dujos

Brangi elektra ir dar brangesnės dujos varo į neviltį ne vieną žmogų. Bet dar neramiau, pasak specialistų, jaučiasi valstybė, kuri pasigamina tik trečdalį jai reikalingos elektros energijos, o dujų kaina prasidėjus karui šoktelėjo į nematytas aukštumas. Ilgą laiką, pasak specialistų, mes rūpinamės, kaip savarankiškai atsigabenti dujų, apsaugojome naftos sektorių, bet elektrą tarsi pamiršome. Buvo tikima, kad jos visada bus ir ji bus pigi. Bet laikai pasikeitė.

Elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo 13,8 proc., dujos pigo 6,8 proc., o degalų kainos išliko panašios ir buvo mažiausios Baltijos šalyse, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Vidutinė elektros kaina rugsėjo 9-12 dienomis buvo 395,5 euro už megavatvalandę (MWh), Latvijoje – 392,4 euro, arba 18,4 proc. didesnė nei praėjusią savaitę, o Estijoje atpigo beveik trečdaliu – 32,3 proc. iki 193,5 euro. Elektros gamyba Lietuvoje didėjo 16,3 proc.

Lietuvoje dujų ir elektros kainos – didžiausios Europoje, tačiau energetikos ministras Kreivys tvirtina, kad jos gyventojams įkandamos. Dėl chaoso energetikoje opozicija reikalauja ministro galvos ir jau renka parašus interpeliacijai. O štai lietuviai priversti griebtis vis radikalesnių taupymo priemonių. Marijampoliečiai senjorai ruošiasi artėjančiai rekordiškai brangiai žiemai.

Nauji dujų eksporto pajėgumai iš Prancūzijos į Vokietiją bus prieinami nuo spalio vidurio, trečiadienį pranešė Prancūzijos dujų tinklo operatorė, Europos energetikos sistemai persitvarkant po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.  „Istoriniai dujų srautai iš rytų pakito dėl karo Ukrainoje“, – sakoma operatorės „GRTgaz“ pranešime.

Ukrainą užpuolusiai Rusijai buvo įvestos sankcijos, o agresorei apribojus dujų tiekimą Europoje itin išaugo dujų kainos. Dėl šios priežasties chemijos pramonės bendrovė „Achema“ sustabdė savo veiklą. Tai lėmė, kad gamtinių dujų suvartojimas Lietuvoje sumažėjo 80 proc., o alternatyvaus kuro šilumai kainos dėl didelės paklausos irgi kyla į aukštumas.

Kompensacijos už itin aukštas energijos kainas gyventojams šiemet valstybei atsieis 700–800 mln. eurų, arba daugiau nei 1 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP), sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Norėčiau atkreipti dėmesį, kad šiais metais jau įvyko biudžeto tikslinimas, ir reikėtų prisiminti sprendimus, kurie jau buvo padaryti: per biudžeto tikslinimą buvo numatyta kompensacija elektros ir dujų  kainai tam, kad kainos vartotojams augtų ne daugiau kaip 40 proc.

Energetikos ministras Dainius Kreivys teigia, kad Vyriausybė pakankamai gerai rūpinasi atsaku į energijos išteklių kainų krizę, kuri kilo dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje. Politiko nuomone, Lietuvos gyventojų mokamos kainos už šilumą ir elektros energiją yra įkandamos ir Vyriausybė padarys viską, kad taip liktų ir toliau.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) pareiškė, kad jo šalis iki 2023 metų pabaigos galės atsisakyti gamtinių dujų tiekimo iš Rusijos, skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Kancleris priminė, kad federalinė vyriausybė ėmėsi priemonių mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos – gamtinių dujų saugyklos šalyje jau užpildytos 85 proc., o suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalų statybos projektai sparčiai įgyvendinami.

Sankcijų suvaržyta ir laikinojo administratoriaus prižiūrima Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“ trečiadienį antrą kartą šiemet laikinai stabdo gamybą. Įmonė skelbia, kad tai lėmė vienos pagrindinių žaliavų – amoniako – trūkumas bei smarkiai išaugusios gamtinių dujų kainos.  Planuojama, jog pavykus susitarti su amoniako tiekėjais dėl būtino jo kiekio įmonė veiklą atnaujintų lapkritį.

Nuo dujų priklausomas Lietuvos verslas neviltyje dėl gresiančių milijoninių sąskaitų. Verslininkai ragina Lietuvos valdžią kuo greičiau kurti planą, kaip padėti verslui išgyventi žiemą: mokėti kompensacijas, siūlyti paskolas, nes kitu atveju bendrovės pavasario gali ir nesulaukti. Ekonomistai perspėja: bendrovėms gali tekti stabdyti veiklą arba net skelbti bankrotus. Ministerijos gelbėjimosi rato verslui mesti neskuba.

Šeštadienį vakare Vilniuje Užupyje nugriaudėjo galingas sprogimas. Aiškėja, kad nelaimė įvyko naujos statybos name, greičiausiai driokstelėjo dujos. Polocko, Olandų ir kitų gretimų gatvių gyventojai sprogimą išgirdo apie 21.17 val. Išgirdę baisų trenksmą žmonės išėjo žiūrėti, kas įvyko. Panašiu metu specialiosios tarnybos gavo pranešimą apie gaisrą daugiabutyje Kreivajame skersgatvyje. Greičiausiai sprogo nutekėjusios dujos ir po sprogimo kilo gaisras.

O paukštienos ir kiaušinių gamintojai rėžia – jei nesulauks valstybės kompensacijų už elektrą ir dujas, tai arba neištemps iki pavasario, arba produkcija brangs iki 40 procentų. Įmonės skundžiasi, kad sąskaitos išsipūtė kone 10 kartų ir tapo milijoninės. Paukštininkai kaltina Vyriausybę, kad, skirtingai nei gyventojams, verslams nuostolių ji nekompensuos. Ministrai atkerta, kad pinigų nespausdina, o papildomų milijardų biudžete nėra.

Europos Komisija penktadienį pažadėjo artimiausiomis dienomis parengti paketą precedento neturinčių priemonių, kuriomis siekiama kontroliuoti spartų energijos kainų Europoje kilimą, sukeltą Rusijos karo Ukrainoje, įskaitant prieštaringai vertinamą viršutinės dujų kainų ribos nustatymą, galintį dar labiau supykdyti Kremlių.

Vokietijos dujų bendrovė VNG penktadienį papildė europiečių įmonių gretas, prašančias savo vyriausybių pagalbos, nes sumažėjęs tiekimas iš Rusijos padidino energijos kainas ir sukėlė įtampą verslui.  VNG, trečia pagal dydį Vokietijos dujų importuotoja ir dujų saugojimo operatorė, paprašė paramos, kad „išvengtų tolesnės žalos“ ir išlaikytų grupės „gebėjimą veikti“, sakoma jos pranešime.

Gamtinės dujos iš Rusijos į Latviją vėl teka vamzdynais nuo rugsėjo 3-osios, skelbia Latvijos magistralinių dujotiekių ir Inčukalno požeminės saugyklos operatorė „Conexus Baltic Grid". Jos duomenys rodo, jog rugsėjo 3-ąją ir rugsėjo 4-ąją iš Rusijos į Latviją perpumpuota 3 gigavatvalandžių (GWh), rugsėjo 5-ąją – 4 GWh, o rugsėjo 6, 7 ir 8 dienomis – 11 GWh dujų.

Rusija Kinijai už beveik dvigubai mažesnę kainą pardavė keletą suskystintų gamtinių dujų siuntų iš savo „Sachalin-2“ eksporto gamyklos, skelbia verslo naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi prekybininkais, žinančiais apie šį atvejį. Kaip išsiaiškino agentūra, atitinkamas konkursas baigėsi šios savaitės pradžioje.

Verslas kritikuoja valdžios sprendimą išaugusias dujų, elektros kainas kompensuoti tik gyventojams. Anot jų, jeigu valdžia nieko nesiims, netrukus pinigų gyventojams iš valstybės reikės dar daugiau, nes įmonės sustabdys veiklą, o darbuotojai praras darbus. Ekonomistas taip pat atkreipė dėmesį, kad Europos rinkose vysta nesąžininga verslų kova, nes vienos valstybės remia savo verslus, o kitos, kaip Lietuva – ne.

Stambusis verslas ant stalo valdžiai deda prašymus, kokių nori kompensacijų už į bankrotą varančias elektros ir dujų kainas. Vieni iš biudžeto prašo konkrečia suma padengti dalį elektros kainos, kiti – netgi deginti daugiau mazuto, kad tik būsimos sąskaitos būtų mažesnės. Dalis valdančiųjų artėjantį šildymo sezoną verslui jau lygina su cunamio banga, tačiau dalyti subsidijų ir toliau nežada. O šalies ekonomikos kreivė antrąjį ketvirtį jau pakrypo žemyn.

Europos Sąjunga nuo šių metų pradžios iš Jungtinių Valstijų gavo daugiau kaip 40 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų suskystintų pavidalu, o tai – beveik dvigubai viršija tiekimą per visus 2021-uosius, trečiadienį pareiškė Europos Komisijos energetikos komisarė. „2021 metais iš JAV importavome suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiek, kad išdujinus gavosi 22 mlrd. kubinių metrų.  Per aštuonis šių metų mėnesius šis tiekimas viršijo 40 mlrd.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį pasiūlė valstybėms narėms susitarti dėl rusiškų dujų kainų viršutinės ribos – tai būtų dalis priemonių, kuriomis siekiama nubausti Maskvą už invaziją į Ukrainą. „Tikslas čia labai aiškus. Turime sumažinti Rusijos pajamas, kuriomis (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas finansuoja šį žiaurų karą prieš Ukrainą“, – žurnalistams sakė Europos Komisijos pirmininkė.

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį atidarė atstovybę Katare, kurio reikšmė nepaliaujamai auga ieškant susiklosčiusios tarptautinės energetikos krizės sprendimų. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis kiek vėliau trečiadienį Dohoje turėtų susitikti su Kataro emyru šeichu Tamimu bin Hamadu al Thani ir kitais aukščiausiais pareigūnais. Ch. Michelis atvyko iš Alžyro, kur taip pat aptarė gamtinių dujų tiekimo klausimus.

Rusija nutrauks naftos ir dujų tiekimą šalims, įvesiančioms kainų „lubas“, trečiadienį įspėjo prezidentas Vladimiras Putinas. Kainų „lubos“, kurias svarsto kai kurios Vakarų šalys, „būtų absoliučiai kvailas sprendimas“, sakė V. Putinas Rytų ekonomikos forumui, vykstančiam Ramiojo vandenyno uostamiestyje Vladivostoke. „Išvis nieko netieksime, jei tai prieštaraus mūsų interesams, šiuo atveju – ekonominiams [interesams], – sakė jis. – Jokių dujų, jokios naftos, jokių anglių, jokio mazuto, nieko.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį paneigė, kad Maskva, prieš kelias dienas sustabdžiusi tiekimą Europai svarbiu dujotiekiu, naudojasi energija kaip ginklu. „Jie sako, kad Rusija naudojasi energija kaip ginklu. Daugiau nesąmonių! Kokį ginklą mes naudojame? Mes tiekiame tiek, kiek reikia, pagal [importuotojų] prašymus“, – sakė V. Putinas Rytų ekonomikos forume Rusijos Vladivostoko uostamiestyje prie Ramiojo vandenyno.

Prancūzijos energetikos transformacijos ministrė Agnes Pannier-Runacher (Anjes Panjė-Runašer) pranešė, jog šalies vyriausybės tikslas – žiemai kuo labiau pripildyti dujų saugyklas – jau pasiektas. „Šiandien pasiekėme maksimaliai galimą dujų atsargų lyg. Šios atsargos atitinka 50 proc. viso mūsų poreikio žiemą, todėl esame gerai pasirengę“, – antradienį interviu CNews televizijai sakė ministrė. Ji paaiškino, kad saugyklos negali būti užpildytos iki 100 proc., nes jose turi likti vietos orui.

Rusija degina perteklines dujas, nes, nutraukusi jų tiekimą Europai, neturi galimybių jas kaupti, antradienį pareiškė Europos Sąjungos energetikos komisarė. „Mūsų palydovai fiksuoja gamtinių dujų nuotėkį arba jų atvirą deginimą, o tai labai teršia aplinką“, – sakė Indonezijoje oficialiai viešinti Kadri Simson, kur vyko G-20 grupės susitikimas energetikos klausimais. „Jie neturi alternatyvių dujų jungčių su kitais pasaulio regionais, o jų pačių požeminės dujų saugyklos yra pilnos“, – pridūrė.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar patvirtinti pavasarį pasirašytą Lietuvos ir Latvijos susitarimą dėl abipusio dujų tiekimo vartotojams ekstremalios situacijos atveju, kai nutrūktų ar kitaip sutriktų dujų tiekimas. Lietuvos energetikos ministro Dainiaus Kreivio ir tuomečio Latvijos ekonomikos ministro Janio Vitenbergo kovo 10 dieną pasirašytu dokumentu sutarta dėl būtinų techninių, teisinių ir finansinių priemonių užtikrinant dujų tiekimą  vartotojams.

Sąskaitoms už elektrą ir dujas pažaboti valdžia ketina fiksuoti jų kainas ir kompensuoti dalį šildymo kainų. Didžiausia mįslė dabar – kokia gali būti ta fiksuota elektros kaina. Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad visuomeninė kaina galėtų išlikti tokia, kaip dabar – 24 centai už kilovatvalandę. Taip pat Nausėda ragina išlaidas kompensuoti ir verslui. Tačiau valdantieji nusiteikę įmonėms teikti lengvatines paskolas, o ne kompensacijas.

Sparčiai augančios sąskaitos už elektrą ir dujas tampa nebeįkandamos mažai uždirbantiems europiečiams ir per metus atsieina daugiau nei vieno mėnesio atlyginimą, rodo Europos profsąjungų konfederacijos (ETUC) atliktas tyrimas.

Vyriausybė artimiausiu metu turėtų skelbti, kokia dalis galutinė elektros ir dujų kainos bus kompensuojama gyventojams nuo kitų metų. Tačiau svarstoma, kad kompensacijos turėtų būti mokamos ne už visą, o tik nustatytą kiekį suvartotos energijos. Vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis savo socialiniame tinkle paskelbė įrašą, kuriame teigė, kad teisingiausia būtų už žemesnę kainą siūlyti tik dalį dujų ir elektros, nes tai paskatintų vartotojų taupymą.

Europos Komisija siūlo dvi galimas gamtinių dujų viršutinių kainų rinkoje ribojimo priemones, kad jomis būtų galima reaguoti į sumažėjusį rusiškų dujų tiekimą ar jų visišką nutraukimą Europai, skelbia „Euractiv“, remdamasis nutekinta EK parengto dokumento kopija. Anot leidinio, jį rugsėjo 7-ąją tikimasi aptarti seminare, kuriame dalyvaus Europos Sąjungos 27 valstybių narių atstovai, o rugsėjo 9 dieną jo tolesnis svarstymas planuojamas Bendrijos energetikos ministrų neeiliniame posėdyje.

Agroperlitą dirvožemiui gerinti gaminanti Panevėžio „Soltera“ pirmadienį sustabdė gamybą, nes dėl pabrangusių dujų gamyba tapo nuostolinga, rašo portalas vz.lt. Šoktelėjus energetikos kainoms, kai „Solteros“ išlaidos už sunaudotą energiją padidėjo nuo 20 tūkst. eurų iki 200 tūkst. eurų, užsienio pirkėjai pabrangusios produkcijos nebeperka, gamyba tapo nuostolinga. Pasak „Solteros“ vadovo Dainiaus Spirikavičiaus, jie galėtų dirbti toliau, naudodami suskystintas naftos dujas.

Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ teigia, kad Lietuvos poreikiams dujų šaltąjį sezoną užteks. Pasak įmonės, Lietuva turi tiesioginę prieigą prie SGD rinkos ir stabiliai veikiantį Klaipėdos SGD terminalą, be to, šiuo metu neveikia didžiausia Lietuvos dujų vartotoja, Jonavos trąšų gamintoja „Achema“. „Amber Grid“ teigia, kad iš terminalo dalis dujų kasdien nukreipiama į Latvijos Inčukalnio dujų saugyklą, tad jos pildymas vyksta nuolat.

Vokietijos dujų saugykloms pildantis sparčiau nei planuota, Baltijos šalyse tendencija atvirkščia  – Inčukalno dujų saugykla – vienintelė tokia Baltijos šalyse – tuštėja ir smuktelėjo iki mažiau nei 50 proc., rašo portalas vz.lt.  Dujų saugyklos Europoje šiuo metu yra pripildytos kiek daugiau nei 80 proc., tuo metu Inčukalno dujų saugykloje prasidėjus paskutiniam dujų metų mėnesiui smuko žemiau iki 49,7 proc.

Europa susiduria su energijos krize. Nežinomybė dėl gamtinių dujų tiekimo, atsiradusi Rusijai užpuolus Ukrainą, išprovokavo staigų kainų šuolį. Išaugusi gamtinių dujų kaina kelia baimę, kad žiemą trūks dujų, o namai bus šalti, rašo „Foreign Policy“. Tai jau spėjo paveikti svarbiausių prekių tiekimą. Trąšų gamyba, kuriai reikia daug gamtinių dujų, yra stabdoma dėl aukštų kainų. Gamintojai kaupia stiklą, laukdami trūkumo ateityje.

Kunigai baiminasi, ar bažnyčių neperims antstoliai. Brangstant elektrai ir gamtinėms dujoms, dvasininkai su baime laukia šildymo sezono. Jau praeitą žiemą tūkstantinės sąskaitos varė į neviltį, o dabar rekordiškai kylant dujų ir elektros kainoms, jos didės keliskart. Tad žmonės turėtų nusiteikti melstis šaltuose maldos namuose, nes bažnyčios tikriausiai prisuks šildymą. Visgi tikintieji ruošiasi aukoti daugiau, kad tik bažnyčios išsilaikytų. Vilkaviškio Švč.

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą pasiekė didelis dujų krovinys iš Norvegijos. Tai pirmas SGD krovinys šį mėnesį.  BNS žiniomis, krovinys skirtas didžiausiai Lietuvoje gamtinių dujų importuotojai – nuo ketvirtadienio laikinai gamybą sustabdžiusiai Jonavos azotinių trąšų gamintojai „Achemai“.   Su Bahamų vėliava plaukiojantis dujovežis „Arctic Voyager“ šeštadienio rytą atvyko į Klaipėdos uostą ir prisišvartavo prie laivo-saugyklos „Independence“, rodo portalai mari...

Dujotiekio „Nord Stream 1“ turbinos gamintoja „Siemens Energy“ penktadienį pareiškė, kad tepalo pratekėjimas, kuriuo Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ aiškino savo sprendimą visiškai sustabdyti tiekimą šiuo dujotiekiu, „nėra techninė priežastis“ nutraukti dujų pumpavimą. „Tokia išvada nėra techninė priežastis stabdyti darbą“, – sakoma „Siemens Energy“ pareiškime. „Tokie pratekėjimai paprastai nepaveikia turbinos darbo“, o užsandarinimo darbus galima atlikti vietoje, nurodė kompanija.

Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ visiškai nutraukia dujų tiekimą „Nord Stream“, rašo „Deutche Welle“. Bendrovė praneša, kad dujų tiekimas nutrauktas dėl įrangos problemų. Nepateikiama jokių terminų, kada dujotiekio darbas turėtų būti atnaujintas. Savo „Telegram“ kanale „Gazprom“ taip pat pasidalijo nuotrauka, kurioje, jos teigimu, yra matyti priežastis, kodėl dujų tiekimas neatnaujinamas. Nuotraukoje matyti skysčiu, (Rusijos teigimu, nafta), apipilta kompresorių stoties įranga.

Elektros kaina Lietuvoje šią savaitę augo 15 proc., dujos brango 13 proc., o degalų kainos išliko panašios – mažiausios Baltijos šalyse, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Vidutinė elektros kaina Lietuvoje rugpjūčio 26-rugsėjo 1 dienomis buvo 580 eurų už megavatvalandę (MWh), Latvijoje – 514,6 euro, arba 2,54 proc. didesnė nei praėjusią savaitę, o Estijoje per savaitę atpigo 9 proc. iki 335 eurų.  Elektros gamyba Lietuvoje mažėjo 12,5 proc.

Kremlius penktadienį įspėjo, kad dujotiekis „Nord Stream“, kuriuo Europai tiekiamos rusiškos dujos, ateityje gali susidurti su techninėmis problemomis po šiuo metu vykdomų techninės priežiūros darbų. Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ trečiadienį trims dienoms sustabdė dujų tiekimą Vokietijai vamzdynu „Nord Stream 1“, kad atliktų techninės priežiūros darbus, dar labiau padidindama įtampą sąmyšio apimtoje Europos elektros rinkoje.

Europos Sąjunga svarsto įvesti kainų „lubas“ Rusijos dujoms, rugsėjo 2-ąją pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Rusija jau suskubo grasinti visišku dujų tiekimo nutraukimu, tačiau ES pažymima, kad saugyklos jau yra užpildytos reikiamu 80 proc. lygiu. Jos teigimu, tokia priemonė gali būti pasiūlyta, kaip atsakas į Rusijos agresiją Europos šalių lygiu, rašoma „Reuters“. „Atėjo laikas įvesti kainų lubas rusų dujoms Europos Sąjungoje.

Vokietija išsinuomos penktąjį plaukiojantį suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalą, siekdama toliau mažinti priklausomybę nuo rusiškos energijos importo ir užsitikrinti tiekimą būsimomis žiemomis, ketvirtadienį pranešė Ekonomikos ministerija.  SGD importo terminalas bus įrengtas Vilhelmshafeno uoste Vokietijos šiaurės vakarų pakrantėje, o planuojama įrengimo data yra 2023 metų pabaigoje.

Požeminės gamtinių dujų saugyklos Europos Sąjungos šalyse paskutinę rugpjūčio dieną buvo užpildytos vidutiniškai daugiau kaip 80 proc. – Bendrijos narėms pavyko užsibrėžtą tikslą pasiekti dviem mėnesiais anksčiau, skelbia Lenkijos radijas, cituodama ES energetikos komisarę Kadri Simson. Didžiausias saugyklų užpildymas, siekiantis 100 proc. – Portugalijoje ir Lenkijoje, pažymi transliuotojas.

Estija rugpjūčio 31-ąją užbaigė pirmąjį suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo Paldiskio uoste statybos etapą, pranešė visuomeninė televizija ETV. „Tai – prieplauka, prie kurios galės prisišvartuoti beveik 400 metrų ilgio dujovežis arba plaukiojanti SGD saugykla ir išdujinimo įrenginys. Po to bus nutiesta povandeninė dujų jungtis iki perpumpavimo stoties sausumoje“, – trečiadienio vakare skelbė transliuotoja.

Vengrija trečiadienį pranešė, kad Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ rugsėjo ir spalio mėnesiais dar labiau padidins gamtinių dujų tiekimą šiai Europos Sąjungos narei. Šis Vengrijos užsienio reikalų ministro Peterio Szijjarto pranešimas pasirodė Maskvai sumažinus arba visiškai sustabdžius tiekimą daugeliui Europos valstybių, kurios Rusijai taiko sankcijas dėl jos pajėgų invazijos į Ukrainą. Tai gerokai pakėlė dujų ir energijos kainas.

Per pirmąjį pusmetį į Latvijos požeminę Inčukalno saugyklą iš Rusijos gautų gamtinių dujų pripumpuota 71 proc. mažiau prieš metus, tuo tarpu per Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą importuotų – 13 kartų daugiau, pranešė šios saugyklos ir Latvijos magistralinių dujotiekių operatorė „Conexus Baltic Grid“. Jos duomenimis, per šešis šių metų mėnesius iš Rusijos gauta 2,7 teravatvalandės (TWh), o per tą patį laikotarpį pernai – 9,6 TWh gamtinių dujų.

Vokietijos energetikos bendrovės, kurioms teikiama finansinė valstybės parama dėl gamtinių dujų tiekimo iš Rusijos stygiaus ir jų kainų šuolio, negalės mokėti dividendų, perspėjo federalinis ekonomikos ministras Robertas Habeckas interviu radijo stočiai „Deutschlandfunk“. Jis pabrėžė, kad valstybės parama turėtų būti teikiama tik toms bendrovėms, kurių veikla tiesiogiai susijusi su šalies aprūpinimu energija, ir kurios kenčia dėl išaugusių energijos išteklių kainų.

Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ pranešė nuo ketvirtadienio sustabdysianti tiekimą didžiausiai Prancūzijos energetikos įmonei „Engie“, nes pastaroji neatliko visų mokėjimų už liepos mėnesį. „Gazprom Export“ informavo „Engie“ apie visišką dujų tiekimo sustabdymą nuo 2022 metų rugsėjo 1 dienos, kol bus gautos visos už tiekimą mokėtinos sumos“, – sakoma „Gazprom“ antradienį socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbtame pranešime.

Kol kitos Europos valstybės jau dabar amortizuoja energijos kainų šuolį, Lietuva naujas valstybės kompensacijas žada tik nuo kitų metų. Anot finansų ministrės Gintarės Skaistės, kompensacijos šiems metams jau yra nustatytos, tad didesnių jų reikės palaukti.