darbo užmokestis

Statistikos departamento duomenimis, ketvirtąjį 2013 m. ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) sudarė 2340,2 Lt ir per metus padidėjo 4,8 proc.: valstybės sektoriuje – 2,8 proc., privačiajame – 6,2 proc. Realus darbo užmokestis per metus ūgtelėjo 4,2 proc.

Savo laiku buvęs socialdemokratų vadovas prof. A.Sakalas komunistų partijos įpėdinę LDDP ir konservatorių partiją vadino broliais dvyniais. Matomai taip lygino tik dėl to, kad abi partijos, žodžiais pabrėždamos nesutaikomą priešiškumą, savo veiksmais užtikrindavo absoliučią veiksmų vienybę oligarchinio kapitalo naudai. Ypatingai tai galima pažymėti apie buvusią demokratinę darbo partiją dabar besivadinančią LSDP.

Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Statistikos departamentas informuoja, kad pernai ekonomika augo sparčiau nei prieš krizę, mažėjo nedarbas, emigracija ir didėjo darbo užmokestis, tačiau pusė gyventojų vis dar teigė išleidžiantys viską, ką gauna. Be to, statistika rodo, kad lietuvių yra jau mažiau nei 3 milijonai – dėl emigracijos ir vis dar gimstamumą viršijančio mirtingumo. Per praėjusius metus gyventojų sumažėjo daugiau kaip 27 tūkst.

 Vyriausybė pasitarime trečiadienį svarstys, kaip reformuoti statutinių valstybės tarnautojų darbo užmokesčio ir garantijų sistemą. Vidaus reikalų ministerija (VRM) yra parengusi pataisas, kurios numato, jog visiems statutiniams valstybės tarnautojams būtų taikomas 40 valandų per savaitę darbo laiko režimas, o dirbantiems ilgiau būtų mokami viršvalandžiai.

Daiva Savickienė Penkerius metus iš duobės lipę panevėžiečiai pagaliau gali džiaugtis bent kiek pakilusiais atlyginimais, tačiau lengviau atsikvėpti dar nepajėgia. Po kelerių metų pertraukos Panevėžio apskrities gyventojų piniginės kiek papilnėjo – trečiąjį šių metų ketvirtį atlyginimai čia augo sparčiausiai. Tačiau tai nereiškia, kad už tuos pinigus galime įsigyti tiek, kiek ir prieš keletą metų.

Įvertinusi teigiamas Lietuvos ūkio raidos tendencijas, Finansų ministerija (FM) pagerino 2013 metų BVP ir vidutinio darbo užmokesčio augimo bei infliacijos projekcijas. Patikslintame Lietuvos ekonominės raidos scenarijuje numatoma, kad BVP palyginamosiomis kainomis 2013 metais išaugs 3,7 proc., 2014 m. – 3,4 proc., 2015 m. – 4,3 proc., 2016 m. – 4 proc.

Seimo Darbo partijos frakcijos narė Loreta Graužinienė teigia, kad daugelyje verslo sektorių reikėtų peržiūrėti atlyginimų mokėjimo sistemą pagal pareigybes, kvalifikaciją, įgytą patirtį ir kitus kriterijus. Pasak parlamentarės, darbdaviai turėtų atlyginimų mokėjimo sistemą paversti aiškesne ir skaidresne, labiau motyvuojančia dirbti efektyviau, ir leidžiančia darbuotojui jaustis saugiai dėl savo ir savo šeimos socialinės gerovės. „Dažnai oficialiai rodomas atlyginimas neatspindi tikrojo.

Gydytojai anesteziologai JAV gauną didžiausią darbo užmokestį, tvirtina „Forbes“. Apie tai rašoma naujame JAV darbo statistikos biuro tyrime. Pasak jo, kiekviena darbo valanda statistiniam anesteziologui JAV atneša 111,9 JAV dolerio, o per metus toks specialistas uždirba 232,8 tūkstančio dolerių. Įdomu tai, kad daugumą lyderiaujančių pozicijų šiame reitinge užima kitų sričių gydytojai – chirurgai, terapeutai, ginekologai ir ortodontai.

Kovo mėnesį, palyginti su vasario mėnesiu, statybos sąnaudų elementų kainos sumažėjo 0,3 procento, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Šiam pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 1,7 procento sumažėjęs darbo užmokestis bei 0,2 procento padidėjusios statybinių medžiagų ir gaminių kainos. Per metus (2013 m. kovo mėn., palyginti su 2012 m. kovo mėn.) statybos sąnaudų elementų kainos padidėjo 4,3 procento.

Per 2012 metus valstybės valdomų įmonių (VVĮ) vadovaujančių darbuotojų darbo užmokesčio fondas didėjo 5 proc. ir iš viso per mėnesį siekė apie 955 tūkst. neatskaičius  mokesčių, rodo Valstybės turto fondo (VTF) duomenys, rašo „Verslo žinios“. Didžiausią VVĮ atlyginimą Lietuvoje gauna bendrovės „Klaipėdos nafta“ vadovai, jų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis siekia apie 20 tūkst. litų neatskaičius mokesčių. Energetikos įmonių vadovų atlyginimai išlieka aukščiausi – per 10 tūkst.

Ketvirtąjį 2012 metų ketvirtį, nepaisant pablogėjusių verslo lūkesčių, darbo užmokestis augo sparčiau ir buvo 2,8 proc. didesnis nei trečiąjį ketvirtį. Vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius Lietuvoje ketvirtąjį pernai metų ketvirtį sudarė 2232 litų ir buvo 2,6 proc. didesnis nei 2011 metų pabaigoje, tačiau tuo pačiu laikotarpiu infliacija siekė 2,9 proc., todėl realaus darbo užmokesčio augimo pernai dar neužfiksuota.

Panevėžyje, penktame pagal dydį Lietuvos mieste, vidutinis darbo užmokestis gerokai atsilieka nuo šalies vidurkio. Be to, įsiskolinimai bankams, greitųjų kreditų bendrovėms ar už komunalines paslaugas mieste ir rajone augo sparčiausiai šalyje, o vidutinė vieno skolininko pradelsta suma siekė daugiau nei 11 tūkst. litų.

  Pradedama įgyvendinti nauja Europos Sąjungos (ES) fondų lėšomis finansuojama priemonė „Parama pirmajam darbui“, pagal kurią darbdaviai, įdarbinę ar dar tik planuojantys įdarbinti darbinės patirties neturinčius jaunus asmenis, galės kreiptis dėl darbo užmokesčio dalies kompensavimo. Tikimasi, kad tai padės mažinti jaunimo nedarbą.

Kelerius metus iš eilės nedidėjęs arba atsilikęs nuo infliacijos augimo darbo užmokestis Lietuvos gyventojams netrukdė pernai daugiau vartoti. 2012 metais namų ūkių vartojimas augo maždaug 4 proc. ,,Tai buvo netikėta, nes darbo užmokestis augo tik apie 1,5 proc. Tačiau taip yra dėl to, kad Lietuvos gyventojai mažiau taupė, o daugiau vartojo“, - remdamasis naujausiomis pasaulio ir Lietuvos ekonomikos tendencijomis teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Pasak Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktoriaus, profesoriaus Boguslavo Gruževskio, didžiausiu Lietuvos žmonių nepasitenkinimo šaltiniu lieka žemas darbo užmokestis. Būtent ši problema ir toliau verčia žmones bėgti iš senėjančios Lietuvos, kuri greitu metu gali tapti seniausia ES valstybe. Pasak profesoriaus, skęstančiai Lietuvai reikalingi drastiški sprendimai.

Vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, Lietuvoje trečiąjį ketvirtį siekė 1 686 litus ir per metus padidėjo 2,4 procento. Tačiau realus darbo užmokestis (įvertinus infliaciją) per metus mažėjo 0,8 procento. Valstybės sektoriuje vidutinis darbo užmokestis siekė 1785,3 lito, privačiajame – 1627,7 lito. Per metus didėjo atitinkamai 2,6 ir 2,5 procento. Palyginti su antruoju šių metų ketvirčiu vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius padidėjo 0,5 procento.

Per ketverius Saulėlydžio komisijos darbo metus neliko 166 įstaigų, darbo užmokesčiui sutaupyta 700 mln. litų, o darbuotojų valstybės tarnyboje sumažėjo daugiau nei dešimtadaliu. Tokius rezultatus trečiadienį Vyriausybėje pateikė Valstybės valdymo tobulinimo – Saulėlydžio – komisija savo veiklos ataskaitoje.

Siekiant sudaryti palankias sąlygas verslui įdarbinti jaunus žmones, darbdaviams bus sudaryta galimybė kreiptis dėl pirmą kartą įdarbinto žmogaus darbo užmokesčio dalies kompensavimo. Tai numatyta pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) inicijuotą priemonę „Parama pirmam darbui“. Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamos priemonės „Parama pirmam darbui“ esmė - dalies darbo užmokesčio kompensavimas pirmą kartą įsidarbinusiam žmogui.

Rin­ki­mų apy­gar­dų ko­mi­si­jų pir­mi­nin­kai sa­ko, kad dau­ge­lis ko­mi­si­jų na­rių dir­ba iš idė­jos – jiems ­mo­ka­ma ne už vi­sas dirb­tas va­lan­das. Iš idė­jos dir­ba ir bend­ruo­me­nės – rin­ki­mų ko­mi­si­jas jos priė­mė į sa­vo pa­tal­pas, ku­rios šil­do­mos ir pri­žiū­ri­mos vie­tos žmo­nių.

Zarasų rajono mokytojai trečiadienį žada atnaujinti prieš mėnesį nutrauktą streiką, pranešė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) Zarasų rajono susivienijimas. Zarasų rajono politikus jie kaltina pažadų nevykdymu. LŠDPS Zarasų rajono susivienijimo teigimu, rajono politikai, „galimai nusipirkę vietas Zarasų rajono taryboje, o dabar galbūt perkantys vietas ir Seime“, neleido rajono merui Arnoldui Abramavičiui iki galo įvykdyti su streikavusiais mokytojais pasiekto susitarimo.

Estijos namų ūkių perkamoji galia atsigauna sparčiau negu Latvijoje ir Lietuvoje. Be to, kol Latvijoje ir Estijoje realus darbo užmokestis didėja, Lietuvoje jis juda priešinga kryptimi.

Pernai Lietuvoje buvo 1 mln. 467 tūkst. (57,5 proc.) ekonomiškai aktyvių gyventojų. 2011 m. visuotinio gyventojų surašymo kovo mėnesio duomenimis Lietuvoje iš viso gyveno 3 mln. 43 tūkst. nuolatinių gyventojų. 2012 m. rugsėjį  šis skaičius sumažėjo iki 2,988 mln. Didžiausias ekonominio aktyvumo lygis užfiksuotas Neringos sav. – 68,3 procento, Visagino sav. – 66,6, Vilniaus m. sav. – 65,5, Vilniaus r. sav. – 62,6, Klaipėdos m. sav. – 60,7, Elektrėnų sav. – 60,6, Šiaulių m. sav.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, kasmet daugėja įvairių įdarbinimo įstaigų, kurios skelbiasi galinčios padėti susirasti gerai apmokamus darbus Anglijoje, Norvegijoje, Olandijoje ar Vokietijoje. Kartu daugėja ir apgautųjų, už trokštamus darbus sumokėjusių nemenkas sumas pinigų, bet taip nieko ir negavusių.

Dėl geležinkelio ir metro darbuotojų streiko pirmadienį Ispanijoje atšaukta šimtai traukinių reisų. Prie įvažiavimų į Madridą ir Barseloną susidarė ilgos automobilių spūstys, praneša agentūra AP. Valstybinės geležinkelio bendrovės RENFE duomenimis, anuliuota apie 300 greitųjų ir tolimojo susisiekimo traukinių reisų. Tačiau daugiau kaip 50 proc. traukinių kursuoja.

Visiems gerai žinoma, kad valstybės gyvavimo sėkmė priklauso nuo finansų būklės, realiai gaunamų pajamų ir tų pajamų efektyvaus panaudojimo. Taigi, galime daryti prielaidą, kad sėkmingas finansų valdymas yra valstybės ekonomikos ir žmonių gerovės pagrindas.

Vidutinis statistinis darbuotojas Vilniuje turi dirbti 168,5 valandos, kad galėtų  nusipirkti naująjį „iPhone 5“, o Ciuricho gyventojas – vos 22 valandas, byloja Šveicarijos banko USB atliktas tyrimas. Naujasis „iPhone 5“ kainuos tiek, kiek dabar Amerikoje kainuoja „iPhone 4S“. Tyrimas buvo atliekamas 72 pasaulio miestuose.

Iš dvi­de­šim­ties dar­bin­go am­žiaus žmo­nių, su­tik­tų ša­lia Ro­tu­šės aikš­tės ap­ka­sų, ku­riuo­se zu­ja dar­bi­nin­kai, tik vie­nas pa­sa­kė: „Ma­no at­ly­gi­ni­mas per va­sa­rą pa­di­dė­jo.“ „Aly­taus nau­jie­nos“ mies­te­lė­nų apie gal­būt iš­au­gu­sį at­ly­gi­ni­mą tei­ra­vo­si Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tui pa­skel­bus in­for­ma­ci­ją apie tei­gia­mą dar­bo už­mo­kes­čio po­ky­tį.

Lietuvoje darbo užmokestis auga lėčiau negu ekonomika ir produktų kainos, konstatuoja bankas „Nordea“. Paskutiniais Statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, Lietuvoje buvo 1673 litai – vos keliomis dešimtimis litų didesnis negu prieš metus. Kodėl nekyla atlyginimai? „Aš išskiriu keturias pagrindines priežastis, kodėl Lietuvoje darbo užmokestis auga lėčiau negu ekonomika.

Beveik 80 proc. britų verslo lyderių jaučia, kad vyriausiesiems vadovams yra mokama per daug, rodo „Grant Thornton“ atlikta apklausa. Tarptautiniame lygmenyje tokią nuomonę išsakė 66 proc. iš 2800 verslo atstovų, apklaustų 40 šalių, skelbia „The Telegraph“. Apklausa taip pat rodo, kad du trečdaliai (67 proc.) verslo lyderių nori, kad akcininkai turėtų didesnę balso teisę sprendžiant dėl vadovų atlyginimų. Simonas Lowe‘as.

Kalbant apie darbo rinką, yra temų, kuriomis nenoriai diskutuoja ir darbuotojai, ir darbdaviai. Viena iš jų – atlyginimai vokeliuose. Statistika stulbina – atlygis už darbą neoficialiai mokamas ne pavieniais atvejais, o vidutiniškai pusei dirbančiųjų. Tokius duomenis atskleidė darbo paieškos portalo CVbankas.lt atliktos darbuotojų apklausos rezultatai. Nors 55 proc.

Pristatydami kasmetį ekonomikos tyrimą Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai sako, kad padidinti Lietuvos konkurencingumą pasaulyje padėtų liberalesni darbo santykiai, kokie yra kaimyninėse Skandinavijos šalyse. Lietuvos Darbo kodeksas esą darbdavių ir darbuotojų darbo santykius labai varžo ir yra mažai pakitęs nuo sovietinių laikų. „Tos šalys, kurios pateikiamos kaip darbo santykių etalonas, jos pagal lankstumą iš tikrųjų Lietuvą lenkia. Tai ir Švedija, tai ir Suomija, tai ir Danija.

2010 m. daugiausia uždirbo finansinės ir draudimo veiklos, elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo bei kasybos ir karjerų eksploatavimo įmonių vadovai ir specialistai, rodo 2010 m. darbo užmokesčio struktūros statistinio tyrimas, atliktas Statistikos departamento. Technikų ir jaunesniųjų specialistų, paslaugų sektoriaus darbuotojų ir pardavėjų darbo užmokestis didžiausias buvo elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo bei finansinėje ir draudimo veikloje.

2010 m. spalį moterų vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis sudarė 87,3 proc. vyrų darbo užmokesčio, rodo 2010 m. darbo užmokesčio struktūros statistinio tyrimas, atliktas Statistikos departamento. Lyginant moterų ir vyrų darbo užmokestį pagal išsilavinimą bei pagrindines profesijų grupes, pastebimi didesni skirtumai. Moterų, turinčių pradinį ir vidurinį išsilavinimą, vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis sudarė atitinkamai 75 proc.

Lietuvoje darbuotojai su aukštuoju išsilavinimu 2010 m. vidutiniškai per mėnesį uždirbo 2820 litų, rodo 2010 m. darbo užmokesčio struktūros statistinio tyrimas, atliktas Statistikos departamento. Tai yra 41,9 proc.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2011 m., palyginti su 2010 m., didėjo visose apskrityse, labiausiai - Panevėžio (4,1 proc.), Kauno (3,8 proc.), Telšių (3,2 proc.) ir Alytaus (2,9 proc.) apskrityse. Didžiausias vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo Vilniaus apskrityje (2338,4 Lt, čia dirbo 39,5 proc. šalies ūkio darbuotojų), o mažiausią bruto darbo užmokestį - 1603,3 lito - gavo Tauragės apskrities darbuotojai.

SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apskaičiuotas SEB būsto įperkamumo rodiklis rodo, kad vidutines pajamas gaunantis vilnietis galėtų nusipirkti 34,9 kv. m senos statybos būstą miegamajame rajone. Vis tik tai yra mažiausias galimas įpirkti būsto plotas, palyginti su kitų Baltijos šalių sostinių gyventojų galimybėmis. Vidutines pajamas uždirbantys Latvijos ir Estijos sostinių gyventojai atitinkamai galėtų nusipirkti 43,5 ir 50,5 kv.

Daugelis stažuotojų turbūt sutikti prestižinėse, pasaulinio lygio kompanijose dirbti nemokamai (kaip žinia, tokia patirtis neįkainojama). Tačiau tai netrukdo didelėms korporacijoms mokėti gana nemažą užmokestį savo praktikantams, kurie ką tik baigė mokslus universitete. Resurso „Glassdoor“ duomenimis, atėję į kompaniją „Facebook“ atlikti praktiką inžinieriai – programuotojai gali per mėnesį uždirbti 8700 JAV dolerių (arba maždaug 104,4 tūkst.

Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad vidutinis mėnesinis darbo užmokestis „ant popieriaus“ (be individualiųjų įmonių) pirmąjį 2012 m. ketvirtį, palyginti su ketvirtuoju 2011 m. ketvirčiu, sumažėjo visose apskrityse. Šiauliuose jis mažėjo daugiausiai (4,1 proc.),  Vilniaus apskrityje mažiausiai (0,8 proc.

Kiekviena specializuota verslo šaka turi sąnaudų. Kokios pagrindinės sąnaudos transporto sektoriaus versle buvo 2011 metais? Nors pervežimų rinka po truputėlį atsigauna, ekspertus neramina didelės transporto įmonių sąnaudos. Ilgą laiką transporto sektorių tiriantis „Creditreform“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa sakė: „Įmonės dar neužsiaugino lašinių. Jei bus kažkokia krizė, vyks apsivalymas rinkoje.

Vidutinis mėnesinis bruto („ant popieriaus“)  darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) pirmąjį 2012 m. ketvirtį sudarė 2138,1 lito ir, palyginti su ketvirtuoju 2011 m. ketvirčiu, sumažėjo 1,7 procento. Valstybės sektoriuje bruto darbo užmokestis mažėjo labiau nei privačiajame (atitinkamai 2,5 ir 1,0 procento) ir sudarė 2267,5, o privačiajame sektoriuje – 2057,8 lito, praneša Statistikos departamentas.

Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį 2012 m. ketvirtį vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje ūgtelėjo      3,2 proc., privataus sektoriaus darbuotojams atseikėta 2,9 proc., o valstybinio – 4,1 proc. daugiau nei prieš metus. Šiuo rodikliu nėra pagrindo skųstis, kadangi praėjusių metų viduryje darbo užmokesčio augimo tempai apskritai stabtelėjo ir jiems šiek tiek gyvybės įpūtė tik metų pabaigoje išmokėtos šventinės premijos.

Po spartesnio nei manyta ekonomikos augimo šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvos bankas gerina šių ir kitų metų ekonomikos augimo prognozes. Pagal jas, 2012 m. šalies bendrasis vidaus produktas išaugs 3,0 proc., 2013 m. - 3,5 proc., arba atitinkamai 0,8 ir 0,2 proc. p. daugiau nei prognozuota metų pradžioje.

JAV aukščiausių vadovų vadovų darbo užmokestis pernai padidėjo 15 proc., o metai prieš tai – 2010 metais, rašo thinkprogress.org. „Economic Policy Institute“ tyrimo duomenimis nuo 1987 metų JAV bendrovių aukščiausių vadovų darbo užmokestis padidėjo 725 proc. – 127 kartus greičiau nei jų pavaldinių. Pastarųjų darbo užmokestis tuo pačiu laikotarpiu augo tik 5,7 procento. 1978 metais JAV vadovas vidutiniškai uždirbo 26,5 karto daugiau nei vidutinis darbuotojas.

Nors Lietuvos ekonomika ir šiemet išliks viena sparčiausiai augančių visoje Europos Sąjungoje (ES), Swedbanko“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis perspėja, kad per ateinantį dešimtmetį Lietuvos ekonomika gali susidurti su rimtomis problemomis. Nerimą kelia investicijos „Žiūrint, kaip atrodo Lietuvos ekonomika, palyginti su 2008 metais, tik eksportas yra viršijęs tų metų lygį ir yra jau 13 proc. didesnis nei 2008-ųjų pradžioje, kai buvo pasiektas pikas.

„Swedbankas“ prognozuoja, kad šiemet pasaulio ekonomika augs 3,1 proc. Lietuvai bankas teikia 3,3 proc. augimo prognozę. 2012 metais tikimasi, kad šis Lietuvos rodiklis dar kiek paaugs ir pasieks 4,3 proc. „Nekeičiame BVP augimo prognozės – kaip ir šių metų pradžioje manome, kad Lietuvos ekonomika augs 3,3 proc. ir bus viena sparčiausiai augančių ES ekonomikų“, – spaudos konferencijoje sakė „Swedbanko“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Aukšti vadovų atlyginimai – tarsi zombiai, kurie niekada nemiršta. Ir kartais sunku suprasti, kodėl taip yra, mat dauguma lyderystės guru ir teoretikų akcentuoja, jog perteklinės lūkesčių neatitinkančios algos turi būti mažinamos. Be to, kaip rašo „The Washington Post“, tyrimai rodo, kad didelis darbo užmokesčio skirtumas tarp bendrovės vadovo ir likusio personalo turi neigiamos įtakos bendrovės veiklos rezultatams.

Ekonomikai augant, Estijoje ir Latvijoje padidėjo užimtumas ir realusis darbo užmokestis, teigiama naujausioje SEB Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje („SEB Baltic Household Outlook“). Pasak SEB Baltijos šalių namų ūkių ekspertų, uždarbiavimas užsienyje ir išvykusiųjų svetur pervedamos lėšos gerokai padidino namų ūkių pajamas visose trijose šalyse.

Paaiš­kė­jo dar vie­nas įdo­mus fak­tas apie skan­da­lin­gai pa­gar­sė­ju­sį Ty­tu­vė­nų pi­lig­ri­mų cent­rą. 2600 li­tų al­gą per mė­ne­sį gau­nan­tis šio cent­ro di­rek­to­rius pri­va­lo va­do­vau­ti tik dvi va­lan­das per die­ną.

Kaimyninė Estija sugebėjo suvaldyti savo valstybės skolą ir bene pusantro karto aplenkti lietuvius vidutinio atlyginimo lenktynėse. Šiuo metu statistinį Estijos gyventoją slegia slegia dešimt kartų mažesnė valstybės skolą nei mūsų tautietį. Vis dėlto paskolų palūkanos Estijoje yra vidutiniškai 3 proc. didesnės nei Lietuvoje, rašo „Verslo žinios“. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ siekė 489 eurus, Latvijoje – 481 eurą, Estijoje – 692 eurus.