dronai

Dronų pajėgumo vystymui ir kitai ginkluotei Vyriausybė trečiadienį posėdyje skyrė papildomus 130 mln. eurų. Po tokio sprendimo gynybos finansavimas šiais metais išaugo iki 3,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), nurodo Finansų ministerija. Papildomi 130 mln. eurų gynybai skiriami iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų. Šie pinigai leis paspartinti bepiločių orlaivių, antidroninių sistemų, ginkluotės įsigijimą, atnaujinti turimas mobiliąsias oro gynybos sistemas bei įsigyti naujų. 20 mln.

Robotai-šunys jau atlieka misijas fronte Ukrainos kariuomenės gretose. Kol kas jie dar nėra visiškai autonominiai, daug kas priklauso nuo operatoriaus užprogramuojamų veiksmų, tačiau jau dabar atlieka pavojingas misijas, pavyzdžiui, šnipinėjant rusų tranšėjas ar aptinkant minas. Pasak jų kūrėjų, šie robotukai gali tapti neįkainojamu sąjungininku fronto linijoje Ukrainos kariuomenei, kuriai trūksta gyvosios jėgos Rusijos invazijai atremti.

Rugpjūčio 13-osios naktį Ukrainos gynybos pajėgos numušė 30 iš 38 Rusijos paleistų smogiamųjų bepiločių orlaivių „Shahed“. Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadas generolas leitenantas Mykola Oleščukas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Pasak jo, rugpjūčio 13-osios naktį rusai atakavo Ukrainą dviem balistinėmis raketomis „Iskander-M“/KN-23 iš Voronežo srities ir 38 „Shahed“ tipo smogiamaisiais dronais iš Primorsko Achtarsko ir Kursko rajonų.

Kariuomenei bazinio kario kursą papildžius bepiločių orlaivių valdymo pamokomis, naudotis jais mokysis ir šauktiniai. Kaip nurodoma pirmadienį kariuomenės išplatintame pranešime, su bepiločių orlaivių tipais, jų paskirtimi bei panaudojimo galimybėmis, priešdroninėmis sistemomis ir priemonėmis jau buvo supažindinti Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai.

Pirmieji Lietuvos gamintojų pirmojo asmens vaizdo principu (angl. first person view, FPV) veikiantys dronai Ukrainai turėtų būti perduoti rugsėjį, sako Krašto apsaugos ministerija (KAM). „Planuojama, kad pirmieji įsigyjami FPV dronai Ukrainai galėtų būti perduodami jau rugsėjo mėnesio antroje pusėje“, – BNS perduotame komentaro teigia KAM.

Vilniuje atidaryta nauja dronų treniruočių erdvė, kurioje dronų entuziastai galės tobulinti savo įgūdžius. Savivaldybė skelbia, kad įrengti tokią treniruočių erdvę kainavo apie 50 tūkstančių eurų. Jau po mėnesio ten prasidės bepiločių orlaivių baziniai kursai, Krašto apsaugos ministerija tikisi, kad per metus paruoš apie tūkstantį žmonių. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Nuo šiol specialiose trasose dronų valdytojai galės lenktyniauti, žaisti ir tiesiog valdyti savo dronus.

Ukrainos oro pajėgos penktadienį pranešė, kad praėjusią naktį numušė 27 rusų dronus. Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai paleido į Ukrainą 27 „Shahed“ tipo atakos dronus, visus juos pavyko numušti. Dronai sunaikinti Kyjivo, Poltavos, Sumų, Mykolajivo, Chersono, Donecko ir Dnipropetrovsko srityse.

Gynybos resursų agentūra elektroninių apsaugos priemonių diegimo bendrovę „Euroelektronika“ iš nešiojamų bepiločių orlaivių užkardymo priemonių pirkimo konkurso pašalino pagrįstai, nusprendė teismas.  Apeliacinis teismas rugpjūčio 1 dieną nusprendė palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo gegužę priimtą sprendimą, kuriuo buvo atmestas „Euroelektronikos“ skundas prieš Gynybos resursų agentūrą.

Penkių Lietuvos gamintojų koviniai dronai įvykdė Ukrainos gynybos ministerijos testus fronto sąlygas atitinkančioje aplinkoje ir bus siunčiami į Ukrainą, trečiadienį paskelbė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Anot ministerijos, šie testavimai buvo organizuojami tam, kad Ukraina galėtų atrinkti geriausiai ukrainiečių karių poreikius atitinkančius produktus. Tai buvo antrasis bandymas, pirmojo testo lietuviški dronai neįveikė.

Rusijos kare prieš Ukrainą išryškėjus dronų svarbai, Vilniuje penktadienį atidaryta visiems gyventojams atvira bepiločių orlaivių treniruočių erdvė. Ją ketinama naudoti ir nuo rugsėjo startuosiančiuose dronų operatorių kursuose, kuriuose dalyvauti galės visi norintys įgyti pradinius bepiločių orlaivių valdymo įgūdžius.

Penktadienį, įgyvendinant dalį Vilniaus gynybos plano, bus atidaryta pirma tokio dydžio ir funkcionalumo dronų treniruočių erdvė Vilniuje, skelbia miesto savivaldybė. Savivaldybės pranešime nurodoma, kad dronų ekosistemos plėtrą skatina ir Krašto apsaugos ministerija, mat tai – liepos pradžioje pristatyto sostinės gynybos politikos plano dalis.

Trečiadienį Rumunijos gynybos ministerijos specialistai aptiko rusų drono nuolaužų dar vienoje vietovėje netoli sienos su Ukraina. Tai sakoma žinybos pareiškime, kurį cituoja portalas „eurointegration“. Drono fragmentų rasta Tulčios apskrityje, netoli Četalkiojo gyvenvietės. „Buvo taikomos standartinės tokioms situacijoms operatyvinės procedūros“, – pažymėjo Rumunijos gynybos ministerija, bet išsamesnių detalių nepateikė.

Nuo ketvirtadienio prasideda registracija į pasirengimo dienai „X“ bei dronų operatorių kursus. Į pasirengimo dienai „X“ kursą, skirtą visuomenės pilietinio pasipriešinimo įgūdžiams stiprinti, registruotis galima Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento interneto svetainėje www.mppd.lrv.lt. Nauja rengimo pilietiniam pasipriešinimui sistema, susideda iš trijų etapų.

Pasieniečiai už beveik 5 milijonus eurų užsimojo nusipirkti tris ilgojo nuotolio bepiločius orlaivius su naktinio matymo įranga. Jie būtų panašūs į lėktuvus, bet pakilti turėtų vertikaliai kaip sraigtasparniai, nutolti nuo valdymo stoties per 100 kilometrų, išsilaikyti ore trečdalį paros, būti atsparūs priešo ar kontrabandininkų antidronų sistemoms. Lietuviai tokių orlaivių dar negamina, tad pirkimas veikiausiai vyks iš užsienio. Beje, ir lėšos šiam pirkiniui numatytos europinės.

Ukrainos oro pajėgos šeštadienį pranešė, kad praėjusią naktį numušė keturis rusų atakos dronus ir vieną raketą. Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai Ukrainą atakavo aviacine raketa Ch-59/Ch-69, paleista iš laikinai okupuotos Zaporižios srities dalies, ir keturiais atakos dronais „Shahed“, paleistais iš Rusijos Primorsko Achtarsko rajono. Ukrainiečiai šiuos taikinius numušė Dnipropetrovsko, Poltavos, Charkivo ir Kyjivo srityse.

Dronai atakavo Rusijos Riazanės miestą. Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė „Telegram“ kanalas „Astra“. Pasak vietos gyventojų, tenykščio Diagilevo karinio aerodromo ir naftos perdirbimo gamyklos rajone nugriaudėjo sprogimai. Regiono valdžia teigia, kad per dronų ataką žmonės nenukentėjo. Rusijos gynybos ministerija informavo, kad Riazanės srities padangėje numušti septyni bepiločiai orlaiviai.

Rusija naktį pietiniame Rostovo regione numušė 26 Ukrainos dronus, šeštadienį pareiškė regiono gubernatorius. „Praėjusią naktį oro gynybos pajėgos Rostovo regione perėmė ir sunaikino iš viso 26 bepiločius orlaivius. Per ataką niekas nenukentėjo“, – tinkle „Telegram“ teigė gubernatorius Vasilijus Golubevas. „Avarinės tarnybos vyksta į vietą, kur nukrito bepiločio orlaivio nuolaužos“, – pažymėjo jis. Praėjusį šeštadienį Rostovo regione po Ukrainos dronų atakos užsiliepsnojo naftos saugykla.

Antradienį į Baltarusijos teritoriją įskridęs dronas „Shahed“ sprogo apie 55 km nuo Baltarusijos Babruisko, praneša „Belaruski Hajun“. Stebėtojų grupė praneša, kad dronas į Baltarusijos teritoriją įskrido apie 8:40. Netrukus jis sudužo Gomelio srityje, apie 55 km nuo Babruisko, 120 km nuo sienos su Ukraina.

Naktį Rusija šalies vakaruose ir virš Krymo numušė 22 Ukrainos bepiločius orlaivius, pirmadienį pranešė Maskvos gynybos ministerija. „Praėjusią naktį (...) budinčios oro gynybos sistemos sunaikino ir perėmė 22 nepilotuojamus orlaivius“, – sakoma ministerijos pranešime „Telegram“ kanale. Virš Rusijos pasienio Briansko srities numušta 15 dronų, šeši virš Krymo ir vienas virš Lipecko. Atskirai Kursko gubernatorius pranešė, kad virš šios srities buvo numušti dar trys Ukrainos dronai.

Nors Vilniaus meras Valdas Benkunskas pristatė planą, kaip miestas ruošis galimam karui, vis tik miestiečiai kol kas saugiai nesijaučia. Miesto valdžia kariuomenei priešą atremti padėtų statant keliuose betoninius kelio užtvarus, tiesiant „drakono dantis“, dedant „plieninius ežius“. Šią įrangą užpirkti žada artimiausiu metu. Šeškinėje meras žada įrengti naują dronų skraidymo erdvę, kurioje jaunimas galės mokytis valdyti dronus.

Ukrainos oro pajėgos naktį į trečiadienį pranešė numušusios 14 rusų atakos dronų. Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ teigiama, kad rusai praėjusią naktį atakavo Ukrainą viena balistine raketa „Iskander-M“, keturiomis valdomomis aviacinėmis raketomis Ch-59/Ch-69 ir 20 dronų „Shahed“. Pavyko numušti 14 dronų Odesos, Mykolajivo, Chersono, Dnipropetrovsko, Chmelnyckio, Čerkasų, Vinycios ir Rivnės srityse. Raketomis Rusija atakavo uosto infrastruktūrą Odesos regione.

Rusijos Belgorodo ir Kursko sričių administracija paskelbė, kad regione susiduriama su elektros ir vandens tiekimo problemomis „dėl išorinio poveikio“. Rusijos pajėgos daugiau nei du metus apšaudo Ukrainos civilinę infrastruktūrą, taip bandydama palaužti ukrainiečių ryžtą kovoti su okupacinėmis pajėgomis.

Ukraina sunaikino bepiločių orlaivių bazę Krasnodaro srityje, Rusijos pietuose, informuoja dpa. Apie tai sekmadienį socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė Ukrainos karinės jūrų pajėgos. Palydovinės nuotraukos patvirtino, kad buvo sunaikinti dronų sandėliai, treniruočių infrastruktūra ir kontrolės punktai. Krasnodaro sritis yra į rytus nuo Rusijos neteisėtai aneksuoto Ukrainos Krymo pusiasalio.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos penktadienio naktį dronais atakavo Rusijos Federacijos Krasnodaro kraštą ir Adygėjos Respubliką, rašo Rusijos „Telegram“ kanalas „Astra“. Pranešama, kad bepiločiai orlaiviai atakavo Jeiską, kur yra karinis aerodromas. Po dronų atakos mieste kilo gaisras. Yra nuostolių Krasnodaro krašto gubernatorius Veniaminas Kondratjevas savo „Telegram“ rašė, kad infrastruktūros objektai patyrė masinę ataką. Krasnodare buvo apgadintas katilinės pastatas.

Perkant žvalgybinius dronus iš Lietuvos gamintojų nereikės skelbti viešųjų konkursų. Tokį sprendimą trečiadienį priėmė Ministrų kabinetas, pritaręs Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlymui. Vyriausybės nutarimu numatoma, jog siekiant apsaugoti esminius nacionalinio saugumo interesus, Gynybos resursų agentūra (GRA), pirkdama žvalgybinius, FPV ir kitus lietuviškus bepiločius orlaivius, galės netaikyti Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų ir neskelbti viešo konkurso.

Lietuvos kariuomenėje pirmą kartą surengtas vadinamųjų FPV dronų valdymo instruktorių kursas. Jame dalyvauja apie dešimt karių, jie taps instruktoriais ir apmokys kitus karius įvairiuose savo vienetuose, BNS nurodė kariuomenė. Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje prasidėjęs kursas tęsis apie dvi savaites.

Lietuvos šaulių sąjungai (LŠS) už 1,5 mln. eurų bus nupirktas šimtas kvadrokopterių – ketursraigčių dronų. Trečiadienį Vyriausybė posėdžio metu nusprendė skirti šią sumą Lietuvos šaulių sąjungai bepiločių orlaivių pajėgumo vystymui stiprinti. Šaulių sąjungos vadas Linas Idzelis BNS teigė, kad pinigai yra skirti Gynybos resursų agentūrai, kuri pagal šaulių parengtas ir suderintas technines specifikacijas turėtų įsigyti daugiau kaip 100 vienetų žvalgybinių daugiafunkcių kvadrakopterių.

Iš karo Ukrainoje mokosi ne tik mūsų kariai, bet ir gynybos pramonės įmonės. Jos kuria ir testuoja įvairius dronus, bepiločius ir jų komponentus. Dabar gamintojai bando prisibelsti į kariuomenės ir ministerijos duris – sako, kad galėtų mūsų kariams gaminti kone viską, kas pasiteisino Ukrainos fronte. Bet pramušti ledus Lietuvoje vis dar sudėtinga. Nors ministerija paskelbė, kad įlies pirmuosius pinigus lietuviškų dronų vystymui, tačiau skiriama tik simbolinė suma.

Penktadienio naktį bepiločiai orlaiviai atakavo naftos saugyklą Rusijos Krasnodaro krašto Temriuko rajone. Po išpuolio kilo didžiulis gaisras, skelbia vietos valdžia. Krasnodaro krašto gubernatorius Venjaminas Kondratjevas „Telegram“ paskelbė, kad šiuo metu dega 3 cisternos su naftos produktais. Regiono vadovas praneša, kad gaisrui priskirtas aukštas sudėtingumo lygis.  Yra nukentėjusiųjų „Tarp naftos bazės darbuotojų yra nukentėjusiųjų, jiems teikiama medicininė pagalba.

JAV kariuomenė iš karo Ukrainoje suprato, kad turi problemų dėl dronų keliamos grėsmės, su kuria turima amunicija negalėtų efektyviai kovoti. Apie tai apžvalgoje rašo „The Telegraph“. Dronus naudoja karo reikmėms Plataus masto Rusijos karas su Ukraina, prasidėjęs 2022 m. vasarį, privertė abi konflikto puses daug investuoti į mažyčius sprogmenų prikrautus bepiločius orlaivius.  Praėjus daugiau nei dvejiems karo metams, ukrainiečiai kas mėnesį panaudoja net 100 tūkst.

Du dronai nukrito į naftos saugyklos teritoriją Livnų mieste, Oriolo srityje, Rusijoje. Apie tai „Telegrame“ pranešė Oriolo srities gubernatorius Andrejus Kličkovas. „Šį rytą per dar vieną masinę ataką Oriolo srityje dronas nukrito į degalinės teritoriją Livnų mieste. Buvo apgadinta dalis administracinio pastato fasado, o gelbėjimo tarnybos ir miesto administracija nedelsdamos atvyko lokalizuoti ir likviduoti padarinių.

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje šeštadienį rengiamos dronų konstravimo dirbtuvės. Kūrybinėse dirbtuvėse dronus konstruos ir išbandys Lietuvos šaulių sąjungos atstovai bei Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos dėstytojai. „Dronų naudojimas sparčiai vystosi ir darosi vis labiau aktualus tiek įvairiose kasdieninio gyvenimo veiklose, tiek šalies saugumo kontekste. Todėl specialistų, išmanančių bepilotį transportą poreikis vis labiau auga.

Ankstesniuose karo etapuose Ukraina savo karinius išteklius sutelkė į karinius taikinius, pavyzdžiui, degalų sandėlius netoli fronto linijos ar strateginius aerodromus, kol Vakarų sąjungininkės stengėsi ir toliau užsukti Rusijos pinigų kranelį. Tačiau sankcijos turėjo tik ribotą poveikį Rusijos pelnui ir ekonomikai. Dabar Ukraina imasi veiksmų į savo rankas ir, užuot pasikliovusi Vakarų sankcijomis, fiziškai puola Rusijos energetikos infrastruktūrą.

Penktadienį vyks Krašto apsaugos ministerijos (KAM) organizuojama kasmetinė dronų diena, kurios metu Kyviškių aerodrome bus pristatomos Lietuvos gamintojų sukurtos bepiločių orlaivių sistemos. Renginio „Dronų diena 2024“ metu taip pat bus aptariama bepiločių orlaivių svarba gynybos ir saugumo kontekste, jų vystymo perspektyva Lietuvoje ir panaudojimo galimybės krašto apsaugos sistemoje.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pirmadienį pateikė keturias priemones, kuriomis bus plėtojama dronų (bepiločių orlaivių) sistema Lietuvoje. Tarp šių priemonių – dronų kompetencijos centras (pramintas dronų „Regitra“), dronų pramonės skatinimas, papildomas finansavimo skyrimas Šaulių sąjungai, bei kitos priemonės.

Nors dronų technologija ypač išpopuliarėjo po karo Ukrainoje pradžios, Lietuvoje vystoma nuo 2002 metų. Ateinančiais metais dronų vystymui planuojama skirti nuo 30 iki 35 mln. eurų – anksčiau, jo manymu, nepakankamas išlaidas kritikavęs Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, jog daugiau pinigų šiuo metu skirti neįmanoma.  Pirmadienį vykusios spaudos konferencijos metu Lietuvos kariuomenės atstovas brg. Gen. Žilvinas Gaubys atskleidė, jog Lietuvoje vystomi visų tipų dronai.

Rusijos Belgorodo ir Kursko sričių teritorijos buvo atakuojamos bepiločiais orlaiviais, raketomis ir reaktyviniais sviediniais. Tai pranešė „RIA Novosti“, „Astra“, „Mash“, rašo portalas „rbc.ua“. Esą Rusijos oro gynyba numušė kelis taikinius, artėjusius prie Belgorodo. Srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas teigia, kad buvo sužeisti 8 civiliai ir apgadinta daugiau kaip 50 privačių namų valdų.

Rusijoje studentai verčiami atlikti „praktiką“ karo pramonės įmonėse ir atsisakius yra grąsinima išmesti iš universiteto. Jaunuoliai įtaria, kad ten reikės rinkti dronus. Taip pat panašu, kad darbintis dabar gali ne vien studentai, bet ir vaikai nuo 14 metų. Rusijoje nuskambėjo siūlymas pamokas perkelti į vakarą tam, kad mokiniai turėtų laiko dirbti fabrikuose.

Ukrainos oro pajėgos pirmadienį paskelbė, kad pernakt sunaikino 12 rusų dronų.  Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai Ukrainą naktį atakavo 13 atakos dronų „Shahed-131/136“, paleistais iš Rusijos Kursko srities. Ukrainiečiai numušė 12 dronų virš Sumų srities. Regiono karinė administracija pranešė, kad rusai smogė energetikos objektams, todėl kai kuriose srities dalyse nutrūko elektros ir vandens tiekimas.

Rusijos pajėgos praneša naktį į penktadienį vėl atrėmusios Ukrainos dronų ataką. Iš viso oro gynyba numušė šešis bepiločius, tinkle „Telegram“ pranešė Gynybos ministerija Maskvoje. Šiais duomenimis, penki dronai numušti virš Rusijos Belgorodo srities pasienyje su Ukraina, o vienas – virš Krymo pusiasalio. Apie žalą ministerija informacijos nepateikė.

Per kelis mėnesius trunkantį Rusijos artilerijos apšaudymą buvo smarkiai nuniokotas strategiškai svarbus Časiv Jaro miestas Rytų Ukrainoje, rodo nauja „The Associated Press“ (AP) gauta dronu filmuota medžiaga. Joje matyti, kad nenukentėjusių pastatų kone nelikę, namai ir savivaldybės įstaigos apdegę, o tarp žaliuojančių pievų ir miškų įsikūręs miestas, kuriame kadaise gyveno per 12 tūkst. gyventojų, dabar yra beveik visiškai apleistas.

Elitinis Ukrainos dalinys surengė trijų dienų misiją, kurios tikslas buvo pagrobti 1,1 mln. eurų vertės rusišką tanką, kuriame, kaip įtariama, buvo gabenama slapta technologija. Portalas „The Sun“ skelbia, jog 12-oji „Azovo“ brigada turėjo vieną tikslą – rizikuodami gyvybe prasmukti per fronto liniją ir pavogti tanką T-72, nes Kyjivas baiminosi, kad šis tankas gali įveikti bepiločius lėktuvus.

Nuo karo Ukrainoje pradžios, ypatingą vaidmenį užėmė vadinamieji dronai – Rusijos federacijai sunaikinus ukrainiečių tankus, tai tapo viena pagrindinių kovos priemonių. Vis dėlto, dronų panaudojimas gali būti itin platus – jie dažnai naudojami ir civiliniame gyvenime. Dronų mokslininkas Dr.

Rusijos gynybos ministerija sekmadienį pranešė, kad praėjusią naktį šalies pajėgos keliuose vakariniuose regionuose numušė 17 Ukrainos paleistų bepiločių orlaivių. „Oro gynybos sistemos perėmė ir sunaikino septyniolika Ukrainos bepiločių orlaivių“, – sakoma ministerijos pranešime „Telegram“. Pasak ministerijos, dauguma bepiločių orlaivių buvo numušti su Ukraina besiribojančiuose regionuose: devyni buvo numušti Brianske, trys – Kurske ir du –Belgorode.

Ukraina atitraukia amerikietiškus tankus „Abrams M1A1“ iš fronto linijos. Viena iš priežasčių – tai, kad okupantai aktyviai naudoja bepilotes skraidykles, rašo UNIAN. Kaip praneša naujienų agentūra „The Associated Press“, remdamasi dviem kariniais šaltiniais, Ukrainos ginkluotosios pajėgos 2023 metų sausį gavo iš JAV 31 tanką „Abrams“. Jie buvo naudojami priešo armijos gynybai pralaužti.

Ukrainos dronai naktį smogė ir apgadino didelę Rusijos plieno gamyklą, agentūrai „Reuters“ pranešė šaltinis Kyjivo žvalgyboje. Svarbiausi įvykiai: 23:48 | Keičiasi Ukrainos pasų išdavimo tvarka Ukrainos ministrų kabinetas priėmė sprendimą, pagal kurį 18-60 metų vyrai galės gauti užsienio valstybių ir Ukrainos pasus tik Ukrainos teritorijoje, rašo UNIAN.

Sekmadienio naktį virš Libano buvo numuštas Izraelio dronas, anksti pirmadienį pranešė Izraelio gynybos pajėgos (IDF). Į Libano oro erdvėje veikusį droną buvo paleista raketa „žemė-oras“, „Telegram“ kanale pranešė IDF. Nepilotuojamas orlaivis buvo pamuštas ir nusileido Libane, pranešė IDF. Naikintuvai smogė į raketos paleidimo vietą, pridūrė kariuomenė. Šios informacijos iš pradžių nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.

Latvijos inicijuota koalicija jau surinko 500 mln. eurų Ukrainai skirtiems dronams, informavo Gynybos ministerija. Vadinamajai dronų koalicijai Latvija vadovauja drauge su Jungtine Karalyste. Antradienį Latvijos vyriausybė nusprendė išsiųsti Ukrainai pirmąją didelę koalicijos dronų partiją. Vasario 14 dieną kartu su Latvija ketinimų prisijungti prie dronų koalicijos raštą pasirašė Ukraina, Lietuva, Nyderlandai, Estija, Švedija, Danija ir Vokietija.

Ukrainos oro pajėgos antradienį pranešė pernakt sunaikinusios devynis rusų dronus. Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad praėjusią naktį rusai atakavo Ukrainą devyniais atakos dronais „Shahed“, paleistais iš okupuoto Krymo. Visi devyni dronai buvo numušti virš Mykolajivo, Chersono, Chmelnyckio, Poltavos, Čerkasų ir Dnipropetrovsko sričių.