dronai

Žmonių, nukentėjusių per Rusijos smūgį Charkivo Slobidskio rajone, skaičius išaugo iki keturių, platformoje „Telegram“ pranešė šio Ukrainos miesto meras Ihoris Terechovas. „Šiuo metu mums žinoma, kad šį rytą per teroristų įvykdytą Charkivo apšaudymą buvo sužeisti keturi žmonės“, – sakoma paskelbtame įraše. Pasak I. Terechovo, rusai netoli miesto centro nusitaikė į vienos švietimo įstaigos pastatą. „Tai vertingas istorinis pastatas. Laimei, aukų nėra.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Baltarusija neturi nieko bendro su dronais, įskridusiais į Lenkiją bei Lietuvą, skelbia baltarusių agentūra „Belta“. „Viskas, kas šiandien skrenda į Lenkiją, Lietuvą – mes neturime su tuo nieko bendra. Ir jei mes taip, kaip jie kaukia, kauktume po kiekvieno dronų skrydžio į mūsų teritoriją iš Ukrainos, Rusijos, per Lenkiją, Lietuvą... Mes to niekada nedarėme. Mes ramiai reaguojame atitinkamomis priemonėmis“, – pareiškė jis.

Lenkijos rytuose įsibėgėja NATO oro gynybos operacija „Rytų sargyba“. Nuo savaitgalio mūsų kaimynų dangų jau skrodžia papildomi sąjungininkų naikintuvai – misija palies ir Lietuvą. Tačiau tai nesutrukdė maskoliams nusiųsti droną į Rumuniją. Ukraina sako esanti pasiruošusi išmokyti visus partnerius kur kas pigiau gintis nuo Rusijos dronų grėsmės. O Lenkijos ministras, Radoslavas Sikorskis, ragina Aljansą grįžti prie neskraidymo zonos idėjos ir numušinėti rusofašistų dronus virš Ukrainos.

Antradienį Tauragėje atidaromas mokymų centras „Airtech“, kuriame tiek vaikai, tiek suaugusieji galės įgyti dronų valdymo ir konstravimo įgūdžių. „Airtech“ – tai naujas žingsnis integruojant dronų technologijas į švietimą.

Tęsiasi rusų pratybos „Zapad“, tačiau prie Lietuvos sienų kariuomenė nieko pavojingo nefiksuoja. Situacija rami, nors pareigūnai ir kariškiai išlieka aukštoje parengtyje. Tačiau Lietuvos krašto apsaugos ministrei įtampos nuo to ne mažiau. Seimo opozicija viešai pareiškė įtarianti, kad ministrė slepia nuo Lietuvos gyventojų informaciją apie galimą dronų įskridimą į Lietuvą praėjusią savaitę. Rusija ir Baltarusija viešina savųjų „Zapad“ pratybų vaizdus.

Po penktadienio dronų atakos Primorsko uoste, dešimtys rusų šešėlinio laivyno laivų stovi Suomijos įlankoje ir laukia pakrovimo. Estų ekonomisto Raivo Vare skaičiavimais, uosto uždarymas Rusijai gali kainuoti iki 50 milijonų dolerių (apie 43 mln. eurų) per dieną. Praėjusį penktadienį Ukraina dronais atakavo Primorsko uostą. Primorsko uostas yra vienas didžiausių Rusijos naftos uostų Suomijos įlankoje, aptarnaujantis Rusijos šešėlinį laivyną.

Didžioji Britanija pareiškė, kad gali „panaudoti jėgą“ atsakydama į naujus Rusijos dronų įsibrovimus į NATO šalių teritoriją. Tai pareiškė Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerijos atstovas, kuris pirmadienį iškvietė Rusijos ambasadorių dėl praėjusią savaitę įvykusio Rusijos karinių oro pajėgų dronų įsibrovimo į Šiaurės Atlanto aljanso oro erdvę.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis plačiau pakomentavo Rusijos dronų incidentą Lenkijoje. Ministro teigimu, Rusijos dronų įsibrovimas į NATO oro erdvę buvo Kremliaus bandymas išbandyti Aljanso reakciją, palaipsniui eskaluojant situaciją, bet nesukeliant griežto NATO atsako, rašo „UNIAN". R. Sikorskis patvirtino, kad į Lenkijos oro erdvę įskridę dronai galėjo gabenti karinius įrenginius, tačiau jie nebuvo aprūpinti sprogmenimis.

 Vasaros viduryje startavusi nevyriausybinės organizacijos „Blue/Yellow“ inicijuota kampanija „Dronatronas“ surinko 1 mln. eurų Ukrainai skirtiems dronams ir jų priedams. Per keletą mėnesių suriktos lėšos bus skirtos FPV, žvalgybiniams, naktinės žvalgybos, logistikos bei ilgojo nuotolio dronams, jų valdymo sistemoms ir priedams įsigyti bei pristatyti į fronto linijas. „Kiekvienas šis dronas yra ne tik Ukrainos karių saugumas – tai ir mūsų visų saugumo garantas.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio šeštadienį pavadino trečiadienio Rusijos dronų įsiveržimą į Lenkijos oro erdvę „apgailėtinu ir pavojingu įvykiu“. „Kyla klausimas, ar tie dronai buvo specialiai nukreipti į Lenkiją. Jei taip yra, jei įrodymai mus prie to prives, tuomet akivaizdu, kad tai bus (...) labai eskaluojantis veiksmas“, – sakė M. Rubio žurnalistams Vašingtone.

Lenkija šeštadienio vakarą pranešė, kad dėl grėsmės iš Ukrainos pasienio regionų, kur fiksuojami bepiločių orlaivių smūgiai, šalies oro erdvėje pradėjo veikti karinė aviacija. Pasak Lenkijos kariuomenės operatyvinės vadovybės, aktyvuotos visos būtinos procedūros, siekiant užtikrinti šalies oro erdvės saugumą. Dangų patruliuoja tiek lenkų, tiek sąjungininkų kariniai orlaiviai, o žemėje esantys oro gynybos ir radiolokacinės žvalgybos vienetai pasiekė aukščiausią parengtį.

Jungtinės Valstijos penktadienį Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybai pasakė, kad „gins kiekvieną NATO teritorijos centimetrą“. Laikinoji JAV ambasadorė prie JT Dorothy Shea tai sakė po rusų dronų įsibrovimo į Lenkijos oro erdvę.  „Jungtinės Valstijos palaiko savo NATO sąjungininkes šių nerimą keliančių oro erdvės pažeidimų akivaizdoje“, – sakė ji 15 narių Saugumo Tarybai, Lenkijos prašymu susirinkusiai aptarti trečiadienio naktį įvykusio incidento.

Lenkijai trečiadienį numušus šalies oro erdvę kirtusius Rusijos dronus, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis pripažįsta abejojantis, ar panašaus masto incidento atveju Lietuva sugebėtų sureaguoti tinkamai. Politikas mano, kad esant krizinėms situacijoms paskirtoji krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė neturi reikiamų profesinių ir asmeninių savybių reaguoti šaltai ir nepasiduoti baimei.

Naujosios NATO misijos „Eastern Sentry“ metu bus naudojami kovai su bepiločiais orlaiviais skirti jutikliai ir ginklai, kad būtų galima aptikti, susekti ir neutralizuoti bepiločius, naujienų agentūrai LETA pareiškė Latvijos gynybos ministerija. Pasak jos, Danija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir Vokietija jau paskelbė apie pajėgumų siuntimą į „Eastern Sentry“ misiją, o kitos NATO šalys narės turėtų prisijungti artimiausiu metu.

Po naktinio Rusijos dronų įsibrovimo į Lenkijos oro erdvę pasirodė įvairių interpretacijų – nuo „NATO reakcijos patikrinimo“ iki tikslingos informacinės-karinės operacijos, skirtos susilpninti paramą Ukrainai. Buvęs Didžiosios Britanijos armijos karininkas pulkininkas Richardas Kempas savo straipsnyje „The Telegraph“ atskleidė tikrąjį Rusijos veiksmų planą.

Lenkija ir maždaug 40 jos sąjungininkių penktadienį pasmerkė rusų dronų įsibrovimą į Lenkijos oro erdvę ir paragino Maskvą vengti tolesnių provokacijų.

Varšuva neslepia nepasitenkinimo Vašingtono reakcija į Rusijos dronų provokaciją. Ir premjeras Donaldas Tuskas, ir ministras Radoslawas Sikorskis neigia naujausią Donaldo Trumpo pareiškimą, esą dronai Lenkijoje galėjo būti tiesiog klaida. R. Sikorskis ragina D. Trumpą nepamiršti pažado ginkluoti Ukrainą, kad ši smūgiuotų Rusijos naftos gamykloms. Tiesa, Ukraina tai daro nieko nelaukdama – šią naktį ukrainiečiai sėkmingai atakavo „Lukoil“ gamyklą Smolenske ir rusų uostą Leningrado srityje.

NATO vadovas Markas Rutte penktadienį pranešė, kad Aljansas sustiprins savo rytinio flango gynybą po šią savaitę įvykusio Rusijos bepiločių orlaivių įsiveržimo į Lenkijos oro erdvę.

Ketvirtadienį vakare dėl neva pastebėto įtartino skaidančio objekto Vilniaus oro uoste negalėjo nusileisti lėktuvas, jis su keleiviais buvo nukreiptas į Rygą, praneša portalas „Delfi.lt“. Apie tai portalui patvirtino Lietuvos oro uostų atstovas žiniasklaidai Tadas Vasiliauskas. „Vilniaus oro uosto vienas iš aviacijos saugumo specialistų pranešė apie įtariamą skraidantį objektą virš oro uosto.

Trečiadienio rytą, apie 10 val., į Lietuvos oro erdvę įskrido du neaiškūs objektai, o tuo pat metu Baltosios Vokės gatvėje, Vilniuje, užsidegė vagonai su cheminėmis medžiagomis. Specialistas pastebi, kad vyraujant tokiems įvykiams, svarbiausia, kad būtų skaidri komunikacija. Tai, jo nuomone, nebūtinai reikia laikyti suplanuota provokacija.

Kelioms dešimtims rusiškų dronų vakar įskridus į Lenkijos teritoriją ir Vokietijos žiniasklaidai paskelbus, kad buvo pažeista ir Lietuvos oro erdvė, ministrė Dovilė Šakalienė teigia, jog jokių signalų mūsų kariuomenė nefiksavo. Vis dėlto kariuomenės vadas pripažino, kad NATO sąjungininkų naikintuvai į orą kilo net tris kartus – tačiau neatskleidė, kodėl reikėjo tiek kartų reaguoti.

Po telefoninio pokalbio su Lenkijos prezidentu, Donaldas Trumpas miglotai ir trumpai reaguoja į Rusijos dronų provokacijas Lenkijoje: socialiniame tinkle teparašė „Štai ir prasideda“. Savo ruožtu Varšuva iki gruodžio uždaro oro erdvę pasienyje su Baltarusija ir Ukraina. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Nyderlandų naikintuvas F-35 skrieja virš Lenkijos. Būtent šio modelio naikintuvus pilotuojantys olandai numušė mažiausi tris į Lenkiją įskridusius rusiškus dronus.

Rugpjūčio mėnesį informacinėje erdvėje skleistos žinutės neva iš Baltijos šalių buvo vykdomos dronų atakos prieš taikinius Rusijos teritorijoje, ketvirtadienį pranešė kariuomenė. Jos analitikų duomenimis, paskutinio vasaros mėnesio pradžioje Rusijos žiniasklaidoje pasirodė klaidinančios žinutės teigiančios, kad dronų atakos į Pskovo regione esančius taikinius galėjo būti vykdomos iš Baltijos valstybių.

Naktinis Rusijos puolimas, per kurį kelis kartus buvo pažeista Lenkijos oro erdvė, parodė šalies pažeidžiamumą. Tarptautinių santykių ekspertas dr. Vitoldas Sokala teigia, kad Lenkija faktiškai jau gyvena karo sąlygomis, o incidentas rodo, jog NATO turi imtis ryžtingų veiksmų, kad užtikrintų regiono saugumą, rašoma „Onet“. Rusijos naktinio puolimo metu Ukrainos teritorijoje Lenkijos erdvė buvo pažeista keletą kartų.

Nuo rugsėjo 10 d. Lenkija įvedė skrydžių apribojimus palei sieną su Baltarusija ir Ukraina. Jie galios iki gruodžio 9 d., pranešė Lenkijos oro navigacijos paslaugų agentūra. Sprendimas buvo priimtas Ginkluotųjų pajėgų operatyvinės vadovybės prašymu ir yra skirtas nacionaliniam saugumui užtikrinti. Ribojimų zonoje nuo saulėlydžio iki saulėtekio galioja visiškas skrydžių draudimas, išskyrus karinius lėktuvus.

JAV prezidento specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas keliavo į Lenkiją būtent tuo metu, kai šalį puolė Rusijos dronai, skelbia CNN. Apie tai portalui patvirtino šaltinis, susipažinęs su kelionės planais. Kitas šaltinis nurodė, kad K. Kelloggas turėtų tęsti kelionę į Ukrainą artimiausiomis dienomis.

Donaldas Trumpas priėmė naująjį Lenkijos prezidentą Karolį Nawrockį ir užsiminė, kad šioje šalyje galėtų dislokuoti dar daugiau JAV karių. Vizitai į Lietuvą, JAV ir Vatikaną bei aštrūs pasisakymai apie Ukrainos narystę NATO ir ES rodo, jog Lenkija siekia įsitvirtinti kaip viena įtakingiausių Europos valstybių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragina sukurti Europos oro gynybos skydą, reaguodamas į Rusijos įsiveržimą į Lenkiją, rašo „Sky News“. Jis taip pat pabrėžė, kad sąjungininkai turi žymiai padidinti bendrą finansavimą dronų gamybai.

Lenkija rugsėjo 10 d. patvirtino, kad Rusijos atakos prieš Ukrainą metu bepiločiai ne kartą pažeidė šalies oro erdvę. Incidentai sukėlė nerimą dėl augančios įtampos regione, o Lenkijos kariuomenė mobilizavo aviaciją bei vykdo operaciją dronams identifikuoti ir neutralizuoti. Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operacinė vadovybė socialiniuose tinkluose paskelbė, kad trečiadienio Rusijos atakos metu bepiločiai ne kartą pažeidė šalies oro erdvę.

Į Lenkijos oro erdvę įskridę dronai privertė svarstyti apie 4-ojo straipsnio aktyvavimą. Pasak Kęstučio Budrio, incidentų tikimybė tik auga, o NATO privalo reaguoti ryžtingai. Be to, Lietuva ragina dislokuoti papildomas oro gynybos ir antidronines sistemas, nes grėsmė kyla visam rytiniam Aljanso pasienio ruožui. Apie oro gynybos spragas ir galimas pasekmes, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu.

Lenkija skelbia apie beprecedentę Rusijos provokaciją NATO oro erdvėje. Šią naktį į Lenkijos teritoriją įskriejo kone 20 rusų dronų. Neoficialiai kalbama, kad Rusija dronus į Lenkiją galėjo pasiųsti tyčia – tikrindama NATO reakciją ir Lenkijos oro gynybą. Dronus visą naktį medžiojo lenkų ir olandų naikintuvai, tiesa numušė tik tris ar keturias skraidykles. O viena jų sugebėjo prasibrauti 300 km į Lenkijos gilumą.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Maždaug 3.20 val.

Į kaimyninę Lenkiją įskrieję 19 rusų kovinių dronų – pasak karybos ekspertų ir politikų – yra ne tik perspėjimas, bet ir testas visam NATO, ypač geografiškai pažeidžiamose Rytinio flango šalyse. Maskva stebi, ar reakcija bus silpna, ar ryžtinga – nuo to priklausys, ar provokacijos bus ribotos, ar įgaus vis didesnės eskalavimo mastą.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis tikisi, kad „prezidentas Trumpas norės parodyti, kad jo žodžiai apie Lenkijos saugumą bus patvirtinti veiksmais“, rašo „Reuters“. Praėjusią savaitę Lenkijos prezidento Karolio Nawrockio vizito Baltuosiuose rūmuose metu D. Trumpas sakė, kad JAV gali padidinti savo karių skaičių Lenkijoje, ir pažadėjo užtikrinti šalies gynybą. Tuo metu D. Trumpas sakė, kad JAV turi „puikius santykius“ su Lenkija.

Praėjus vos kelioms valandoms po dronų Lenkijos oro erdvėje, socialinėse medijose pastebėtas šurmulys ir diskusijos dėl to, kas kaltas dėl incidento – Rusija ar Ukraina, skelbia „TVP Info“. Taip pat pradėtos kelti diskusijos dėl NATO pajėgumo apsaugoti. Ekspertai perspėja, kad visa tai gali būti organizuota informacinė kampanija. „Res Futura“ jau išanalizavo 179 tūkst. įrašų „Facebook“, „X“, „YouTube“ ir „Instagram“, kuriuose buvo paminėta dronų ataka Lenkijoje.

Vlodavos apylinkėse esančiame Vyryki kaime rusų dronas nukrito ant gyvenamojo namo. Žmonės nenukentėjo, bet liko šoko būsenos, sakė gyvenvietės meras portalui „Interia“.  „Žmonės nenukentėjo, bet yra šoko būsenoje“, – „Interia“ sakė Wyryki meras Bernardas Blaszczukas. Meras nusprendė uždaryti mokyklas ir atšaukti pamokas. Pasak jo, gyventojai visą naktį „girdėjo triukšmą“. Vienas iš dronų pataikė į gyvenamąjį namą Wyryki kaime, Wlodawa rajone, Liublino vaivadijoje.

Lenkijos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad po to, kai trečiadienio rytą užkirsti kelią masiniam oro erdvės pažeidimui į dangų buvo pakelti naikintuvai, šalyje buvo rastos aštuonių nepilotuojamųjų orlaivių nuolaužos ir raketos dalys, praneša naujienų portalas „TVP World“. Ministras Pirmininkas Donaldas Tuskas trečiadienio rytą neeiliniame parlamento posėdyje pranešė, kad per naktį į Lenkijos oro erdvę įskrido iš viso 19 nepilotuojamųjų orlaivių.

Tikslingas Rusijos puolimas Lenkijos teritorijoje dronais naktį į rugsėjo 10 d., kurį Lenkijos vyriausybė pavadino „beprecedentiniu oro erdvės pažeidimu“ ir „didžiule provokacija“, yra toli gražu ne pirmasis Kremliaus laipsniško eskalavimo epizodas.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas sako, kad Lenkija yra arčiau ginkluoto konflikto nei bet kada nuo Antrojo pasaulinio karo. Jis pridurė, kad Varšuva paprašė taikyti NATO 4 straipsnį ir kad šaliai reikia daugiau nei solidarumo pareiškimų, skelbiama „Sky News“. „Tai, kad šie dronai, kurie kėlė grėsmę saugumui, buvo numušti, keičia politinę situaciją. Todėl sąjungininkų konsultacijos virto oficialiu prašymu aktyvuoti NATO sutarties 4 straipsnį“, – sako D. Tuskas.

Po Rusijos išpuolio Lenkijoje, kai šalyje apšaudant Ukrainą nukrito keliolika dronų, o vienas pataikė į gyvenamąjį namą – reakcijos ir raginimai Lietuvoje. Politikai ir ekspertai perspėja, kad kitą kartą Lenkijos ar Ukrainos vietoje galime būti mes, ir kritikuoja Europą dėl itin vangios reakcijos į Rusijos terorą.

Trečiadienio rytą kaimyninėje Lenkijoje įvyko daugelio vadinamas precendento neturintis incidentas, kai po pakartotinių oro erdvės pažeidimų vykstant Rusijos atakai prieš Ukrainą, Lenkijos ginkluotosios pajėgos numušė dronus virš savo teritorijos. Šiuo metu Prezidentūra jau paskelbė žinią, kad svarstoma aktyvuoti 4-ąjį NATO straipsnį. Tai patvirtino prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas, nurodęs, kad jau vyksta konsultacijos su NATO valstybėmis.

Lenkijos kariuomenė patvirtino, kad numušė į šalies teritoriją įskridusius keliolika Rusijos dronų. Šalies oro gynybos sistemos pakeltos į aukštą parengtį, o į orą pakilo Lenkijos ir NATO orlaiviai, dėl galimai net keliolikos dronų grėsmės laikinai buvo uždaryti ir oro uostai. Lenkijos kariuomenės pranešime teigiama, kad tai yra agresijos aktas, kuris sukėlė realią grėsmę piliečių saugumui.

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis sako, kad rugsėjo pabaigoje susirinksianti Valstybės gynimo taryba turėtų priimti sprendimus dėl planuojamų lėšų gynybai perskirstymo, siekiant įsigyti gynybos nuo dronų priemones.

Iki šiol nerodytos hipergarsinės raketos, robotai vilkai, povandeniniai dronai ir 80 tūkstančių taikos balandžių – Pekinas surengė vieną didžiausių karinių paradų modernioje istorijoje. Kinijos autoritarinis lyderis kartu su Vladimiru Putinu dešinėje ir Šiaurės Korėjos diktatoriumi kairėje – aiškiau nei kada nors rodo Vakarams savo pretenzijas į pasaulio dominavimą ir primena ketinimus pulti Taivaną.

Lenkijos pareigūnų teigimu, naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį dronai du kartus pažeidė Lenkijos oro erdvę. Lenkijos generalinio štabo vadas generolas Wieslawas Kukula ketvirtadienį pažymėjo, kad situacija anksti ryte buvo „visiškai kontroliuojama“, praneša Lenkijos naujienų portalas „TVP World“. „Dronai paliko Lenkijos teritoriją“, – sakė W. Kukula. „Pabrėžiu, kad jie buvo mūsų kontrolėje ir čia nepadarė jokios žalos“, – pridūrė jis.

Dar viena Rusijos naftos bazė, šį kartą Orlovsko srityje, patyrė skaudžius ukrainiečių dronų smūgius. Baltieji rūmai skelbia, kad per rugpjūtį, dėl Kyjivo operacijos prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą, rusiškos naftos perdirbimo apimtys sumažėjo net penktadaliu. Ukraina spaudžia Rusiją, o Europos lyderiai spaudžia Donaldą Trumpą pamiršti derybas su Vladimiru Putinu ir imtis griežtų priemonių prieš agresorę.

Vakar Nausėdą gabenęs orlaivis negalėjo nutūpti dėl pastebėto drono, o prieš kelias savaites Vilniaus oro uoste stabdytas eismas dėl kitos skraidyklės.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išreiškė įsitikinimą, kad nors „Norinčiųjų koalicijas“ kol kas atrodo teorinė, tačiau šios iniciatyvos rezultatas bus patikimos saugumo garantijos Ukrainai. Tai jis pareiškė Paryžiuje, kai kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu atsakinėjo į žurnalistų klausimus.

Naktį iš pirmadienio į antradienį dronai atakavo Rusijos Rostovą prie Dono, skelbia „Moscow Times“. Užsidegė du daugiaaukščiai gyvenamieji namai. Tai patvirtino vietos laikinasis gubernatorius Jurijus Slyjusaras. Anot jo, vienoje gatvėje apgadintas 19 aukštų namo fasadas ir stogas, kitoje – 25 aukštų namo fasadas ir butų langai. Rusija skelbia, kad nukentėjo keturi žmonės, tarp jų – vaikas. Viename iš namo butų esą buvo rastas nesprogęs šaudmuo, čia gyventojai buvo evakuoti.

Kinijoje vykusiame Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) viršūnių susitikime Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pateikė naujų, jam neįprastai švelnių pareiškimų dėl Ukrainos.