derlius

 Po alinančių karščių ūkininkai pagaliau sulaukė lietaus, tačiau derliaus vertinti neskuba. Kaip radijui „Laisvoji banga“ sakė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cirokienė, pateikti galutinius vertinimus sunku, nes viskas priklauso nuo vyraujančių orų. „Iš pradžių derlius pasirodė neblogas, tačiau dabar tenka laukti lietaus. Ūkininkų vandens resursai, skirti laistymui, baigėsi, o kai kur praeina kruša ir daržovės praranda prekinę išvaizdą“ ,- kalbėjo Z. Cirokienė.

Po alinančių karščių ūkininkai pagaliau sulaukė lietaus, tačiau derliaus vertinti neskuba. Kaip radijui „Laisvoji banga“ sakė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cirokienė, pateikti galutinius vertinimus sunku, nes viskas priklauso nuo vyraujančių orų. „Iš pradžių derlius pasirodė neblogas, tačiau dabar tenka laukti lietaus. Ūkininkų vandens resursai, skirti laistymui, baigėsi, o kai kur praeina kruša ir daržovės praranda prekinę išvaizdą“ ,- kalbėjo Z. Cirokienė.

Žinių radijas Nuo buvusiu aukštumų kovo mėnesį šiuo metu kava yra atpigusi beveik penktadaliu, tačiau kavos mėgėjai džiūgauti neturėtų – ši žaliava vis dar brangesnė, nei praėjusiais metais. DNB banko analitikė Indrė Genytė-Pikčienė Žinių radijo laidai „Žaliavų rinkos pulsas“ teigė, kad dėl prasto kavos pupelių derliaus už kavą turėsime mokėti daugiau, nei pernai: „Praėjusiais mėnesiais tiek arabikos, tiek robustos rušių kavos kainų dinamika priminė linksmuosius kalnelius.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Po gero mėnesio Lietuvos pakelėse matysime prekeivius su stiklainiais uogų. Tiesa, gali būti, jog mėlynių šiemet bus kur kas mažiau nei pernai, nes dalis jų iššalo. „Tikimės maždaug iki 30 proc. praėjusių metų derliaus“, – skaičiuoja Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos prezidentas Virginijus Varanavičius. Gamtininkas Selemonas Paltanavičius sako, jog mėlynės iššalo ne visuose regionuose.

Rūta Lankininkaitė, Zinaida Paškevičienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Praėjusią savaitę šalnos nušaldė obelų žiedus ir pražudė būsimą lietuviškų obuolių derlių. Sodininkystės bendrovės, kurių verslo nedraudžia nė viena draudimo kompanija, skaičiuoja milžiniškus nuostolius. Meteorologai skelbia, kad gegužės pradžioje kai kuriuose regionuose naktimis šalo iki 9 laipsnių. O dienomis balandžio pabaigai nebūdinga šiluma leido obelims sukrauti žiedus ir jos pražydo anksčiau nei pernai.

Kviečių kaina yra ryškiai pakilusi nuo metų pradžios. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininko Romo Majausko teigimu, tam įtakos turėjo ne tik derliaus kiekis, bet ir geopolitiniai įvykiai. „Kviečių, grūdinių kultūrų kainos pasaulinėje rinkoje ne visuomet suprantamai keičiasi. Bandau sekti tas tendencijas, bet jos ne visuomet logikos nusakomos. Paprastai tam įtaką daro gamtos padariniai. Pavyzdžiui, jei kokioje šalyje derlius mažėja, tai automatiškai daro įtaką rinkos kainai.

Praėjusiais metais, palyginti su 2012 metais, grūdų derlius Lietuvoje, preliminariais duomenimis, smuko 4 procentais. Statistikos departamentas pranešė, kad derlingumas sumažėjo 8 proc., nors nuimtas plotas padidėjo 4 proc. Žieminių javų derlius sumažėjo 7 proc. - nors 8 proc. padidėjo nuimtas plotas, tačiau 14 proc. smuko derlingumas. Vasarinių javų derlius sumažėjo 1 proc. - nuimtas plotas išaugo 1 proc., tačiau derlingumas smuko 2 procentais. Ankštinių augalų derlius padidėjo 14 proc.

Estijos statistikos departamento negalutiniais duomenimis, 2013-aisiais šalyje prikulta 970,8 tūkst. tonų grūdų - 2 proc. mažiau nei 2012 metais. Kviečių derlius siekė 406,3 tūkst. tonų, rugių - 21,7 tūkst. tonų, miežių - 439 tūkst. tonų. Vidutinis derlingumas sudarė 3121 kilogramas nuo hektaro, iš jų kviečių - 3258, rugių - 1885, miežių - 3302 kilogramai nuo hektaro. Grūdinėmis kultūromis pernai buvo užsėta 311 tūkst. hektarų - 7 proc. daugiau nei užpernai. Rapsų derlius siekė 169,7 tūkst.

2013-aisiais Ukraina nuėmė rekordinį grūdų derlių - beveik 63 mln. tonų grynojo svorio, 36,4 proc. didesnį nei 2012 metais, pranešė nacionalinė statistikos žinyba. Kviečių derlius padidėjo 41,3 proc. iki 22,27 mln. tonų, miežių - 9 proc. iki 7,56 mln. tonų, kukurūzų - 47,4 proc. iki 30,9 mln. tonų. Rugių prikulta 5,8 proc. mažiau - 637,7 tūkst. tonų, avižų - 25,8 proc. mažiau - 467,2 tūkst. tonų. Praėjusių metų saulėgrąžų derlius - 31,6 proc. solidesnis nei ankstesniųjų - 11,04 mln. tonų.

Albinas Čaplikas  Dėl palyginti šiltų pirmųjų žiemos mėnesių bei ekonomikos atsigavimo grūdų kainos mažėja, tačiau jos gali šauti į viršų, jei dėl neregėtų šalčių nukentės pasėliai Šiaurės Amerikoje. Grūdų augintojų sandėliuose dar yra apie 25 proc. neparduoto derliaus, todėl ūkininkai nuo šiol vis dažniau ir atidžiau tyrinės pokyčius rinkose.

Šiais metais daržovių derlius buvo prastesnis, todėl jų kainos išaugo. Lietuviškų bulvių, kopūstų, svogūnų, atsargos mažėja. Jolita Žurauskienė Lietuviškos daržovės realizuojamos ne tik mūsų šalyje. Jos išvežamos į Rusiją, Vakarų Europos šalis. Pardavė beveik visą derlių Anykščių rajono ūkininkas Tomas Baravykas augina bulvės ir kopūstus. Jis sakė, kad šiais metais sulaukė mažesnio derliaus. Daržovėms pakenkė pavasarinės liūtys. Dalis derliaus, ypač kopūstai, užmirko.

Rusijos žemės ūkio ministerijos išankstiniais duomenimis, šiemet prikulta 95,3 mln. tonų bendro svorio grūdų - 28 proc. daugiau nei pernai. Vidutinis grūdų derlingumas padidėjo nuo 19,1 iki 22,8 centnerio nuo hektaro. Kviečių derlius išaugo nuo 39,7 mln. iki 54,1 mln. tonų bendro svorio (derlingumas - nuo 18,6 iki 23,0 centnerio nuo hektaro), miežių - 14,7 mln. iki 16,3 mln.

 Praėjusių metų džiaugsmus dėl rekordinio derliaus šiemet pakeitė chaosas žemės ūkio paskirties sklypų rinkoje. Šiandienos ūkininkų ir žemės sklypų savininkų veiksmus galima vadinti „laukinis kapitalizmas“, teigia Žemės ūkio paskirties nekilnojamojo turto valdymo bendrovės „Agro Management Team“ specialistai.

Paskutinę spalio savaitę bus baigtas skinti obuolių derlius Lietuvos versliniuose soduose. Aiškėja, kad jis bus ne ką mažesnis nei pernai. Iki pavasario šių vaisių turėtų užtekti Lietuvos vartotojams, vadinasi, valgysime išskirtinės kokybės, natūralius, šviežius, chemiškai neapdorotus, įvairių skonių vaisius. Šių metų derliaus obuolių kainos neturėtų labai skirtis nuo pernai metų derliaus.

Be bulvių, tradicinio lietuvių maisto produkto, patiekalų kažkada daugelis lietuvių neįsivaizduodavo nė dienos. Cepelinai, kugelis, kiti lietuviški patiekalai ne paskutinėje vietoje mėgstamiausių sąraše išlieka ir dabar. Šiemet bulvių derlius Tauragės ir aplinkinių rajonų ūkininkus džiugina, tačiau pirkimas – ne itin. Ūkininkams mielesni pirkėjai, apsirūpinantys bulvėmis visai žiemai. Tačiau tokių vis mažiau.

Lidija Jankauskienė, Jūratė Anilionytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Bulvių derlius šiemet kone trečdaliu mažesnis nei pernai. O ir tas pačias ūkininkai brangiai parduoda užsieniečiams. Prognozuojama, kad pavasarį bulvės gali kainuoti ir apie 3–4 litus už kilogramą. Bulviakasis baigiasi, šiųmetės bulvės jau pasirodė turguose ir prekybos centruose. Antrąja duona vadinamų daržovių kaina turguje svyruoja nuo 50 iki 80 centų už kilogramą. Prekybos centruose – nuo 59 centų iki 1,29 Lt.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos laida „Šianidien“, LRT.lt Dzūkijos grybų perdirbėjai skundžiasi prastu grybų derliumi, kurių dalį šiemet Lietuvoje dar supirko ir kaimynai lenkai. Tačiau, pasak perdirbėjų, vakaruose mažėja ir vartojimas. Pavyzdžiui, italai žiemą ketina pirkti mažiau šaldytų baravykų. Nedžiugina ir uogų derlius – pusė ruošiamų uogų eksportui įmonės įsiveža iš Baltarusijos, Latvijos, Švedijos.

Kiekvienas augalininkyste besiverčiantis žemdirbys puikiai supranta, kad taikant šiuolaikines technologijas trąšos yra derlingumo ir derliaus kokybės bei biogeninių procesų dirvoje pagrindas. Planuojant žiemkenčių tręšimą kai kurie žemdirbiai neįvertina fosforo bei kalio įtakos fiziologiniams procesams, vykstantiems augaluose, ir planuoja tik pavasarinį ir vasaros tręšimą azoto trąšomis.

Didžiausi šalies grūdų supirkėjai neslepia optimizmo: nors šių metų grūdų derlius gali būti apie šeštadalį mažesnis negu pernai, kol kas jis yra labai geras, o grūdų kokybė - puiki, ketvirtadienį rašo "Lietuvos žinios". Viena didžiausių Baltijos šalių žemės ūkio sektoriuje veikiančių bendrovių grupių "Litagra" šiemet tikisi nupirkti 70 tūkst. tonų, arba 35 proc. grūdų iš planuojamų supirkti 200 tūkst. tonų. "Kauno grūdai" šiais metais vėl planuoja supirkti daugiau negu 400 tūkst.

Šių metų orai sukūrė idealias sąlygas didžiuliam saldžių ir sultingų obuolių derliui, teigia ekspertai. Kada juos išvysime parduotuvėse? Karališkosios sodininkystės sąjunga (KSS) teigia, kad praėjusiųjų metų drėgnas ruduo, lydimas speigingos žiemos ir karštos vasaros, buvo „tobuli“ obuolių auginimui. Sodininkai primena, kad praėjusiais metais britų sodininkai negalėjo džiaugtis geru derliumi dėl drėgnų pavasario ir vasaros orų.

„Litagra“ iš Lietuvos žemdirbių jau supirko per 70 tūkst. tonų grūdų iš planuojamų įsigyti 200 tūkst. tonų. „Šiųmetis derlius 10–15 proc. mažesnis už pernykštį, tačiau reikia įvertinti tai, kad pernai buvo rekordiniai metai, tad šiemet Lietuvoje užaugintą kiekį galima vadinti labai geru“, – sako „Litagros“ grūdų centro generalinis direktorius Darius Karpavičius.

Artėjančią žiemą vartotojai rinksis tarp natūraliai prinokusių lietuviškų ir panaudojant naujas technologijas išsaugotų beskonių kaimyninėse rinkose užaugintų gražuolių obuolių. Šįmet obuolių augintojai sulaukė vidutinio derliaus, tačiau saugyklas ketina užpildyti. Lietuviai kol kas labiau vertina ne obuolių kokybę, o jų kainą, tačiau obuolių augintojai džiaugiasi, kad daugėja tik kokybišką produkciją pasirenkančių pirkėjų.

Artėjančią žiemą vartotojai rinksis tarp natūraliai prinokusių lietuviškų ir panaudojant naujas technologijas išsaugotų beskonių kaimyninėse rinkose užaugintų gražuolių obuolių. Šįmet obuolių augintojai sulaukė vidutinio derliaus, tačiau saugyklas ketina užpildyti. Lietuviai kol kas labiau vertina ne obuolių kokybę, o jų kainą, tačiau obuolių augintojai džiaugiasi, kad daugėja tik kokybišką produkciją pasirenkančių pirkėjų.

Kazachstanas tikisi šiemet prikulti 16,3 mln. tonų grūdų - ketvirtadaliu daugiau nei pernai, pareiškė žemės ūkio ministras Muslimas Umurjijevas. "Šiemetinis grūdų derlingumas - gerokai didesnis nei pernai, siekia 15,7 centnerio nuo hektaro", - sakė jis. Pernai Kazachstanas prikūlė 12,9 mln. tonų grūdų, iš jų 9,84 mln. tonų sudarė kviečiai. Pagrindinės Kazachstano grūdų eksporto rinkos - kaimyninės valstybės, tačiau jie per Baltijos ir Juodosios jūros uostus nukreipiami ir į tarptautinę rinką.

Vitalija Dovydėnienė Pastarosiomis dienomis vis daugiau ūkininkų praranda kantrybę ir pasirašo grūdų pardavimo sutartis baimindamiesi, kad kainos gali dar labiau nukristi. Grūdų augintojai galutinį pelną skaičiuoja ištuštėjus aruodams, tačiau jau dabar akivaizdu, kad šįmet ūkininkai uždirbs mažiau nei pernai, nes ir derlius prastesnis, ir supirkimo kainos mažesnės.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Šalies sodininkai tinklalapiui LRT.lt tvirtina, jog šiemet obuolių derlius – daug mažesnis nei praėjusiais metais. Vieni ūkininkai peikia užsitęsusią žiemą, kiti tvirtina, kad obelys yra pavargusios nuo praėjusių metų. Ir nors, anot jų, obuolių trūks ir parduotuvėse, verslinių sodų asociacija liepia nekaltinti žiemos, o lietuviškų obuolių esą galėsime graužti į valias. Tikisi 30 proc.

Šalies laukuose prasidėjus javapjūtei pirmieji grūdai jau byra į aruodus. Prognozuojama, kad supirkimo kainos šiemet bus mažesnės, o pasakyti, koks bus derlius, dar sunkoka. Pamažu įsibėgėja Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus vadovas Vygantas Keturakis sako, kad dabar daugiausia kuliami rapsai ir žieminiai miežiai. „Pernykščio rekordo bent rapsai nepasiekė. Javai dar bręsta“, – teigė jis.

Nuo šių metų rugpjūčio 1 dienos AB „Kauno Grūdai“ oficialiai pradeda įvairių grūdinių kultūrų supirkimo sezoną. Šiais metais vėl tikimasi supirkti virš 400 tūkst. tonų. Superkama bus daugiau nei 10 grūdinių kultūrų, o grūdų supirkimo vietų skaičius išaugo iki 32. AB „Kauno Grūdai“ turi 7 savo elevatorius ir galimybę saugoti daugiau nei 170 000 tonų grūdų. Kompanija plečia savo paslaugų tinklą superkant grūdus, parduodant produkciją bei konsultuojant ūkininkus.

Grupė nusikaltėlių pavogė 1,5 tonos bulvių, praneša express.co.uk. Derlius buvo pavogtas sekmadienį tarp 10 valandos vakaro ir 9 val. ryto mažame miestelyje netoli Norfolko (Didžioji Britanija). Vagių grupuotė iškasė aštuntadalį akro ploto teritoriją ir pavogė dar gerai nesubrendusias bulves. Keistas nusikaltimas įvyko po trijų savaičių, kai tame pačiame kaime buvo įvykdyta tokia pat vagystė. „Dar nėra aišku, ar šios dvi vagystės susijusios“, – teigė Norfolko policijos atstovas.

Šiaulių rajone Gruzdžių seniūnijoje ūkininkaujančio Edo Sasnausko auginamos daržovės sausrą kenčia jau kelis mėnesius. „Šiąnakt iškrito keli lašai ir tai buvo pirmas lietus per du mėnesius“, – vakar sakė ūkininkas. Prie Kryžių kalno įsikūręs Lino Šateikos ūkis daržovių laukus nuolat laisto.

Eglė Kijauskienė Galingi potvyniai Centrinėje Europoje neapėmė tiek derlingų plotų, kad vertėtų nerimauti ir rengtis žemės ūkio produkcijos kainų kilimui. Prekybos centrai taip pat ramina – jų daržovių tiekėjai kainų kelti neketina. Centrinėje Europoje (Vokietijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Slovakijoje, Austrijoje) galingų potvynių vanduo dar skandina bulvių, žiedinių kopūstų, salotų ir svogūnų laukus. Būtent šios daržovės bus deficitinės, tačiau jų trūkumas Lietuvos rinkos smarkiai nepaveiks.

Jolita Žurauskienė Vėlyvas pavasaris praretino ankstyvųjų kopūstų augintojų gretas, mažesnis ir šių daržovių derlius. Pasak Kėdainių rajone ūkininkaujančio Vidmanto Girdzijausko, šių metų ankstyvųjų kopūstų derlius yra 40 proc. mažesnis nei pernai. „Kaimynines šalis skandina potvyniai, laukai išplauti, todėl derliaus nebus. Daržovių rinka šiemet – neperpildyta. Visa tai ir nulėmė aukštesnę kopūstų pardavimo kainą“, – sakė žinomas daržovių augintojas.

  Selemonas Paltanavičius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Karštis ir ką tik nupurslojęs lietus išblaškė Joninių laužų dūmus. O vasara mums siūlo čia pat būsiančią naują šventę – Petrines ir Povilines. Mums šios šventės – mielos ir laukiamos. Gamtoje jos lyg ir neturi nustatyto termino, nes ten galioja savos taisyklės, o jos kasmet šiek tiek koreguojamos ir peržiūrimos. Šių metų vasara – ypatinga, beje, kaip ir visos kitos.

 Patikrinus laukus paaiškėjo, kad ūkininkų baimės, jog besniegė žiema sunaikino pasėlius, neišsipildė. Nors javų kainos ir smuktelėjo, laukiama pelningų metų, rašo "Verslo žinios". "Reikia pripažinti, kad pirmosios prognozės dėl žiemos nuostolių buvo pernelyg pesimistinės. Buvome supanikavę dėl žieminių rapsų. Tiesa, nuostolių yra, tačiau jie mažesni nei metinis vidurkis", - sakė Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Bronius Markauskas.

 Užsitęsusi žiema privertė ūkininkus nejuokais nerimauti. Nors yra iššalusių plotų, pasėliai peržiemojo gerai ir ilgai užsilaikę žiemiški orai didelės įtakos bendram ūkių rezultatui neturės, teigia ūkininkai. „Praėjusi žiema nebuvo labai atšiauri, tad atrodė, jog orai augalams pakenkti labai negalėjo.

Kol ūkininkai spėlioja, ar pavasaris vis dėlto ateis, šiltų žinių jiems nesiunčia ir grūdų prekybininkai - išankstinės naujo derliaus supirkimo kainos mažesnės nei dabar perkami senojo derliaus grūdai, rašo "Verslo žinios". Kainų kritimas aiškinamas tuo, kad šią žiemą valstybėse, iš kurių eksportuojama daugiausia javų, nebuvo stichinių nelaimių. Kita priežastis - pirkėjai nebeįperka brangaus derliaus ir jo paklausa menksta. Tačiau išankstinės kainos ir toliau lieka vienos geriausių istorijoje.

Savaitgalį Lietuvoje praūžė didžiausia tradicinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi ...2013“. Tris dienas Kauno rajone esantį Akademijos miestelį, kuris įsikūręs A. Stulginskio universitete, buvo užplūdę visos Lietuvos ūkininkai.

Teko girdėti, kad bulvės dar vadinamos roputėmis. Taip nuo bado gelbėjusius augalus žmonės pavadino sunkmečiu. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vokės filiale galima rasti geriausių kitų šalių mokslininkų sukurtų bulvių veislių genofondą. Jame yra ir keturios lietuviškos veislės. Auginama mažiau Manoma, kad iš Pietų Amerikos į Rytų Europos kraštus bulvės atkeliavo XVIII a. pradžioje. Ilgainiui šių kraštų gyventojams jos tapo tokios pat svarbios kaip ir grūdinės kultūros.

Rūta Grigolytė, LRT.lt Šiemetis nelabai normalus pavasaris gadina tiek ūkininkų, tiek daržovių mėgėjų reikalus. Ankstyvųjų daržovių sodinimas vėluoja, o tos, kurios vis tik užaugs, gali būti abejotinos kokybės. Perfrazuojant Kristijono Donelaičio „Metus“, telieka atsidusti – anokios čia pavasario linksmybės šiemet: saulelė atkopdama dar nebudina svieto ir žiemos šaltos trūsų pargriaudama nesijuokia, taigi ir savo darbų ant laukų dirbt pasitaisyt dar negalim.

Aleksandro Stulginskio universitete balandžio 4 – 6 d. vyks Tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi... 2013“. Tai – aštuonioliktoji pavasarinė paroda, jau daug metų yra didžiausia iš visų parodų, rengiamų Lietuvoje. Praėjusieji metai buvo itin sėkmingi žemės ūkio sektoriui. Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2012 m., palyginti su 2011 m., grūdų derlius padidėjo 43 proc., rapsų – 31 proc., cukrinių runkelių – 14 proc. Gausų grūdų derlių nulėmė 32 proc. išaugęs derlingumas ir 8 proc.

Kai kitą kartą stovėsite prekybos centre eilėje prie kasos, pamąstykite apie ūkininkus, padėjusius pripildyti jūsų prekių krepšį. Jiems dabar gyvenimas nelengvas ir galite būti tikri, tai reikš aukštesnes maisto kainas ir jums ir sunkesnius laikus milijonams, kuriems maisto trūkumas reiškia skirtumą tarp gyvenimo ir mirties. Negana to, tyrimai rodo, kad pasauliui 2050 metais reikės dvigubai daugiau maisto.

Dėl šių metų prasto oro ir grybelio Šampanės regiono derlius prasčiausias per 4 dešimtmečius, skelbia Prancūzijos žemės ūkio ministerija. Prancūzijos žemės ūkio ministerija, kuria cituoja „Businessweek“, teigia, kad itin prastą derlią nulėmė dažnos krušos bei dėl drėgno oro užsiveisęs grybelis. Teigiama, kad šįmet surinkta penktadaliu mažiau derliaus. Itin prastas derlius surinktas ne tik Šampanės regione, tačiau ir Burgundijoje ir Bordo.

Jau spalio viduryje atvykę į grūdų supirkimo punktus ūkininkai nerimavo – pavyks parduoti aruodiniais kenkėjais užterštus grūdus, ar teks juos vežtis atgal. Tokia situacija ir dabar. Dar vasarą ūkininkai prašė pakeisti grūdų kokybės standartus: bazinį drėgmės rodiklį grūduose padidinti nuo 14 proc. iki 14,5 proc. nes grūdams džiovinti išleidžia dešimtis milijonų litų.

Politikai mėgsta kalbėti, kad jei būtų iš anksto žinoję apie krizę, tai būtų ir tinkamai pasirengę. Švelniai tariant, tai netiesa. Nei dešiniosios nei kairiosios pakraipos vyriausybės taip ir nesiėmė realių veiksmų tam, kad  jai pasirengti bet ir nebandė realiai kovoti (tik labai naivus žmogus gali patikėti, kad gigantiškai padidėjusi valstybės skola per pastaruosius metus liūdija kovos prieš krizę sėkmę). Kaip esu rašęs straipsnyje „Bado žaidimai I“, praktiškai nuo pirmųjų nepriklausomyb...

Prognozuojama, kad šių metų žieminių rapsų derlius Lietuvoje sudarys 203,6 tūkst. t ir bus 4,8 karto didesnis negu 2011 metais. Derliaus gausumas siejamas su didesniais negu pernai pasėlių plotais. Šiais metais žieminių rapsų pasėta 78 tūkst. ha. Rapsus sėja atsakingai Anot Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Biržų ir Kupiškio rajono augalininkystės konsultanto Ginto Jakštonio, žieminius rapsus ūkininkai sėja atsakingai.

Grūdų biržoje sudaryti pirmieji sandoriai – sutartys pasirašytos elektroniniu būdu; taip sutaupoma ir pinigų, ir laiko. Biržos steigėjai tikisi vykdyti tiesioginius sandorius ir taip rinką padaryti skaidresnę. O grūdų augintojai laukia didesnės konkurencijos tarp supirkėjų ir aukštesnių kainų, praneša LRT Televizijos Naujienų tarnyba. Stambių grūdų augintojų, dirbančių po 50 ir daugiau hektarų žemės, Lietuvoje yra maždaug 5 tūkstančiai.

Ukraina uždraus kviečių eksportą nuo lapkričio 15 dienos, nes baiminamasi deficito ir šalyje augančių duonos kainų, praneša su situacija artimai susipažinę šaltiniai. Oficialios informacijos apie apribojimus kol kas negauta. Ukraina - viena iš šalių, nukentėjusių dėl šių metų prasto derliaus. Kviečių derlius sumažėjo iki 15,5 mln. tonų. Per metus šalis suvartoja 12 mln. tonų. Nors oficialiai ši informacija nepatvirtinta, tarp vyriausybės ir tiekėjų pasirašytas memorandumas.

Lietuvoje javų derlius šiais metais bus itin didelis. Pagal Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto prognozes, jis viršys 4 mln. tonų, t. y., bus 25,5 proc. didesnis nei prieš metus. Tokį augimą nulėmė šiemet beveik 9 proc. išaugęs javų pasėlių plotas ir net 14,5 proc. didesnis derlingumas. Daugiau kaip pusė visų javų derliaus yra kviečiai – atsižvelgiant į tai, kad pasaulyje kviečių supirkimo kaina buvo 13 proc.

Šių metų daržovių derlius – gausus, todėl pardavimo kainos – tos pačios, kaip ir pernai. Savų pirkėjų turintys ūkininkai sakė, kad žmonės dažniausiai perka mažiau daržovių, bet dažniau. Ekologiškos produkcijos mėgėjai vis dažniau atvyksta tiesiai į ūkininkų kiemus. Čia daržovės įsigyjamos kur kas pigiau.