ecb

Griežtos taupymo priemonės euro zonoje yra būtinos, jeigu valiutos blokas nori neleisti skolų krizei plisti, antradienį sakė Europos centrinio banko (ECB) vadovas Marijus Dragis (Mario Dragai). ECB vadovas teigia, kad euro zonos šalys turi ryžtingiau įgyvendinti ekonomines reformas. „Šis procesas neišvengiamas“, - sakė M. Dragis. Jis taip pat pridūrė, kad skausmingų išlaidų apkarpymų besiimančios valstybės turėtų atsižvelgti į savo planų socialinę reikšmę.

Bendra Europos valiuta yra blogesnis aukso standarto variantas, o geriausia išeitis iš krizės yra sudaužyti euro zoną į gabalėlius, teigia dienraščio „The Guardian“ ekonomikos redaktorius Larry Elliotas. Buvęs JK konservatorių lyderis Williamas Hague narystę euro zonoje palygino su įkalinimu degančiame pastate be atsarginio išėjimo. Dabar graikai gali paliudyti, kad šis apibrėžimas tikslus.

Nesėkmingai baigėsi Graikijos ir tarptautinių kreditorių (Europos Sąjungos, Tarptautinio valiutos fondo ir Europos centrinio banko) „trejeto“ derybos dėl išlaidų sumažinimo 2 mlrd. eurų 2013-2014 m. laikotarpiu. „Trejeto“ ekspertai nėra tikri dėl kai kurių priemonių efektyvumo“, - pastebėjo anoniminis šaltinis, informuotas apie derybas. Pasak jo, didelį kreditorių susirūpinimą kelia pertvarkymai sveikatos apsaugos sistemoje.

Dažnas bent teoriškai supranta, kas yra investavimas. Vis dėlto praktiškai tai įgyvendinti drįsta ne visi – nesijaučia turintys pakankamai kompetencijų. Šis nepasitikėjimas savimi nėra racionalus, nes investavimas – veikla, kurios pagrindinius principus galima greitai ir nesunkiai perprasti. Į klausimus apie investavimą atsako Donatas Šetikas, „Danske“ banko Finansų rinkų departamento prekybos agentas.

Augant nerimui dėl Ispanijos ekonominės ateities, šalies vyriausybė ketvirtadienį pristatys naujas taupymo priemones, praneša AP. Dauguma mano, kad priemonės, tarp kurių tikriausiai bus didesni mokesčiai ir pokyčiai pensijų sistemoje, bus pranašiškas ženklas, kad šalis prašys Europos centrinio banko (ECB) pagalbos. Ispanijos vyriausybė jaučia spaudimą dalyvauti ECB obligacijų išpirkimo programoje, skirtoje apriboti šalies skolinimosi kainą.

Europos Komisijos (EK) siūlymai dėl bankų sąjungos sulaukė silpno valstybių narių pritarimo. Debatuose daugiausiai dėmesio sulaukia Europos centrinio banko (ECB) galios lyginant su nacionalinėmis bankų valdybomis, kiek galių liks Europos bankų valdybai (EBA) ir krizės valdymo priemonės.

Graikija nemaloniai nustebino tarptautinius kreditorius. Per atliktą šalyje patikrinimą jie nustatė, kad Graikija nepateisino analitikų lūkesčių. Šalies biudžeto deficitas pasiekė 20 mlrd. eurų, arba dukart daugiau, nei prognozavo ekspertai, praneša Vokietijos žurnalas „Der Spiegel“, kuris, savo ruožtu, rėmėsi tarptautinių kreditorių „troikos“ (ES, ECB ir TVF) rengiama ataskaita.

Savaitgalį susitikę Europos Sąjungos finansų ministrai ketino svarstyti naujos bendros bankų priežiūros sistemos planą, tačiau susitikimas parodė, kad pasiekti sutarimą tarp 27 narių yra sudėtinga netgi tais klausimais, kuriais jau sutarta anksčiau, rašo „New York Times“. Ispanijos finansų ministras, su Prancūzijos ir Italijos palaikymu, prašė greičiau imtis priemonių, kurios leistų išgelbėti Ispanijos bankus tokiomis sąlygomis, kurios tenkina valdžią Madride, bet kiti ministrai sakė Ispanijai...

Europos Komisijos (EK) prezidentas Jose Manuelis Barroso paragino Vokietijos piliečius nesirūpinti dėl savo indėlių sąskaitų saugumo po pranešimų apie ES bankų įstatymų reformą. Apie tai jis pareiškė interviu Vokietijos žiniasklaidai. „Aš nenoriu, kad indėlių sąskaitos Vokietijoje būtų naudojamos kaip analogiškų sąskaitų Ispanijoje garantija. Tai beprotybė. Mes siekiame padidinti viso euro zonos bankininkystės sektoriaus stabilumą.

Europos investicinis bankas (EIB) skubiai skiria Atėnams 750 mln. eurų paramą, vadovaudamasis sutartimi, kurią pasirašė Graikijos finansų ministras Yannis Stournaras su EIB prezidentu Werneriu Hoyeru, ketvirtadienį pranešė Graikijos finansų ministerija. Apie tai informuoja „RIA Novosti“. „Pagal šią sutartį galima bus nedelsiant grąžinti įsiskolinimus iki 750 mln. eurų tokiose srityse kaip energetika, švietimas, transportas, taip pat smulkiojo ir vidutiniojo verslo bendrovėms.

Europos Komisijai pateikus pasiūlymus sukurti bendrą euro zonos bankų priežiūros mechanizmą. Europos Komisijos narys Algirdas Šemeta sako, kad tai bene svarbiausias šios Komisijos pasiūlymas, kurį įgyvendinus, valstybės ir mokesčių mokėtojai, bankai ir jų klientai bus gerokai saugesni. „Kuriamas vieningas Europos bankų priežiūros mechanizmas yra istorinis žingsnis, siekiant, kad tokia krizė, kokia įvyko Europoje 2008-aisias metais dėl neatsakingos kreditų politikos, daugiau nebepasikartotų.

Pastaruoju metu Europą gaubia niūrūs ekonomikos debesys ir nieko gero nežadančios prognozės. Tačiau kai kurie ekspertai įžvelgia teigiamų aspektų. Euro zonos krizės paveiktos valstybės vos suduria galą su galu bandydamos įgyvendinti joms primestas taupymo priemones.

Graikijos premjeras Antonis Samaras (Antonis Samaras) užtikrino Europos centrinio banko (ECB) vadovą Marijų Dragį (Mario Draghi) dėl Atėnų įsipareigojimo įgyvendinti antikrizines reformas, pranešama ECB pranešime po antradienį Frankfurte įvykusio Graikijos delegacijos susitikimo su ECB valdytojų tarybos nariais. Pagrindinė derybų tema buvo ekonominė situacija Graikijoje ir šalies valdžios pastangos vykdyti biudžeto deficito mažinimo priemones.

Vienas iš keturių Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovės pavaduotojų Zhu Minas antradienį sakė, kad euro zonos skolų krizė dar toli gražu nesibaigė ir kad Europa turi ir toliau tikėti bendros valiutos ateitimi. „Iš esmės manau, kad krizė dar nesibaigė. Dabar ji įpusėjusi, ir mums dar yra ką nuveikti, tačiau judame teisinga linkme, o tai labai svarbu. Turėtume įgauti daugiau pasitikėjimo ir tikėti euru“, - sakė Zhu Minas per Pasaulio ekonomikos forumo renginį Kinijoje.

Kovoti su eurozonos krize naudojantis pigiais centrinio banko pinigais atrodo paprasta ir patogu. Tokio mąstymo proponentams atrodo, kad tokios šalys kaip Italija ir Ispanija turi ekonominių problemų, kurios verčia rinkas kelti savo skolinimosi išlaidas, dabar pasiekusias „neracionalias“ aukštumas. Anot jų, jei jos liks nestabdomos, tai galėtų labai pakenkti eurozonai ir Europos ekonomikai apskritai.

Europos centrinio banko prezidentas Mario Draghi sako, kad valdžios pareigūnai sutiko neribotai obligacijui pirkimo programai, kuri turėtų sukontroliuoti palūkanų normas euro zonoje ir pabaigti spekuliacijas dėl euro zonos skilimo, skelbia „Bloomberg“. Programa leis kovoti su dideliu valstybių obligacijų rinkos iškraipymų, kuris pagrinde kilo dėl nepagrįstų investuotojų baimių dėl euro žlugimo galimybės, sakė M. Draghi po to, kai ECB nusprendė nemažinti rekordiškai žemos 0,75 proc.

Latvija ir Estija šią savaitę skelbs galutinius II ketvirčio BVP rodiklius. Tikimasi, jog Latvija patvirtins didžiausią 5,1 proc. BVP augimo tempą tarp ES šalių. Vokietijos prognozėse optimistiškesnių nuotaikų mažai Ketvirtadienį Vokietija paskelbs liepos mėnesio pramonės produkcijos rodiklius, kurie gali suteikti aiškesnį vaizdą dėl šalies III ketvirčio BVP perspektyvų. Birželį Vokietijos gamyba smuko 0,9 proc., o liepos mėnesio prognozės ne ką optimistiškesnės.

Euras sulaukė rudens, nors mažiau nei prieš metus daug kas abejojo tokia sėkme. Po išskirtinai ramaus rugpjūčio Europos politikai kibs į naują darbymetį. Šiemet, kaip ir praėjusį rudenį, pagrindiniu darbotvarkės klausimu išliks euro zonos ateitis, rašo „The Wall Street Journal“. Metų metais ekonomikos teoretikai svarstė, kas nutiktų, jeigu didelė euro zonos narė, tarkim Ispanija, prarastų rinkų pasitikėjimą ir prieigą prie finansų šaltinio.

Vokietijos centrinio banko vadovas Jensas Weidmannas pastarosiomis savaitėmis svarsto galimybę atsistatydinti, nes kategoriškai pasisako prieš naują Europos centrinio banko (ECB) planą išpirkti obligacijas ir taip pagelbėti tokioms šalims kaip Ispanija, penktadienį pranešė Vokietijos laikraštis "Bild". Vokietijos centrinis bankas atsisakė komentuoti šį pranešimą, remdamasis J. Weidmanno interviu, publikuotu savaitgalį, kuriame jis tikina galėsiąs dirbti efektyviau likdamas savo poste.

Vokietijoje pasigirdo kalbų, kad dėl didesnių įgaliojimų perdavimų Briuseliui reikėtų referendumu atsiklausti šalies piliečių. Reikia referendumo Pasak žurnalo „Der Spiegel“, Vokietijos kanclerės Angelos Merkel kursas anksčiau ar vėliau atsirems į šalies Konstitucijos nubrėžtas ribas, todėl neišvengiamai teks rengti referendumą dėl Vokietijos santykio su Europos Sąjunga (ES). Merkel teigia, kad Vokietijai reikia „daugiau Europos“, kanclerė įpiršo Europai fiskalinio stabilumo paktą, ji padarė ...

Vokietijos centrinis bankas pirmadienį įspėjo, kad šalis gali pajusti regione vykstančią finansinę krizę. Europos didžiausioje ekonomikoje matyti lėtėjimo ženklai, nors labiau nei bet kada tikimasi, kad ši parems savo kaimynes, rašo „Washington Post“. „Pasitikėjimas Vokietijos viešaisiais finansais yra pagrindinis stabilumo inkaras šioje krizėje, tačiau jo negalima laikyti savaime suprantamu dalyku“, - teigia Vokietijos centrinis bankas savo mėnesinėje ataskaitoje, ir prieštarauja kalboms dėl g...

Euro zona grįžta į recesiją, pareiškė ekonomistai, gavę oficialius duomenis, kurie vaizduoja bliūkštančią ekonomiką. Tačiau kai kurių požymių nuosmukis fiksuojamas jau ne vienerius metus, rašo „The New York Times“. Išskyrus Vokietiją, nė viena iš didžiausių Europos ekonomikų nepasiekė lygio, kuriame buvo 2008 metų pradžioje.

Net jei kitos šalys tam nepritars, Vokietija blokuos naujos finansinės paramos teikimą Graikijai, jei ši neįgyvendins visų gelbėjimo paketų sąlygų, sekmadienį pareiškė kanclerės Angelos Merkel Konservatorių frakcijos parlamente vadovo pavaduotojas Michaelis Fuchs, rašo laikraštis „The Daily Telegraph“. „Galite mane cituoti: net jeigu stiklinė yra puspilnė, to nepakanka, kad būtų išduota tolesnė parama. Vokietija negali su tuo sutikti ir nesutiks“, - sakė M. Fuchs.

Ispanijos ministras pirmininkas Marijanas Rachojus (Mariano Rajoy) penktadienį sakė, kad Madridas spręs, ar šaliai reikia euro zonos gelbėjimo fondo paramos, tuomet, kai Europos centrinis bankas (ECB) patikslins, kokių konkrečiai gelbėjimo priemonių būtų imtasi. „Noriu sužinoti, apie kokias priemones kalbama, ką jos reiškia ir ar jos yra tinkamos. Tuomet, atsižvelgdami į visas aplinkybės, ir priimsime sprendimą.

Pasibaigus ECB tarybos susitikimui tapo šiek tiek aiškiau, kokiomis priemonėmis Mario Draghi rems į bėdą papuolusias euro zonos nares. Prieš keletą dienų ECB prezidentas pareiškė, kad imsis visų būtinų priemonių, kad išgebėtų monetarinę sąjungą, tačiau po vakarykščio susitikimo vis dar liko neatsakytų klausimų, rašo BBC. M. Draghi patvirtino banko planus supirkinėti valstybių narių obligacijas antrinėje rinkoje. Vis dėlto ECB iškėlė tris sąlygas.

Liepos 26 dieną Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi pažadėjo daryti viską, kad tik išsaugotų eurą. Šie žodžiai nuramino rinkas, tačiau daugelis maklerių ir ekonomistų kasydami pakaušius svarstė galimas pažado interpretacijas, rašo „Time“. M. Draghi žodžiai netruko apskrieti pasaulį. Pažadą vieningai pakartojo ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel bei Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as. Prie šio choro prisijungė ir Italijos premjeras Mario Monti.

Visi kas netingi ieško išeičių iš euro krizės, tačiau bėda ta, kad daugelis sprendimų apsiriboja dviem alternatyvomis. Siūlomi euro zonos gelbėjimo planai tėra tik skirtingos šių dviejų kelių variacijos, rašo „Spiegel“. Pastaruosius kelis metus Europoje buvo taikomas taupymo režimas ir gelbėjimo paskolos ant bankroto slenksčio atsidūrusioms valstybėms. Nepaisant to vis garsiau girdisi politikų ir ekonomistų kalbos, jog Graikijos laukia nekontroliuojamas bankrotas.

Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai penktadienį dar kartą patikino, kad dės visas pastangas ir išsaugos euro zoną, rašo „telegraph.co.uk“. Vokietijos finansų ministras Volfgangas Šoiblė (Wolfgang Schaeuble) penktadienį taip pat sakė, kad labai palankiai sutiko Europos centrinio banko pažadus padaryti viską, ką reikės, kad euro zona būtų išsaugota, tačiau pabrėžė, kad šalys turi įgyvendinti būtinas reformas.

Europos centrinis bankas pasirengęs daryti viską, ko prireiks, kad išsaugotų eurą, pareiškė banko vadovas Mario Draghi. Toks jo pareiškimas iš karto išjudino Europos akcijų biržas ir sustiprino eurą. Tai taip pat sumažino obligacijų pelningumą. Ispanijos 10 metų trukmės obligacijų pelningumas, kuris anksčiau pasiekė rekordinius 7,6 proc., vėl nukrito iki 7 proc. Obligacijų pelningumas parodo palūkanų normą, kurią valstybė turės sumokėti už pasiskolintas lėšas, praneša BBC.

Tikslas dar šiemet sukurti vieną didžiųjų euro zonos bankų priežiūros instituciją iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip lengvai įgyvendinamas vaistas nuo ateityje galinčių užklupti neramumų. Vis dėlto specialistai perspėja, kad bankų kontrolės kūrimo kelias bus gerokai ilgesnis. Prasidėjus finansų krizei siūlymų ir raginimų kurti europinio masto bankų priežiūros organizacijas buvo dešimtys, tačiau kai reikėdavo imtis realių veiksmų, dirbti sekdavosi kur kas prasčiau.

Daugėja ženklų, kad Europos ekonominė ir piniginė sąjunga byra greičiau nei politikai imasi veiksmų jai taisyti, rašo „Reuters“. Euro zonos lyderiai birželio 29 dieną nusprendė steigti bendrą zonos narių bankų priežiūros instituciją. Jos pagrindu turėtų tapti Europos centrinis bankas (ECB), tačiau kitos detalės lieka neaiškios.

Europos centrinis bankas ėmėsi skatinimo priemonių – pigindamas skolinimą sumažino bazinę palūkanų normą iki rekordinių žemumų – 0,75 procento. Tokio žingsnio – 0,25 proc. punkto sumažinimo – tikėjosi daugiau nei du trečdaliai „Dow Jones Newswires“ apklausti analitikai. Tai pirmasis palūkanų normos sumažinimas nuo gruodžio mėnesio.  Taip pat ECB sumažino vienos nakties indėlių ir skolinimo palūkanas atitinkamai iki 0 ir 1,5 procento.

Nedarbas euro zonoje gegužės mėnesį pasiekė rekordinį lygį, nes gilėjantis ekonomikos nuosmukis privertė Ispanijos ir Italijos bendroves privertė mažinti darbuotojų skaičių, skelbia „Bloomberg“. Nedarbo lygis 17–oje euro zonos šalių gegužės mėnesį padidėjo iki 11,1 procentų. Šis rodiklis balandžio mėnesį buvo 0,1 proc. mažesnis. Gegužę euro zonoje darbo neturėjo 17,561 mln. žmonių – 88 tūkst. daugiau nei balandžio mėnesį.

Nekonvertuojami popieriniai pinigai yra nuostabus dalykas, vienas nuostabiausių išradimų nuo to laiko, kai žmonija išmoko kalbėti. Pinigai leidžia atlygį už visos dienos darbą sudėti į vieną popierėlį, kuris vėliau gali būti iškeistas į braškinį kokteilį, koncertą ar gausybę kitų dalykų, CNBC rašo Mooradas Choudhry'us iš „Royal Bank of Scotland“. Viskas atrodo taip paprasta.

Euro zonos krizė tęsiasi jau pustrečių metų. Per šį laiką buvo pateikti įvairiausi krizės sprendimo scenarijai, deja, politinis trumparegiškumas ir savų interesų paisymas griauna viltis pasiekti optimalų susitarimą. Praėjusią savaitę Romoje vyko derybos tarp Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos lyderių.

Bene žymiausias pasaulio investuotojas George'as Sorosas su nerimu laukia šią savaitę įvyksiančio Europos lyderių susitikimo ir teigia, kad per tris artimiausias dienas nesiėmus tinkamų sprendimų euras patirs fiasko, rašo „Bloomberg“. G. Sorosas ilgą laiką kritikavo Europos politikus, kurie neveiksmingai bando susidoroti su monetarinės sąjungos krize. Anot G. Soroso, šiuo metu Europa atsisako atviros visuomenės idealų ir klimsta į antidemokratinį Vokietijos dominavimą.

Šiandien Europos Sąjungos vykdoma politika yra ižūli, kadangi nėra orientuota į ekonominės krizės mažinimą ir beveik priėjo savo galą, praneša Bloomberg. Praeitą savaitę investuojai per mažiau nei vieną dieną nusprendė, kad pasiūlyto paramos paketo Ispanijos bankams neužteks. Šią savaitę geros žinios iš Graikijos (kairieji, kurie labiau siekė konfrontuoti nei bendradarbiauti su Briuseliu, pralaimėjo visuotiniuose parlamento rinkimuose) buvo sumenkintos dar greičiau.

Graikijoje savaitgalį pakartotinai vykusius parlamento rinkimus, kuriuose daugumą iškovojo už taupymą pasisakanti partija „Naujoji demokratija“, ekonomistai vertina prieštaringai. „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė sako, kad rinkimų rezultatai duos teigiamą poslinkį sprendžiant euro zonos problemas.

Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi teigia, kad, esant būtinybei, bankas yra pasiruošęs suteikti tolesnę paramą euro zonos bankų sistemai, informuoja ECB. „Euro sistema ir toliau, prireikus, aprūpins mokius bankus likvidumu“, - per spaudos konferenciją sakė M. Draghi. Dėl artėjančių sekmadienio rinkimų Graikijoje auga investuotojų nerimas dėl šalies ateities bendros valiutos bloke.

Keturių svarbiausių Europos institucijų vadovai rengia planą, padėsiantį euro zonai susidoroti su ją slegiančia skolų krize, remdamasi Vokietijos laikraščio „Welt am Sonntag“ informacija praneša AFP.

Nė viena iš aštuonių norą prisijungti prie euro zonos pareiškusių valstybių reikiamų standartų šiuo metu neatitinka, pažymima naujausioje trečiadienį paskelbtoje Europos centrinio banko (ECB) ataskaitoje.

Vokietijos centrinio banko vadovas tikina, kad nėra jokio greito Europos problemų sprendimo būdo, o krizę galima išspręsti tik reformomis, informuoja AP. Interviu Prancūzijos dienraščiui „Le Monde“ banko „Bundesbank“ vadovas Jensas Veidmanas (Jens Weidmann) pridūrė, kad nerealu manyti, jog krizę būtų galima išspręsti euro zonos valstybėms leidus kartu skolintis pinigus.

Iš visų košmariškų Europos scenarijų šis gali pasirodyti pats baisiausias: Graikija palieka eurą, o tuo pačiu metu Ispanijos bankų sistema sugriūna, rašo „New York Times“. Rinkos konvulsijos pastarosiomis savaitėmis buvo lyg šių krizių bandomasis testas. Susidūrė politinė aklavietė Graikijoje bei kylanti baimė dėl vieno didžiausių Ispanijos bankų – „Bankia“. Kredito reitingų agentūra „Moody's Investors Service“ praėjusią savaitę sumažino viso Ispanijos bankų sektoriaus reitingus.

Nebuvo jokio oficialaus pranešimo. Jokios sąlygos nebuvo patvirtintos. Tačiau Graikijos bankų sistemą remia apie 100 mlrd. eurų vertės šalies centrinio banko teikiama likvidumo avarinė parama, kurią slapta patvirtino Europos centrinis bankas (ECB), rašo „Financial Times“. Jei Graikija paliks euro zoną, to staigi priežastis gali būti ECB sprendimas nutraukti finansavimą. Platus „avarinės likvidumo paramos“ (angl.

Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch“ dar labiau sumažino Graikijos reitingą, taigi padidėjo rizika, kad Graikija nebebus Europos monetarinės sąjungos narė. Bankas „Citi“ tikimybę, jog Graikija turėsianti pasitraukti iš euro zonos, vertina 50–75 proc. Galima pasvarstyti, kas atsitikų, jei Graikija paliktų euro zoną. Mintis, kuri anksčiau atrodė neįtikėtina, tapo realia galimybe.

Europos Sąjungos (ES) prekybos komisaras Karelas de Guchtas penktadienį sakė, kad Komisija ir Europos centrinis bankas (ECB) pradėjo rengti atsarginį planą Graikijos bankroto atvejui, informuoja AFP. Jis nepatikslino, ar tai yra susiję ir su galimu Graikijos pasitraukimu iš euro zonos. „Šiandien tiek ECB, tiek Europos Komisijoje tarnybos nagrinėja nenumatytų atvejų scenarijus, jeigu Graikija nebepajėgtų susitvarkyti“, - Belgijos dienraščiui „De Standaard“ sakė K. de Guchtas.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) neketina bendradarbiauti su laikinąja Graikijos vyriausybe. Organizacija pristabdė visus kontaktus su šalies valdžia iki naujų parlamento rinkimų. Apie tai, kaip skelbia AFP, pareiškė fondo spaudos atstovas Davidas Hawley. Fondo atstovas neįvardino tikslios datos, kada planuojama atnaujinti bendradarbiavimą su Atėnais. „Mes sureguliuosime kontaktus su naująja vyriausybe, kai tik ji bus suformuota“, – pridūrė D. Hawley.

Šiuo metu įvairūs makroekonominiai rodikliai euro zonos ekonomikos situaciją apibūdina skirtingai, tačiau nė vienas iš jų nėra toks blogas, kad Europos centrinis bankas (ECB) ryžtųsi mažinti bazinę palūkanų normą. Po ketvirtadienį įvykusio susirinkimo ECB nusprendė likti stebėtojo pozicijoje ir įvertinti ilgalaikio refinansavimo priemonių poveikį (LTRO). „Danske“ banko ekonomistai prognozuoja, kad ECB bazinės palūkanų normos nekeis iki 2014 m. vidurio.

Europos regiono nedarbas  pasiekė 15 metų rekordą taip dar labiau pagilindamas ekonomikos nuosmukį, praneša naujienų agentūra „Bloomberg“. Kovą 17-os šalių, priklausančių euro zonai, nedarbo rodiklis išaugo iki 10,9 proc., rodo „Eurostat“ duomenys. Tai aukščiausias nedarbo lygis nuo 1997 metų. Remiantis atskirų euro zonos šalių statistika, gamybos sektorius susitraukė labiau nei prognozuota, o Vokietijoje, kuri laikoma didžiausia regiono ekonomika,  nedarbo lygis netikėtai pakilo.