derlius

Kalnus supuvusių bulvių rodo Vilkaviškio rajono ūkininkė. Jas iš skęstančių laukų dar bandė gelbėti traukdami rankomis, nes technika neįvažiavo. Bet pavyko išgelbėti tik nedidelę dalį. Derliaus – 10 kartų mažiau nei pernai. Dar 1300 tonų bulvių, ištrauktų iš šlapios dirvos, iš pradžių atrodė neblogos. Bet supuvo jau sandėliuose. „Sveiku protu beveik kalbėt negalima, čia reikia pamišusio žmogaus, kad kažką galėtų paaiškinti.

Yra kelios paprastos taisyklės, kurių laikydamiesi galėtume sumažinti derliaus nuostolius. Optimalios sąlygos Geriausiai daržovės išsilaiko, kai temperatūra artima 0 °C. Šiltesnėje patalpoje jos ima dygti, apninka puviniai. Trumpalaikis atšalimas (iki −1,5 °C) nekenkia tik kopūstams.

Derliaus surinkimo pabaigtuves švenčiantys ūkininkai suka galvą – kaip išlaikyti liūčių iškankintas daržoves iki pavasario. Kai kurie jau dabar skaičiuoja, kad gali tekti išmesti net ir ne vieną toną bulvių, morkų ar kopūstų. Mokslininkai gerų žinių neturi ir patarti gali mažai ką – ši žiema bus sunki, nes jokia daržovė ilgai neišsilaikys. Sudėtinga bus išlaikyti net ir ankstesniais metais jokios priežiūros nereikalavusius burokėlius. Daržovės pus, jas puls ligos.

Lietuvoje baigiantis javapjūtei, paskutinius grūdų plotus nukulti trukdo lietus. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas sako, jog dar nenukulta nemažai pasėlių. „Javapjūtė dar neužbaigta. Nemažai pasėlių dar nenukulta. Orai nepalankūs - vis palyja, nors pastarosiomis dienomis ne taip stipriai. Dirvos šlapios, o technikai sunku įvažiuoti“, - BNS kalbėjo A.Macijauskas. Anot jo, jau gali būti nukulta daugiau nei 80 proc. grūdų ir rapsų ploto.

Netikusią vasarą šiemet keikia ne tik karštų saulės spindulių nesulaukę vasarotojai, bet ir daržininkai. Šie bent jau Panevėžio krašte skundžiasi itin prastu agurkų ir moliūgų derliumi. Dėl kai kurių lauko daržovių stygiaus prisikamavusius augintojus guodžia tik tai, kad jų kainos nebekrenta. Po daržą vaikštančios Irenos šiemet nedžiugina nei agurkai, nei moliūgai. Šių lauko daržovių jau turėtų būti pilnos vagos, o dabar, kad ir šių išskirtinės išvaizdos moliūgų pūpso tik vienas kitas didesnis.

Prastas obuolių derlius Vokietijoje bei apelsinų derlius Pietų Afrikoje sukels kainų augimą pasaulyje, rašo „Deutsche Welle“. Ekspertai skaičiuoja, kad šį sezoną Vokietijoje obuolių derlius geriausiu atveju sudarys 555 tūkst. tonų, o tai yra perpus mažiau nei prieš metus. Derlius bus blogiausias nuo 1991 metų. „Esama ūkių, kuriuose derlius sudarys tik dešimtadalį įprasto kiekio“, - pažymėjo Vokietijos ūkininkų sąjungos DBV prezidentas Joackimas Rukwiedas.

Šiandien lietuviai džiaugėsi laisva nuo darbų vadinamąja Žolinių diena. O ar žinojote, kad tik būtent po jų senovės lietuviai suskubdavo ragauti naujo derliaus gėrybių. Esą pirmiausia reikėdavę atsidėkoti gamtai. Šiais laikais, ko gero, dažnas lietuvis pasakys, kad laukti nėra ko. Beje, pasibaigus Žolinėms botanikai primena nemiegoti ir daržuose imtis naujų darbų.  Pakaunėje gyvenančiai Virginijai Žolinės – dviguba šventė.

Pastarąsias savaites kai kuriuose Lietuvos regionuose praūžusios audros gali pabloginti grūdų ir daržovių kokybę, tačiau jeigu artimiausiu metu išsilaikys geri orai, derlius turėtų būti panašus, kaip ir pernai, sako žemdirbių atstovai. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas BNS sakė, kad lietingi orai blogina grūdų kokybę. „Kol kas kažkokių žymesnių nuostolių nėra padaryta.

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas įspėja, kad šalyje tęsiantis smarkioms liūtims, žemdirbiai patirs nuostolių. „Dar sunkoka prognozuoti (orų įtaką derliui - BNS), bet jau galime kalbėti apie žieminį rapsą, kadangi jis jau bręsta ir už savaitęs prasidės javapjūtė. Tie krituliai pavojingi žieminio rapso ankštims, kurios sudrėkusios pradeda skilinėti ir sėklos byra ant žemės.

Marijampolės savivaldybėje Puskelnių kaime buvo nupjautas vieno hektaro dydžio braškių laukas. Lauko savininkas vagystę pastebėjo šeštadienį, materialinius nuostolius jis įvardijo 20 tūkst. eurų, pranešė policija.

Daliai lietuvių saugant derlių, pasirodo, priimtina aukoti net gyvybę. Nuo paukščių atakų uogas saugantis sodininkas į medį įkėlė negyvą varną. Gyvūnų globėjai įspėja, kad toks elgesys gresia bauda. Gyvūnų globėjai sulaukė šokiruojančio skundo – uogas saugantis nidiškis sodyboje ant karties iškėlė negyvą paukštį. Tokiais būdais anksčiau buvo populiaru baidyti paukščius saugant derlių. Tačiau, pasak ornitologo, toks baidymo būdas – labai brutalus ir galima užsidirbti nemenką baudą.

Vėsūs ir permainingi orai šiemet neleidžia užbaigti žoliapjūtės. Dėl to jau kenčia žiemai ruošiamų pašarų kokybė. O šaltos naktys stabdo lauko agurkų, cukinijų derlių. Dėl šilumos trūkumo kenčia ir uogininkai, mat uogos ne tokios saldžios. Krekenavos apylinkėse ūkininkaujantis Kęstutis Čiūras šiuo metu priverstas gaudyti kiekvieną šienavimui palankesnę dieną. Mat dabar žolė vietomis ne džiūna, o mirksta. Jau liepa ant nosies, o ūkininko šienavimo darbams dar galo nematyti.

Nors orai kol kas laikinai pasitaisė, ūkininkai jau skaičiuoja padarytus nuostolius. Anksčiau tokiu metu jau džiaugdavosi ankstyvuoju derliumi, o šiais metais jo teks palaukti. Orų svyravimai lems ir mažesnį derlių, o tai kilsiančias kainas. Jau anksčiau naujienų portalas tv3.lt rašė, jog Lietuvos daržovių augintojai atskleidė, kad šalčiai praėjo ne tik per Lietuvą, bet ir per Vidurio ir Rytų Europą, įskaitant Lenkiją. Tai gali lemti apskritai visos produkcijos sumažėjimą.

Vieną akimirką šviečia saulė, kitą jau sninga, trečią jau lyja. Šokinėjantys termometrų stulpeliai ir itin neįprasti orai jau paveikė lietuviškas daržoves, vaisius. Ūkininkai atvirauja, derlius tikrai bus mažesnis, o tai reiškia, kad ir kainos bus didesnės nei praeitais metais. Panašūs orai užklupo ir aplinkinių šalių ūkininkus, o tai atsilieps ir vartotojams: jei visų derlius mažesnis, prekybos tinklams nepavyks pigiau įsivežti daržovių ir vaisių.

Galima drąsiai sakyti, kad parduotuvių lentynas vasara aplankė anksčiau – šią savaitę jas pasiekė pirmieji visų taip laukiami lietuviški pomidorai. Iki šv. Velykų į pirmąsias parduotuves atkeliaus penkios tonos „Kietaviškių gausos“ šiltnamių pomidorų derliaus, kuris buvo pasodintas sausio mėnesį. Kartu su šia žinia bendrovė pristato ir atsinaujinusį prekės ženklą, o produktus – naujose pakuotėse.

Palankios oro sąlygos ir didelis derlius sukūrė idealias sąlygas Australijos rajonuose, kur auginamos grūdinės kultūros, sparčiai veistis pelėms, perspėja mokslininkai. Jie skelbia, kad Viktorijos ir Pietų Australijos valstijose šiemet užsiveisė ypatingai daug pelių. Šioms dviem valstijoms tenka maždaug 40 proc. visos šalies žemės ūkio sektoriaus. Pelės pradeda kelti grėsmę, jeigu vienam hektarui tenka daugiau nei 1 tūkst. graužikų.

Kas nenori rudens derliaus gėrybėmis džiaugtis kuo ilgiau? Deja, konservavimas, džiovinimas ar šaldymas, nors ir dažnai praktikuojamas šeimininkių, tinka ne visoms daržovėms. Tam, kad išsaugotume geriausias bulvių, morkų, svogūnų, moliūgų savybes, reikia specialios priežiūros ir laikymo sąlygų. Tad kaip geriausia laikyti mūsų pamėgtas daržoves žiemai? Laikyti tinkamos temperatūros ir drėgmės rūsyje Bulves, morkas, burokėlius tinkamiausia laikyti tamsioje ir vėsioje vietoje.

Vyriausybės sprendimas dėl Jono Miliaus atleidimo iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo pareigų teisiškai pagrįstas, sako premjeras Algirdas Butkevičius. „Niekada aš politiniais žaidimas neužsiiminėju. Tai yra teisinis sprendimas“, - po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė A.Butkevičius. Jo teigimu, viena iš pagrindinių priežasčių trečiadienį Ministrų kabinetui atleidžiant J.Milių buvo jo veiklos ataskaita, kuriai Ministrų kabinetas anksčiau nepritarė.

Visą vasarą nepastovus oras ir Lietuvą trankiusios liūtys jau atsiliepė grūdų derliui. Ūkininkai nebežino ką daryti – grūdų kokybė prasta, kombainai klimpsta, svarsto ar verta iš vis nuimti likusį derlių ir tvirtina, kad pasekmes pajus ne vien jie. Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas pasakoja, kad per 25 metus nėra buvę tokios situacijos, kokia susidarė šiemet.

Šalies ūkininkai šiemet stveriasi už galvų - nesibaigiantys rugpjūčio lietūs niekais verčia javų derlių. Ūkininkai laukuose spėjo nukulti vos trečdalį viso derliaus, o šlapias varpas jau puola ligos. Panevėžio rajono ūkininkas Rimas Girštautas tikrindamas kviečių lauką iš rankų nepaleidžia nedidelio aparato. Tai - grūdų drėgmės matuoklis. „17,9 proc. - ankščiau tokių grūdų nekuldavom. Laukdavom, kol saulė pradžiovins iki 15 proc.“, – sakė ūkininkas.

Kaimuose gyvenantys žmonės griebiasi už galvos - jeigu ir toliau laikysis lietingi orai, svogūnų ir bulvių derlius bus dar blogesnis nei tikėtasi. Pavasarį daržovės ir vaisiai buvo išdžiovinti kaitros, o štai vasarai persiritus į antrąją pusę net ir tai, kas užaugo pūva dirvoje, mat nuimti derlių nėra tinkamų sąlygų. Kai kur kaimuose žmonės ėmė šauktis bažnyčios pagalbos, meldžiamasi už gerą orą. O štai orų žinovai sako, melskis nesimeldęs saulė ir karščiai Lietuvą palieka.

Lietuvoje prasidėjo javapjūtė – vis daugiau kombainų pasirodo žieminių pasėlių laukuose. Ūkininkai užsiėmę grūdų nuėmimo, transportavimo ir saugojimo darbais. Tuo pat metu kyla klausimai, kiek grūdų iškart parduoti supirkėjams ir kokiam kiekiui nustatyti pardavimo kainą. Dar liepos pradžioje grūdų supirkimo kaina Lietuvoje buvo žemiausia, palyginti su to paties laikotarpio kaina per pastaruosius šešerius metus. Ūkininkų nuotaika ėmė gerėti tik prieš savaitę.

Sausas pavasaris ir vėsoka vasara ne tik didina lietuviškų šilauogių kainas. Šiemet bent jau šilauogynuose jos kainuoja vienu euru brangiau nei pernai. Karališkomis vadinamas uogas auginantys ūkininkai sako, kad ir jų šiemet paragauti galės ne kiekvienas. Mat derlius ne toks gausus kaip praėjusiais metais. Dargužių šilauogyno darbuotojai į mašiną krauna pilnas dėžutes tik tik surinktųšilauogių. Vyrai sako palyginti su praėjusiais metais darbo gerokai mažiau.

Nors nemažai Lietuvos gyventojų džiaugiasi šildančia saule, ūkininkų orai nedžiugina. Prognozuoti didžiuliai derliai jau užmaršty ir net sulaukus kritulių, pasekmės jaučiamos. Nors kokie bus orai vėliau neprognozuojama, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas pastebi, kad šiuo metu jau matyti pasekmės dėl mažo kritulių skaičiaus: geltonuoja tiek vasariniai, tiek žieminiai pasėliai. „Situacija yra įtempta.

Ant žolės prieš saulę šildosi vos mėnesio amžiaus raudonieji tigriukai. Mažyliai primena kačiukus – mėgaujasi glostomi ir tarsi murkia. Tačiau įdomiausia, kad jų mama – baltoji tigrė, o tėtis raudonas – amūrinis tigras.   „Patelė daugiau priima raudoną patiną, o kadangi raudona spalva gamtoj amūro tigrų yra dominuojanti, tai vis tiek jie baltą spalvą nustelbia“, - pasakoja Klaipėdos zoologijos sodo šeimininkas Edvardas Legeckas. Gegužę zoologijos sode jauniklių užderėjo kaip reikiant.

Pasirodo, daugiausiai už daržoves žmonėms tenka atseikėti ne kur kitur, o ūkininkų turgeliuose ar kaimo parduotuvėse. Priklausomai nuo daržovių rūšies, per metus jų kaina padidėjo nuo trisdešimties iki septyniasdešimties procentų. Kaip antai, labiausiai pabrango kopūstai ir svogūnai – kai kur net iki 70 procentų.   Pasak daržovių augintojų asociacijos, lyginti kelerių metų daržovių  derliaus negalima, mat kainos gali svyruoti dėl įvairių priežasčių.

Pastebėję daržovių kainas Lietuvos prekybos centruose pamatysime tiesiog prieš akis brangstančias lietuviškas daržoves. Kai kurioms brangus daugiau nei dvigubai, ekspertai pasakoja, kad įtakos turėjo ne tik sumažėjęs derlius, bet ir patys prekeiviai. Pagal skelbiamus duomenis matome, kad prieš metus 28 centus kainavusios nefasuotos morkos šiuo metu kainuoja 41 centą, o tai – 60,71 proc. brangiau. Baltagūžiai kopūstai brango 56 proc., bulvės 48 proc., o svogūnai ir 65 proc.

 Sausra šiemet išdžiovino ne tik bulves, morkas ar grybus. Ant lazdyno riešutų gal ir daug – bet viduje reikalai prasti. Branduoliai dėl drėgmės trūkumo gerokai mažesni negu įprastai. O turguose, mugėse ant prekystalių suberti riešutai dar ir brangesni negu pernai. Už kilogramą prašoma nuo pusketvirto euro. „O kainos lyginant, jeigu verčiant, eurais biški brangiau negu litais. Nes būdavo 10–11 litų tokiu laiku, o dabar jeigu eurais paverti, tai apie 12–13“, - pasakoja užkalbinta moteris.

Šalies ūkininkai šiemet kaip reta džiūgauja - prikultas rekordinis grūdų derlius. Nors šiųmečių javų rekordiškai daug, tai dar nereiškia, kad kasdieninė duona atpigs. Dar gi atvirkščiai – duoną brangs. Ir tai neva verčia daryti išaugusi kitų priedų kaina. Šiuo metu bendrovės elevatoriuose saugiai laikoma šimtai tonų kviečių, rugių, miežių. Dalį jų pagal išankstines sutartis parduos sėklai, kitus - maistinius javus dar palaikys, kol sulauks palankiausios kainos rinkoj.

 Rugsėjo 1-ąją visi šalies keliuose įrengti greičio matuokliai užfiksavo apie 18 tūkst. greičio viršijimo atvejų. Apie 70 proc. užfiksuotų atvejų – nustatyto greičio viršijimas iki dešimties kilometrų per valandą, trečiadienį pranešė Lietuvos kelių policijos tarnyba. Įstatymas už nustatyto greičio viršijimą iki 10 kilometrų per valandą numato įspėjimą.

Liepą turguje jau pasirodydavo pirmas lietuviškų obuolių derlius. Tačiau mėnesio galas, o vasarinių šviežių obuolių dar nė kvapo. Dėl šalto pavasario ir prastos vasaros lietuviški raudonšoniai vėluoja nokti. Nors sodininkai nedrąsiai džiaugiasi, jei nebus daugiau gamtos išdaigų, obuolių derlius šiemet bus gausesnis nei pernai. Pirmuosius desertinių obuolius žadama parduoti už 50-60 euro centų už kilogramą. O didžiuosiuose prekybos centruose obuolių kainos neturėtų siekti 1 euro.

 Ūkininkai raitojasi rankoves ir skina pirmąjį lietuviškų šilauogių derlių. Dėl permainingų orų ir sausos vasaros uogos šiemet gerokai smulkesnės, ir jų bus mažiau nei pernai. Skaičiuojami ir dėl sausros patirti nuostoliai. Tačiau ūkininkai pabrėžia, kad ne itin palankūs orai šilauogių nepabrangins. Karališka uoga praminta šilauogė kainuos maždaug tiek pat kiek ir pernai.

Pavasariui įpusėjus jau spėjome pasimėgauti šviežiu pavasario derliumi iš užsienio šalių ir Lietuvos ūkininkų. Prekybininkų duomenimis, daržovių šiemet kovą buvo suvartota net dviem trečdaliais daugiau nei įprastai žiemos mėnesiais. Tai neabejotinai lėmė ir dėl įvairių sąlygų kritusios vaisių ir daržovių kainos. Tad prekybos tinklo „IKI“ atstovas atskleidė, nuo ko priklauso derliaus kainų svyravimai.

 2014 metai Lietuvai buvo bene patys derlingiausi – nuimtas rekordinis grūdų kiekis, daugiau nei 5 mln. tonų, tokio kiekio grūdų dar nėra buvę per visą Lietuvos istoriją. „Praėjusių metų pavasarį prognozės buvo ganėtinai liūdnos, tačiau pasibaigus metams matome, kad užauginome rekordinį grūdų kiekį, mūsų specialistai prognozavo apie 5 mln. tonų, o skaičiai yra dar didesni, tai absoliutus Lietuvos rekordas ir labai geros naujienos“, – sakė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Europos Komisijai patvirtinus reglamentą, nustatantį paramos priemones vaisių ir daržovių augintojams, patiriantiems sunkumų dėl Rusijos draudimo importuoti maisto produktus iš ES, paramų dydžiai ir paramos teikimo būdai išlieka tokie patys, t.y. parama teikiama už produktų pašalinimą iš rinkos, derliaus nenuėmimą ir nesunokusio derliaus nuėmimą.

Žmonių populiacija didėja nesustabdomai. Vašingtono universiteto mokslininkai pateikė stulbinančius duomenis. Pasirodo, yra 80 proc. tikimybė, kad iki šio amžiaus pabaigos žmonių populiacija gali siekti nuo 9,6 milijardo iki 12,3 milijardo žmonių. 7 milijardai – ne riba Anksčiau mokslininkai svarstė, kad iki XXI a. pab. gyventojų skaičius nedidės taip greitai ar net mažės dėl įvairių klimato svyravimų, ligų ir pan., o daugiausiai gali siekti 9 milijardus.

Europa lenkia žemdirbius naikinti išaugintą derlių, kad, Rusijai atsisakius pirkti mūsų išaugintus grūdus ir daržoves, rinkoje nebūtų jų pertekliaus ir nekristų maisto kainos. Žada už tai ir sumokėti. O knygynų lentynose guli daugiau kaip 500 puslapių knyga „Žemyna ir jos mitinis pasaulis“, kurią parašė etnologė, tautosakininkė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė Nijolė Laurinkienė. Joje išsamiai paaiškinta, ką lietuviui reiškia žemė ir jos dovanos.

Žinių radijas Grūdų augintojai nesulaukė prognozuoto rekordinio derliaus. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas sako, kad grūdų augintojams šiemet gręsia net nuostoliai. „Optimistinės prognozės apie rekordinį derlių greičiausiai nepasitvirtins. Derlius po galutinio suskaičiavimo bus artimas daugiamečiam vidurkiui. Tačiau grūdų kokybė yra prastesnė, kainos kritusios katastrofiškai, klausimas ar išvis to pelno turėsime“,- sakė A.Macijauskas.

Šių metų rugiapjūtė jau yra finišo tiesiojoje, nuimta 88,4 proc. javų derliaus. „Tenka daug važiuoti po Lietuvą, kai kur derlius jau nuimtas, kai kur dirba kombainai. Žemdirbiai dirba ir skuba sutvarkyti laukus, kol dar geri orai. Mano žiniomis, šiemet derlius turėtų būti geresnis, palyginti su praėjusiais metais“, – kalbėjo Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis. Javų nuimta 88,4 proc., prognozuojamas derlius – 4,7 mln.

Bulvių ir kitų daržovių augintojai suka galvas, kaip pasinaudoti ES parama, skirta nuostoliams dėl Rusijos embargo kompensuoti, ir kaip įtikinti šalies Vyriausybę sumažinti PVM daržovėms ir vaisiams. Kur dėti produkcijos perteklių – sušerti gyvuliams ar palikti laukuose, kaip paskatinti šalies vartotojus pirkti daugiau lietuviškos produkcijos? Šie augintojams dabar itin aktualūs klausimai buvo aptariami tradicinėje Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) surengtoje lauko dienoje.

Manoma, kad šie metai bus sėkmingi cukrinių runkelių augintojams. Šiuo metu pasėliai gražūs, šakniavaisių cukringumas didelis. Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijos pirmininkas Kastytis Patiejūnas sakė, kad Kėdainių ir Marijampolės cukraus fabriko zonoje buvo paimti cukrinių runkelių bandiniai, nustatytas saldžiųjų šaknų cukringumas. Šiuo metu jis didesnis nei penkerių metų vidurkis.

Sakoma, kad mūsų arba panašiose į mūsiškę platumose, po natūralia saule ir tikroje dirvoje, sode arba lysvėje išaugusi vaisių ir daržovių gausa pasižymi ypatinga, mums artima energetika ir didele nauda. Gausiausias šiomis gėrybėmis – rugsėjo mėnuo. Mieli rudens pradžios ypatumai Rugsėjį mūsų organizmas jau yra prisisotinęs vasaros saulės, vitaminų ir tonizuojančio buvimo gryname ore.

Už keleto mylių nuo Škotijos sostinės Edinburgo yra vietos ūkininko ūkis, kurį atranda vis daugiau miesto gyventojų. Ūkio originalumas slypi jo paprastume: nori šviežių vaisių ar daržovių – prisirink pats. Suprantama, už tam tikrą mokestį. Vaikams – nemokamai Škoto ūkis – apie 10 ha, toks mūsiškai būtų vadinamas natūriniu ūkiu. Jame auginamos daržovės, vaisiai, uogos, mūkia karvės, kudakuoja vištos, gagena žąsys, ganosi arkliukai, ožkos, avys.

 Salomėja Pranaitienė, Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nuėmus tris ketvirtadalius javų, jau aišku, kad grūdų derlius bus didesnis už vidutinį. Dėl drėgnų orų ir sukauptų grūdų atsargų perpildyti elevatoriai stabdo javapjūtę, ypač vargsta smulkieji ūkininkai. Supirkėjai guodžia, kad po kelių savaičių pajudėjus grūdų eksportui, sandėliai patuštės. Kelių kilometrų eilės prie „Kretingos grūdų“ elevatoriaus.

 Po Žolinės šventės, kai javapjūtės darbai jau nudirbti, pats laikas įvertinti, kas ir kaip mūsų laukuose augo ir derėjo. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pažymi, kad šiemet užaugo didesnis grūdinių augalų derlius negu pernai. „Tai yra gera naujiena visai Lietuvos žemės ir maisto ūkio ekonomikai ir patiems javų augintojams.

Dėl nepalankių sąlygų – sausros ar krušos – augintojai prarado nemenką dalį derliaus, tačiau nuostoliai dar gali išaugti. Daržovių supirkimo kainos taip pat mažėja. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) valdybos pirmininkas Martynas Laukaitis sakė, kad permainingi orai sumenkino daržovių derlių. Manoma, kad jis bus apie 30 proc. mažesnis nei praėjusiais metais. Derliaus neprognozuoja Pasvalio rajono ūkininkas Vaidutis Gegieckas augina bulves, morkas, kopūstus.

Ilgokai nusistovėję karščiai, įsisukę į sodus, gerokai sumažino obuolių derlių. Obelys sunokino dvigubai mažiau vaisių nei pernai. Sodininkai skundžiasi, kad nuo aukštos oro temperatūros ir sausros vaisiai dar nesunokę nustojo augti – jie džiūvo ir traukėsi tiesiog ant šakų arba krito žemėn. Pivonijos seniūnijoje, Vaisgėliškio viensėdyje, ūkininkaujantis Juozas Kulėšius šiųmečiu savo sodo derliumi nesidžiaugia. Sako, kad obuoliai maži ir neišvaizdūs.

 Jolita Žurauskienė AB „Kauno grūdai“ įmonių grupės „KG Group“ vadovas Tautvydas Barštys sakė, kad apie 50 proc. pasėlių pavasarį iššalo, todėl juos ūkininkai atsėjo vasarinėmis kultūromis. Tad labai tikėtina, kad šiemet ūkininkai sulauks pašarinių grūdų derliaus. Darbai tik prasideda Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas sakė, kad šiuo metu grūdų supirkimo kainos mažos, todėl dauguma ūkininkų jų neparduoda. Žieminių kviečių kokybė prasta.

 Lietuvoje jau įsibėgėja javapjūtė. Atrodė, kad dėl lietingo pavasario ir vėsios vasaros pradžios derliaus nuėmimas vėluos, tačiau karšti orai neleido išsipildyti šioms prognozėms. Į aruodus jau supilti pirmieji šiųmečio derliaus žieminiai miežiai, baigiami doroti gerai išdžiūvę žieminiai rapsai, į grūdų priėmimo punktus vežami žieminiai kviečiai. Preliminariais duomenims, nuimta jau apie ketvirtadalis derliaus.