ecb

Euro zonos krizės epicentro vaidmenį valstybės periminėja viena iš kitos tarsi karštą bulvę. Pastaruoju metu rinkos sunerimo dėl Ispanijos ekonomikos sveikatos, rašo BBC. Ispanijos 10 metų skolinimosi kaina išaugo iki 6 proc. Tuo tarpu Vokietija tokiam pačiam laikotarpiui skolinasi mokėdama vos 1,75 proc. palūkanų normą. Visgi Ispanijos bėda yra ne skolinimosi kaina, o ligota ekonomikos būklė.

Pasaulio žiniasklaidoje viena labiausiai eskaluojamų ekonominių ir finansinių temų yra Europos skolų krizė (ESK). Šios temos epicentre – Graikija. Visi jau žinome, jog Graikijos pagrindinė bėda yra didelės skolos ir nesugebėjimas įvesti reikalingas reformas. Kartais net pasigirsta balsų, siūlančių Lietuvai Heleninės Respublikos likimą, jei nebus imtasi atitinkamų veiksmų.

Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghis įspėjo, kad euro zonoje išlieka rizika, jog ekonomikos būklė blogės, praneša BBC. Trečiadienį ECB paliko galioti 1,0 proc. bazinę palūkanų normą. Kalbėdamas spaudos konferencijoje M. Draghis sakė, kad ši rizika yra susijusi su atsinaujinusia įtampa euro zonos skolų rinkose. „Remiantis tyrimais, pirmaisiais 2012 m. mėnesiais ekonomikos augimas stabilizavosi žemame lygyje, o metų eigoje tikimasi nedidelio atsigavimo aktyvumo.

inPaskutiniu metu pasirodė įvairių euro zonos makroekonominių duomenų – BVP, verslo pasitikėjimo indeksai, mažmeninės prekybos rodikliai, kurie nebuvo itin džiuginantys, tačiau ir ne tokie silpni, kad Europos centrinis bankas (ECB) vėl ryžtųsi nurėžti bazinę palūkanų normą. ECB balandžio 4 d. vykusiame posėdyje paliko galioti 1 procento bazinę palūkanų normą, kaip ir prognozavo „Danske Markets“ analitikai.

Euro zonos skolų krizė tęsiasi jau daugiau nei du metus. Nors pastarieji Europos politikų ir institucijų priimti sprendimai leidžia tikėtis, kad blogiausia jau praeityje, šios krizės pasekmės bus jaučiamos ne vienerius metus.

Jeigu referendume nepritartų Europos Sąjungos (ES) fiskalinės drausmės sutarčiai, Airija prarastų įtaką Europoje, teigia buvęs Europos centrinio banko (ECB) vykdomosios tarybos narys Lorenzo Bini Smaghi. „Jeigu šalis nepritars sutarčiai, ji praras įtaką sprendžiant Europos reikalus. Šalis negali pasisakyti už sutartį, tada vykti namo ir nuspręsti neigiamai.

Diskutuojama, kokią įtaką eurui turės Europos Centrinio Banko (ECB) likvidumo didinimo operacijos (angl. LTRO). Nemaža dalis rinkos dalyvių mano, kad tai negrįžtamai susilpnins eurą, ir ECB sprendimai jau yra prilyginami JAV ir Didžiosios Britanijos centrinių bankų vykdytiems kiekybinio skatinimo sprendimams (angl. quantitative easing), po kurių šių šalių valiutos ženkliai susilpnėjo prieš kitas pagrindines pasaulio valiutas.

Europos centrinis bankas (ECB) antradienį laikinai uždraudė priimti Graikijos obligacijas kaip užstatą teikdamas paskolas komerciniams bankams. Kaip žinoma, ECB rinkoje pats superka finansinių sunkumų turinčių euro zonos šalių vyriausybių išleistas obligacijas ir jas priima kaip užstatą, skolindamas pinigus tų šalių komerciniams bankams.

Dabar euro zona investuotojams yra saugesnė vieta nei buvo vos prieš keletą mėnesių, po Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimo sakė Europos centrinio banko (ECB) vadovas Marijus Dragis (Mario Draghi), informuoja AFP. Anot jo, daugybė susitikimo dalyvių pažymėjo, jog situacija euro zonoje labai pasikeitė po paskutinio susitikimo lapkritį. „Paskutinis praėjusių metų ketvirtis buvo labai silpnas.

Europa ir toliau laikosi įsikibusi į Graikiją, tačiau pastaroji ir toliau tolsta nuo euro. Šalies nenoras nusileisti gali paskatinti pagalbą teikti geranoriškesnėms valstybėms, praneša „Newsru“. Graikijos vyriausybei reikia tuo pačiu metu susitarti su kreditoriais dėl skolos nurašymo, su partijomis dėl naujos taupymo programos palaikymo ir su įtūžusiai gyventojais, kurie vėl streikuoja ir mitinguoja.

ECB išmainys Graikijos valstybės obligacijas į EFSF obligacijasFrankfurtas, vasario 8 d. (ELTA). Europos centrinis bankas (ECB) sutiko išmainyti Graikijos valstybines obligacijos į Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) obligacijas, rašo laikraštis „The Wall Street Journal“, remdamasis šaltiniais. Kartu pažymima, kad mainai gali įvykti tik tuo atveju, jeigu bus sėkmingai užbaigtos Graikijos ir kreditorių derybos dėl skolos restruktūrizavimo.

Lietuvos statistikos departamentas ketvirtadienį praneš gruodžio mėnesio prekybos balanso duomenis. Kiek daugiau statistinių rodiklių skelbs Estija ir Latvija, kur paaiškės IV ketvirčio BVP ir sausio mėnesio infliacijos rodikliai. Prognozuojama, kad ūkio augimo tempai paskutinį 2011 m. ketvirtį šiose šalyse, kaip ir Lietuvoje, krito po įspūdingos metų pradžios. Estijoje augimas galėjo sumažėti iki 4,4 proc., o Latvijoje iki 3,7 proc.

Naujos patikimos apklausos rezultatai atskleidė, kad euro zonos bankai rodo vis mažiau noro skolinti, o vartotojai nenoriai skolinasi, rašo „EUobserver“. Per pastarąsias šešias savaites Europos centrinis bankas (ECB) apklausė 124 euro zonos bankų atstovus, atsakingus už paskolų teikimą. Apklausos rezultatai atskleidė, kad „smarkiai išaugo“ baimės lygis tiek tarp skolintųjų, tiek tarp besiskolinančiųjų. Dėl šios paskolų mini krizės Europai šiemet bus sunkiau išvengti recesijos.

Euro zonos bankai prašys du kartus padidinti paramą, kurią skiria Europos centrinis bankas (ECB). Apie tai rašo „The Financial Times“,remdamasis bankų atstovais. aip rašo laikraštis, jei ECB sutiks su bankų prašymais, 2012 m. vasarį parama finansinėms įstaigoms gali padidėti iki trilijono eurų. Kai kurie stambiausių Europos bankų vadovai, nepanorę skelbti savo pavardžių, pranešė laikraščiui apie savo ketinimus prašyti ECB netgi ne padvigubinti, o patrigubinti finansinę paramą.

Eurui šiais metais seksis geriau, mano Europos centrinio banko vadovas, pažymėdamas, kad jau matoma euro zonos stabilizavimosi ženklų.Tačiau nuosmukio galimybė dar išlieka, skelbia AFP. „Aš esu įsitikinęs teigiamais euro pokyčiais 2012 metais“, – sako Mario Draghi. Jis tvirtina, kad pasiekta pažangos sprendžiant dvi esmines problemas: fiskalinės disciplinos ir struktūrinių reformų trūkumus.

Europos ekonomika rodo stabilizacijos požymių, o pinigų rinkos atgyja, ketvirtadienį pareiškė Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi per spaudos konferenciją po reguliaraus susitikimo su euro zonos ir Persijos įlankos šalių centrinių bankų atstovais Abu Dabyje.

Pirmadienį Europos centrinis bankas (ECB) pranešė, kad praėjusią savaitę įsigijo trigubai daugiau euro zonos vyriausybių obligacijų, praneša AFP. Praėjusią savaitę ECB įsigijo euro zonos vyriausybių obligacijų už 3,76 mlrd. eurų, o ankstesnės savaitės suma siekė 1,10 mlrd. eurų. Tačiau ši suma toli gražu nesiekia praėjusios vasaros rodiklių, kai per vieną rugpjūčio savaitę ECB įsigijo obligacijų už 22 mlrd. eurų.

Europos laukia sunkūs metai, perspėja dauguma pasaulio finansų analitikų ir ekonomistų. Recesija euro zonoje, euro valiutos devalvacija bei prasiskolinusių Europos šalių bankrotas – niūriausios analitikų prognozės šiems 2012-iems drakono metams. Apie tai, ko tikėtis 2012 metais, klausiame „Danske“ banko vyresniosios analitikės Baltijos šalims Violetos Klyvienės.

Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schauble pasisakė prieš Europos centrinio banko (ECB) vaidmens plėtimą ir bendrųjų euro obligacijų emisiją, siekiant įveikti skolų krizę euro zonoje. JAV modelis, pagal kurį numatytas begalinis papildomas pinigų spausdinimas, „nefunkcionuos Europoje“, pareiškė W. Schauble žurnalistams sekmadienį. Jeigu ECB imsis tokių pat priemonių kaip JAV federalinis atsargų bankas, tai nepadės įveikti euro zonos krizės.

Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi teigia, kad bankas mato „nedrąsius stabilizacijos ženklus“ rūpesčių slegiamoje euro zonos ekonomikoje, praneša AP. Tokią nuomonę M. Draghi išsakė po to, kai bankas paliko galioti 1,0 proc. bazinę palūkanų normą. Anksčiau bankas du mėnesius iš eilės palūkanų normą mažino. Taip jis elgėsi norėdamas sustiprinti euro zonos ekonomiką, kuri, anot daugelio ekonomistų, grimzta atgal į recesiją.

Europos centrinio banko (ECB) vadovas ketvirtadienį išreiškė didelį susirūpinimą dėl Vengrijos centrinio banko nepriklausomybės, o tai tik padidino spaudimą Budapeštui atšaukti ginčytinus banko įstatymų pakeitimus, informuoja AFP. „Mes visi esame labai sunerimę, nes ECB yra ypač atsargus dėl spaudimo ženklų, rodomų bet kurios Europos Sąjungos narės įstatymų leidėjų dėl jų centrinių bankų. Manau, kad toks spaudimas yra nesuderinamas su ES sutarties dvasia“, – kalbėjo M. Dragis.

Europos centrinis bankas (ECB) turėtų pradėti aktyviau supirkinėti skolose skendinčių euro zonos valstybių vyriausybių obligacijas, kad paremtų Italiją ir užkirstų kelią „katastrofiškam“ euro žlugimui, teigia reitingų agentūros „Fitch“ Suverenių rizikų skyriaus vadovas Deividas Railis (David Riley). D. Railis pažymi, kad euro žlugimas būtų katastrofiškas pasaulinei ekonomikai, ir nors „Fitch“ nėra įsitikinusi dėl tokio scenarijaus, jis gali realizuotis, jeigu Italija neras būdų, padėsiančių su...

Europos centrinis bankas (ECB) paskyrė ECB valdybos narį belgą Peter Pret vyriausiuoju banko ekonomistu, iš šio posto atsistatydinus Juergen Stark, praneša BBC. 62-ejų metų P. Praetas buvo ECB šešių narių valdybos narys nuo 2011 m. birželio. J. Štarkas dėl „asmeninių priežasčių“ atsistatydino šių metų rugsėjį, tačiau savo pareigas ėjo tol, kol buvo surastas jo įpėdinis.

Trečiadienį bankai iš Europos centrinio banko (ECB) paėmė trejų metų trukmės paskolų už beveik pusę trilijono eurų, tačiau analitikai nėra įsitikinę, kad tokios rekordinės sumos užteks norint išspręsti skolų krizę, informuoja AFP. Trečiadienį ECB pranešė, kad pirmą kartą teiks komerciniams bankams trejų metų trukmės paskolas ir taip bandys sustiprinti investuotojų pasitikėjimą euro zona. Maždaug 523 bankai paėmė paskolų už rekordinę sumą – 489,2 mlrd. eurų.

Europos centrinis bankas (ECB) pirmą kartą teiks komerciniams bankams trejų metų trukmės paskolas ir taip bandys sustiprinti investuotojų pasitikėjimą euro zona, informuoja BBC. Bankas tikisi, kad išduos 450 mlrd. eurų paskolų. Kai buvo pranešta apie tokį ECB planą, Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy sakė, kad bankai šiuos pinigus galėtų investuoti į euro zonos valstybių skolas. Tačiau analitikai nėra tikri, kad bankai paskolų lėšas naudos būtent taip.

Šalių, kurios paliktų euro zoną, ekonominė situacija taptų dar sunkesnė ir neįmanoma prognozuoti, kuo tai gali baigtis kitoms Europos Sąjungos (ES) narėms, laikraščiui „The Financial Times“ pareiškė Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi, komentuodamas ES perspektyvas tuo atveju, jeigu euro zona subyrėtų. M. Draghi  pirmtakas ECB vadovo poste Jeanas Claude Trichet euro zonos iširimo tikimybę pavadino „absurdiška“ prielaida.

Praėjusią savaitę atliktas Europos bankų streso testas parodė, kad žemyno bankų kapitalo trūkumas sudaro apie 115 mlrd. eurų. Vokietijos dienraštis „Der Spiegel“ kalbino Europos bankininkystės institucijos (EBA) vadovą Andrea Enria, kuris teigia, kad Europos bankininkystės sektoriaus laukia dideli iššūkiai. Europos bankininkystės institucija buvo įkurta tam, kad stabilizuotų bankų sistemą. Ar šis planas buvo įgyvendintas, „Der Spiegel“ paklausė A. Enrios. Dar yra labai anksti apie tai kalbėti.

Europos centrinio banko valdančiosios tarybos narys Evaldas Novotny, kartu einantis ir Austrijos centrinio banko vadovo pareigas, nemano, kad euras žlugs, bet prognozuoja recesiją Europoje. „Esu įsitikinęs, kad euras nežlugs“, – sakė E. Novotny per interviu austrų žiniasklaidai. Jis pabrėžė, kad bendra Europos valiuta atitinka tiek turtingų, tiek ir neturtingų regiono šalių interesus.

Europos centrinio banko (ECB) valdančioji taryba ketvirtadienį sumažino bazinę palūkanų normą nuo 1,25 iki 1 proc., kaip ir prognozavo dauguma analitikų. Netrukus Europos centrinio banko vadovas Mario Draghi pakomentuos valdančiosios tarybos sprendimą per spaudos konferenciją.

Pasaulinis ekonomikos atsigavimas baigia išsikvėpti, palikdamas euro zoną nedidelėje recesijoje, o JAV netrukus gali ištikti toks pat likimas, pirmadienį sumažinusi savo prognozes pranešė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kurią cituoja naujienų agentūra „Reuters“. Dar didesnis ekonominio nuosmukio pavojus gresia, jei euro zona nesugebės pažaboti skolų krizės ir JAV politikams nepavyks susitarti dėl išlaidų mažinimo plano, perspėja EBPO.

Mario Monti paskyrimas Italijos premjeru yra reikšmingas dėl daugelio priežasčių. Pakeitusi šiame poste skandalingąjį Silvio Berlusconį Italija pašalino nepajudinamąjį, rašo britų dienraščio „The Independent“ korespondentas Stephenas Foley‘us. Pritaikiusi nerenkamų technokratų valdymą, šalis nutraukė įprastas demokratijos taisykles ir galbūt netgi pačią demokratiją.

Išaugęs investuotojų nerimas dėl Italijos valstybės skolos Europą įstūmė į naują skolų krizės etapą. Kuris scenarijus pildosi? Kol padėtis Graikijoje bent jau kol kas atrodo kontroliuojama, pasaulis sužiuro į Italiją. Tai, kas šiandien ten vyksta, parodys visiems, ar pastaruosius pusantrų metų stebėjome tragediją, ar kai ką mažiau rimta. Politinė suirutė Sutriko ir Italijos politinė sistema, negalinti suteikti ateities garantijų.

Europos centrinio banko (ECB) valdančioji taryba ketvirtadienį netikėtai sumažino bazinę palūkanų normą nuo 1,50 iki 1,25 proc., informuoja BBC. Kadangi mažos bazinės palūkanos skatina skolinimąsi, tokiu būdui tikimasi  paskatinti ekonomikos atsigavimą. Dauguma analitikų prognozavo, kad galiojanti 1,50 proc. bazinė palūkanų norma nebus keičiama. Papildyta 17.15 val.

Pirmadienį paliekantis savo postą Europos centrinio banko (ECB) prezidentas Jeanas Claude'as Trichet per interviu BBC pareiškė, kad euro zonos kreipimasis paramos į Kiniją – „absoliučiai normalus dalykas“, praneša BBC. Pasak J. C. Trichet, tai nereiškia, kad euro zonos šalys ketina Kinijos „nusižeminusios prašyti“. Kiek anksčiau Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) vadovas Klausas Reglingas per savo vizitą Kinijoje mėgino įtiktini Kiniją skirti 100 mlrd. dolerių fondui.

Europos centrinis bankas (ECB) pasirengęs toliau naudoti nestandartines priemones, kad rinkos deramai funkcionuotų, tačiau vyriausybės užduotis - kovoti su krizės priežastimis, pareiškė būsimas ECB vadovas Marijus Dragis (Mario Draghi) trečiadienį dieną. ES šaltiniai antradienį pranešė, kad M. Dragis, minėdamas „nestandartines priemones“, turėjo galvoje ECB planus supirkinėti euro zonos probleminių šalių obligacijas antrinėje rinkoje.

Investicijų veteranas Jimas Rogersas mano, kad finansinė parama bankams neišspręs skolų krizės ir euro zonos vadovai turėtų leisti su sunkumais susiduriantiems bankams žlugti. Televizijai CNBC J. Rogersas sakė, kad tikisi, jog Europos centrinis bankas (ECB) seks JAV Federalinio rezervų banko pėdomis ir imsis kiekybinio palengvinimo politikos. „Tai, ką jie daro Europoje, yra bandymas išspręsti vienadienes problemas, o ne išspręsti sisteminius trūkumus, – mano investuotojas.

Skardinė, kurią spardė Europos lyderiai, tapo statine. Dabar, kai kalbos apie bankų kapitalo atkūrimą tampa daugiau negu gandai, artėja Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) pasirašymo data ir jau beveik priimta Graikijos finansinės pagalbos riba, panašu, kad euro zonos krizė artėja prie pabaigos, rašo „Business insider“. Spalis bus įtemptas mėnuo Euro zonos lyderiams, nes priešakyje laukia Europos Tarybos ir G- 20 susitikimai.

Penktadienį naftos kainos nežymiai didėja, bet laikosi žemiau 106 dolerių už barelį ribos. Naftos rinką palaiko Europos centrinio banko (ECB) sprendimas paremti euro zonos bankus ir optimistinės prognozės dėl ekonominės situacijos JAV - tikimasi, kad šalies ekonomika vis dėlto nenusiris į naują recesiją. Europos centrinis bankas ketvirtadienį paskelbė apie naujas bankų sistemos palaikymo priemones, o euro zonos valdžia pranešė apie rengiamą konkretų bankų rekapitalizavimo planą.

Šokinėjančios akcijų rinkos skelbia apie augančias euro zonos problemas, bet ekonomistas Holgeris Schmiedingas įsitikinęs, kad rinkos reaguoja neadekvačiai. Skęstančiai Graikijai metamas dar vienas gelbėjimosi ratas – praėjusią savaitę Vokietijos parlamentas patvirtino savo indėlio dalies į Europos finansinio stabilumo fondą didinimą nuo 123 mlrd. iki 211 mlrd. eurų.

Finansų rinkos veda pasaulį link dar vienos Didžiosios depresijos, kuri atneš nesuskaičiuojamų politinių pasekmių. Valdžios atstovai, ypatingai Europoje, prarado situacijos kontrolę. Jiems reikia susigrąžinti šią kontrolę ir tai jie turi padaryti dabar. Tam reikia žengti drąsius žingsnius. Pirma, euro zonos vyriausybės turi iš esmės susitarti dėl sutarties, kuri sukurtų bendrą euro zonos iždą.

Kaip praneša „bbc.co.uk“, šiuo metu jau yra parengti preliminarūs Euro zonos gelbėjimo plano apmatai. Įgyvendinant ambicingąjį planą, bus siekiama nubraukti net 50 proc. Graikijos vyriausybės skolų. Be to, planas numato padidinti Euro zonos finansinės paramos fondą – bent jau iki 2 trilijonų eurų. Europos šalių vyriausybės tikisi šį planą patvirtinti ne vėliau kaip per penkias ar šešias savaites. Praktinis šio plano įgyvendinimas gali būti pakankamai sudėtingas.

Didėja spaudimas Europos centriniam bankui (ECB) mažinti palūkanų normas, nes atsiranda vis daugiau ženklų, liudijančių, kad euro zoną gali ištikti recesija, informuoja „Associated Press“. Ekonomistai mano, kad sparčiai blogėjant ekonomikos perspektyvai ECB palūkanų normas gali sumažinti jau lapkritį. ECB šiemet jau du kartus padidino bazinę palūkanų normą iki 1,5 proc.

Graikija įstrigo uždarame nemokumo, žemo konkurencingumo lygio ir vis gilėjančios depresijos rate, „Financial Times“ tinklaraštyje rašo ekonomistas Nourielis Roubini. Apsunkinta žiaurių fiskalinio griežtinimo priemonių, Graikija dabar artėja prie 200 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) skolos lygio. Norėdama pabėgti iš šio uždaro rato, Graikija privalo pradėti tvarkingą ir organizuotą bankrotą, savanoriškai pasitraukti iš euro zonos ir grįžti prie drachmos.

Pirmadienį pasaulio centrinių bankų atstovai pareiškė, kad nors pasaulio ekonomikos augimas lėtėja, jie nemano, kad jai gresia nauja krizė, tačiau yra pasirengę padėti bankams, jeigu to prireiks, praneša „Associated Press“. „Mes matome, kad pasaulio ekonomikos augimas lėtėja, tačiau tikrai nemanome, kad gresia nauja recesija“, – centrinių bankų atstovų susitikimo metu sakė Europos centrinio banko (ECB) prezidentas Jeanas Claude'as Trichet.

Europos centrinio banko (ECB) vyriausiasis ekonomistas Juergenas Starkas atsistatydina iš pareigų, informuoja BBC. J. Starkas apie atsistatydinimą pranešė kaip tik tada, kai pasklido gandai apie banke įsivyravusius nesutarimus dėl vykdomos obligacijų išpirkimo programos. Pranešama, kad J. Starkas buvo vienas iš keturių ECB valdybos narių, balsavusių prieš skandalingą praėjusio mėnesio sprendimą atgaivinti obligacijų išpirkimo iš įsiskolinusių euro zonos narių programą.

Tarptautinis atsiskaitymų bankas (angl. Bank for International Settlements, BIS), kartais vadinamas centrinių bankų centriniu banku, paragino bankus pradėti didinti rekordiškai žemas bazines palūkanų normas ir tai daryti greičiau nei praeityje. Banko apžvalgoje teigiama, kad norint suvaldyti infliaciją ir sumažinti finansinio nestabilumo riziką, reikia griežtesnės pasaulinės pinigų politikos: „Centriniai bankai turi būti pasirengę padidinti palūkanų normas greičiau nei praeityje.

Europos centrinio banko (ECB) valdytojų tarybos narys pareiškė manąs, kad kitą savaitę bankas gali griežčiau kalbėti apie infliaciją. Bankas vis labiau nerimauja, kad augančios energijos ir maisto produktų kainos pakels atlyginimus ir dar labiau paspartins infliaciją. Pastaruoju metu rinką įtakoja ir suirutė kai kuriuose pasaulio regionuose.

Airijos centrinio banko vadovas Patrickas Honohanas, kalbėdamas per valstybinę radijo stotį RTE, neatmetė galimybės, kad šalis paprašys Europos Komisijos, Europos centrinio banko (ECB) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) suteikti jai iš fondo nenumatytiems atvejams stambią paskolą, siekiančią "kelias dešimtis milijardų eurų". P. Honohanas tikisi, kad "paskola bus suteikta ir panaudota, esant būtinybei", pažymi "Bloomberg". Metinės paskolos palūkanos gali siekti maždaug 5 proc.

Europos Centrinis Bankas (ECB)ketvirtadienį vėl paliko galioti rekordiškai žemą – 1 proc. – bazinę palūkanų normą, galiojančią jau beveik pusantrų metų. Anot „The Financial Times“, toks plačiai nuspėtas žingsnis atspindi netikrumą dėl ekonomikos atsigavimo stiprumo ir tokių euro zonos šalių kaip Ispanija, Airija ir Graikija pažeidžiamumo. Šiose šalyse kapitalo iš ECB poreikis pastaruoju metu buvo stipriausiais.