darbo užmokestis

Ieškodamas darbo žmogus pagal savo profesiją kartais gali rinktis tarp valstybinės ir privačios įmonės. Nors viename iš šių sektorių atlyginimai kyla sparčiau, kitame, pagal statistiką, algos – didesnės. Lietuvos statistikos departamentas pranešė, kad Lietuvoje realusis darbo užmokestis 2016 m., palyginti su 2015 metais, padidėjo 7,3 proc. Statistikos duomenimis, pernai, kaip ir 2015–aisiais, bruto (iki mokesčių) darbo užmokestis sparčiau augo privačiajame sektoriuje – jis padidėjo 9 proc.

Naujienų portalui tv3.lt „Sodra“ pateikia naujausius turimus duomenis apie pareigas, kuriose dirba daugiausia Lietuvos gyventojų bei algas. Duomenys atspindi 2016 m. lapkričio mėnesio situaciją. Pagal statistiką matyti, kad daugiausia žmonių dirba parduotuvių pardavėjais, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojais bei įmonių, įstaigų ar organizacijų vadovais. Iš viso susidaro beveik 165 tūkst. gyventojų.

Šiemet Lietuvoje galime pagrįstai tikėtis spartesnio infliacijos augimo. Augančios prekių ir paslaugų kainos mažina vartotojų perkamąją galią, o Lietuvos atveju tai dar ir paskatas dažniau vykti į apsipirkimo keliones į Lenkiją. Ilguoju laikotarpiu tai gali reikšti vidaus vartojimo lėtėjimą, tačiau trumpalaikėje perspektyvoje spartėjanti infliacija gali netgi paskatinti Lietuvos gyventojus pirkti daugiau prekių ir paslaugų, taip padidinant vartojimo apimtis.

Pranešti, kad 2017-ieji veikiausiai bus intriguojantys, dinamiški ir atnešiantys begalę iššūkių, yra pernelyg banalu, nes akivaizdu, kad jie tokie ir bus. Apskritai kiekvieni nauji metai tokie ir būna, todėl tik nuo to, kaip esame pasirengę priimti naujus iššūkius, priklauso, kokią įtaką jie daro šalies ir mūsų pačių gyvenimui.

Skaičiuojant paskutines metų dienas pats laikas įvertinti, kokie jie buvo Lietuvos namų ūkiams. Statistikos duomenys rodo, kad šalies gyventojams šie metai buvo išties neblogi – mažėjo nedarbas, kilo vidutinis darbo užmokestis, infliacija išliko neįprastai žema. Dėl šių priežasčių didėjo ir namų ūkių vartojimas. Tačiau kaip visa tai atsispindi tipinės Lietuvos šeimos finansuose? Tarkime, kad Petraičiai yra statistinė šių dienų Lietuvos šeima.

Kalėdinio laikotarpio karuselė dažnai priverčia mus pamiršti apie taupymą: pakili nuotaika, šventinės dekoracijos ir daugybė sezoninių nuolaidų ne vienam susuka galvą. Daugeliui šeimų išlaidos dovanoms, renginiams ir pramogoms paskutinėmis metų savaitėmis tampa rimtu finansiniu išbandymu. Juolab, pastaruoju metu vis dažniau girdime apie sparčiai didėjančius vidutinius atlyginimus ir augančią gyventojų perkamąją galią.

Baltijos šalys vadinamos broliukais ir sesutėmis, tačiau pažvelgus į atlyginimų skirtumą galima pamanyti, kad Lietuva ir Estija – itin tolimos giminaitės. Remiantis cvonline.lt renkamais duomenimis apie vidutinius atlyginimus į rankas Baltijos šalyse sudaryta lentelė. Iš jos matyti, kad Estija yra pirmaujanti pagal atlyginimų dydį. Antrąją vietą užima Lietuva, kurioje atlyginimai vidutiniškai 200 eurų mažesni nei Estijoje. Tuo tarpu Latvijoje, situacija dar prastesnė.

Žvelgiant į atlyginimus Lietuvoje be visa ko pirmiausia pastebima skirtis tarp viešojo ir privataus sektoriaus. Neretai privačiame sektoriuje konkuruojant įmonėms dėl kvalifikuotų darbuotojų, joms tenka juos vilioti didesniais atlyginimais. Tad kartais uždarbio dydžio skirtis tarp specialybių gali nustebint. „CV-Online“ renka duomenimis apie atlyginimus Lietuvoje ir skelbia vidutinį uždarbį Lietuvoje gaunamą į rankas. tv3.lt portale apžvelgiama kai kurių specialybių uždarbiai.

Dažnai kalbant apie valdininkų skaičiaus mažinimą, vietoj to veikiau imamasi algų kėlimo. Tai atsispindi ir kitų metų biudžete, kuriame šalies išlaidos vėl viršys pajamas. Pažvelgus į 2017 metų valstybės biudžeto asignavimų paskirstymą matyti, kad visose ministerijose numatytas lėšų, skirtų darbo užmokesčiui, augimas. Ypač dideli pasikeitimai matomi Krašto apsaugos ministerijoje. Kai 2016 metais 125 mln. eurų buvo skirti darbo užmokesčiams, kitais metais bus skirta 30 mln. eurų daugiau.

Jei per mėnesį uždirbate 500 eurų „į rankas“, kam išleidžiate daugiausiai? Maistui? Būstui? Ne. Daugiausiai išleidžiate mokesčiams. Apie 330 eurų nuo uždarbio yra nuskaičiuojama daugeliui to net nežinant. Valdiška pensija, valdiškas sveikatos draudimas, pajamų mokestis. Dar apie 90 eurų per mėnesį sumokate kaip pridėtinės vertės mokestį tuos 500 eurų išleisdamas parduotuvėje. Per metus susidaro apie 5000 eurų mokesčių (šaltinis mokumokescius.

Finansinės įmonių krizės, pasunkėjusi ekonominė situacija ar patirti nuostoliai priverčia darbdavius imtis radikalių taupymo priemonių, kurių taikinyje dažniausiai atsiduria darbuotojai ir jiems priklausantis darbo užmokestis. Nemažai darbo ginčų kyla būtent dėl neišmokėto atlyginimo. Teisininkas pataria kaip darbuotojai turėtų elgtis, patekę į panašią situaciją. „Konstitucijoje įtvirtinta darbuotojo teisė į teisingą atlygį už darbą, kartu apima ir teisę į atsiskaitymą laiku.

Atlyginimai Lietuvoje 2016-2017 metais augs sparčiausiai Baltijos šalyse, prognozuoja Skandinavijos finansų grupės SEB Latvijos padalinio ekspertai. Tačiau, anot jų, atlyginimai Lietuvoje ir Latvijoje dar negreitai pasieks Estijos lygį. „Kol kas sunku prognozuoti, kada atlyginimai Latvijoje ir Lietuvoje gali pasiekti jų lygį Estijoje. Tai – tikrai ne 2-3 metų perspektyva. Kita vertus, atlyginimams pasiekus tam tikrą lygį, gali įvykti gyventojų migracijos tendencijos lūžis.

Ilgą laiką buvusi tarp ES lyderių pagal ekonomikos augimo tempus, šiais metais Lietuva savo BVP augina lėčiau. Šiandien Lietuvoje viešintiems Tarptautinio valiutos fondo atstovams šalies ekonomikos prognozes pristatę Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekspertai teigia, kad šalies ekonomikos plėtra jau pasiekė savo augimo potencialo ribą, tad norint paspartinti plėtrą, reikalinga „aukštesnė pavara“ – ryžtingesnės struktūrinės reformos.

Šiandien pasirodė detali informacija apie darbo užmokestį Lietuvos regionuose. Tenka konstatuoti, kad nepaisant praūžusio minimalaus atlyginimo kėlimo vajaus, darbo užmokestis pirmąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų ketvirtu ketvirčiu, nepasikeitė tik Vilniaus apskrityje, o kitose buvo mažesnis. Tiesa, per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis paaugo visose apskrityse, labiausiai Kauno, Tauragės ir Vilniaus. Pastarieji išsiskyrė ir aktyviu dirbančiųjų skaičiaus augimu.

Iki Seimo rinkimų likus mažiau negu pusmečiui, politinės partijos skuba rinkėjus apipilti naujais pažadais apie šviesesnę ateitį. Tačiau, ar pamenate, ką Jums žadėjo keturis metus Lietuvą valdančios partijos prieš 2012 m. Seimo rinkimus? Politikai pripažįsta, jog toli gražu ne visus tikslus, kuriais prieš ketverius metus suviliojo rinkėjus, jiems pavyko įgyvendinti, o pasiteisinimams pasitelkia įvairiausias versijas.

Vyriausybės ir Seimo atstovai trečiadienį susitarė įvesti „Sodros“ įmokų lubas, patvirtino socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. „Apsispręsta dėl („Sodros“ - BNS) lubų, kad pradėtume (jas taikyti - BNS) nuo 10 vidutinių darbo užmokesčių. Siekiamybė yra, kad pasiektume penkis“, - žurnalistams Vyriausybėje po premjero susitikimo su Seimo frakcijų vadovais trečiadienį sakė ministrė.

Europos Komisija (EK) šiandien paskelbė 2016 m. pavasario Europos Sąjungos (ES) šalių narių makroekonominius vertinimus, kuriuose Lietuvai prognozuojamas geresnis valdžios sektoriaus deficitas, didesnis investicijų augimas, mažesnis nedarbo lygis.

Įsivaizduokite situaciją, jog Jūsų darbdavio vadovaujama įmonė per mėnesį uždirbo 100 tūkst. eurų pelno. Verslo sėkme pasidžiaugęs vadovas tris ketvirtadalius pelno pasiima sau, o likusią dalį atiduoda Jums ir Jūsų kolegoms, siekdamas paskatinti Jus dirbti dar efektyviau. Ir taip – kiekvieną kartą. Tokią tvarką nori numatyti parlamentaras Vytautas Antanas Matulevčius, pateikęs pasiūlymą šiuo metu Seime svarstomam naujam Darbo kodekso projektui.

Pernai Baltijos šalių ūkis iš tolo nė kiek nepriminė tigro, tačiau DNB banko analitikų teigimu, gilesnė analizė rodo, jog nė viena Baltijos šalis neprarado potencialo augti sparčiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Ir nors Lietuva pernai atsiliko nuo Latvijos, šiemet šalies ekonomika turėtų sugrįžti į sparčiau augančių ES šalių grupę.

Ne paslaptis, jog arbatpinigiai yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl jaunimas traukia dirbti į kavines, restoranus, viešbučius. Nors kliento „padėka“ jį aptarnaujančiam asmeniui formaliai yra apmokestina, daugelis padavėjų išgirdę apie tai, tik nusijuoktų. Vis dėlto, panašu, jog visa tai gali greitai pasikeisti.

Pingantys degalai, augantis vidutinis atlyginimas ir nulinę ribą pasiekusios palūkanos praėjusiais metais “sustorino" Lietuvos gyventojų pinigines. Atlaisvėjusias lėšas gyventojai nukreipė į vartojimą: daugiau važinėjo automobiliais, pirko rekordiškai daug mobiliųjų įrenginių, laikrodžių, papuošalų, aukštos kokybės ekologiškų produktų, kitų prabangos prekių. Tuo tarpu išlaidos maistui ir rūbams beveik nekito.

Pernai ženkliai kritęs Lietuvos eksportas į Rusiją paliko pėdsakų ir ekonomikos augime. Jei ne stiprus vidaus vartojimas ir investicijos, būtume atsidūrę recesijos kelyje. Portalas tv3.lt domisi, kas šiais metais padės išlaikyti ekonomikos augimą. Pastebėjimais apie pernai metų ekonomikos augimą dalinosi banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Nepaisant to, kad Vyriausybė su premjeru Algirdu Butkevičiumi priešakyje ir toliau giriasi apie ekonomikos augimą, ekonomistė Jekaterina Rojaka atkreipia dėmesį į tai, jog vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje yra mažiausias tarp trijų Baltijos valstybių. Anot jos, senatvės pensijų srityje atrodome dar prasčiau.

Vyrų paskaičiuotasis (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje 2015 metų ketvirtąjį ketvirtį 125,2 euro viršijo moterų atlyginimą, rodo Statistikos departamento duomenys. Vidutinis paskaičiuotas moterų darbo užmokestis šalies ūkyje, išskyrus individualias įmones, ketvirtąjį ketvirtį sudarė 84,7 proc., o išmokėtas (neto) - 85,7 proc. vyrų algos.

Nepaisant besitraukiančios darbo jėgos ir sparčiai mažėjusio eksporto į rytų rinkas, pernai užimtumas augo gana sparčiai. Verslui vis sunkiau randant kvalifikuotų darbuotojų, atlyginimų augimas ir šiemet viršys produktyvumo didėjimą. Visgi žvelgiant į ateitį, nepamatuotas minimalaus atlyginimo kėlimas, besitraukianti darbo jėga ir delsimas įgyvendinti struktūrines reformas gali kelti grėsmę tvariam ekonomikos augimui ir stabdyti atlyginimų artėjimą prie Europos Sąjungos šalių lygio.

Darbo užmokesčio dydis ateityje Lietuvoje neturėtų būti siejimas su darbuotojo išsilavinimu, nusprendė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Tuo tarpu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai mano, kad tokia nuostata ateityje, atsižvelgiant į šalies finansines galimybes, galėtų būti taikoma.

Naujajame Darbo kodekse siūloma lanksčiau reguliuoti darbo sąlygas tiems darbuotojams, kurie dėl jų poreikio rinkoje turi didesnes galimybes išsiderėti palankesnes sąlygas bei didesnį darbo užmokestį. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas sutinka, kad liberalesnės darbo sutarties sąlygos ateityje būtų tiems, kas gaus didesnį nei dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio - 1470 eurų - atlyginimą.

Dažnam lietuviui nusvyra rankos išgirdus, kad į Daniją ar Airiją išvykę tautiečiai ten uždirba 4 ar net 5 kartus didesnius atlyginimus negu Lietuvoje. Tuomet kyla pagrįstas klausimas: o kada ir mes Lietuvoje tiek uždirbsime? Atsakymas paprastas ir tuo pačiu sudėtingas – tada, kai pasivysime turtingesnes Europos šalis pagal darbo našumą. Atlyginimai lygu našumui Dažnai darome klaidą darbo jėgos našumą prilygindami darbuotojų darbštumui.

Nepaisant didelių svyravimų finansų rinkose ir nerimo dėl Kinijos ateities, „Swedbank“ ekonomistai nemato priežasčių karpyti Lietuvos ekonomikos augimo prognozių. Prognozuojama, kad Lietuvos ekonomika šiemet augs dvigubai sparčiau nei pernai, infliacija bus šiek tiek mažesnė, nei tikėtasi anksčiau, o atlyginimų augimas įgys pagreitį.

Lietuvoje maksimaliai sumažinti šešėlinę ekonomiką gali prireikti penkmečio, tačiau kaskart pagerinus mokesčių surinkimą, galima svarstyti apie mažesnį darbo jėgos apmokestinimą, interviu BNS sako finansų ministras. Pasak Rimanto Šadžiaus, griežtesnis mokesčių administravimas neturi tapti baudžiamosiomis akcijomis. Ministro nuomone, Lietuvoje galima didinti darbo jėgos apmokestinimo progresyvumą, tačiau ne didinant mokesčius daugiau uždirbantiems, o mažinant juos mažiausiai uždirbantiems.

Šiuo metu darbo ieškantys specialistai nurodo, kad artimiausiu metu nori uždirbti vidutiniškai 907 eurų per mėnesį atskaičius mokesčius. Per metus atlyginimų lūkesčiai Lietuvoje padidėjo ketvirtadaliu, rodo darbo skelbimų portalo cv.lt surinkti duomenys. Didesnius nei vidutinis šalies atlyginimų lūkesčius šiuo metu kelia darbo ieškantys vilniečiai ir klaipėdiečiai.

Šią savaitę Seimas ketina priimti 2016 m. biudžetą, kuris nubrėš gaires, kaip gyvensime kitąmet. Valdančiosios koalicijos partneriai, nekreipdami į Valstybės kontrolės ir Europos Komisijos pastabas, socdemus žada ir toliau spausti dėl reikšmingesnio minimalios algos didinimo. Tuo metu opozicija ragina prisiminti 2008 m. Lietuvą užklupusią krizę bei perspėja nesantys tikri, ar palaikys biudžetą balsavimo metu.

  Nors nuo 2013 m. vidutinis mėnesinis atlyginimas kilstelėjo tik 52 eurais, lietuvių pasitenkinimas dabar jų gaunama alga išaugo ir ne itin nusileidžia net estams, kur vidutinis atlygis už darbą gerokai didesnis.   „Per tą laiką minimali mėnesio alga ūgtelėjo 35 eurais, o vidutinis Lietuvos ūkyje (be individualių įmonių) uždirbamas neto atlyginimas pasistiebė nuo 501,36 EUR užpernai metų pirmą ketvirtį iki 553,8 EUR šių metų balandį-birželį.

Ne paslaptis, kad minimali mėnesinę alga per pastaruosius metus didėjo jau kelis kartus ir panašus, kad ateinančiais metais tendencijos išliks. Tačiau ne paslaptis ir tai, kad iš minimalios mėnesinės algos pragyventi beveik neįmanoma.

Karjeros galimybėmis ir gaunamu darbo užmokesčiu Lietuvoje patenkinti vos trečdalis darbuotojų. Šie rodikliai atitinkamai siekia 32 ir 34 proc. ir atsilieka nuo pasaulio vidurkio beveik pusantro karto. Tokias tendencijas atskleidžia „Aon Best Employers program“ tyrimo duomenys. „Lietuvos organizacijos ir Europos, ir pasaulio kontekste dar turi kur tobulėti, nes darbuotojų motyvacijos veiklos, kuri labai susijusi su pasitenkinimu darbo aplinka ir sąlygomis, rodikliai gerokai atsilieka.

Daug kalbant apie augančius atlyginimus, dauguma žmonių nepastebi jokių pokyčių. Statistikos departamentas pateikia, kiek ir kuriose apskrityse augo atlygimai. Daugiausia vidutinis mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių išaugo Tauragės (3,2 proc.), Kauno ir Klaipėdos (po 2,7 proc.), Telšių (2,4 proc.) apskrityse, kitose padidėjo nuo 0,6 iki 2 proc.

Lietuvoje didėja atlyginimai, tačiau bent jau kol kas gausiau pinigai į kišenes byra ne visiems darbuotojams. Kokių profesijų atstovai gali pasidžiaugti tūkstantiniais atlyginimais, o kokiems darbuotojams tenka katino ašaros? Ekonomistai vardija, kad labiausiai padidėjusiais atlygiais džiaugsis informacinių technologijų specialistai ir statybininkai, o viešojo sektoriaus darbuotojams teks kantriai laukti. Mūsų sutikti žmonės optimizmu nespinduliuoja.

2015 metų gegužės mėnesį CV-Online teiravosi trijų Baltijos valstybių darbuotojų, ieškančiųjų darbo apie darbą užsienyje, o darbdavių apie darbuotojus iš užsienio. Bendras apklausos dalyvių kiekis - 7400 respondentų. Bendra išvada yra ta, kad Baltijos šalyse ketinančių ieškoti darbo užsienyje mastai mažėja, o darbdaviai atsargiai vertina darbuotojų iš užsienio pritraukimą. Dar šiais metais iš Lietuvos planuoja išvykti dirbti į užsienį 17% respondentų.

 Nespėjome nė mirketelėti, ir kažkada utopiška atrodžiusi idėja integruotis į Europos Sąjungą iš monetarinės pusės tapo realybe. Lietuviški eurai jau paruošti mūsų piniginėms. Tik kiek žmonių iš tiesų tikisi papildyti jas šia nauja nacionaline valiuta? Ar tikrai tarp žmonių egzistuoja baimė, galinti paskatinti laimės ieškoti ir pinigines tikėtis papildyti svetur? Tiesioginio ryšio tarp euro įvedimo ir emigracijos nėra – euras nedaro tam jokios tiesioginės įtakos.

Premjeras pareiškė, kad minimalios algos bei mažiausiai uždirbančiųjų darbo užmokesčio didinimui Vyriausybė neketina ieškoti 500 mln. litų, kurių, pasak Darbo partijos frakcijos seniūno Vytauto Gapšio, trūksta jos įsipareigojimų vykdymui. Pasak Algirdo Butkevičiaus, ši suma gali siekti apie 100 mln. litų. „Tikrai 500 mln. litų mes nesurasime ir tokios sumos neieškosime, nes tai yra neįmanoma pasiekti. Kalbame apie 102 mln. litų.

Artėjant euro įvedimui Lietuvoje, vis didesnei daliai gyventojų nerimą kelia įvairūs klausimai. Dažniausiai žmonės baiminasi kainų augimo ir atlyginimų stagnacijos. Sėkmingi Estijos bei Latvijos pavyzdžiai rodo, kad bendrosios europinės valiutos – euro – atėjimas nesukėlė katastrofiško kainų augimo, o Lietuvoje planuojama, kad euro įvedimo poveikis kainoms nebus didesnis nei 0,2–0,3 procento.

Seimas plenariniame posėdyje pritarė Vyriausybės siūlymui ir priėmė įstatymo pakeitimą, kuriuo nuspręsta iki kitų metų pavasario atidėti dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą reglamentuojančio įstatymo projekto parengimą.

  Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė prognozuoja, kad dėl Rusijos paskelbtų sankcijų biudžeto pajamos labai kristi neturėtų ir teigia, jog mato galimybių didinti minimalią mėnesio algą (MMA).   „Neklydau, sakydama, kad reikės minimalią algą kelti. Kitos išeities nėra, o tokių galimybių yra. Mes viską skaičiuojame, bet yra ir kiti ekonominiai procesai, kur mes matome ne kritimą, o augimą.

Zenonas Gipiškis, LRT radijas, LRT.lt Vidutinis mėnesio darbo užmokestis Lietuvoje per metus padidėjo penkiais procentais. Kaip praneša Statistikos departamentas, beveik tiek pat padidėjo ir realusis atlyginimas, tai yra perkamoji galia. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis antrąjį šių metų ketvirtį, atskaičius mokesčius, sudarė 1832 litus ir, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 86 litais, tai yra maždaug 5 procentais.

 Lietuvoje valstybiniame teisiniame darbo santykių reguliavime nėra teisinių normų, konkrečiai nustatančių darbo, išdirbio ar darbo laiko normas gamybos vienetui pagaminti. Darbo apmokėjimo sąlygos, dydžiai, profesijų ir pareigų tarifiniai ir kvalifikaciniai reikalavimai, darbo normos, darbų ir darbuotojų tarifikavimo tvarka, įvertinus profesinę riziką, nustatomi kolektyvinėse sutartyse.

 Darbo užmokestis darbuotojui turi būti mokamas griežtai laikantis darbo sutartyje numatytų terminų. Darbo kodekse numatyta, jog darbo užmokestis darbuotojui turi būti mokamas du kartus per mėnesį, o esant rašytiniam darbuotojo prašymui – vieną kartą per mėnesį. Jei šių reikalavimų darbdavys nesilaiko, darbuotojui už uždelstą atsiskaitymo laiką turi būti mokami delspinigiai.

Darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Darbo apmokėjimo sąlygos turi būti teisingos, aiškios ir suprantamos. Darbui apmokėti įprastai naudojamos dvi darbo užmokesčio formos: laikinė ir vienetinė. Abi šios formos gali būti derinamos. Laikinis darbo apmokėjimas Naudojant laikinę darbo užmokesčio formą, darbo užmokestis apskaičiuojamas atsižvelgiant į išdirbtas valandas.

Žinių radijas Tik 12 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad euro įvedimas šalyje neturės jokių neigiamų pasekmių, nepaisiant to, Lietuvos Vyriausybė nestabdo euro įvedimo ir sako, kad viskas bus gerai. Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas mano, kad nėra kito kelio, jei nenorime skursti. Jo nuomone, nereikia bijoti kainų kilimų, nes to išvengti neįmanoma.

Vydas Gedvilas Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Tai, kad švietimo srityje turime daug problemų – akivaizdu. Nieko nauja ir jokia paslaptis. Tačiau bent jau mane asmeniškai kartas nuo karto nemaloniai nustebina žinios apie problemas aukštojo mokslo sektoriuje. Ten, kur tų problemų, atrodytų, turėtų būti bent kiek mažiau. Ar bent jau ne tokių, apie kokias atvirai pasakoja kai kurių aukštųjų mokyklų atstovai. Pabrėšiu – kai kurių. Tikrai ne visų.