darbo užmokestis

Kaimyninė Estija sugebėjo suvaldyti savo valstybės skolą ir bene pusantro karto aplenkti lietuvius vidutinio atlyginimo lenktynėse. Šiuo metu statistinį Estijos gyventoją slegia slegia dešimt kartų mažesnė valstybės skolą nei mūsų tautietį. Vis dėlto paskolų palūkanos Estijoje yra vidutiniškai 3 proc. didesnės nei Lietuvoje, rašo „Verslo žinios“. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ siekė 489 eurus, Latvijoje – 481 eurą, Estijoje – 692 eurus.

2011 m. spalį minimaliąją mėnesinę algą (MMA), arba 800 litų, ir mažesnį darbo užmokestį gavusių darbuotojų skaičius, įskaitant individualiųjų įmonių darbuotojus, sudarė 20,8 proc. (215,6 tūkst.), praneša Lietuvos statistikos departamentas. Daugiau negu pusė (114,2 tūkst.) darbuotojų, kurie gavo 800 litų ir mažiau, dirbo ne visą darbo laiką. Palyginti su 2010 m. spalio mėnesiu, MMA arba mažiau gaunančių darbuotojų skaičius sumažėjo nežymiai, 0,3 proc.

„Vidutinis skirtumas tarp vyrų ir moterų gaunamo valandinio atlygio yra laikomas moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumu. Moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas atspindi tebevykstančią diskriminaciją ir nelygybę darbo rinkoje, kurios labiausiai sunkina moterų padėtį. Šio reiškinio priežastys yra įvairios ir glaudžiai susijusios.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu, vidutinis bruto darbo užmokestis išaugo 2,5 proc. Atlyginimų padidėjimui ženklios įtakos turėjo šventiniu sezonu išmokėtos premijos, priedai ir vienkartinės piniginės išmokos, todėl ūgtelėjimas juo labiau atrodo kuklus.

Nors atotrūkis tarp abiejų lyčių vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje yra mažiausias per penkerius metus, darbo rinkoje moterys vis dar sulaukia mažesnio finansinio įvertinimo. Tam, kad jų metinės pajamos prilygtų vidutiniam vyrų uždarbiui, moterims tektų dirbti 38 dienomis ilgiau, rodo „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto darbo užmokesčio skirtumų analizė. Lygaus darbo užmokesčio diena šiemet Lietuvoje paskelbta anksčiau nei įprasta – vasario 23-iąją.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) paskutinį praėjusių metų ketvirtį sudarė 2175 litus ir, palyginti su trečiuoju 2011 m. ketvirčiu, padidėjo 2,8 proc. Statistikos departamento duomenimis, paskutinį 2011 m. ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis valstybės sektoriuje sudarė 2326,5 lito ir, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, padidėjo 3,6 proc., o privačiajame sektoriuje sudarė 2079 litus – padidėjo 2,1 proc.

Gera žinia Lietuvai – dalis pramonininkų galvoja peržiūrėti galutines savo produkcijos kainas. Taip turėtų nutikti dėl atpigusių žaliavų kainų finansų rinkose. 2012 metų pirmąjį ketvirtį Lietuvos apdirbamoji pramonė ir toliau turėtų iš lėto augti, eksporto apimtys išlikti stabilios.

Derybose dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo susidarė paradoksali situacija: LR Trišalės tarybos narių dauguma pasisako už MMA didinimą, LR Seime priimtos dvi rezoliucijos, raginančios LR Vyriausybę didinti MMA, susiejant ją su 50 proc.

Lietuvos statistikos departamento gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, pernai nedarbas šalyje sudarė 15,4 proc., arba 2,4 proc. mažiau nei 2010-aisiais. Nepaisant to, ilgalaikio nedarbo lygis padidėjo 0,6 proc., o kas dešimtas jaunas (15-24 metų amžiaus) asmuo tebebuvo bedarbis, nors nedarbo lygis šioje amžiaus grupėje ir sumažėjo 2,2 proc.

Šiuo metu darbo atlyginimas sudaro tik apie 40 proc. gyventojų gaunamų pajamų. Kita dalis – nuosavybės pajamos (dividendai, palūkanos), socialinės išmokos ir iš šešėlio gaunami pinigai. „Swedbank“ ekonomistai skaičiuoja, kad gyventojų išlaidos šiuo metu 8-9 mlrd. litų viršija oficialias pajamas. „Šie milijardai – galimas šešėlis. Jei visos šios pajamos būtų apmokestinamos – tai biudžetas būtų subalansuotas ir net perteklinis.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pristatydama 2012 metų veiklos prioritetus, ragina aktyviau spręsti užstrigusį minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo klausimą, kuris ir šiemet, jos teigimu, turėtų neprarasti savo svarbos.

Praėjusiais metais Estijoje vartotojų kainos (VKI) vidutiniškai augo 5,0 proc. ir buvo vienos didžiausių Europos Sąjungoje (ES). Didžiausią poveikį vartojimo kainoms praėjusiais metais darė 9,7 proc. brangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 6,2 proc. – elektra, šildymas ir 12,2 proc. brangesnis kuras.

Latvijos švietimo ir mokslo ministras Robertas Kilis pareiškė, kad per kelerius artimiausius metus bus atleisti 6 tūkstančiai mokytojų, dirbančių šalies mokyklose, praneša naujienų agentūra „RIA Novosti“. „Artimiausiais metais mokytojų skaičių teks sumažinti 6 tūkstančiais, kadangi 28 tūkstančių pedagogų valstybė negali išlaikyti“, - sakė ministras trečiadienį per susitikimą mokytojais.

Premjeras Andrius Kubilius prognozuoja, kad 2012-aisiais darbo užmokestis augs, bet ne tiek, kiek buvo manyta anksčiau. Anot jo, neženklų atlyginimų augimą lems situacija euro zonoje. „Kaip rodo mūsų prognozės, atlyginimai kitais metais augs, bet augs ne tiek, kiek prognozavome dar rugsėjo mėnesį. Visų tų peržiūrėtų prognozių priežastis yra ta pati – euro zonos krizės. Turime atsiminti, kad esame labai atvira ekonomika, 60 proc. mūsų bendrojo vidaus produkto yra gaminama eksportui, 65 proc.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija teigia prieštaraujanti Vyriausybės siekiams padidinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) iki 23 proc. Gruodžio 10 d. Lietuvos profesinės sąjungos organizuoja protesto akciją „dėl nuolatinio šalies ekonominių ir socialinių problemų sprendimo Lietuvos žmonių sąskaita“. Konfederacijos teigimu, padidinus PVM brangs prekės ir paslaugos, mažės žmonių perkamoji galia, didės emigracija, tai turės neigiamų pasekmių šalies ekonomikai.

Nepriklausomai nuo to, ar ekonomika kyla ar leidžiasi, vienas dalykas išlieka nekintamas – generalinių direktorių uždarbiai  nuolat auga, rašo entrepreneur.com. Įvairios profesinės sąjungos ne kartą yra kalbėjusios, kaip per pastaruosius metus nepagrįstai augo didžiųjų kompanijų vadovų atlyginimai, ypač lyginant juos su paprastų darbuotojų gaunamais darbo užmokesčiais.

Pareigūnų interesus dėl neišmokėto darbo užmokesčio šimtuose bylų koordinuojantis ir atstovaujantis Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) mano, kad ginčą dėl dalies nesumokėto darbo užmokesčio pareigūnams būtina spręsti ne teisme, o Vyriausybėje ir Seime. 2004 – 2008 m. laikotarpiu, vadovaujantis Konstitucijai prieštaraujančiu įstatymu, pareigūnams nebuvo mokama dalis darbo užmokesčio kuomet jie dirbdavo viršvalandžius, taip pat laisvadieniais.

Seimas nepritarė Vyriausybės siūlymui sumažinti Prezidento valstybinę rentą. Parlamentarai nutarė grąžinti iniciatoriams tobulinti Prezidento valstybinės rentos įstatymo pakeitimo projektą. Už tai balsavo 48 Seimo nariai, už siūlymą jį atmesti buvo 39 politikai. Pagal finansų ministrės Ingridos Šimonytės pateiktą projektą, Prezidento valstybinė renta būtų 40 procentų Respublikos Prezidento darbo užmokesčio dydžio per mėnesį. Šiuo metu Prezidento renta siekia pusę šalies vadovo algos.

Lietuvoje sparčiai mažėja įmonių bankrotų. Bet kitąmet vis tiek ketinama padvigubinti mokesčius, skirtus padengti žlugusių įmonių skolas darbuotojams, rašo ,,Lietuvos rytas”. Mūsų šalies darbdaviai 2012 metais greičiausiai mokės dvigubai didesnes įmokas į Garantinį fondą. Jis yra skirtas atsiskaityti su bankrutavusių bendrovių darbuotojais, jeigu jiems darbdaviai liko skolingi. Praėjusią savaitę Ūkio ministerija įregistravo įstatymo pataisą, kuri didina darbdavių įmokas nuo 0,1 proc.

Beveik visiems sostinės savivaldybės vadovams pakilo atlyginimai. Kai kuriems jų per metus algos pariebėjo puse tūkstančio litų. Tačiau mažiausiai uždirbantiems teks tenkintis dar kuklesniu atlyginimu. Sostinės savivaldybės administracija savo interneto puslapyje paskelbė miesto valdininkų ir politikų atlyginimus. Iš jų aiškiai matyti, kad daugumos miesto savivaldybės darbuotojų atlyginimai kilo ne tik palyginti su praėjusiais metais, bet ir su praeitu finansiniu ketvirčiu.

Šiuo metu Alytaus miesto savivaldybės taryba rengiasi tvirtinti švietimo įstaigų direktorių tarnybinių atlyginimų koeficientus. Tačiau daugumai jų išliks tie patys, nepaisant, kad rugsėjį į miesto mokyklas atėjo per 600 mokinių mažiau nei praėjusiais mokslo metais. To priežastis – švietimo ir mokslo ministro įsakyme dėl švietimo įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos nustatyti kriterijai jų vadovų atlyginimams.

Nors SEB bankas prognozuoja, kad bendrasis Lietuvos vidaus produktas  (BVP) šiemet augs 6,5 proc., o kitąmet 4 proc., ekonomikos augimo debesys niaukiasi. Globalinės ekonomikos atsigavimui gresia sąstingis, o blogiausiu atveju – ir pakartotinė recesija. Lietuvos ekonomikos pabangėje gerų žinių taip pat maža.

Stebint kartų pokyčius, sunku neatkreipti dėmesio į kitokį jaunesnių darbuotojų požiūrį į darbą, laisvalaikį ir šeimą. Didelėse įmonėse vis dažniau dirba labai jauni žmonės, tampantys vadovais tų, kurie jiems tinka į tėvus. Jie nelinkę ilgai užsibūti vienoje kompanijoje, jie nemėgsta ilgai užsiimti ta pačia veikla, tačiau siekia greitos sėkmės, gerų pareigų ir atlygio.

Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse, įskaitant ir individualiąsias, pašalinus sezono įtaką, padidėjo 1,4 proc., iš jų verslo įmonėse - 0,9 proc. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, darbo sąnaudos augo beveik visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, labiausiai - kasybos ir karjerų eksploatavimo (7,1 proc.), informacijos ir ryšių (6,8 proc.

Statistikos departamento duomenimis, antrąjį 2011 m. ketvirtį, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis Lietuvoje padidėjo 2,5%. Atlyginimai viešajame sektoriuje ūgtelėjo 3%, o privačiame sektoriuje – 2,6%. Per metus darbo užmokestis padidėjo visuose ūkio sektoriuose, išskyrus vandens tiekimą ir nuotekų valymą (-1,2%) bei meninę, pramoginę ir poilsio organizavimo veiklą (-0,3%). „Tokios tendencijos rodo, kad tvirtėjantis šalies ūkio atsigavi...

Ateityje svarstoma pensijas perskaičiuoti atsižvelgiant į infliaciją ir darbo užmokesčio didėjimą. Sociologas Romas Lazutka svarsto, kad tai gera idėja, tik svarbu išlaikyti ekonomikos augimą ir didėjantį darbo našumą. – Kaip vertinate planus pensijų dydį susieti su infliacija ir darbo užmokesčiu? – Imant ilgesnį laikotarpį Lietuvoje maždaug taip ir būdavo jos perskaičiuojamos, tik pastaruoju metu nebuvo nustatyta griežtos tvarkos.

Visus šių metų mėnesius į darbą buvo priimama daugiau žmonių nei atleidžiama. Šiais metais didėja ne tik bendras dirbančiųjų skaičius, bet pamažu ima augti ir jiems mokamas atlyginimas, rodo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodra“) duomenys. Antrąjį šių metų ketvirtį apdraustųjų visomis socialinio draudimo rūšimis (dirbančiųjų) buvo 1 mln. 163,6 tūkst., t. y. 26,5 tūkst. daugiau nei pirmąjį šių metų ketvirtį ir 40,2 tūkst. daugiau nei tuo pačiu metu pernai.

Kai kurių Baltarusijos bankų kortelių savininkai jau kelias dienas susiduria su keblumais, kai jiems prireikia pinigų. Daugelyje bankomatų nėra Baltarusijos rublių. Dėl to daugelis Baltarusijos gyventojų negalėjo pasiimti darbo užmokesčio nei savaitgalį, nei pirmadienį, praneša „ej.

Kaip parodė „CV Online“ atlikta apklausa, 2012 metais didžioji dalis įmonių planuoja didinti atlyginimus. Tokius ketinimus išsakė 67 proc. įmonių atstovų, 31proc. respondentų numatė stabilius atlyginimus. Šiemet darbdaviai kelti algų neskubės. 63 proc. jų nurodė, kad 2011 metais atlyginimai išliks stabilūs, 35 proc. planuoja kelti atlyginimus savo darbuotojams. Patys dirbantieji yra truputėlį mažiau optimistiški. 65 procentai jų mano, kad 2011 metais atlyginimai išliks stabilūs.

Malonus jausmas po sunkaus darbo pagaliau savo kišenėje turėti ką tik gautą algą. Tačiau tyrimai atskleidžia, jog gavus atlygį mirtingumo rodikliai išauga. Notre Dame universiteto ekonomistas Williamas Evansas tyrė keturias didžiausias demografines grupes – socialinės apsaugos, kariuomenės personalo, šeimas, gaunančias mokesčius mažinančių nuolaidų čekius ir Aliaskos nuolatinio fondo dividendų gavėjus. Jo tyrimai parodė, jog mirtingumo dažnis, gavus apmokėjimo čekį, gana smarkiai padidėja.

Švedijos automobilių gamintoja „Saab“ teigia, kad neturi pakankamai pinigų savo darbuotojų atlyginimams, praneša BBC. „Saab“ savininkė „Swedish Automobile“ šiuo metu derasi su skolintojais ir bando gauti trumpalaikę paskolą, tačiau negali užtikrinti, kad tikrai tų lėšų gaus. Anksčiau šį mėnesį „Saab“ teigė, kad dvi Kinijos bendrovės ketina į „Saab“ investuoti 245 mln. eurų. Šiuo metu gamyba pagrindinėje „Saab“ gamykloje Švedijoje yra sustabdyta, nes bendrovė neatsiskaitė su tiekėjais.

Ministrų Kabinetas iki pirmadienio nukėlė klausimo dėl pensijų kaupimo modelio svarstymą. „Iš esmės yra sutarta, ir aš tikiu, kad dar šitoje Seimo sesijoje bus pateikimas. Dėl pačių pensinių fondų veiklos įstatymų projektams buvo pritarta, o liko vieno puslapio įstatymas dėl pensijų sistemos reformos įstatymo pataisų, kuriame siūloma keisti pačią kaupimo formulę, kad 2 proc. būtų pervedami iš „Sodros“, vėliau 2 proc.

Finansų ministrė Ingrida  Šimonytė sako, kad kitų metų finansinės galimybės leidžia į ikikrizinį lygį atstatayti tik pensijas dirbantiems ir nedirbantiems pensininkams. I. Šimonytės teigimu,   sumažintos ir negrąžinamos pensijos po Konstitucinio teismo sprendimo, didina skolą ateinančioms vyriausybėms. „Jeigu ekonomika kaip ir padeda mums tuos viešuosius finansus tvarkyti, tai tiesiog neverta kaupti tos problemos ir perkelti į ateitį.

Išankstiniais duomenimis, Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto gegužės mėnesio pajamos buvo 917,1 mln. Lt, tai yra 33,2 mln. Lt, arba 3,8 proc. daugiau nei planuota ir 71,2 mln. Lt, arba 8,4 proc. daugiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį. Iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės piniginių išteklių gegužės mėnesį gauta 29,3 mln. Lt asignavimų. „Sodros“ biudžeto surinkimas gerėja dėl kelių priežasčių.

Nors atlyginimai statybų sektoriuje jau pajudėjo iš įšalo zonos, bet kvalifikuotų darbininkų trūksta, be to, kol kas apie prieš penketą metų gautas algas jie gali tik pasvajoti, rašo „Lietuvos rytas“. Pasak įmonės „Skirnuva“ atstovo Darjušo Tadarovskio, atlyginimai darbuotojams didinami maždaug 2 proc. per mėnesį, tačiau kvalifikuotų darbininkų labai trūksta, ypač stinga apdailininkų, gerų stalių, betonuotojų, mūrininkų.

Lietuvos ekonomika šiais metais augs 6 proc., prognozuoja „DnB Nord“ banko analitikai. Tiesa, tvariai ūkio plėtrai labiausiai trukdys per krizę sumažėję investiciniai projektai ir struktūrinis darbo jėgos trūkumas.

Estijos metinė infliacija gegužės mėn. išliko nepakitusi ir sudarė 5,4 proc. Kilusias šildymo ir apgyvendinimo paslaugų kainas nusvėrė pigę maisto produktai ir degalai. Tai ženklas, kad kainų pasiutpolkė išsikvepia, o panašių tendencijų ateityje galime tikėtis ir Lietuvoje. Stabilesnės Estijos infliacijos tendencijos atitinka prognozes. Pagal mūsų pagrindinį scenarijų infliacijos spaudimas turėtų pradėti stabilizuotis po antrojo šių metų ketvirčio.

SEB banko atlikta Lietuvos didmiesčių statistinių duomenų apžvalga parodė, kad kauniečiai praėjusių metų antrąjį pusmetį nuosekliai kopė iš krizės: darbuotojų skaičius nors ir pamažu, bet vis dėlto sparčiau negu kituose miestuose, didėjo, vidutinis darbo užmokestis, lyginant su kitais miestais, labiausiai priartėjo prie buvusio pačioje krizės pradžioje – 2009 pirmą ketvirtį.

Statistikos departamentas praneša, kad 2011 m. balandžio mėn., palyginti su kovo mėn., statybos sąnaudų kainos padidėjo 2,8 procento. Bendrajam statybos sąnaudų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo padidėjęs darbo užmokestis ir pridėtinės išlaidos. Darbo užmokesčio padidėjimą lėmė sezoniškumas bei didesni, palyginti su kovo mėn., priedai ir priemokos.

Išankstiniais duomenimis, pernai Lietuvoje gyventojų sumažėjo 84,4 tūkst. Gyventojų skaičius mažėjo dėl neigiamos neto migracijos ir neigiamos natūralios kaitos. Pagrindinė gyventojų mažėjimo priežastis buvo neigiama neto migracija. Pernai išvykimą iš Lietuvos deklaravo 83,2 tūkst. emigrantų.

Panevėžyje pigiausia įsigyti ar nuomotis būstą, tačiau norint pragyventi reikia išmanumo. Mat už maistą ir būsto išlaikymą mokame kone brangiausiai, ir dauguma – iš socialinių išmokų, tad greito gyvenimo pagerėjimo galime nelaukti. Sakoma, kad įvyko persilaužimas: šalies ekonomika nebesmunka ir jau net esame atsispyrę nuo dugno. Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, buvo įdomu panagrinėti, kiek stiprus tas atsispyrimas buvo.

Vakar tradiciniame susitikime su Šiaulių žiniasklaidos atstovais SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė įrodinėjo, kad iš penkių Lietuvos didmiesčių, lyginant statistinio gyventojo  statistines pajamas su statistinėmis išlaidomis, Šiauliuose gyventi pigiausia.

Statistikos departamento paskelbtais duomenimis, pirmąjį 2011 m. ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 2,0 proc. didesnis, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Galima konstatuoti, jog darbo užmokesčio didėjimas vis dažnesnis paukštis šalies ekonominėje padangėje. Atlyginimai didėjo beveik visuose ūkio sektoriuose, išskyrus viešbučių ir restoranų, aptarnavimo ir administracinę veiklas, išgaunamąją pramonę ir vandens tiekimą.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) pirmąjį šių metų ketvirtį sudarė 2071,6 lito ir, palyginti su ketvirtuoju 2010-ųjų ketvirčiu, sumažėjo 2,4 proc. Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis valstybės sektoriuje sudarė 2178,5 lito ir, palyginti su ketvirtuoju 2010-ųjų ketvirčiu, sumažėjo 3,2 proc., privačiajame sektoriuje sudarė 1999,6 lito ir sumažėjo 1,6 proc.

Jei mokesčiai Lietuvoje padidėtų, tai dar nereiškia, kad jų būtų surinkta daugiau, teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Žilvinas Šilėnas. „Lietuvoje turime aukštą mokesčio tarifą, dėl to gauname mažus atlyginimus ir turime brangias darbo vietas. Tai čia yra toks paradoksas. Kiekvienas, kuris yra ką nors įdarbinęs, supranta, kad maždaug dvigubai tiek reikia sumokėti mokesčių, kiek tu išmoki žmogui į rankas“, - „Žinių radijo“ laidoje „Raktas“ aiškino LLRI ekspertas.

Socialinės apsaugos sistema teoriškai turėtų užtikrinti būtinųjų poreikių patenkinimą ir orų gyvenimą trumpuoju laikotarpiu, pavyzdžiui, kai staiga netekus darbo ieškoma kito. Vis dėlto dirbant ir nedirbant gaunamos finansinės naudos santykis rodo, kad šiandien Lietuvoje nedirbti kartais netgi apsimoka. Nedarbo spąstų rodiklis parodo, kurią dalį bedarbio gaunamos socialinės išmokos sudaro jo pajamose, kurias jis gautų, jei įsidarbintų.

Ar tikslinga Lietuvai keisti mokesčių sistemą ir pereiti prie progresinio mokesčio tarifo? Šiuo klausimu jau kelerius metus aršiai diskutuoja šalies politikai, ekonomistai, po kaulelį visus „už“ ir „prieš“ jų atsakymuose narsto žiniasklaida. Savo nuomonę viešose apklausose, pokalbių laidose ar socialinių tinklalapių forumuose neretai išsako ir paprasti piliečiai.

Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, nors vidutinis moterų darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, Lietuvoje yra apie 230 litų mažesnis negu vyrų, moterų sukauptos santaupos indėlių sąskaitose yra didesnės. Banko indėlių portfelio analizė rodo, kad dažniausias „moteriškas“ indėlis siekia 1–5 tūkst., o dažniausias „vyriškas“ indėlis tėra iki 1 tūkst. litų.

Naują ekonomikos ciklą Lietuvos gyventojai pradeda ne visiškai pasirengę kurti tvarią finansinę gerovę, rodo „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atliktas tyrimas. Šio tyrimo rezultatai atskleidžia, kad lietuviai labiau linkę gyventi šia diena, nepakankamai rūpinasi ateitimi ir ne visai adekvačiai vertina savo finansines žinias. Tai rodo keletas statistinių rodiklių. Vidutinės senatvės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio po mokesčių santykis 2010 m. pabaigoje nesiekė 50 proc.