ecb

Nors vartotojų kainos euro zonoje sparčiai kyla, Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde atmetė profsąjungos raginimus susieti euro zonos centrinio banko darbuotojų darbo užmokestį su infliacija. Darbuotojų atlyginimų indeksavimas pagal infliaciją „nėra pageidautinas ir to neketinama daryti“, parašė Ch. Lagarde gegužės 5 dieną darbuotojams išsiųstame tarnybiniame pranešime, su kuriuo pavyko susipažinti naujienų agentūrai AFP.

Gyventojų pirminis šokas prasidėjus karui Ukrainoje jau praėjo. Tačiau puolimas prieš ukrainiečius tęsiasi ir sankcijų sąrašas Rusijai bei Baltarusijai toliau ilgėja. Ekonomistai įspėja, kad dėl sparčiai augančios infliacijos vis daugiau centrinių bankų skubina skatinamosios pinigų politikos atitraukimą, o iš Europos centrinis bankas (ECB) netrukus gali didinti bazines palūkanų normas, dėl ko pinigines labiau patuštinti turės daugelis gyventojų.

Euro zonai ir visai Europos Sąjungai (ES) kovojant su Rusijos invazijos į Ukrainą paskatinta sparčiai kylančia infliacija, Suomijos centrinio banko vadovas Olli Rehnas pirmadienį pareiškė, kad Europos Centriniam Bankui (ECB) savo bazinę palūkanų normą reikėtų padidinti jau liepą. ECB ilgą laiką nekeičia palūkanų normų, kurios jau nemažai metų yra istoriškai žemos, taip siekdamas paremti silpną Europos ekonomiką.

Europos Centrinio Banko (ECB) aukšto rango pareigūnas paragino pasauliniu mastu reguliuoti kriptovaliutas, paaiškindamas, kad šių virtualių aktyvų vertė dabar yra didesnė nei rizikingų hipotekos paskolų 2007-aisias, dėl kurių tuomet kilo pasaulinė finansų krizė, ir turi burbulo požymių.

Bazinių palūkanų euro zonoje didinimas nesumažins energijos išteklių kainų, kurios yra pagrindinė didelės infliacijos priežastis, pareiškė Europos centrinio banko vadovei Christine Lagarde. Ji pripažino, kad ECB patiria spaudimą didinti palūkanų normas. „Infliacija Europoje šiuo metu yra labai didelė. 50 proc. jos susiję su energijos išteklių kainomis“, o Rusijos karas Ukrainoje „smarkiai kilstelėjo šias kainas“, interviu JAV televizijai CBS sakė Ch. Lagarde.

Europos Centrinis Bankas (ECB) greičiausiai nutrauks savo kiekybinio skatinimo programą trečiojo ketvirčio pradžioje, ketvirtadienį pareiškė banko viceprezidentas Luisas de Guindosas, o tai atvers kelią šiuo metu rekordiškai mažų palūkanų normų didinimui.

Europos centriniam bankui ketvirtadienį palikus nepakeistas palūkanų normas, Lietuvos banko vadovas neatmeta, kad ECB šiemet po 11 metų pertraukos gali pradėti jas didinti. Tačiau Gediminas Šimkus pabrėžia, kad tai priklausys ir nuo infliacijos, ir nuo karo Ukrainoje poveikio Europos ekonomikai.   „Toks sprendimas priklausys ir nuo infliacijos duomenų, ir jos persimetimo į platesnį kainų augimą (...) Turime dramblį kambaryje – karą Ukrainoje.

Euro kursas ketvirtadienį nukrito iki žemiausio lygio per dvejus metus, kai Europos Centrinis Bankas (ECB) nepateikė aiškių užuominų, kada jis padidins palūkanų normas sparčiai didėjančios infliacijos akivaizdoje. Bendros valiutos kurso smukimas paskatino Europos indeksus, o Volstryte akcijos vėl pradėjo pigti, nerimaujant dėl ​​griežtėjančios pinigų politikos JAV.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį nepakeitė istoriškai mažų palūkanų normų ir patvirtino planus spartinti kiekybinės skatinamosios programos užbaigimą, pinigų politikos formuotojams vertinant rekordinę infliaciją ir karo Ukrainoje bloginamas ekonomikos perspektyvas. Antrą kartą nuo karo Ukrainoje pradžios posėdžiavusi banko 25 narių Valdančioji taryba toliau laikysis plano, numatančio, kad obligacijų pirkimo schema „turėtų“ būti užbaigta trečiąjį šių metų ketvirtį.

Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard) ketvirtadienį, likus savaitei iki euro zonos centrinio banko posėdžio, pranešė, kad jai diagnozuota koronavirusinė infekcija. „Šįryt man testu buvo patvirtinta COVID-19. Esu pasiskiepijusi, įskaitant ir sustiprinamąją dozę, ir, laimei, mano simptomai yra palyginti lengvi“, – parašė tviteryje 66 metų Ch. Lagarde. „Kol visiškai pasveiksiu, dirbsiu iš namų Frankfurte. Poveikio ECB veiklai tai neturės.

Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde pareiškė, jog šiuo metu jokie duomenys nerodo, kad Europą apima stagfliacija – didelės infliacijos, menko, jokio ekonomikos augimo ar nuosmukio bei aukšto nedarbo lygio derinys. Kipro sostinėje vykusioje konferencijoje Ch. Lagarde kalbėjo, kad šiuo metu „neturime dviejų elementų, kurie būdingi  stagfliacijai“ – užsitęsusio nuosmukio ir nuolat augančios infliacijos. Ch.

Europos Centrinis Bankas neturi aiškaus sprendimo dėl bazinių palūkanų normų peržiūrėjimo – daug kas priklausys nuo karo Ukrainoje ir su juo susijusių veiksnių, sako Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.  „Kol kas nėra sprendimo, tai gali ir būti ir šiais metais, ir kitais – viskas priklausys nuo situacijos“, – pirmadienį žurnalistams sakė G. Šimkus.

Europos Centrinis Bankas (ECB) nuo trečiadienio iki atskiro pranešimo nebeskelbs euro ir Rusijos rublio santykio. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad dėl situacijos finansų rinkose ECB nebegali nustatyti objektyvaus šių valiutų rinkos santykio. Rublio ir euro santykio taip pat nebeskelbs Lietuvos bankas.

Lietuvos banko (LB) vadovas abejoja, ar Europos Centrinis Bankas (ECB) šiais metais padidins bazinę palūkanų normą. Gediminas Šimkus sako, kad greitais sprendimais galima pakenkti euro zonos augimui  ateityje. „Eidami per greitai, nekantriai dabar galime pritrenkti euro zonos augimą ateityje. Iš Lietuvos perspektyvos tai tikrai būtų labai blogai, nes euro zona yra pagrindinė mūsų prekybos partnerė.

Europos Centrinis Bankas (ECB) šių metų pabaigoje ir kitąmet galėtų padidinti bazinę palūkanų normą, mano kai kurie BNS kalbinti ekonomistai. Kiti teigia abejojantys, jog ECB ją didins, arba tai darys tik simboliškai.  Jų teigimu, nesant didelių ekonomikos sukrėtimų, didesnė bazinė palūkanų norma, o kartu ir  Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma ryškaus poveikio gyventojų paskoloms ar indėliams neturėtų.  Palūkanų norma – ne didesnė nei 1 proc.

Europos Centrinis Bankas (ECB) skirs laiko ir įvertins naujausius duomenis prieš nuspręsdamas spartinti pinigų politikos griežtinimo tempą, pirmadienį pareiškė banko pirmininkė Christine Lagarde, tarp analitikų kilus įnirtingų spėlionių, kad bankas gali padidinti palūkanų normas greičiau, nei manyta anksčiau. „Šiuo metu nėra reikalo skubėti daryti išankstinių išvadų“, – Europos Parlamento komitetui teigė Ch.

Europos Sąjungoje (ES) infliacijai pasiekus istorines aukštumas, o Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį nepakeitus rekordiškai žemų palūkanų normų, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, jog infliacija euro zonoje turėtų sumažėti kiek vėliau nei prognozuota – 2023-2024 metais.  Pasak jo, už ES monetarinę politiką atsakingas ECB sprendimą priėmė, atsižvelgdamas į informaciją, kuri neleidžia kalbėti apie esminius neigiamus kainų pokyčius.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį nepakeitė rekordiškai žemų palūkanų normų ir savo laipsniško skatinimo programos mažinimo kurso, nepaisydamas didėjančio spaudimo kovoti su sparčiai augančia infliacija euro zonoje. Kaip ir tikėtasi, ECB išlaikė 0 proc. siekiančią pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normą bei 0,25 proc. palūkanų normą, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe.  Palūkanų norma, naudojantis indėlių galimybe, išlieka minus 0,5 procento.

„Labai mažai tikėtina“, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) padidins palūkanų normas 2022 metais, trečiadienį pareiškė banko vadovė Christine Lagarde, vyraujant spaudimui centriniams bankininkams reaguoti į kylančias kainas. „Nepaisant dabartinio infliacijos šuolio, vidutinės trukmės infliacijos perspektyvos išlieka santūrios“, – teigė Lisabonoje kalbą pasakiusi Ch. Lagarde.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį nusprendė šiek tiek sumažinti specialiosios pandeminės vertybinių popierių pirkimo programos (angl. Pandemic Emergency Purchase Programme, arba PEPP) apimtis, atsižvelgdamas į stiprėjantį ekonomikos atsigavimą, tačiau nepakeitė pagrindinių palūkanų normų. Frankfurte įsikūręs skolintojas išlaikė 0 proc. siekiančią pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normą bei 0,25 proc. palūkanų normą, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe.

Nors Europos centrinio banko (ECB) vadovės Christine Lagarde vadovavimas ir pasižymi vieningumu, jam trūksta aiškumo. Pirmieji Ch. Lagarde kaip ECB vadovės pasiekimai parodė, kad ji puikiai moka paslėpti problemas, praneša „politico.eu“. Artėjant antriesiems jos kadencijos metams, Ch. Lagarde anksčiau, nei buvo planuota, atliko nuodugnų pačios įtakingiausios finansų įstaigos Europoje patikrinimą.

Prancūzė Christine Lagard, kuri vadovauja Europos centriniam bankui (ECB), žengė netikėtą žingsnį – birželio 4 dieną paskelbė, kad ECB didina obligacijų supirkimo (pinigų spausdinimo) programą papildomais 600 mlrd. eurų, ši programa išplečiama iki 1,35 trilijono eurų ir veiks mažiausiai iki 2021 birželio. Analitikai tikėjosi programos padidinimo 500 mlrd. eurų, tad paskelbtas skaičius 20 proc. didesnis nei tikėtasi.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko Vito Vasiliausko atlyginimą sumažinti užsimojusiems Seimo nariams teks nusivilti. Europos centrinis bankas (ECB) nurodė, kad LB valdybos narių atlyginimai kadencijos metu negali būti keičiami. Be to, bet kokius jų pokyčius būtina iš anksto derinti su ECB, rašo portalas 15min.lt.

Finansų rinkoms fiksuojant vis žemesnius lygius ir baiminantis dėl galimos skolų krizės Europos sąjungoje, kurios tikėtinas epicentras yra Italijoje, pasijautė Europos centrinio banko (ECB) stipri ranka. Praėjusią savaitę Italijos 10 metų obligacijų pajamingumas šovė nuo 1 iki kone 3 proc., o ECB paskelbus apie papildomą „pinigų spausdinimo“ programą – krito ir pirmadienį tesiekė 1,61 proc.

Europos Centriniam Bankui (ECB) trečiadienį suteikus specializuoto banko licenciją Norvegijos kapitalo bendrovei „Fjord Bank“, veiklą Lietuvoje jis žada pradėti kitų metų pavasarį. „Fjord Bank“ vadovo Veiko Kandlos teigimu, bankas sieks pritraukti klientų, piniginius reikalus įpratusių tvarkyti internetu.

Europarlamentarai antradienį pritarė siūlymui skirti Christine Lagarde naująja Europos Centrinio Banko (ECB) vadove. Už tokį sprendimą balsavo 394 Europos Parlamento (EP) nariai, prieš buvo 206, o susilaikė 49.   EP pateikia rekomendaciją dėl ECB vadovo skyrimo, o galutinį sprendimą priims Europos Vadovų Taryba spalio 17-18 d. Briuselyje. Aštuonerių metų kadenciją C. Lagarde, iki šiol vadovavusi Tarptautiniam valiutos fondui, turėtų pradėti nuo lapkričio.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį vykusiame posėdyje nusprendė dar labiau sumažinti palūkanų normą, naudojantis indėlių galimybe, bei atnaujinti kelių milijardų eurų vertės kiekybinę palengvinimo programą, kad paskatintų lėtėjantį ekonomikos augimą.

Euro zonos bankai skelbėsi balandžio-birželio mėnesiais siūlę įmonėms ir namų ūkiams geresnes paskolų ir jų grąžinimo sąlygas, rodo antradienį paskelbti ketvirtinės Europos Centrinio Banko (ECB) apklausos rezultatai. Apklausti 149 euro zonos bankai teigė per antrąjį šių metų ketvirtį palengvinę kreditavimo standartus – kriterijus, kuriais remiantis bankai nusprendžia, ar skolinti pinigus įmonėms bei namų ūkiams.

Komerciniai bankai į galimą Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimą didinti palūkanų normas sureaguotų per 3-6 mėnesius, sako Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. Anot jo, jau ir dabar Lietuvoje bankai pradeda žvelgti į augsiančių palūkanų galimybę. „Aš manau, kad rinkos pradės įsiskaičiuoti ir anksčiau tą palūkanų didinimą. Kalbant apie Lietuvą, aš manau, kad procesas jau po truputį yra prasidėjęs. Palūkanų pokyčiai jau yra“, – žurnalistams pirmadienį kalbėjo V. Vasiliauskas.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį diskutuos, ar vėliau šiais metais užbaigti masinę obligacijų supirkimo programą. Naujienų agentūra AFP pateikia penkis dalykus, kuriuos reikia žinoti apie vadinamąjį kiekybinį skatinimą ir tai, kodėl šis sprendimas yra svarbus euro zonai. Kada programa buvo pradėta? ECB prezidentas Mario Draghi 2015 metų sausį paskelbė, kad euro zonos ekonomiką prižiūrintis bankas imsis intervencijos į finansų rinkas pradėdamas masinį obligacijų supirkimą.

Lietuvos infliacija šiuo metu nekelia nerimo Europos Centriniam Bankui (ECB), nes kainų augimas yra lengvai paaiškinimas, tvirtina Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. „Infliacija yra labai aiškiai paaiškinima. Darbo užmokestis daro įtaką kainoms. Bazės efektas – naftos ir maisto kainos. Galiausiai mūsų grynai nacionalinis aspektas – mokesčiai, vienkartinis veiksnys, kuris padarė Lietuvą čempionais net ir kaimynų atžvilgiu“, – penktadienį žurnalistams kalbėjo V. Vasiliauskas.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį praneš gerokai mažinantis savo vykdomos kiekybinio švelninimo programos apimtis, prognozuoja analitikai. Tai bus pirmas žingsnis atpratinant euro zoną nuo „vaistų“, kurių jai duodama nuo finansų krizės laikų. Regiono ekonomika atsigauna, o nedarbas mažėja. Todėl ECB yra įsitikinęs, kad euro zona jau gali tvirtai stovėti ant abiejų kojų. Visgi nerimą dar kelia tai, kodėl infliacija niekaip neauga iki tikslinio lygio.

SEB banko makroekonomikos apžvalgoje vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda paskelbė, kad Lietuvos ekonomikos augimo prognozės didinamos, naftos kainos nors ir kyla, bet kol kas lietuvių smarkiai nepaveikia, o krizė gali ateiti iš centrinių bankų. Kalbėdamas apie Baltijos šalis ekonomistas sako, kad Estijos ekonomika nors ir augo daugiau, tai dar nėra stiprus išsiveržimas, tad situacija visose trijose šalyse ganėtinai panaši.

Ypatingai lauktas Europos centrinio banko (ECB) susitikimas, kuris nuo vasaros pradžios įkvėpė daugybę spekuliacijų ir spėliojimų, kas bus toliau su finansų rinkomis, vėl nieko nedavė. Sprendimų ir informacijos apie dėliojamus planus stoka tik dar labiau įaudrino investuotojus ir spekuliantus, o tai nulėmė ir taip brangaus euro kilimą kitų valiutų atžvilgiu. ECB susimoka už neveiksnumą Per ECB vadovo Mario Draghi kalbą euras JAV dolerio atžvilgiu pakilo daugiau nei 1 proc.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklio augimas vienam žmogui per pastaruosius 16 metų viršijo prognozes, o tam didelės įtakos turėjo gerėjantis valstybės institucijų darbas, rodo Europos Centrinio Banko (ECB) apžvalga. „Baltijos šalių konvergencija, žiūrint iš ilgalaikės perspektyvos, yra nuostabi.

Europos Centrinio Banko (ECB) vyriausiasis ekonomistas teigia, kad, euro zonoje įgyvendinant pinigų politiką, būtina elgtis kantriai ir nuosekliai, nes grynoji infliacija tebėra nepakankamai aktyvi, o jos augimo prognozės pagrįstos prielaida, kad ir toliau bus taikoma skatinamoji pinigų politika.

Pastaruosius trejus metus gyvename itin žemų palūkanų normų aplinkoje. Tam įtakos turi ir Europos centrinio banko (ECB) politika – nustatytos nulinės bazinės palūkanos bei didelės apimties pinigų pasiūlos didinimas. Vis tik daugėja ženklų, kad neigiamų ir nulinių palūkanų era artėja prie pabaigos. Pagrindinis ECB tikslas yra užtikrinti kainų stabilumą, tai yra, pasiekti, kad metinė infliacija būtų artima 2 proc.

Atlyginimų augimas, žemos palūkanų normas, nemenkos nuomos kainos – visa tai skatino gyventojus vis dažniau pagalvoti apie nuosavą būstą. Nemaža dalis susiklosčiusia padėtimi pasinaudojo, praeitais metais buvo fiksuojami rekordiniai būstų įsigijimai. Tačiau pranašauja, kad mažoms palūkanoms ateina galas. Europos centrinis bankas (ECB) dar praeitais metais prabilo, kad kiekybinio skatinimo programai ateina galas.

Spaudos konferencijoje, vykusioje po ECB sprendimo nekeisti pinigų politikos parametrų, Mario Draghi teigė, jog krizės tikimybė euro zonoje sumažėjo. Tokia ECB prezidento retorika paskatino palūkanų šoktelėjimą ir euro brangimą. Vis dėlto, Draghi taip pat pasakė, jog dėl pabrangusios energijos išaugusi infliacija nėra pakankama priežastis svarstyti apie dabartinio pinigų politikos skatinimo mažinimą.

Bene laukiamiausias antradienio įvykis – Jungtinės Karalystės ministrės pirmininkės Theresos May kalba, kurioje ji turėtų išdėstyti naujausius su šalies pasitraukimu iš ES susijusius planus bei taip įnešti aiškumo į susidariusią situaciją. Ją pastaruoju metu smarkiai kaitino atsinaujinusios kalbos apie galimą kietąjį „Brexit“ variantą. Tačiau galimas ateities scenarijus turi ir kitų linijų.

JAV Federalinė rezervų sistema (FED) jau kurį laiką kelia bazinę palūkanų normą. Tuo tarpu Europos centrinis bankas (ECB) laikosi kiekybinio skatinimo programos ir palaiko palūkanas rekordinėse žemumose. Naujienų portalas tv3.lt domisi, ar palūkanų didinimas JAV užbaigs ir europiečių pigaus skolinimosi laimę? Jungtinių Valstijų centrinio banko funkcijas atliekanti Federalinio rezervo paskutinį kartą padidino bazinę palūkanų normą iki 0,5–0,75 proc.

Europos Centrinio Banko (ECB) įgyvendinama turto pirkimo programa, dar vadinama kiekybiniu skatinimu, vieną dieną turės būti užbaigta ir tos dienos negalima pernelyg ilgai atidėlioti, interviu olandų dienraščiui NRC pareiškė ECB valdančiosios tarybos narys Klaasas Knotas. „Ar tai nutiks 2018 metais? Neturiu krištolinio rutulio“, – pridūrė jis.

Pastaruoju metu naujienų nešykšti nei didieji centriniai bankai JAV ir euro zonoje, nei OPEC ir kitos naftą išgaunančios šalys. Europos centrinis bankas (ECB) praeitą ketvirtadienį nutarė pratęsti kiekybinio skatinimo programą, iš JAV Federalinės rezervų sistemos (FED) artimiausiu metu tikimasi bazinės palūkanų normos padidinimo.

Lėtas ekonomikos augimas ne tik paveikia verslininkų lūkesčius, bet ir gyventojų: lėčiau auga atlyginimai, iškyla šešėlinės ekonomikos grėsmių. Europos centrinis bankas (ECB) bandė išjudinti ekonomiką skatindami vartojimą – nustatė rekordiškai žemas palūkanų normas. Tačiau šiai strategijai nepasiteisinus, žvilgsniai krypsta į pačių šalių valdžias. ECB vadovas Mario Draghi ketvirtadienį pranešė, kad bazinių palūkanų norma išlieka žemumose – 0 proc.

Centriniai bankai, „Brexit“ ir nafta – taip galima glaustai pavadinti šios savaitės susidomėjimo sritis finansų rinkose. Kad ir kiek kalbėtume apie reikalingą kompleksinį požiūrį į makroekonomikos plėtrą, kad ir kiek šauktumėmės struktūrinių reformų, fiskalinio skatinimo priemonių, galų gale finansinės emocijos, o iš jų – ir kasdieniniai rinkų svyravimai susiveda į tai, kas ką pasakė.

Besitęsiantis žemų palūkanų rojus skatina nekilnojamojo turto (NT) įsigijimą, tačiau gali būti, kad jau greitai Europos centrinis bankas (ECB) pakeis savo nuomonę ir nutrauks vartojimo skatinimo programą. Mat užsitęsusios žemos palūkanos ne tik neigiamai veikia pensijų fondus, bet ir gali sukurti naujus NT burbulus. „Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pristatė ekonominę prognozę, kurioje teigiama, kad jau 2018 metais ECB pakeis kryptį ir pakels palūkanas iki 0,25 proc.

Valstybės skolos didinimas retai yra populiarus ir išmanus planas. Tačiau šiuo metu Lietuva yra unikalioje situacijoje, kurioje gali turėti nemažai tiesioginės ir netiesioginės naudos valstybės skolą padidindama beveik 50 procentų. Prisiminkime 2009-uosius metus. Lietuva buvo labai nepavydėtinoje situacijoje. Su trenksmu sprogo beveik penkmetį trukęs neracionalių lūkesčių, pajamomis nepagrįsto išlaidavimo, kreditavimo ir nekilnojamo turto burbulas.

Vasara įsivyravo ir finansų rinkose. Regis, šiomis dienomis jas labiau jaudina „Pokemon Go“ užkratas, nuo liepos pradžios 120 proc. pasiekęs „Nintendo“ akcijų kainos šuolis ir kitų žaidimų gamintojų akcijų populiarumo bumas, o ne tarptautinės politikos pokyčiai ar ekonominės prognozės. Išties stebėtina, tačiau praėjusios savaitės tragedija Nicoje ir savaitgalį naujienų puslapius sudrebinęs neįvykęs pučas Turkijoje, finansų rinkoms nepadarė didesnio įspūdžio.

Europos Centrinis Bankas (ECB) penktadienį pranešė esąs pasirengęs papildomai didinti likvidumą finansų rinkose, jeigu to prireiktų po to, kai britai nubalsavo už šalies išstojimą iš Europos Sąjungos. „Po Jungtinės Karalystės referendumo rezultatų ECB akylai stebi padėtį finansų rinkose ir glaudžiai bendradarbiauja su kitais centriniais bankais, – teigiama banko pranešime. – ECB yra pasirengęs papildomai didinti likvidumą, jeigu to prireiktų, eurais ir kita valiuta.