintas reglamentavimas sudarys sąlygas kredito įstaigoms išlaikyti stiprias kapitalo ir likvidumo pozicijas kartu išsaugant įstaigų konkurencingumą, ir prisidėti prie tvaraus ekonominės veiklos finansavimo.

Rinkos dalyviams reaguojant į pablogintas pasaulio ekonomikos ir naftos paklausos augimo prognozes, naftos kainos trečiadienį lėtai traukia žemyn. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) dieną anksčiau pasaulio ekonomikos augimo 2021 metais prognozę sumažino nuo 6 iki 5,9 procento. O Naftą eksportuojančių valstybių organizacija (OPEC) šiek tiek pablogino naftos paklausos augimo šiais metais prognozę, kuri buvo sumažinta nuo 5,96 mln. iki 5,8 mln. barelių per dieną.

Premjerė Ingrida Šimonytė 2022 metų biudžeto projektą vadina saugiu „galimybių biudžetu“, kuris leis Vyriausybei įgyventi ne vieną jos programos punktą. Pasak premjerės, be išlaidų socialinėms reikmėms ir švietimui, Vyriausybei buvo svarbiausia dviejų ekstremalių situacijų – pandemijos ir nelegalios migracijos – suvaldymas.  „Tai yra galimybių biudžetas, kuriame yra tam tikrų papildomų iššūkių, susijusių su objektyviomis krizėmis, kurias turime – ar tai kovido, ar tai migracijos krizė.

Vyriausybė trečiadienį pritarė valstybės ir savivaldybių bei „Sodros“ biudžetų projektams, kurie bus teikiami Seimui ir lems, kaip gyvensime 2022 metais, rašoma pranešime spaudai.

Pramonės augimas Lietuvoje rugpjūtį buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba Lietuvoje rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 15,4 procento. Sparčiau ji augo tik Belgijoje (29,9 proc.) ir Airijoje (22,1 proc.). Visoje ES ji augo 5,3 proc., rodo Eurostato duomenys. Latvijoje per metus pramonė augo 3,8 proc., o Estijoje – 4,4 procento.  Per mėnesį – rugpjūtį, palyginti su liepa – pramonė Lietuvoje padidėjo 2,9 proc.