ecb

Graikija įstrigo uždarame nemokumo, žemo konkurencingumo lygio ir vis gilėjančios depresijos rate, „Financial Times“ tinklaraštyje rašo ekonomistas Nourielis Roubini. Apsunkinta žiaurių fiskalinio griežtinimo priemonių, Graikija dabar artėja prie 200 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) skolos lygio. Norėdama pabėgti iš šio uždaro rato, Graikija privalo pradėti tvarkingą ir organizuotą bankrotą, savanoriškai pasitraukti iš euro zonos ir grįžti prie drachmos.

Pirmadienį pasaulio centrinių bankų atstovai pareiškė, kad nors pasaulio ekonomikos augimas lėtėja, jie nemano, kad jai gresia nauja krizė, tačiau yra pasirengę padėti bankams, jeigu to prireiks, praneša „Associated Press“. „Mes matome, kad pasaulio ekonomikos augimas lėtėja, tačiau tikrai nemanome, kad gresia nauja recesija“, – centrinių bankų atstovų susitikimo metu sakė Europos centrinio banko (ECB) prezidentas Jeanas Claude'as Trichet.

Europos centrinio banko (ECB) vyriausiasis ekonomistas Juergenas Starkas atsistatydina iš pareigų, informuoja BBC. J. Starkas apie atsistatydinimą pranešė kaip tik tada, kai pasklido gandai apie banke įsivyravusius nesutarimus dėl vykdomos obligacijų išpirkimo programos. Pranešama, kad J. Starkas buvo vienas iš keturių ECB valdybos narių, balsavusių prieš skandalingą praėjusio mėnesio sprendimą atgaivinti obligacijų išpirkimo iš įsiskolinusių euro zonos narių programą.

Tarptautinis atsiskaitymų bankas (angl. Bank for International Settlements, BIS), kartais vadinamas centrinių bankų centriniu banku, paragino bankus pradėti didinti rekordiškai žemas bazines palūkanų normas ir tai daryti greičiau nei praeityje. Banko apžvalgoje teigiama, kad norint suvaldyti infliaciją ir sumažinti finansinio nestabilumo riziką, reikia griežtesnės pasaulinės pinigų politikos: „Centriniai bankai turi būti pasirengę padidinti palūkanų normas greičiau nei praeityje.

Europos centrinio banko (ECB) valdytojų tarybos narys pareiškė manąs, kad kitą savaitę bankas gali griežčiau kalbėti apie infliaciją. Bankas vis labiau nerimauja, kad augančios energijos ir maisto produktų kainos pakels atlyginimus ir dar labiau paspartins infliaciją. Pastaruoju metu rinką įtakoja ir suirutė kai kuriuose pasaulio regionuose.

Airijos centrinio banko vadovas Patrickas Honohanas, kalbėdamas per valstybinę radijo stotį RTE, neatmetė galimybės, kad šalis paprašys Europos Komisijos, Europos centrinio banko (ECB) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) suteikti jai iš fondo nenumatytiems atvejams stambią paskolą, siekiančią "kelias dešimtis milijardų eurų". P. Honohanas tikisi, kad "paskola bus suteikta ir panaudota, esant būtinybei", pažymi "Bloomberg". Metinės paskolos palūkanos gali siekti maždaug 5 proc.

Europos Centrinis Bankas (ECB)ketvirtadienį vėl paliko galioti rekordiškai žemą – 1 proc. – bazinę palūkanų normą, galiojančią jau beveik pusantrų metų. Anot „The Financial Times“, toks plačiai nuspėtas žingsnis atspindi netikrumą dėl ekonomikos atsigavimo stiprumo ir tokių euro zonos šalių kaip Ispanija, Airija ir Graikija pažeidžiamumo. Šiose šalyse kapitalo iš ECB poreikis pastaruoju metu buvo stipriausiais.

Europos Centrinis bankas (ECB) padidino spaudimą vyriausybėms laikytis griežtesnių biudžeto planavimo taisyklių, praneša CNBC. ECB prezidentas Jeanas-Claude'as Trichetas pareiškė, kad vyriausybės privalo sustiprinti vartotojų ir investuotojų pasitikėjimą imdamosi tvirtos fiskalinės politikos ir įrodyti, kad euro zonos ekonomikos atsigavimas tebesitęsia. ECB ragina pradėti naują skatinimo ir sankcijų sistemą ir taip užtikrinti fiskalinių taisyklių laikymąsi 16 euro zonos valstybių.

Europos centrinio banko (ECB) sprendimas pirkti vyriausybių obligacijas antrinėse rinkose turėtų sustabdyti spekuliantus, tačiau tai gali nusmukdyti eurą daugiau nei 10 proc., teigia prekiautojai ir ekonomistai. Euro zonos centriniai bankai jau pradėjo pirkti Graikijos, Portugalijos, Airijos ir Ispanijos obligacijas. Analitikas Stefanas Schneideris teigia, kad ECB, siekdamas atkurti investuotojų pasitikėjimą, vyriausybių obligacijas turės pirkti dar ilgą laikotarpį.

Europos centrinio banko prezidentas Jeanas-Claudas Trichet paragino Graikiją nutraukti bendravimą su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) ir, siekiant sumažinti rekordinį biudžeto deficitą, bendradarbiauti su Europos sąjungininkais. Protestuotojams apgulus Graikijos finansų ministeriją, siekiant atšaukti mokesčių didinimą ir išlaidų karpymą, kuriais būtų galima sutaupyti 4,8 mlrd. eurų, šalies vyriausybė pareiškė, kad Europos paramos nebuvimas gali perduoti šalį į TVF rankas.

Praėjęs penktadienis pasaulinėje valiutų rinkoje buvo nerami diena. Sulaukti JAV darbo vietų skaičiaus pokyčių duomenys patvirtino savo svarbą ir įtaką finansų rinkai. Prekyba buvo labai permaininga. Visgi vėliau JAV doleris turėjo pripažinti kitų valiutų pranašumą. Paskelbtas gruodžio mėn. JAV darbo vietų skaičiaus pokytis (-85 tūkst.) nuvylė rinkos dalyvius, kurių didesnė dauguma prognozavo darbo vietų skaičiaus augimą.

Pirmadienį pasaulinėje valiutų rinkoje JAV doleris brango pagrindinių valiutų atžvilgiu, nepaisant sąlygiškai nelikvidžios rinkos bei naujienų iš JAV stokos. Šiandien tiek iš Europos, tiek iš JAV bus sulaukta keleto svarbių ekonominių rodiklių. Europos ir JAV akcijų rinkos indeksai vakar palypėjo aukštyn (FTSE +1.87%, Dow Jones  +0.83%, S&P500 +1.05%). Nors dar iki švenčių liko kelios dienos, tačiau ko gero tai yra preliudija į taip vadinamą „Santa Claus“ ralį.