dronai

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį telefonu kalbėjosi su Danijos premjere Mette Frederiksen – lyderiai aptarė nežinomų dronų incidentus Danijos oro erdvėje bei sutarė stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje.

Kopenhagos ir Oslo oro uostuose – sumaištis: dėl neatpažintų dronų buvo nutraukti skrydžiai, lėktuvai negalėjo nusileisti. Danijos valdžia keturioms valandoms uždarė oro erdvę – tūkstančiai keleivių nukentėjo dėl perkeltų skrydžių. Negana to, Zokniuose dislokuoti NATO naikintuvai vakar perėmė 5 rusų naikintuvus prie Latvijos teritorijos.

Europos Sąjungos (ES) valstybės penktadienį pradėjo pirmąsias derybas dėl pasiūlymų statyti apsaugos nuo dronų „sieną“, rytinėms šalims narėms baiminantis galimų naujų rusų dronų įsiveržimų. Grėsmė Europos oro erdvei išaugo po pastarosiomis dienomis užfiksuotų neatpažintų dronų skrydžių, dėl kurių laikinai buvo uždaryti Danijos oro uostai.

Danijos karinė žvalgyba ketvirtadienį pranešė, kad jai nepavyksta nustatyti, kas atsakingas už dronų skraidinimą virš šalies oro uostų šią savaitę. „Neturime informacijos, leidžiančios įvardyti asmenis, atsakingus už pastarųjų dienų įvykius“, – spaudos konferencijoje teigė tarnybos vadovas Thomasas Ahrenkielis.

Dronams zujant danguje, daugelis oro uostų sustiprino saugumo priemones, kad apsaugotų oro eismą, tačiau sparti technologijų plėtra apsunkina darbą, o pastaruoju metu Rusijos įvykdyti įsibrovimai į oro erdvę kelia didelį nerimą.  Šią savaitę dronai skraidė virš kelių Danijos oro uostų, tai privertė juos uždaryti ir pakurstė baimę dėl saugumo.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas ketvirtadienį perspėjo Rusiją dėl griežto ir lankstaus NATO atsako į tokius incidentus, kaip pastaruoju metu Europos oro erdvėje pasirodę nepilotuojamieji orlaiviai. Kalbėdamas JT Generalinės Asamblėjos kuluaruose Niujorke, jis sakė, kad pastarojo meto sienų pažeidimai rodo, jog Rusija supranta tik griežtas priemones, kurių imamasi Europos interesams ir laisvei ginti, ir pabrėžė, kad NATO yra pajėgi bet kada reaguoti.

Pastebėjus dronus, vėl trumpam buvo uždarytas vienas Danijos oro uostas, penktadienį pranešė policija ir nacionalinė žiniasklaida. Šiuos incidentus šią savaitę šalies premjerė pavadino „hibridinėmis atakomis“.  Ketvirtadienį apie 23.40 val. buvo uždaryta oro erdvė virš Olborgo oro uosto Danijos šiaurėje, nes rajone buvo pastebėti dronai, pranešė visuomeninis transliuotojas DR, remdamasis oro uosto pareigūnu.

Du Vengrijos naikintuvai „Gripen“ ketvirtadienį pakilo iš Šiaulių aviacijos bazės ir perėmė penkis Rusijos karinius lėktuvus, skridusius virš Baltijos jūros netoli Latvijos oro erdvės, pranešė NATO oro pajėgų vadovybė. Kaip nurodoma, Rusijos naikintuvai Su-30, Su-35 ir trys MiG-31 skrido virš Baltijos jūros, netoli Latvijos oro erdvės.

ES šalys penktadienį surengs pirmąsias derybas dėl pasiūlymų statyti apsaugos nuo bepiločių orlaivių „sieną“ po to, kai rusiškų dronų įsiveržimai sukėlė nerimą rytinėms valstybėms narėms. Grėsmę Europos oro erdvei dar padidino neatpažintų dronų skrydžiai, dėl kurių pastarosiomis dienomis buvo uždaryti Danijos oro uostai.

Maskvos ambasadorius Prancūzijoje Aleksejus Meškovas pareiškė, kad NATO šalių numušti Rusijos lėktuvai bus laikomi karo veiksmų pradžia. Tokia reakcija nuskambėjo po Donaldo Trumpo žodžių, jog Aljanso narės privalo ginti savo oro erdvę ir numušti įsibrovusius rusų orlaivius.

JAV naikintuvai trečiadienį kilo atpažinti ir perimti keturių Rusijos karinių lėktuvų, skridusių netoli Aliaskos, pranešė Šiaurės Amerikos aerokosminės gynybos vadavietė (NORAD). Ketvirtadienio rytą paskelbtame pranešime NORAD teigė, kad Aliaskos oro gynybos identifikavimo zonoje (ADIZ) aptiko ir sekė du Tu-95 ir du Su-35 orlaivius. NORAD pakėlė keliolika orlaivių, kad tiksliai atpažintų ir perimtų Rusijos naikintuvus.

NATO vadovas Markas Rutte ketvirtadienį pareiškė, kad Aljansas labai rimtai žiūri į dronų skrydžius virš Danijos oro uostų ir stengiasi užtikrinti, kad pagrindinė infrastruktūra būtų apsaugota. „Ką tik kalbėjausi su Danijos ministre pirmininke Mette Frederiksen apie dronų situaciją, į kurią žiūrime labai rimtai“, – socialiniame tinkle „X“ rašė M. Rutte. „NATO sąjungininkės ir Danija kartu stengiasi užtikrinti mūsų ypatingos svarbos infrastruktūros saugumą“, – pridūrė jis.

Rusija kategoriškai neigia turėjusi ką nors bendra su incidentais, kai šią savaitę dėl dronų trikdžių teko stabdyti skrydžius dviejuose Danijos oro uostuose. Maskvos ambasada tvirtina, kad kaltinimai yra nepagrįsti, nors tarptautinė bendruomenė reiškia vis didesnį susirūpinimą.

Dronų skrydžiai, dėl kurių šią savaitę dvi naktis buvo uždaryti Danijos oro uostai, buvo sisteminga, hibridinė operacija, kurią vykdė „profesionalus veikėjas“, ketvirtadienį pareiškė gynybos ministras. „Nėra abejonių, kad viskas rodo, jog tai yra profesionalaus veikėjo darbas, kai kalbame apie tokią sistemingą operaciją daugybėje vietų beveik tuo pačiu metu. Tai aš vadinčiau hibridine ataka, naudojant įvairių tipų dronus“, – spaudos konferencijoje sakė Troelsas Lundas Poulsenas.

Virš keturių Danijos oro uostų vėlai trečiadienį ir anksti ketvirtadienį pastebėta neatpažintų dronų, pranešė policija. Vienas šių oro uostų dėl to buvo uždarytas kelias valandas. Dronų pastebėta oro uostuose Olborge, Esbjerge, Sionderborge ir prie Skriudstrupo oro pajėgų bazės, sakoma policijos pareiškimuose. Juose nurodoma, kad po kurio laiko dronai patys nuskrido. Prieš dvi dienas dėl neatpažintų dronų kelioms valandoms buvo uždarytas Kopenhagos oro uostas.

Europos Sąjunga (ES), pasak Europos Komisijos, turėtų greitai ir ryžtingai plėsti savo dronų gynybą. „Naujausi įvykiai rodo, kad negalime sėdėti sudėję rankų ir laukti, – Briuselyje sakė Komisijos atstovas. – Veiksime greitai ir ryžtingai“. Europa turi geros patirties ir jokiu būdų neturėtų būti nuvertinta, „kai kalbama apie mūsų gebėjimus ir gynybos srityje investuoti į inovatyvias technologijas bei jas gaminti“, pabrėžė atstovas.

Rusija antradienį neigė, kad yra susijusi su dronais, dėl kurių Kopenhagos oro uostas buvo priverstas kelias valandas užsidaryti, nors Danijos ministrė pirmininkė pareiškė negalinti atmesti Maskvos dalyvavimo. „Mes visada girdime nepagrįstus kaltinimus iš ten. Galbūt šalis, kuri užima rimtą ir atsakingą poziciją, neturėtų nuolat kartoti tokių nepagrįstų kaltinimų“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Seimas antradienį pritarė, kad kariuomenė galėtų greičiau ir paprasčiau neutralizuoti dronus, keliančius grėsmę Lietuvos oro erdvei. Aviacijos bei Karinės jėgos naudojimo statuto pakeitimams pritarė visi salėje buvę parlamentarai.

Antradienį Kopenhagos ir Oslo oro uostai atnaujino veiklą, praėjus kelioms valandoms, kai neatpažinti dronai jų oro erdvėje sutrikdė skrydžius ir keliones, pranešė policija. Danijos sostinės Kopenhagos policija pranešė, kad keli dideli dronai, pirmadienio vakarą pastebėti virš oro uosto ir ten skraidę kelias valandas, galiausiai patys nuskrido.  „Dronai dingo ir oro uostas vėl atidarytas“, – žurnalistams sakė policijos inspektoriaus pavaduotojas Jakobas Hansenas.

Didžiausiame Danijos oro uoste sustabdyti skrydžiai dėl pastebėtų dronų, policijos atstovus cituoja „Reuters“ naujienų agentūrą. Kaip rašoma publikacijoje, didžiausiame oro uoste Kopenhagoje neleista nutūpti ir pakilti lėktuvams, nes buvo pastebėti skrendantys 2–3 dideli dronai. Policijos vertinimu, kol kas nėra tiksliai žinoma, kiek laiko oro uostas bus uždarytas. Bent 15 skrydžių buvo nukreipti į kitus oro uostus, teigiama pranešime.

Lenkija ir jos sąjungininkai turėtų apsvarstyti galimybę įvesti neskraidymo zoną virš Ukrainos. Tai pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis interviu laikraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ po to, kai beveik dvi dešimtys Rusijos dronų įsibrovė į Lenkijos oro erdvę. Kad juos numuštų, Lenkija ir Nyderlandai pakėlė savo naikintuvus, naudodami brangias aviacijos raketas. R. Sikorskis mano, kad dabar verta pasinaudoti Ukrainos patirtimi kovojant su dronais.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė, kad po rugsėjo 10-osios Rusijos dronų atakos prieš Lenkiją NATO pademonstravo ryžtą ir vienybę, o Maskva „pralaimėjo šį susidūrimą“. Po incidento svarstoma uždaryti oro erdvę virš vakarų Ukrainos, stiprinti priešdroninę gynybą ir plėsti bendradarbiavimą su Kyjivu. „Nuomonė krypsta šios idėjos link“, – sako Lenkijos užsienio reikalų ministras R. Sikorskis, komentuodamas NATO sprendimą uždaryti oro erdvę virš vakarų Ukrainos.

Į Lenkiją praėjusią savaitę įskrido 19 dronų, panašaus scenarijaus baiminasi ir Lietuva, ypač kai Rusijoje ir Baltarusijoje vyko „Zapad“ pratybos. O naujoje valdančiojoje koalicijoje, dar nepradėjus normaliai dirbti, jau kyla neramumai.

Pigūs iš medžio ir putplasčio pagaminti Rusijos dronai, kurie įsiveržė į Lenkijos oro erdvę ir buvo numušti šimtais milijonų kainuojančia ginkluote, parodė, kad NATO nėra pasirengusi tokiai grėsmei, rašo „Politico“. NATO reakcija į šį incidentą buvo gerokai mažiau efektyvi nei tai, ką įprastai matome Ukrainoje. Aljansas numušė vos tris dronus, tuo metu Kyjivas dažnai teigia atremiantis 80–90 proc. atakų, nors susiduria su kur kas didesnio masto puolimais.

Kyjivas ir Maskva kol kas nevykdo derybų dėl karo pabaigos ir ugnies nutraukimo, sako Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Rustemas Umerovas, rašo UNIAN. „Šiuo metu tęsiame humanitarinę dalį, kur išlaisviname karo belaisvius“, – CNN komentuoja R. Umerovas. Jis taip pat priminė, kad Europos lyderiai kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu lankėsi Vašingtone, kur buvo susitarta dėl dvišalių ir trišalių susitikimų.

 Latvijos ginkluotųjų pajėgų (NAF) atstovas pranešė, kad drono nuolaužos, rastos ketvirtadienį Varvės rajono paplūdimyje, šiaurės vakariniame Ventspilio regione, yra rusiško bepiločio „Gerbera“ uodegos dalis. NAF atstovas pareiškė, kad informacija apie nuolaužas buvo gauta iš Valstybinės policijos. Įvykio vietoje dirbo Nacionalinės gvardijos 46-ojo bataliono kariai bei Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų (NBS) Nesprogusių šaudmenų neutralizavimo būrys.

Lenkijoje, Liublino regione, buvo rastos galimai raketos nuolaužos, skelbia „Onet“. Anot leidinio, nuolaužos aptiktos naktį iš ketvirtadienio į penktadienį. Karo policija pranešė, kad regione vykdo operacijas. Manoma, kad nuolaužos yra nuo raketos, kuri buvo panaudota dronui numušti. „Karinė policija vykdo operacijas Liublino regione, Choiny mieste, kur gali būti raketos, galbūt panaudotos dronui numušti, liekanos“, – rašoma socialiniuose tinkluose paskelbtame įraše.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar kartą pakomentavo Rusijos dronų ataką Lenkijoje. Apie tai jis kalbėjo interviu „Fox News“. D. Trumpas mano, kad dronai buvo disorientuoti, tačiau pareiškė, kad jie bet kokiu atveju neturėjo būti taip arti Lenkijos.

Panašu, kad dronai atakavo „Gazprom“ naftos perdirbimo gamyklą Baškirijoje, skelbia „Kanal 24“. Apie tai pranešama rusų žiniasklaidoje ir „Telegram“ kanaluose. Pirminiais duomenimis, smūgis suduotas Rusijos naftos ir chemijos kompleksui, kuris gamina benziną, dyzelinį kurą ir kitus produktus. Smūgio metu buvo pažeista pirminio naftos perdirbimo įranga. Smogė du dronai Įmonė priklauso „Gazprom“ struktūrai. Skaičiuojama, kad kompleksas per metus gali apdoroti apie 12 mlrd. tonų naftos.

Seimas ypatingos skubos tvarka svarstys siūlymus kariuomenei leisti greičiau ir paprasčiau neutralizuoti dronus, keliančius grėsmę Lietuvos oro erdvei. Pakeitimais, kuriems dar trečiadienį pritarė Vyriausybė, krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens sprendimu karinė jėga galėtų būti panaudota prieš bepiločius orlaivius draudžiamojoje ar ribojamojoje zonoje, jeigu jų skrydžiai vykdomi nesilaikant bepiločių orlaivių skrydžiams nustatytų sąlygų, apribojimų ar tvarkos.

Lenkijos vidaus reikalų ministras Tomaszas Siemoniakas ketvirtadienį patvirtino, kad Lenkijos karinio lėktuvo paleista raketa, skirta numušti Rusijos droną, greičiausiai buvo atsakinga už žalą, padarytą gyvenamajam namui Virikų kaime, esančiame rytinėje Lenkijoje. Praėjusią savaitę virtinė Rusijos dronų pažeidė šalies oro erdvę, o Europos pareigūnai tai pavadino sąmoninga provokacija, dėl kurios Lenkija ir NATO nusiuntė naikintuvus dronus neutralizuoti.

Ar per rusiškų dronų ataką prieš Lenkiją bepiločiai buvo įskridę ir į Lietuvą – vis dar nežinia. Tą slaptame posėdyje trečiadienį bandė aiškintis Seimo nariai, bet tiek Krašto apsaugos ministerijai, tiek ir kariuomenei teko pripažinti, kad Lietuva nežino – buvo pažeista oro erdvė, ar ne. Nors į orą kilo sąjungininkų naikintuvai, bet jie nieko neaptiko, todėl šis klausimas taip ir liko neatsakytas.

Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras teigia negalintis atsakyti, kas buvo tie objektai, kurie praeitą savaitę galimai pažeidė Lietuvos oro erdvę. Anot jo, tam, kad objektai būtų atpažinti, reikia įsidiegti papildomas sensorines priemones. „Mes negalime atsakyti, nes tai buvo neatpažinti objektai, kurie eigoje nepasitvirtino kaip niekas. Tai galėjo būti ir meteorologiniai reiškiniai, migruojantys paukščių pulkai ir visi kitokie dalykai“, – trečiadienį žurnalistams teigė R. Vaikšnoras.

Vyriausybė pritaria, kad kariuomenė galėtų greičiau ir paprasčiau neutralizuoti dronus, keliančius grėsmę Lietuvos oro erdvei. Ministrų kabinetas trečiadienį posėdžio metu palaikė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtas Aviacijos įstatymo ir Karinės jėgos naudojimo pataisas, joms dar turės pritarti Seimas.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka toliau retoriškai atsiriboja nuo Rusijos dronų atakos prieš Lenkiją, sako JAV Karo studijų institutas (ISW). Anot analitikų, A. Lukašenka bando nutylėti faktą, kad Baltarusija de facto yra Rusijos karo prieš Ukrainą sąjungininkė. Įvertino Lukašenkos žodžius A. Lukašenka yra ištikimas Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino bendražygis. Baltarusijos teritorija buvo ne kartą naudota Ukrainai įvairiomis priemonėmis atakuoti.

Ministrų kabinetas trečiadienį svarstys Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtas pataisas, kurios turėtų leisti kariuomenei greičiau ir paprasčiau neutralizuoti dronus, keliančius grėsmę Lietuvos oro erdvei.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį aiškinsis, ar rusų dronai praėjusią savaitę nebuvo įskridę ir į Lietuvos teritoriją. „Uždaro posėdžio metu planuojame išsiaiškinti, ar buvo dronai įskridę į Lietuvą, ar ne, ar mes tiesiog nebuvome apie tai informuoti“, – BNS sakė NSGK vicepirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas.

Lenkijos ginkluotosios pajėgos atlygins nuostolius, kuriuos patyrė gyvenamojo namo Rytų Lenkijoje savininkai, kai praėjusią savaitę maždaug 20 Rusijos dronų pažeidė Lenkijos oro erdvę, pareiškė Gynybos ministerijos atstovas.  Januszas Semejas antradienį sakė, kad Gynybos ministerija nekomentuos spaudos pranešimo, jog pastatą apgadino raketa. Jis pakartojo, kad ginkluotosios pajėgos padės jo savininkams ir atlygins jų nuostolius.

Praėjusią savaitę NATO oro policijos misiją atliekantys naikintuvai Lietuvoje penkis kartus ieškojo neatpažintų objektų, dar keturis kartus kilo palydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos orlaivių, antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).  Rugsėjo 9 dieną NATO naikintuvai kilo atpažinti nežinomo objekto, galimai įskridusio iš Baltarusijos ir skridusio vakarų kryptimi.

Lenkijos raketos smogė namui Liublino regione, o Lenkijos prokuratūra ir Gynybos ministerija slepia informaciją apie „neatpažintą skraidantį objektą“, rašoma „Rzeczpospolita“. Leidinys skelbia turintis informacijos, kad tai buvo raketos, paleistos iš Lenkijos naikintuvo F-16, kurios bandė numušti skraidantį droną. Praėjusią savaitę Rusijos dronai padarė beprecedentį Lenkijos oro erdvės pažeidimą. Dronai arba jų fragmentai buvo rasti įvairiose vietose rytinėje Lenkijoje.

Žmonių, nukentėjusių per Rusijos smūgį Charkivo Slobidskio rajone, skaičius išaugo iki keturių, platformoje „Telegram“ pranešė šio Ukrainos miesto meras Ihoris Terechovas. „Šiuo metu mums žinoma, kad šį rytą per teroristų įvykdytą Charkivo apšaudymą buvo sužeisti keturi žmonės“, – sakoma paskelbtame įraše. Pasak I. Terechovo, rusai netoli miesto centro nusitaikė į vienos švietimo įstaigos pastatą. „Tai vertingas istorinis pastatas. Laimei, aukų nėra.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Baltarusija neturi nieko bendro su dronais, įskridusiais į Lenkiją bei Lietuvą, skelbia baltarusių agentūra „Belta“. „Viskas, kas šiandien skrenda į Lenkiją, Lietuvą – mes neturime su tuo nieko bendra. Ir jei mes taip, kaip jie kaukia, kauktume po kiekvieno dronų skrydžio į mūsų teritoriją iš Ukrainos, Rusijos, per Lenkiją, Lietuvą... Mes to niekada nedarėme. Mes ramiai reaguojame atitinkamomis priemonėmis“, – pareiškė jis.

Lenkijos rytuose įsibėgėja NATO oro gynybos operacija „Rytų sargyba“. Nuo savaitgalio mūsų kaimynų dangų jau skrodžia papildomi sąjungininkų naikintuvai – misija palies ir Lietuvą. Tačiau tai nesutrukdė maskoliams nusiųsti droną į Rumuniją. Ukraina sako esanti pasiruošusi išmokyti visus partnerius kur kas pigiau gintis nuo Rusijos dronų grėsmės. O Lenkijos ministras, Radoslavas Sikorskis, ragina Aljansą grįžti prie neskraidymo zonos idėjos ir numušinėti rusofašistų dronus virš Ukrainos.

Antradienį Tauragėje atidaromas mokymų centras „Airtech“, kuriame tiek vaikai, tiek suaugusieji galės įgyti dronų valdymo ir konstravimo įgūdžių. „Airtech“ – tai naujas žingsnis integruojant dronų technologijas į švietimą.

Tęsiasi rusų pratybos „Zapad“, tačiau prie Lietuvos sienų kariuomenė nieko pavojingo nefiksuoja. Situacija rami, nors pareigūnai ir kariškiai išlieka aukštoje parengtyje. Tačiau Lietuvos krašto apsaugos ministrei įtampos nuo to ne mažiau. Seimo opozicija viešai pareiškė įtarianti, kad ministrė slepia nuo Lietuvos gyventojų informaciją apie galimą dronų įskridimą į Lietuvą praėjusią savaitę. Rusija ir Baltarusija viešina savųjų „Zapad“ pratybų vaizdus.

Po penktadienio dronų atakos Primorsko uoste, dešimtys rusų šešėlinio laivyno laivų stovi Suomijos įlankoje ir laukia pakrovimo. Estų ekonomisto Raivo Vare skaičiavimais, uosto uždarymas Rusijai gali kainuoti iki 50 milijonų dolerių (apie 43 mln. eurų) per dieną. Praėjusį penktadienį Ukraina dronais atakavo Primorsko uostą. Primorsko uostas yra vienas didžiausių Rusijos naftos uostų Suomijos įlankoje, aptarnaujantis Rusijos šešėlinį laivyną.

Didžioji Britanija pareiškė, kad gali „panaudoti jėgą“ atsakydama į naujus Rusijos dronų įsibrovimus į NATO šalių teritoriją. Tai pareiškė Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerijos atstovas, kuris pirmadienį iškvietė Rusijos ambasadorių dėl praėjusią savaitę įvykusio Rusijos karinių oro pajėgų dronų įsibrovimo į Šiaurės Atlanto aljanso oro erdvę.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis plačiau pakomentavo Rusijos dronų incidentą Lenkijoje. Ministro teigimu, Rusijos dronų įsibrovimas į NATO oro erdvę buvo Kremliaus bandymas išbandyti Aljanso reakciją, palaipsniui eskaluojant situaciją, bet nesukeliant griežto NATO atsako, rašo „UNIAN". R. Sikorskis patvirtino, kad į Lenkijos oro erdvę įskridę dronai galėjo gabenti karinius įrenginius, tačiau jie nebuvo aprūpinti sprogmenimis.

 Vasaros viduryje startavusi nevyriausybinės organizacijos „Blue/Yellow“ inicijuota kampanija „Dronatronas“ surinko 1 mln. eurų Ukrainai skirtiems dronams ir jų priedams. Per keletą mėnesių suriktos lėšos bus skirtos FPV, žvalgybiniams, naktinės žvalgybos, logistikos bei ilgojo nuotolio dronams, jų valdymo sistemoms ir priedams įsigyti bei pristatyti į fronto linijas. „Kiekvienas šis dronas yra ne tik Ukrainos karių saugumas – tai ir mūsų visų saugumo garantas.