dronai

Su britų technologijų flagmanu „Lockheed Martin“ ir  Vokietijos kariuomene (Bundesveru) dirbanti Norvegijos dronų skrydžių ir gamybos bendrovė „Nordic Unmanned“ Lietuvoje ieško partnerių, su kuriais galėtų kurti dronų sistemas, penktadienį rašo „Verslo žinios“.  Susitikę su optikos gaminių prekių ženklo „Brolis“ valdytojais „Nordic Unmanned“ atstovai mato daug potencialo dirbti kartu: „Jie turi profesionalias gamybos ir testavimo patalpas, dirba su gynybos pramone.

Ketvirtadienį Seimas priėmė Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kuriomis numatoma leisti saugumui svarbioms organizacijoms įsigyti bei testavimui naudoti ar kitoms šalims perduoti dronus, kuriuose naudojami gamintojų iš Kinijos komponentai. Už projektą balsavo 77, prieš 3, susilaikė 21 parlamentaras. Siūlyme numatyta, kad organizacijos įsigytus dronus, kuriuose yra kiniškų komponentų, galėtų perduoti kaip paramą su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai.

Ukraina milžiniškais kiekiais perkasi dronus iš Kinijos, kuriuos vėliau naudoja šios šalies sąjungininkės Rusijos pozicijų fronte apšaudymui. Naujas tyrimas parodė, kad ukrainiečiai sugebėjo ne tik įsigyti dešimtis tūkstančių bepiločių, bet ir sukurti tikrą tiekimo ir atsarginių dalių aprūpinimo liniją, rašoma „The Wall Street Journal“. Apie tai, kad Iranas ir Kinija tiekia tūkstančius dronų Rusijai, kuri vėliau juos naudoja Ukrainos miestų apšaudymui buvo atliktas ne vienas žiniasklaidos tyrim...

Ukrainos oro pajėgos antradienį paskelbė praėjusią naktį sunaikinusios 20 rusų dronų. Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai antradienio naktį paleido į Ukrainą 20 atakos dronų „Shahed“ iš okupuoto Krymo ir Rusijos Primorsko Achtarsko rajono, taip pat keturias raketas S-300 iš okupuotos Donecko srities dalies. Visi 20 dronų buvo sunaikinti virš Odesos, Mykolajivo, Chersono, Dnipropetrovsko, Poltavos, Vinycios ir Lvivo sričių.

Naktį į antradienį kelios Rusijos smogiamųjų dronų grupės atakavo vakarines Ukrainos sritis. Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos oro pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“. Agentūros korespondentas informavo apie sprogimus Chmelnyckio srityje. „Lvivo srityje dirba oro gynyba. Dar viena „šahedų“ grupė juda iš Ternopilio srities į Lvivo sritį. Likite saugioje vietoje", - parašė "Telegram" kanale Lvivo srities karinės administracijos vadovas Maksymas Kozyckis.

Rusija sekmadienį pranešė, kad virš savo pasienio Belgorodo ir Briansko sričių, kurios nuolat nukenčia nuo atakų, sunaikino 15 Ukrainos dronų. „Oro gynyba perėmė ir sunaikino 15 Ukrainos dronų virš Belgorodo ir Briansko sričių“, – pranešė Rusijos kariuomenė, pridūrusi, kad 12 iš jų buvo sunaikinta virš Belgorodo srities.

Ukrainos oro pajėgos sekmadienį paskelbė praėjusią naktį sunaikinusios 17 rusų dronų. Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai sekmadienio naktį paleido į Ukrainą raketą Ch-31 iš okupuotos Luhansko srities dalies, balistinę raketą „Iskander-M“ iš okupuoto Krymo ir 17 atakos dronų „Shahed“, taip pat iš Krymo. Visi dronai buvo sunaikinti virš Charkivo, Dnipropetrovsko ir Poltavos sričių.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad Lietuva Ukrainai artimiausiu metu ketina nupirkti 3 tūkst. lietuviškų dronų. „Krašto apsaugos ministras mane informavo, kad artimiausiu metu Lietuva per Krašto apsaugos ministeriją už 2 mln. eurų nupirks apie 3 tūkst. papildomų lietuviškų fpv dronų Ukrainai, kurie tikimės, kad frontą pasieks dar šįmet“, – penktadienį po susitikimo su Ukrainos premjeru Denysu Šmyhaliu teigė I. Šimonytė.

Penktadienio naktį dronai atakavo karinį aerodromą Morozovske, Rostovo srityje, Rusijos Federacijoje. Apie išpuolį „Telegram“ pranešė Rostovo srities gubernatorius Vasilijus Golubevas, rašo „Ukrainska Pravda“. Liudininkai pranešė apie daugybę bepiločių orlaivių ir suskaičiavo daugiau kaip 60 sprogimų. Keliose vietovėse dingo elektra. Pažeista elektros pastotė V. Golubevas patvirtino „masinį išpuolį“ Rostovo srities Morozovsko apylinkėse.

Rusija agresyviai atakuoja Ukrainos civilius strateginės reikšmės objektus, žinodama, kad savo teritorijoje faktiškai niekuo rimtai nerizikuoja. Ukrainiečio karybos eksperto teigimu, kažkuriuo metu tai gali pasikeisti – jeigu pavyks sukurti atgrasymo ginkluotę, kuri priverstų Kremlių pagalvoti prieš atakuojant. Ir tai būtų ne branduolinis ginklas ar kitos sunkiai gaunamos ir brangiai kainuojančios ginkluotės, o jau dabar masiškai gaminami dronai.

Praėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo Rusijos invazijos, dronų gamyba, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, tampa vis svarbesnė Ukrainai. Ypač koviniai bepiločiai parodė „puikių rezultatų naikinant Rusijos karinį potencialą užnugaryje“, sakė V. Zelenskis pirmadienio vakarą savo tradiciniame kreipimesi. Todėl jis vėl susitikęs su vyriausybės ir kariuomenės atstovais. „Mūsų gynybos pramonė turi gaminti būtent tai, ko reikia karui, – kalbėjo prezidentas.

Prezidentas Gitanas Nausėda šaukė Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį dėl dronų pajėgumų vystymo Lietuvos kariuomenėje. VGT nusprendė, kad dronų pajėgumas Lietuvos kariuomenėje turėtų būti parengtas veikti iki 2027-ųjų.

Penktadienį Rusijos pasienio mieste Belgorode į daugiaaukštį gyvenamąjį namą įsirėžė ukrainiečių bepilotis orlaivis, dėl to žuvo vienas žmogus ir dar du buvo sužeisti, pranešė regiono gubernatorius. „Dronas įsirėžė į daugiabutį namą. Dėl sprogimo, deja, žuvo žmogus. Du žmonės buvo sužeisti“, – sakė gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.

Marijampolėje vyras pirkėjui perdavė šešis dronus, tačiau pinigų už juos taip ir nesulaukė. Kaip pranešė Marijampolės apskrities policija, ketvirtadienį, apie 9 val. 18 min., Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo 38 metų vyro pranešimą. Jame teigiama, kad vasario 21-osios vakarą, apie 21 val. 30 min., Marijampolėje, P. Armino gatvėje esančioje degalinėje, pareiškėjas susitiko su tariamu pirkėju ir jam perdavė 6 vienetus dronų.

 Antradienį Seimas po svarstymo pritarė Viešųjų pirkimų įstatymo pataisoms, kuriomis numatoma leisti saugumui svarbioms organizacijoms įsigyti bei testavimui naudoti ar kitoms šalims perduoti dronus, kuriuose naudojami gamintojų iš Kinijos komponentai. Po svarstymo už projektą balsavo 75, susilaikė 2, prieš nebalsavo nei vienas parlamentaras.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį šaukė Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį dėl dronų pajėgumų vystymo Lietuvos kariuomenėje. VGT nusprendė, kad dronų pajėgumas Lietuvos kariuomenėje turėtų būti parengtas veikti iki 2027-ųjų.

Prezidentui pirmadienį šaukiant Valstybės gynimo tarybą (VGT) dėl dronų pajėgumų vystymo, Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos vadovas teigia, kad šalies dronų pramonė galėtų gaminti daugiau, jeigu gautų didelių užsakymų. „Jeigu dabar bus padarytas pirmas užkūrimas (didelis užsakymas – BNS) gynybos pramonės dronų srityje, tai viskas normalizuosis ir mes turėsime gerai veikiantį laikrodį“, – pirmadienį LRT radijui sakė asociacijos direktorius Vaidas Sabaliauskas.

Karo Ukrainoje metu vis didesnį vaidmenį užima mūšio lauke naudojami dronai. Jie gali būti naudojami puolimui ir pavyzdžiui, naikinti tankus, bet taip pat būna naudojami filmavimui ir fotografavimui, krovinių pristatymui oru. Šia technologija itin susidomėjo ir Lietuvos kariuomenė. Lietuvos ekonomikos forume „Lietuvos Davosas 2024“ savo įžvalgomis pasidalino Ernestas Žvaigždinas, gynybos startuolio „Broswarm“ įkūrėjas.

Vyriausybė padėjo užpildyti komunikavimo spragą tarp Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir dronų gamintojų, o pradėjus dirbti naujam krašto apsaugos ministrui dronų pajėgumų vystymas turėtų būti sudėliotas galutinai, teigia premjerė.

 Lietuvai plečiant bepiločių orlaivių pajėgumus į tai būtina kuo plačiau įtraukti ir visuomenę, o tūkstančiai dronus valdyti mokančių gyventojų būtų ir atgrasymo signalas priešui, sako į krašto apsaugos ministrus siūlomas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas. „Bepiločių orlaivių pajėgumai (turi būti plečiami – BNS), ne tik integruojant juos į ginkluotąsias pajėgas, į kariuomenę, bet lygiai taip pat ruošiant visuomenę.

Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda planuoja šaukti Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį dėl dronų pajėgumų vystymo Lietuvos kariuomenėje. Apie tai trečiadienį pranešė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

Per dvi savaites Ukrainos „Dronų armija“ sunaikino 88 rusų tankus, rašo „Ukrinform“. „Ukrainos bepiločiai orlaiviai fronte sėkmingai tęsė Rusijos kariuomenės nuginklavimą. Per šį laiką jiems pavyko sunaikinti 88 tankus, 174 šarvuotas kovos mašinas, 180 sunkvežimių ir 133 patrankas“, – cituojamas Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministras Mychailas Fiodorovas. Anot jo, „fronte bus daugiau dronų ir technologijų.

Ukraina naudoja didelį skaičių bepiločių orlaivių, kad kompensuotų artilerijos sviedinių trūkumą ir nusilpnintų rusų karinius pajėgumus, tačiau ekspertai perspėja, kad jėgų pusiausvyros ši priemonė pakeisti negali. Mūšio lauke įsivyrauja tiek taikinius už šimtų kilometrų pasiekti gebantys, tiek komerciniai dronai. Vadinamieji pirmojo asmens vaizdo (angl.

Ukrainos oro pajėgos sekmadienį paskelbė praėjusią naktį sunaikinusios 14 rusų dronų. Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai atakavo penkiomis raketomis S-300, paleistomis į Charkivo ir Donecko sritis, dviem į Černihivo sritį paleistomis raketomis Ch-59 ir 16 atakos dronų „Shahed“ iš okupuoto Krymo. 14 bepiločių buvo sunaikinti virš Odesos srities.

Ukraina sekmadienį dronais atakavo naftos perdirbimo gamyklą Rusijos pietinėje Krasnodaro srityje, dėl to kilo gaisras, o vienas žmogus mirė nuo „širdies smūgio“, pranešė regiono valdžios institucijos. Rusija sekmadienį pranešė, kad jos oro gynyba per naktį į kovo 17-ąją, paskutinę balsavimo per šalies prezidento rinkimus dieną, perėmė 35 ukrainiečių dronų ataką. „Naktį apie 3 val.

Prezidento vyriausias patarėjas Kęstutis Budrys teigia, kad Lietuvos dronų gamybos pramonės pajėgumai yra pakankami, jog būtų aprūpinti šalies gynybiniai pajėgumai. Visgi sutrumpinti ir sulietuvinti šioms gamybos ir tiekimo grandinėms reikalingas teisinis pagrindas. „Šiandienos diskusija parodė, kad mūsų pramonės pajėgumai atlieptų ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių poreikius. Galima sutrumpinti tas tiekimo grandines ir jas sulietuvinti. Tik reikia sutvarkyti įstatyminį reguliavimą.

Naktį į trečiadienį Ukrainos saugumo tarnyba (UST) bepiločiais orlaiviais atakavo iškart tris naftos perdirbimo gamyklas Rusijoje – ne tik Riazanėje, bet ir Kstove (Žemutinio Naugardo sritis) bei Kirišuose (Leningrado sritis). Tai naujienų agentūrai „Ukrinform“ pranešė šaltinis Ukrainos teisėsaugos institucijose. Pareigūnas patvirtino, kad šiomis atakomis tęsiamos anksčiau UST pradėtos specialiosios operacijos prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį diskutuos apie galimybę Vilniuje atidaryti nekovinių dronų treniruočių trasas. „Nekovinių dronų operatoriai po tam tikrų infrastruktūrinių sprendimų Vilniuje ieško, kur galėtų būti treniruočių trasos. Žinau, kad kai kuriuos variantus yra pasiūlęs Vilniaus rajonas, mes Vilniaus mieste irgi paieškosime dronų trasų galimybių“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.

Seimas po pateikimo pritarė Aviacijos įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) naudojamus bepiločius orlaivius priskirti Lietuvos kariuomenei. Už šią iniciatyvą balsavo 110 Seimo narių, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 10 parlamentarų. Pasak pataisų iniciatoriaus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno, tai sudarytų sąlygas LŠS turimus droninius pajėgumus geriau integruoti į krašto apsaugos sistemą.

Sekmadienį sostinės Kaziuko mugėje surengtame pirmajame akcijos „Laisvės paukščiai“ aukcione Atlanto vandenyną irkline valtimi perplaukusio Aurimo Valujavičiaus sukurtas inkilas parduotas už 15 tūkst. eurų, jį įsigijo žinomas verslininkas. Organizatorių teigimu, tai leis Ukrainos kariams išsiųsti 30 Lietuvoje pagamintų dronų.

Per atskiras dronų atakas antradienį buvo taikytasi į dvi kuro saugyklas Rusijoje ir abiejose jose kilo gaisrai, pranešė regionų gubernatoriai. Abu atakuoti objektai yra už šimtų kilometrų vienas nuo kito, Kstovo ir Oriolo miestuose. Kstove, esančiame už maždaug 450 km į rytus nuo Maskvos, dronai atakavo kuro ir energijos kompleksą, sakė Žemutinio Naugardo srities gubernatorius Glebas Nikitinas.

Ukrainos oro pajėgos sekmadienį paskelbė, kad praėjusią naktį buvo numušti 35 rusų paleisti atakos dronai „Shahed“. Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad naktį į sekmadienį rusai atakavo šalį keturiomis zenitinėmis valdomomis raketomis S-300 ir 39 dronais „Shahed“. 35 dronai numušti Kirovohrado, Mykolajivo, Dnipropetrovsko, Čerkasų, Odesos, Chersono, Chmelnyckio, Vinycios, Kyjivo bei Žytomyro srityse.

Didžioji Britanija ketvirtadienį pranešė skirsianti su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai 10 tūkst. dronų. Gynybos sekretorius Grantas Shappsas tai sakė lankydamasis Kyjive, kur susitiko su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Britų plane numatyta papildomai investuoti 125 mln. svarų (146,3 mln. eurų). Anksčiau dronams buvo pažadėta 200 mln. svarų (234 mln. eurų). Tarp šių Ukrainai skiriamų ginklų bus 1 tūkst. dronų kamikadzių, taip pat ir laivams naikinti.

Ukrainos oro pajėgos penktadienį paskelbė praėjusią naktį sunaikinusios 33 rusų dronus. Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai atakavo viena raketa S-300, dviem raketomis Ch-59 ir 37 atakos dronais „Shahed“ iš okupuoto Krymo. 33 bepiločiai buvo sunaikinti virš Kirovohrado, Odesos, Chersono, Mykolajivo ir Charkivo sričių.

Ukrainos gamintojai jau dabar gali pagaminti iki 150 000 dronų per mėnesį, o iki metų pabaigos planuoja pagaminti iš viso 2 mln. dronų. Strateginės pramonės ministro pavaduotoja Hanna Hvozdiar tai pareiškė nacionalinio telemaratono eteryje. „Visus pribloškė prezidento žodžiai apie galimybę šalies viduje pagaminti milijoną dronų, ir daugelis kažkodėl tuo nepatikėjo. Galiu patikinti, kad gamyba Ukrainoje jau gerokai viršijo milijoną.

Pakruojo dvaras ir Ukrainai padedanti organizacija „Stiprūs Kartu“ skelbia naują paramos akciją „Laisvės paukščiai“. Organizatoriai siekia į Ukrainą išsiųsti kuo daugiau Lietuvoje gaminamų dronų „Varnėnų“. „Sukūrėme šimtus inkilų, kuriuos ištapo ir savo autoriniais kūriniais verčia itin žinomi žmonės. Kviesime visus norinčius įsigyti juos viešuose aukcionuose, o už surinktus pinigus į Ukrainą siųsime ten itin reikalingus dronus“, – teigia paramos akcijos „Laisvės paukščiai“ organizatoriai.

Bepiločio orlaivio operatorius užfiksavo neatpažįstamą skraidantį objektą (NSO) danguje virš karo zonos. Tačiau kas tai buvo iš tiesų, vis dar išlieka paslaptyje, nors droną pagaminusi bendrovė teigia, jog tai gali būti techninis gedimas. Apie tai pranešė portalas „Bild“. „Ukrainos karys nufilmavo NSO virš kovos zonos – nepavyko išsiaiškinti, kas tai buvo“, – rašoma pranešime. Tačiau droną pagaminusios bendrovės atstovas teigė negalintis paaiškinti, ką matė gynybos pajėgų karys.

Už krašto apsaugą atsakingi pareigūnai garsiai kalba apie dronų pajėgumų vystymą ir plėtrą, tačiau su dronais praktiškai dirbantys savanoriai rėžia atvirai: kol Lietuva leidžia milijonus bepiločiams orlaiviams su vakarykštėmis technologijomis, mūsų kariai asmeniškai skambina instruktoriams ir prašo mokymų. Dronų pilotas Povilas Stankūnas su dronais dirba 6 metus.

Ukrainos oro pajėgos penktadienį paskelbė praėjusią naktį numušusios keturis rusų dronus. Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai atakavo Ukrainą penkiomis raketomis S-300 iš laikinai okupuotos Ukrainos Donecko srities dalies ir Rusijos Belgorodo srities, taip pat keturiais „Shahed“ tipo dronais, paleistais iš Rusijos Primorsko Achtarsko ir Kursko rajonų. Ukrainiečiams pavyko numušti keturis dronus virš Charkivo ir Dnipropetrovsko sričių.

Ukrainos kariuomenė paskelbė vaizdo įrašą, kuriame, jos teigimu, užfiksuota, kaip vienas ukrainiečių karys atremia 10 Rusijos karių atakų. Kol jie bando numušti vieną ukrainietį, rusų vadas piktai šaukia, kad šie nesugeba susitvarkyti su vienu kariu. Ukrainos 10-osios kalnų šturmo brigados 8-ojo atskiro kalnų šturmo bataliono, dar vadinamo „Edelweiss“, „Telegram“ kanale paskelbtas vaizdo įrašas trunka apie 100 sekundžių.

Izraelio valstybei priklausančios gynybos pramonės milžinė „Israeli Aerospace Industries“ (IAI) ir jos dronų gamintojos „Bluebird“ atstovai tariasi dėl dviejų projektų Lietuvoje: su neįvardijamu vietos partneriu ruošiamas projektas dėl dronų savižudžių gamybos, taip pat dėl gamybos linijos steigimo, skelbia portalas „Verslo Žinios“. „Mūsų tikslas – kad visos žinios būtų sutelktos čia.

Ukrainos oro pajėgos sekmadienį paskelbė praėjusią naktį numušusios 16 rusų dronų. Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai atakavo Ukrainą 18 dronų „Shahed“. Ukrainiečiams 16 dronų pavyko numušti virš Poltavos, Kyjivo, Chmelnyckio, Mykolajivo, Kirovohrado, Dnipropetrovsko, Zaporižios ir Chersono sričių. Tuo metu Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad praėjusią naktį virš Belgorodo srities buvo numušti du, o virš Juodosios jūros – dar keturi ukrainiečių dronai.

Kauniečiai neria į dronų, skirtų Ukrainai, konstravimą, nors daugelis jų iki šiol nėra surinkinėję panašių prietaisų ir net lituoklio rankose laikę. O tokius žmones apmoko specialiai atvykusi instruktorė. Artėjant karo su Rusija antrosioms metinėms, ukrainiečiai viliasi išplėsti tokius dronų surinkimo cechus visoje Europoje. Veiduose susikaupimas, o rankose lituokliai ir atsuktuvai. Taip 10 vienos Kauno įmonės darbuotojų pradeda konstruoti dronus, kurie keliaus į mūšio lauką Ukrainoje.

Prancūzijos karinis jūrų laivynas virš Raudonosios jūros, kurioje Jemeno hučių sukilėliai pastaruoju metu atakuoja laivus, numušė du dronus, ketvirtadienį pranešė Gynybos ministerija. Tai jau antras toks incidentas šią savaitę. Karinis jūrų laivynas, kuris šioje zonoje yra dislokavęs dvi fregatas, naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį pastebėjo grėsmę ir „sunaikino du dronus“, nurodė ministerija.

Prancūzija, Graikija ir Kipras vetavo turkiškų bepiločių orlaivių „Bayraktar TB2“ pirkimą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Šių dronų turėjo būti nupirkta už pinigus iš Europos Sąjungos Taikos fondo kartu su didele Turkijoje gaminamos gynybinės produkcijos siunta, skirta „svarbiems Ukrainos poreikiams patenkinti“. Kaip rašo Prancūzijos portalas „Opex360“, kuriuo remiasi UNIAN, trys šalys nusprendė blokuoti pirkimą, nes mano, kad už ES pinigus reikia pirkti tik Bendrijos šalyse pagamintą gynybin...

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina kariuomenę ir krašto apsaugos ministeriją kuo greičiau pirkti ar gaminti Ukrainoje rusų techniką į šipulius naikinančius dronus. Nausėda pabrėžia, kad dronai tokie pat reikalingi kaip ir tankai, o bepilotes skraidykles neva puikiai gali gaminti ir lietuviškas verslas. Dronų įsigijimui per artimiausius šešerius metus Lietuva numačiusi 200 milijonų eurų.

Prezidentas Gitanas Nausėda su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir Lietuvos kariuomenės vadu Valdemaru Rupšiu antradienį aptarė dronų pajėgumų vystymą ir plėtrą. Prezidentūra pabrėžė, kad pajėgumų plėtra turi įgauti „žymiai didesnį pagreitį, o A. Anušauskas teigė, kad šie metai – lūžiniai dėl to, kokiais kiekiais yra įsigijami gynybos pajėgumai. Prezidentas susitikimo metu pabrėžė, kad dronų pajėgumo vystymas turi būti kompleksinis.

Kokios karo Ukrainoje pamokos? Ar kariuomenė pasirengusi visuotiniam šaukimui? Ko reikia labiau – tankų ar dronų? Į šiuos klausimus atsako Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų vadas, brigados generolas Artūras Radvilas.

Prezidentas Gitanas Nausėda kritikuoja krašto apsaugos sistemos požiūrį į dronų pajėgumų vystymą Lietuvoje. Krašto apsaugos ministerija turėtų būti tikrai Krašto apsaugos ministerija, o ne krašto apsaugos nuo dronų pramonės ministerija, teigia šalies vadovas. Lietuvos kariuomenė turi bepiločių orlaivių ir kovinių dronų vystymo koncepciją, kuri numato, kaip ir kokie pajėgumai turi būti vystomi, teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.