dujos

Latvijoje per septynis šių metų mėnesius sudeginta 5,056 teravatvalandės (TWh) gamtinių dujų – 34,5 proc. mažiau nei per tą laikotarpį pernai, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Vertinant mėnesiais, labiausiai vartojimass per metus sumenko liepą – 66,8 proc. iki 201,7 tūkst. megavatvalandžių (MWh). Birželį suvartojimas sunyko 58,1 proc. iki 201,5 tūkst. MWh, gegužę – 32,6 proc. iki 333,1 tūkst. MWh, balandį – 21,2 proc. iki 672,4 tūkst. MWh.

Dabar pasaulines elektros ir dujų rinkas krečia stiprus energetinis karas, todėl laukia sunki žiema ir net kitas sezonas, įspėja „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas. Šis energijos tiekėjas jau viršijo 1 mlrd. eurų skolą, o dujų kaina dabar yra daugiau nei 20 kartų didesnė nei 2021 m. pirmą pusmetį. Anot D. Maikštėno, Vakarams teks ieškoti naujų kelių, kaip užpildyti dujų saugyklas.

Vokietijos gamtinių dujų saugyklos pildosi sparčiau, nei buvo planuota, skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“ cituodama ekonomikos ministrą Robertą Habecką. Pasak jo, nepaisant smarkiai sunykusio dujų tiekimo iš Rusijos, saugyklos šiuo metu užpildytos daugiau kaip 82 proc., o tikslas spaliui pasiekti užpildymą 85 proc. veikiausiai bus įgyvendintas jau rugsėjį. „Gamtinių dujų saugyklos pildosi sparčiau, nei buvo numatyta“, – sekmadienį leidiniui „Der Spiegel“ pabrėžė R. Habeckas.

Bulgarija nesiderės su Rusijos dujų monopolininku „Gazprom“ dėl naujos tiekimo sutarties, praėjusį šeštadienį per vaizdo konferenciją su Europos Komisijos Energetikos direktorato generaline direktore Ditte Juel-Jorgensen pranešė Bulgarijos vicepremjeras, atsakingas už ekonominę politiką, Hristo Aleksijevas. Pasak Bulgarijos vyriausybės spaudos tarnybos pranešimo, ilgalaikiame plane numatyta skelbti tarptautinį konkursą dėl suskystintų gamtinių dujų tiekimo.

Lenkija ir Slovakija penktadienį atidarė jų tinklus sujungusį dujotiekį, galintį padidinti šalių energetinį saugumą, Rusijos invazijai į Ukrainą sukėlus energetinę krizę Europos.  Rusija pastaraisiais mėnesiais sumažino arba sustabdė dujų tiekimą kelioms Europos Sąjungos šalims. Lenkijai tiekimas buvo nutrauktas, tuo metu Slovakija gavo tik 40 proc. sutarto kiekio.

Austrijos kancleris Karlas Nehammeris  sekmadienį paragino Europos Sąjungą atsieti elektros energijos ir gamtinių dujų kainas, kad jos toliau nedidėtų dėl karo Ukrainoje padarinių. „Elektros kainos turi mažėti“, – pareiškime pabrėžė K. Nehammeris. „Negalime leisti, kad [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas kasdien spręstų“, kiek kainuoja energija Europoje, pridūrė kancleris.

Rusijai sukinėjant dujų kranelį, kaip užsigeidžia, kai kurie Vokietijos miesteliai ir kaimai suskubo ruoštis šaltai žiemai. Vienas miško savininkas Šiaurės Rytų Vokietijoje pasiūlė kaimo gyventojams kūrenti jo medienos atliekas. O miestelis Vokietijos pietuose nusprendė pažaboti geoterminę energiją. Heineris Von Der Osten-Sacke turi 150 hektarų miško prie Knorrendorfo kaimo Šiaurės Rytų Vokietijos Meklenburgo–Pomeranijos žemėje.

Elektros kaina Lietuvoje šią savaitę mažėjo 1,4 proc., dujos brango 21 proc., o degalų kainos išliko panašios – mažiausios Baltijos šalyse, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Vidutinė elektros kaina Lietuvoje rugpjūčio 19-25 dienomis buvo 503 eurai už megavatvalandę (MWh), Latvijoje – 502 eurai, arba 1,38 proc. mažesnė nei praėjusią savaitę, o Estijoje per savaitę atpigo 22 proc. iki 367 eurų.  Elektros gamyba Lietuvoje padidėjo 9,7 proc.

Rusija pasienyje su Suomija kasdien sudegina 10 mln. eurų vertės dujų kiekį (300 mln. per mėnesį). Tuo pačiu šalis atsisako tiekti dujas Vokietijai per Ukrainos teritoriją arba didinti savo pačios sumažintą kiekį per „Nord Stream“ dujotiekį. Vietoje to susiformavęs dujų perteklius yra tiesiog naikinamas. BBC rašoma, kad mokslininkai yra sunerimę dėl gamtinių dujų deginimo metu į aplinką patenkančių kenksmingų medžiagų.

Didžioji Britanija penktadienį paskelbė apie elektros ir dujų sąskaitų viršutinės ribos padidinimą net 80 proc., stiprėjant pragyvenimo išlaidų krizei artėjant žiemos sezonui. Rinkos reguliuotoja „Ofgem“ pranešė, kad energijos kainų viršutinė riba, pagal kurią nustatomos kainos vartotojams, nesudariusiems fiksuotų susitarimų su tiekėjais, spalio mėnesį padidės vidutiniškai iki 3 549 svarų (4 197 JAV dolerių) per metus. Dabartinės „lubos“ siekia 1 971 svarą.

Norvegija tapo gamtinių dujų tiekimo Europos Sąjungai lydere, perimdama šį titulą iš Rusijos, kuri jį drastiškai sumažino, kaip agresorė reaguodama į Vakarų akcijas dėl invazijos į Ukrainą bei paramos Kijevui šiame kare, rašo „Business Insider“. Leidinys cituoja Norvegijos Karalystės naftos ir energetikos ministrą Terję Aslandą, kuris pabrėžė, jog jo šalis pasiryžusi išlaikyti dabartinį aukštą gamtinių dujų gavybos lygį, kol Europa kovoja su energetikos krize, kuri gali pakenkti jos pramonei.

Lenkija ir Slovakija penktadienį atidarys naują dujų jungtį, sustiprinčią šalių energetinę nepriklausomybę, skelbia Lenkijos radijas. 164 kilometrų ilgio vamzdyno, nutiesto tarp dujotiekių mazgo Lenkijos Strachocine ir perpumpavimo stoties Slovakijos Velkė Kapušanuose, didžiausias metinis pralaidumas Slovakijos kryptimi – 4,7 mlrd. kubinių metrų, o priešinga kryptimi – 5,7 mlrd. kubinių.

Šalčininkų rajone esančiame Jašiūnų miestelyje ketvirtadienį pažeistas dujų vamzdis. 14 val. 46 min. Bendrajame pagalbos centre (BPC) skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 gautas pranešimas, kad J. Sniadeckio gatvėje, vykdant kasimo darbus, buvo pažeistas dujų vamzdis ir veržiasi dujos, pranešė BPC.

Estijos vyriausybė atsisakė planų sukaupti 1 teravatvalandės (TWh) strateginį gamtinių dujų rezervą, po ministrų kabineto posėdžio ketvirtadienį pranešė ekonomikos ir infrastruktūros ministrė Riina Sikkut. Pasak jos, taip nuspręsti paskatino smarkiai išaugusios dujų kainos bei geresni nei tikėtasi energetikos įmonių rezultatai kaupiant atsargas. Gegužės mėnesį vyriausybė pavedė Atsargų kaupimo agentūrai sukurti iki 1 TWh strateginį gamtinių dujų rezervą, tam numatant iki 170 mln. eurų.

Šveicarija sieks gamtinių dujų poreikį per artėjantį šaltąjį metų laiką sumažinti 15 proc., pareiškė valdžios institucijos, atsižvelgdamos į Europos Sąjungos nustatytą tikslą reaguoti į energetikos krizę. Anot Šveicarija valdžios, tikslas tiek sumažinti dujų vartojimą, palyginti su pastarųjų penkerių metų vidurkiu, užsibrėžtas laikotarpiui nuo spalio iki kovo pabaigos.

Pirmoji didelė išaugusių dujų kainų auka – veiklą stabdo didžiausia Lietuvos trąšų gamintoja „Achema“. Į prastovas nuo rugsėjo išeis per tūkstantį darbuotojų, direktorius neslepia, kad penki procentai jų bus atleisti. Ekonomistai tokį žingsnį vadina teisingu – „Achema“ suvartoja net pusę Lietuvos gamtinių dujų, taigi, įmonei sustabdžius veiklą ir artėjant žiemai, Lietuvai netgi liks daugiau dujų atsargų.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad naujos kompensacijos gyventojams už energiją bus taikomos tik nuo 2023 metų, priėmus naują valstybės biudžetą. Dėl nulinio tarifo šilumai ir kitų galimų papildomų priemonių energijos kainoms amortizuoti, jos teigimu, Vyriausybė apsispręs rugsėjo viduryje atnaujinus makroekonomikos prognozes.

Dėl išaugusių dujų kainų didžiausiai Lietuvoje gamtinių dujų vartotojai, Jonavos azoto trąšų gamybos bendrovei „Achema“ pranešus apie stabdomą veiklą, ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad „Achemos“ pavyzdys rodo problemišką visų pasaulio trąšų gamintojų padėtį, tačiau tai nereiškia, kad šios veiklos Lietuvoje nebereikės.  „Tai problema, su kuria susiduria visi trąšų gamintojai ir kol kas gero, efektyvaus būdo pagaminti azoto trąšas ne iš gamtinių dujų nėra.

Rekordines aukštumas pasiekusių dujų kainų mažėjimo kol kas tikėtis neverta, sako ekonomistas Nerijus Mačiulis. Anot jo, vienintelis kelias – mažinti dujų vartojimą.  „Kol kas nėra dujų pigimo perspektyvos, žiūrint ateities sandorius, net ir kitų metų žiemai kaina išlieka 250 eurų už megavatvalandę“, – žurnalistams trečiadienį sakė „Swedbank“ ekonomistas N. Mačiulis.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad dėl daugybės ekonomikos augimą slopinančių veiksnių šių metų pabaigoje ir kitais metais ne viena pasaulio valstybė atsidurs recesijoje – smuks ekonomika.  Trečiadienį vykusioje „Swedbank“ konferencijoje vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis neslėpė, kad matysime gerokai lėtesnį pasaulio ekonomikos augimą. Jo teigimu, 2022 m. išskirtinis daugelio šalių bruožas – energijos krizė.

Didėjant gamtinių dujų kainai ir dėl to nevaldomai kylant trąšų savikainai, nuo praėjusio rudens ne visu pajėgumu dirbanti didžiausia Lietuvoje gamtinių dujų vartotoja, Jonavos azoto trąšų gamybos bendrovė „Achema“ nuo rugsėjo 1 dienos laikinai stabdo veiklą. Kol kas veiks tik dervų ir techninių dujų gamyba, pranešė bendrovė. „Esant tokiai situacijai rinkoje didžioji dalis Vakarų trąšų gamintojų priversti stabdyti savo fabrikus, bendrovė „Achema“ – ne išimtis.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad kylant energijos kainoms turi būti apsaugoti pažeidžiamiausi gyventojai.  „Būtina įvertinti siūlomus veiksmus tiek karo, tiek energetikos išteklių kainų kontekste. Turime užtikrinti, kad nedidėtų energetinis skurdas, o priimami sprendimai apsaugotų pažeidžiamiausius gyventojus“, – pranešime teigė šalies vadovas. antradienį susitikęs su už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingu Europos Komisijos nariu Virginijumi Sinkevičiumi.

Vokietijos gamtinių dujų saugyklų tinklo („Trading Hub Europe“) vadovo teigimu, daugelį talpų iki lapkričio pavyks užpildyti 95 proc. Tačiau tam tikrų trūkumų kai kuriuose regionuose gali pasitaikyti, nes ne visos saugyklos bus pakankamai užpildytos, ypač jeigu Rusija ir toliau mažins dujų tiekimą. „Mes pajėgsime užpildyti daugelį saugyklų 95 proc. iki lapkričio, tačiau ne visas, – „Der Spiegel“ cituojamas THE vadovas Torstenas Frankas. – Aš nesitikiu dujų trūkumo nacionaliniu lygiu.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad elektros ir dujų kainų kompensavimui kitų metų biudžete gali prireikti 0,5–1 mlrd. eurų. Jo projektą šiuo metu rengia Vyriausybė. „Be jokios abejonės, Vyriausybė apribos tą kainų kilimą, kaip padarė nuo liepos 1 dienos. Dabar yra rengiamas biudžeto projektas ateinančių metų ir, priklausomai nuo skirtingų prielaidų, tam kompensavimui gali reikėti nuo 0,5 iki 1 mlrd. eurų“, – interviu LRT radijui antradienį sakė premjerė.

Naujai atrastame gamtinių dujų telkinyje netoli Kipro pietinės pakrantės yra apie 70 mlrd. kubinių metrų šių energijos išteklių, pirmadienį pranešė Energetikos ministerija Nikosijoje. Ši žinia gali būti palanki Europai, kuri ieško alternatyvių energijos išteklių tiekėjų vystantis apsirūpinimo dujomis krizei dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

Bulgarijos vyriausybė pirmadienį paskelbė, kad sieks derybų su Rusijos energetikos milžine „Gazprom“ dėl gamtinių dujų tiekimo atnaujinimo prieš žiemos sezoną. Balandžio pabaigoje „Gazprom“ nutraukė dujų tiekimą skurdžiausiai ES narei Bulgarijai, jai atmetus Rusijos reikalavimą pereiti prie atsiskaitymo rubliais. Dvišaliai santykiai pablogėjo vadovaujant ankstesnei bulgarų vyriausybei.

Vilnius jau paskaičiavo, kiek gyventojams kainuos šildymas dujas pakeitus pigesniu, bet taršesniu mazutu. Pirminiai duomenys rodo, kad sąskaitos vilniečiams liks panašios kaip pernai. O nieko nekeičiant ir toliau šildantis dujomis, sumos didėtų gal ir trigubai. Tiesa, ekonomistai ne tokie optimistiški – netrukus gali kilti ir mazuto kaina. O priežastis – vėl sprogstančios dujų kainos. Kaip tik šiandien rinkoje jos pasiekė kone rekordinę – trijų eurų už kubinį metrą – kainą.

Dujomis kūrenama 2008 metais pastatyta Panevėžio termofikacinei elektrinė svarsto, kaip būtų galima elektrą gaminti kūrenant ne brangias dujas, o pigesnį skystą kurą ar biokurą, praneša portalas sekunde.lt. Tam jau paruošta galimybių studija. Įmonės atstovai teigia, kad iš to laimėtų ir panevėžiečiai – elektros gamybos procese išsiskirianti šiluma galėtų būti panaudojama centralizuotai tiekiamam šildymui ir karštam vandeniui ruošti.

Vladimiro Putino bendražygis Dmitrijus Medvedevas išliejo įsiūtį ant Europos dėl Rusiją varžančių sankcijų. Jis kvietė europiečius „netylėti“ ir sukilti prieš valdžią, kad esą nereikėtų sulaukti šaltos žiemos „su išjungta dujine virykle ir šaltu radiatoriumi“. Jis įsitikinęs, kad europiečiai patys sau kenkia, griežtindami sankcijas Rusijai ir dėl to neva priversti „skalbti tualetinį popierių“. Kremliaus pakalikas D. Medvedevas mano, kad Europos gyventojai dėl sankcijų priversti „skalbti“ t...

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ penktadienį pranešė, kad nuo rugpjūčio 31-osios iki rugsėjo 2-osios dujų tiekimas į Europą dujotiekiu „Nord Stream“ bus sustabdytas dėl „techninės priežiūros“. „Techninę priežiūrą būtina atlikti kas 1000 eksploatavimo valandų“, – sakoma „Gazprom“ pranešime.

Vokietijos energetikos tinklų priežiūros tarnybos vadovas Klausas Muelleris ketvirtadienį pareiškė, kad beveik nėra vilčių, jog Vokietijai pavyks pasiekti dujų saugyklų užpildymo tikslus, atsižvelgiant į sumažėjusį tiekimą iš Rusijos. „Nesitikiu, kad kitus saugyklų užpildymo tikslus pasieksime taip greitai, kaip ankstesnius“, – naujienų svetainei „t-online“ teigė K. Muelleris.  Pasak jo, kitas numatytas tikslas – 85 proc.

Energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad rinkose augant gamtinių dujų ir elektros kainoms, nuo kitų metų sausio didės ir visuomeninė elektros kaina. Ji aktuali maždaug 400 tūkst. vartotojų – jiems visuomeninis tiekėjas „Ignitis“ elektrą tieks iki šių metų pabaigos, tačiau trečiasis liberalizavimo etapas bus atidėtas metams ar daugiau, – iki jo pabaigos.

Energetikos ministrui antradienį suabejojus, ar elektros biržos algoritmas nėra dar viena aukštų kainų Lietuvoje priežastis, trečiadienį Dainius Kreivys sako, jog algoritmas bus pakoreguotas, tačiau elektros kainas diktuos augančios dujų kainos.   Ministras pabrėžė, kad artėjant žiemai nereikia tikėtis, jog dujų ir elektros kainos mažės.     „Tikėtis, kad kainos dujų reikšmingai mažės artėjant žiemai, to neverta.

Dujų kainos Europoje antradienį pakilo iki šešių mėnesių aukštumų, dar labiau padidindamos nuogąstavimus dėl ekonomikos nuosmukio, regionui susiduriant su dujų vartojimo normavimo grėsme dėl tiekimo iš Rusijos mažėjimo karo Ukrainoje fone.  Tuo tarpu naftos kainos, išvakarėse smukusios daugiau nei 5 proc., toliau judėjo žemyn, rinkai nerimaujant, kad paklausa sumažės dėl ekonomikos nuosmukio ar lėto augimo tokiose šalyse kaip Kinija.

Aukštoms elektros kainoms keliant siaubą Lietuvos gyventojams planuojama atidėti trečiąjį elektros rinkos liberalizacijos etapą. Ekonomistas Nerijus Mačiulis pabrėžia, kad su aukštomis kainomis liberalizacija niekaip nesusijusi – kalčiausias yra gamtinių dujų trūkumas. Tačiau, anot eksperto, vartotojai už brangiai perkamas dujas pilnos kainos nemokės dėl uždėtų lubų. Pokalbis su ekonomistu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Jau kurį laiką kunkuliuoja aistros dėl elektros kainų.

Rusijos invazija į Ukrainą parodė Europos Sąjungai tikrąjį priklausomybės nuo Kremliaus gamtinių dujų pavojų. Bet atsitraukimas nuo rusiškų dujų, kurios pernai patenkino 40 proc.

Vokietija žiemą sumažins viešųjų pastatų šildymą, kad sumažintų dujų poreikį, Rusijai sumažinus šių energijos išteklių tiekimą Europai, penktadienį pranešė ekonomikos ministras Robertas Habeckas. „Viešieji pastatai – žinoma, išskyrus ligonines ir kitas socialinės sistemos dalis – bus šildomos tik iki 19 Celsijaus laipsnių“, – interviu dienraščiui „Sueddeutsche Zeitung“ sakė R. Habeckas. Viešieji pastatai ir paminklai naktimis taip pat nebebus apšviečiami.

Pasaulinė naftos paklausa šiais metais padidės labiau, nei buvo prognozuota anksčiau, nes karščio bangos ir sparčiai augančios dujų kainos skatina šalis rinktis ieškoti kuro alternatyvų elektros gamybai, ketvirtadienį pranešė Tarptautinė energetikos agentūra (TEA).  Paryžiuje įsikūrusios agentūros mėnesinėje ataskaitoje teigiama, kad naftos kainos, palyginti su birželį pasiektu piku, nukrito 30 JAV dolerių už barelį dėl augančių atsargų ir „stiprėjančio nerimo prastėjančių ekonomikos persp...

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį sakė siekiantis sudominti partnerius Europoje dujotiekiu, kuriuo dujos tekėtų iš žemyno pietų į jo centrinę dalį, Berlynui stengiantis mažinti rusiškos energijos importą. „Labai aktyviai derėjausi su savo dviem kolegomis Ispanijoje ir Portugalijoje, taip pat su Prancūzijos prezidentu ir Europos Komisijos pirmininke, įtikinėjau, kad turėtume imtis tokio projekto“, – sakė jis.

Šimtai bulgarų trečiadienį išėjo į gatves sostinėje Sofijoje, reikšdami nuogąstavimus, kad šalies laikinoji vyriausybė gali nutraukti savo provakarietiškos pirmtakės politiką ir grįžti prie glaudžių energetinių ryšių su Rusija. Antrasis iš planuotų protestų su šūkiu #GAZwithme vyko prie prezidentūros Sofijoje. Organizatoriai teigė norintys didesnės laikinojo ministrų kabineto atskaitomybės.

Latvijos vyriausybė nusprendė rezervuoti bendrovei „Latvijas gaze“ priklausančias gamtines dujas Inčukalno požeminėje saugykloje, kad esant didelei paklausai jos nebūtų perparduotos, o liktų Latvijoje namų ūkių poreikiams patenkinti, pranešė vyriausybės vadovas. Krišjanis Karinis patikino, jog Inčukalnyje sukauptų dujų visiškai pakaks Latvijos poreikiams per kitą šildymo sezoną.

Latvija vėl gauna gamtinių dujų iš Rusijos, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, remdamasi Rusijos naujienų agentūra RBK. Savo ruožtu Latvijos gamtinių dujų perdavimo sistemos ir Inčukalno požeminės saugyklos operatoriaus „Conexus Baltic Grid“ duomenimis, rugpjūčio 8-ąją dujos iš Rusijos į šalį buvo importuojamos per Estijoje esančią Luhamos dujų matavimo stotį.

Latvija turi pakankamai gamtinių dujų visam artėjančiam šildymo sezonui, visuomeninio  radijo eteryje antradienį sakė vyriausybės vadovas Krišjanis Karinis, remdamasis Ekonomikos ministerijos ir dujų perdavimo ir saugojimo operatoriaus „Conexus Baltic Grid“ duomenimis. Jo žodžiais, prieš tris mėnesius manyta, jog dujų užteks iki metų pabaigos, o dabar Inčukalnio saugykla pildoma, ir atrodo, kad dujų užteks iki šildymo sezono pabaigos.

Latvijos dujų kompanija „Latvijas gaze“ pranešė, jog jos akcininkai pirmadienį nusprendė reorganizuoti bendrovę, nuo jos atskiriant antrinę dujų skirstymo įmonę „Gaso“, kuris veiks kaip atskiras juridinis asmuo. Pranešime pažymima, jog po šio „Latvijos gaze“ reorganizavimo visi jos akcininkai taps naujojo juridinio asmens akcininkais proporcingai jų turimo akcinio kapitalo dalims. 34 proc. „Latvijas Gaze“ akcijų valdo visą Rusijos dujų eksportą kontroliuojantis „Gazprom“, 28,97 proc.

Europos Sąjungos planas 15 proc. sumažinti dujų vartojimą visame bloke, priimtas mėginant išspręsti energijos kainų krizę, paaštrintą Rusijos karo Ukrainoje, bus pradėtas vykdyti nuo antradienio Šį planą nustatantis ES reglamentas, dėl kurio 27 šalių blokas susitarė prieš dvi savaites, pirmadienį buvo paskelbtas Bendrijos oficialiajame leidinyje. Jame numatyta, kad planą įgyvendinti bus pradėta nuo antradienio.

Ar gyventojams nuo kitų metų sausio bus skiriamos kompensacijos už gamtines dujas ir elektrą, Vyriausybė apsispręs iš rinkos reguliuotojo gavusi prognozuojamas kitų metų kainas, sako energetikos ministras Dainius Kreivys. „Kai tik reguliatorius pateiks ateinančių metų prognozuojamas kainas, Vyriausybė imsis atitinkamų sprendimų. Manau, kad artimiausiu metu turėtų pateikti.

 Aukštos gamtinių dujų ir elektros kainos yra pagrindinis vis dar aukštos, tačiau išsikvepiančios infliacijos faktorius, sako finansų analitikas Marius Dubnikovas.  Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas tai pat sutinka, kad išskyrus dujų ir elektros brangimą, liepą vartotojų kainos iš esmės neaugo.

Inčukalno požeminėje saugykloje jau sukaupta pakankamai gamtinių dujų Latvijos poreikiams kitą šildymo sezoną patenkinti, penktadienį spaudos konferencijoje pareiškė ekonomikos ministrė Ilzė Indriksonė. Pasak jos, iki šiol į Inčukalno saugyklą pripumpuota 11,6 teravatvalandės (TWh) dujų, iš kurių 5,6 TWh priklauso Latvijoje, o 6 TWh – kitose šalyse registruotoms įmonėms.

Rusijoje gamtinės dujos yra tiesiog deginamos, tikėtina, dėl to, kad jų nebėra kur dėti dėl nutraukto eksporto į Europą. Liepsna tokio dydžio, kad matosi iš Suomijos teritorijos, rašoma „Yle“. Suomių leidinyje pažymima, kad ugnies stulpas Rusijoje liepsnoja jau beveik mėnesį ir tai gali būti ženklas, kad dujų gavybos telkinyje susiduriama su rimtomis problemomis.