dujos

Dujotiekio „Nord Stream“, jungiančio Rusiją su Europa, nuotėkių vietos apžiūra sustiprino įtarimus, kad tai buvo sabotažo aktai, ketvirtadienį pranešė Švedijos pareigūnai. „Galime daryti išvadą, kad Švedijos išskirtinėje ekonominėje zonoje dujotiekyje „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ įvyko detonacija, dėl kurios buvo padaryta didelė žala dujotiekiams“, – sakoma prokuroro Matso Ljungqvisto pareiškime.

Maskva trečiadienį pareiškė esanti pasirengusi skubiai pradėti tiekti gamtines dujas Europai dujotiekio „Nord Stream 2“ nepažeista gija, paaštrėjus geopolitinei įtampai dėl neseniai užfiksuotų nuotėkių iš vamzdynų, jungiančių Rusiją su Vokietija. „Jei kolegos europiečiai priims reikiamus teisinius sprendimus dėl [„Nord Stream 2“] sertifikavimo.

Vokietijos ekonomikos ministras trečiadienį apkaltino šalis, įskaitant Jungtines Valstijas, pernelyg brangiai parduodant gamtines dujas. „Kai kurios šalys, net ir draugiškos, kai kuriais atvejais pasiekia astronominį kainų lygį“, – laikraščiui „Neue Osnabruecker Zeitung“ pareiškė Robertas Habeckas. „Natūralu, kad dėl to kyla problemų, apie kurias turime kalbėtis“, – pažymėjo jis.

Europos Sąjunga (ES) yra „pasirengusi diskutuoti“ dėl importuojamų dujų kainų viršutinės ribos, siekdama sumažinti sparčiai augančias energijos sąnaudas, trečiadienį pareiškė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyer. Europos Parlamentui pasakytas komentaras žymi tono pasikeitimą ES po to, kai galingiausia ES šalis Vokietija išreiškė susirūpinimą, jog žema kainų riba gali atgrasyti tiekėjus, kurie verčiau rinksis pelningesnius regionus.

Praėjusią savaitę pradėti sąnašų valymo darbai suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo akvatorijos dalyje užbaigti, trečiadienį pranešė Klaipėdos uosto direkcija. Darbų metu iškasta apie 26 tūkst. kubinių metrų sąnašinio grunto. Šie darbai direkcijai kainavo 136 tūkst. eurų. Akvatorijos valymo darbus ties SGD terminalu atliko danų įmonė „Rohde Nielsen“, su kuria 2020 metais pasirašyta sutartis.

Rusija atnaujins dujų tiekimą Italijai, kurį buvo sustabdžiusi dėl „transportavimo problemos“ Austrijoje, rašoma Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ trečiadienį paskelbtame pranešime.

Netrukus iš pareigų pasitrauksiantis britų energetikos milžinės „Shell“ vadovas antradienį pareiškė, kad vyriausybės „greičiausiai“ turėtų labiau apmokestinti energetikos įmones, kad padėtų apsaugoti skurdžiausius gyventojus nuo sparčiai augančių sąskaitų už elektrą ir dujas ir palengvintų pragyvenimo išlaidų krizę.

Prancūzijos ministrė pirmininkė Elisabeth Borne pirmadienį pareiškė, kad, nepaisant dujų trūkumo Europoje, šalis yra „pasirengusi“ žiemai ir ją atlaikys, jei vartotojai pasistengs sumažinti savo energijos vartojimą. „Kas benutiktų, esame pasirengę šiai žiemai. Numatėme šią situaciją iš anksto“, – pareiškė ji parlamentui per debatus apie karą Ukrainoje.

Komunalinių paslaugų tiekėjai skaičiuoja, kad dešimtys tūkstančių gyventojų yra skolingi už šildymą, karštą ir šaltą vandenį elektrą ir dujas. Jie įspėja gyventojų nekaupti skolų ir susitarti dėl jų apmokėjimo dalimis, kitu atveju žada skolas perduoti antstoliams ir atjungti komunalines paslaugas.

Dėl „Nord Stream“ dujotiekio Baltijos jūroje pažeidimų į atmosferą pateko didžiulis kiekis metano dujų, rašoma Integrated Carbon Observation System (ICOS) pranešime spaudai. Apskaičiuota, kad šis nuotėkis prilygsta metano emisijai, kurią per visus metus išmeta Paryžiaus dydžio miestas arba tokia šalis kaip Danija. Išmetamo metano kiekį patvirtina ICOS antžeminiai stebėjimai iš kelių stočių Švedijoje, Norvegijoje ir Suomijoje.

Europos Sąjungos (ES) šalims reikėtų sumažinti dujų vartojimą 9–13 proc., kad per šildymo sezoną nebūtų išnaudotos visos saugyklose laikomos atsargos, jei tiekimas iš Rusijos nuo lapkričio 1 dienos visiškai nutrūktų, rašoma pirmadienį paskelbtoje Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) dujų rinkų ketvirčio ataskaitoje, kurią cituoja „Deutsche Welle“. TEA skaičiavimais, jeigu ES šalys per šildymo sezoną sumažins dujų vartojimą 9 proc.

Lietuvoje vidutinė temperatūra kai kuriomis paromis jau krenta žemiau 10 laipsnių šilumos. Tačiau didieji miestai taupo ir skelbti šildymo sezono pradžios neskuba. Štai Panevėžio savivaldybė kitą savaitę ketina šildyti tik vaikų darželius, o kada gyventojai sulauks šilumos ir daugiabučiuose, dar nežinia, sinoptikai orų pokyčių kitą savaitę dar neprognozuoja. Tiesa, šildymo kaina didmiesčiuose bus didesnė nei pernai, kai kur net iki trijų kartų.

Anksčiau šią savaitę seismologams pranešus apie sprogimus prie „Nord Stream“ dujotiekių, Europos vadovai pareiškė, kad labiausiai tikėtina nuotėkių šiuose Baltijos jūros dugnu iš Rusijos į Europą nutiestuose dujotiekiuose priežastis yra sabotažas. Manoma, kad to kaltininkė tikriausiai yra Rusija, norinti eskaluoti karą Ukrainoje.

Latvijos parlamentas (Saeima) priėmė vyriausybės pateiktą įstatymą dėl nacionalinės svarbos objekto statuso suteikimo būsimam suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importo terminalui Skultės uoste, jo jungčiai su šalies dujų perdavimo sistema ir susijusiems statiniams. Šio įstatymo tikslas – išvengti administracinių ir biurokratinių kliūčių bei neaiškumų, galinčių trukdyti įgyvendinti projektą.

Paslaptingai Baltijos jūroje sprogus „Nord Stream“ dujotiekio vamzdynui pusę lūpų imama kalbėti apie Rusijos diversiją ir apie tai, kaip reikia stiprinti strateginių objektų saugumą. Lietuvos politikai ir saugumo ekspertai sako, kad mūsų strateginiai objektai papildomos apsaugos gavo dar nė neprasidėjus karui, buvo aišku, kad saugotis reikia.

Estijos vyriausybė priėmė sprendimą nuo 2023 metų sausio 1 dienos įvesti teisiškai privalomas nacionalines sankcijas dėl rusiškų gamtinių dujų, ketvirtadienį pranešė užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu.  Jis pažymėjo, kad politinę valią atsisakyti rusiškų dujų ankstesnė vyriausybė išreiškė dar šių metų pavasarį, tačiau dabar ji bus išdėstyta kaip teisiškai įpareigojanti priemonė.

Po sprogimų Rusiją ir Vokietiją jungiančiame dujotiekyje „Nord Stream“ Baltijos jūroje Lietuvai žadant dar stiprinti Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo apsaugą, jau imtasi papildomų saugumo priemonių. Pasak už terminalo apsaugą atsakingo Viešojo saugumo tarnybos (VST) Klaipėdos dalinio vado Anatolijaus Didenkos, nuo šešių iki aštuonių padidintas objektą saugančių ginkluotų pareigūnų skaičius, taip pat suformuota visą parą veikianti 2-4 pareigūnų greitojo reagavimo grupė.

Vykstant sprogimams dujotiekyje „Nord Stream“ Baltijos jūroje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo saugumas bus dar didinamas.  Pasak jo, pastaruoju metu priimami papildomi sprendimai, kuriais siekiama didinti šio strateginio objekto saugumą.  „Yra skiriamas didelis dėmesys mūsų suskystintųjų gamtinių dujų terminalo saugumui. Pastaruoju metu priimami ir papildomi sprendimai, kurie tą saugumą turi didinti.

Šią savaitę įvykus sprogimams Rusiją ir Vokietiją jungiančiame dujotiekyje „Nord Stream“ Baltijos jūroje ir įtariant sabotažą, Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ vadovas sako, jog kertinius Lietuvos dujų infrastruktūros objektus saugo ginkluota apsauga.  „Sustiprintų saugumo priemonių ėmėmės nuo pat pirmos karo dienos. Mūsų kertiniai, esminiai objektai yra saugomi ginkluota apsauga. Be abejo, kad visų dujotiekių Lietuvoje, kurių yra virš 2,3 tūkst.

Vokietijos aplinkos apsaugos agentūra (Umweltbundschutz – UBA) skelbia, kad dėl gamtinių dujų nuotėkių iš Rusijos eksporto vamzdynų Baltijos jūroje „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ bus išmesta beveik 7,5 mln. tonų anglies dioksido ekvivalento, o tai atitinka beveik 1 proc. Vokietijos metinės CO2 emisijos.

Danija trečiadienį pranešė, kad daugiau nei pusė Baltijos jūros dugnu nutiestuose dujotiekiuose „Nord Stream“ buvusių dujų jau išsiveržė į atmosferą įvykus nuotėkiams, sukeltiems, kaip manoma, sabotažo.  „Didžioji dalis dujų jau išsiveržė iš vamzdžių“, – spaudos konferencijoje pažymėjo Danijos energetikos agentūros direktoriaus Kristofferis Bottzauwas.  „Manome, kad likusios dujos išsiverš iki sekmadienio“, – pridūrė jis.

Aiškėja, kiek netrukus gali brangti elektra ir dujos – elektros kaina gyventojams gali pakilti beveik tris kartus, o dujos dar daugiau – 4 kartus. Toks drastiškas kainų šuolis lauktų, jei vyriausybė bent dalies brangimo nekompensuotų. O ji tai daryti ketina, tačiau konkrečių skaičių, kokią dalį kainos padengs, dar nesako. O štai Seimo nariai jau skaičiuoja, kad visai realu kitąmet įgyvendinti prezidento Nausėdos siūlymą elektros tarifų kitąmet nedidinti.

Po sprogimų „Nord Stream“ dujotiekiuose, į Baltijos jūrą kas valandą išteka bent keli milijonai kubinių metrų rusiškų dujų. Ir tai tęsis mažiausiai savaitę. Europos lyderiai pripažįsta – tai tyčinis išpuolis, tik ne visi drįsta įvardinti, kas už to stovi. Visgi Lenkija sako, kad tai dar vienas Rusijos šantažo ir bauginimo įrankis Europai. Lietuviai dar griežtesni.

Rusija trečiadienį pareiškė, kad prašys sušaukti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą dėl „Nord Stream“ nuotėkių, Maskvai atmetant kaltinimus, kad ji kaip nors prie jų prisidėjo. „Rusija ketina sušaukti oficialų JT Saugumo Tarybos posėdį dėl provokacijų, susijusių su dujotiekiais „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės spaudai Marijos Zacharovos pareiškime socialinėje žiniasklaidoje.

Penktadienį Briuselyje renkantis Europos Sąjungos (ES) transporto ir energetikos ministrams, Lietuvos ir dar 14-kos šalių ministrai ragina Komisiją pasiūlyti nustatyti dujų kainos viršutinę ribą. Pasak jų, būtina išspręsti rimčiausią – didmeninės dujų kainos – problemą.

Sprogimai „Nordstream“ dujotiekiuose naudingi Kremliaus kontroliuojamai dujų milžinei „Gazprom“, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Tiek jis, tiek kiti Vyriausybės nariai tikina, kad stebint šiuos įvykius, Lietuva užtikrina savo Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo ir kitų energetinių objektų saugumą, bus tariamasi, ar reikia jį stiprinti.

Norvegija, šiuo metu didžiausia dujų tiekėja Europai, ketina sustiprinti savo naftos įrenginių saugumą, kilus įtarimams, kad du povandeniniai gamtinių dujų vamzdynai „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ buvo sugadinti per sabotažo aktą.  „Vyriausybė nusprendė imtis priemonių, kad padidintų infrastruktūros objektų, sausumos terminalų ir platformų saugumą Norvegijos kontinentiniame šelfe“, – sakoma antradienio vakarą paskelbtame Norvegijos energetikos ministro Terje Aasland pranešime.

Europarlamentaras Andrius Kubilius mano, kad Rusija pati susprogdino savo „Nord Stream“ dujotiekius. Anot jo, Rusija netrukus gali susprogdinti daugiau dujotiekių ir taip siekti užšaldyti Europą. Seismologai šią savaitę pranešė apie sprogimus prie „Nord Stream“ dujotiekių. Europarlamentaro A. Kubiliaus nuomone, rusai patys galėjo išsprogdinti savo „Nord Stream“ dujotiekius.

Europai aktyviai importuojant suskystintas gamtines dujas (SGD), jai artėjančią žiemą veikiausiai turėtų pakakti šio elektros ir šilumos energijai gaminti skirto kuro, kompensuoti tiekimo iš Rusijos netektį, pažymi agentūros „Bloomberg“ strateginių tyrimų padalinys BNEF. Antradienį BNEF paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad šią žiemą Europa gali importuoti beveik 40 proc.

Sprogimus prie „Nord Stream“ dujotiekių galima vertinti kaip perspėjimą, kad energetinė infrastruktūra Europoje nėra saugi, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Kiek teko stebėti ekspertų pasisakymus, akivaizdu, kad tai yra tam tikra diversija, kažkokio veiksmo pasekmė. Šie incidentai parodo, kad iškastinio kuro infrastruktūra nėra saugi.

Estijos dujų tiekėjų asociacija „Eesti Gaasiliit“ perspėja, jog Suomijos išnuomotas suskystintų gamtinių dujų (SGD) išdujinimo laivas vos patenkins šios šalies poreikius artėjančią žiemą, todėl Estija turėtų kuo skubiau pati išsinuomoti tokį laivą, kuris iš dalies patenkintų ir Latvijos poreikius.

Švedijos policija pradėjo preliminarų tyrimą po pranešimų apie dujų nuotėkį dujotiekyje „Nord Stream 1“, rašo „Sky news“. Pagrindinis dujotiekis driekiasi tarp Rusijos ir Vokietijos, o apie „pavojingą“ nuotėkį pirmą kartą pranešta vakar. Vakar buvo užfiksuoti žemės drebėjimai, o filmuotoje medžiagoje matyti, kaip burbulai veržiasi į paviršių virš „Nord Stream“ 1 ir 2 dujotiekių. Švedijos nacionalinės policijos atstovas spaudai sakė, kad dėl to pradedamas tyrimas.

Prieš tai, kai buvo aptikti nuotėkiai trijose dujotiekių „Nord Stream“ vietose, buvo užfiksuoti du povandeniniai sprogimai, antradienį paskelbė švedų seismologijos institutas.

Rekordiškai brangaus šildymo sezono bijantys gyventojai užplūdo savivaldybes dėl kompensacijų. Pavyzdžiui, Panevėžyje nėra buvę, kad žmonės skubėtų taip anksti registruotis – nė neprasidėjus šildymo sezonui. Aiškėjai ir tai, kad dabar užsiregistravęs dėl kompensacijos, dokumentus žmogus galės pateikti tik gruodį. Tai reiškia, kad kompensacijos sulauks jau kitąmet.

Apskaičiuoti sumą, kiek lėšų reikės gyventojų elektros ir dujų kainų subsidijoms, Finansų ministerijai yra sudėtinga dėl nuolat kintančių jų kainų, sako ministrė Gintarė Skaistė. Ji pripažįsta, kad biudžete tam reikės numatyti „ženklias“ sumas.   „Vertiname labai daug alternatyvų ir įvairiausių variantų, kaip galėtų atrodyti elektros ir dujų kainų augimo dalies subsidija“, – Darbo partijos frakcijoje antradienį sakė finansų ministrė, atsakydama į „darbiečio“ Vytauto Gapšio klausimą.

Iš dviejų „Nord Stream“ dujotiekių, jungiančių Rusiją ir Europą, įvyko nepaaiškinamų nuotėkių, antradienį pranešė Skandinavijos šalių pareigūnai. Tai, kad keli nuotėkiai įvyko per tokį trumpą laiką ir netoli vienas nuo kito, kelia įtarimų dėl sabotažo.  Minėti dujotiekiai pastaraisiais mėnesiais atsidūrė geopolitinės įtampos centre, nes Rusija nutraukė dujų tiekimą Europai, kaip manoma, atsakydama į Vakarų sankcijas, paskelbtas po Maskvos invazijos į Ukrainą.

Skandinavijos šalių institucijos antradienį pranešė apie nustatytus du nuotėkius iš Baltijos jūros dugnu nutiesto dujotiekio „Nord Stream 1“, praėjus kelioms valandoms po panašaus incidento dujotiekyje „Nord Stream 2“. „Institucijos buvo informuotos, kad užfiksuoti du nuotėkiai iš „Nord Stream 1“ – kuris taip pat neveikia, bet kuriame yra dujų“, – naujienų agentūrai AFP teigė Danijos klimato ir energetikos ministras Danas Jorgensenas.

Latvijos ekonomikos ministerija pranešė parengusi įstatymo projektą dėl nacionalinės svarbos objekto statuso suteikimo būsimam suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importo terminalui Skultės uoste.

Neveikiančio Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietijos „Nord Stream 2“ dujotiekio vienoje iš gijų užfiksuotas slėgio kritimas, pirmadienį popiet skelbia Rusijos žiniasklaida, cituodama vamzdyno operatorės pranešimą. „Šiąnakt „Nord Stream 2“ dispečeris sausumoje užfiksavo staigų slėgio kritimą vamzdyno A gijoje. Vokietijos, Danijos, Švedijos, Suomijos ir Rusijos pakrančių apsaugos tarnybos buvo įspėtos nedelsiant.

Nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, praėjo jau 214 dienų. Nors agresorė karo baigti neplanuoja, sparčiai blogėjanti finansinė šalies situacija rodo kitaip. Ekonomistas įvardija pagrindines priežastis, kodėl Rusijai finansuoti karą Ukrainoje gali tapti nebeįmanoma. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino įrašu, kuriame trumpai aptarė finansinę Rusijos padėtį.

Nuo antradienio iki spalio 1-osios dėl techninės priežiūros darbų laikinai stabdoma suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo veikla, o laivas-saugykla „Independence“ bus atjungtas nuo dujų perdavimo sistemos ir peršvartuotas kitoje Klaipėdos uosto vietoje.

Lenkijos valstybės kontroliuojama angliavandenilių įmonė „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ (PGNiG) pranešė su Norvegijos „Equinor“ pasirašiusi 10 metų sutartį dėl gamtinių dujų tiekimo „Baltic Pipe“ vamzdynu per Baltijos jūrą, kuris turėtų būti pradėtas naudoti spalio 1-ąją. Lenkija atsisakė rusiškų dujų, pasikliaudama suskystintų gamtinių dujų (SGD) importu bei PGNiG valdomų gavybos aktyvų Norvegijos kontinentiniame šelfe plėtojimu.

Trakų rajone kasdami darbininkai  pramušė dujų vamzdį, iš kurio ėmė sklisti dujos.   Policija pranešė, kad apie incidentą Bendrajame pagalbos centre skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 buvo pranešta 16.46 val. Nurodyta, kad Lentvaryje, Birutės gatvėje kasdami darbininkai pramušė dujų vamzdį, iš kurio sklinda dujos.  Į įvykio vietą išsiųstos Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos.

Jungtiniai Arabų Emyratai sekmadienį pasiekė su Vokietija „energetinio saugumo“ susitarimą dėl suskystintų gamtinių dujų (SGD) ir dyzelino tiekimo, Berlynui ieškant naujų energijos šaltinių, kurie pakeistų nebeimportuojamus rusiškus išteklius.

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą pasiekė didelis dujų krovinys iš JAV ir Norvegijos. Tai jau ketvirtas SGD krovinys šį mėnesį.  BNS žiniomis, krovinys skirtas Lenkijos naftos ir dujų įmonei „PGNiG“. Su Jungtinės Karalystės vėliava plaukiojantis dujovežis „British Achiever“ šeštadienio ryte atvyko į Klaipėdos uostą ir prisišvartavo prie laivo-saugyklos „Independence“, rodo portalai marinetraffic.com, vesselfinder.com ir myshiptracking.com.

Opozicija spaudžia valdančiuosius piginti malkas, elektrą, dujas ir kitą kurą – panaikinti pridėtinės vertės mokestį. Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė aiškina, esą vyriausybės planuojamas dujų ir elektros tarifų tolimesnis kompensavimas yra dosnesnis nei visos opozicijos siūlomos mokesčių lengvatos. O kai kuriems žmonėms itin sunku sumokėti sąskaitas. Valdantieji gąsdina –  patenkinus opozicijos siūlymus, biudžete atsivertų didesnė nei milijardo eurų skylė.

Alžyras planuoja šiais metais penktadaliu iki 25,2 mlrd. kubinių metrų padidinti gamtinių dujų tiekimą Italijai, Europai mažinant priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių, skelbia agentūra „Bloomberg“, cituodama Alžyro naftos ir dujų kompanijos „Sonatrach“ vadovą Toufiką Hakkarą (Tufiką Hakarą). Pernai Italija iš Šiaurės Afrikos šalies importavo 20,9 mlrd. kubų dujų. Pasak „Sonatrach“ vadovo, šiais metais pagal ilgalaikes sutartis į Italiją bus eksportuota apie 21,6 mlrd.

Dujos Europos rinkoje dabar kainuoja dvigubai brangiau nei pirmąjį pusmetį, tad ir gyventojai turi pasiruošti, kad ir jiems greitai teks už dujas mokėti brangiau. Nors Vyriausybė žada ir toliau dalį brangimo kompensuoti, prezidentūra Seimą perspėja, kad jau dabar rekordiškai brangios dujos pagal preliminarų Vyriausybės planą kitąmet gali dar brangti – du kartus po 40 proc.

Vokietijos komunalinių paslaugų įmonėms pastarosiomis savaitėmis teko susidoroti su didžiuliu klientų skambučių kiekiu, kurie buvo pikti ar beviltiškos būsenos dėl nepaprastai didelių sąskaitų už energiją, praneša „Reuters“. Didžiausia komunalinė įmonė E.ON padidino savo pajėgumus norėdama priimti skambučius iš vartotojų, kurie buvo šokiruoti sužinoję, kiek pastaraisiais mėnesiais išaugo jų sąskaitos už energiją.