darbo užmokestis

Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad per metus atotrūkis tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio tik padidėjo. 2017 m. atotrūkis sudarė 14,2 proc. ir, palyginti su 2016 m., padidėjo 0,8 procentinio punkto. Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis 2017 m. buvo finansinės ir draudimo veiklos įmonėse – 38,1 proc., informacijos ir ryšių – 28,2, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo – 28 proc.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga žadėjo, kad nuo gegužės atlyginimai medikams bus didinami 20 proc. Tačiau 20 proc. atlyginimais kils ne visiems medikams, o tik mažiausiai uždirbantiems pirminės sveikatos priežiūros gydytojams ir slaugytojams.  TV3 žinių studijoje apsilankęs A. Veryga paaiškino, kad buvo laikytasi visų įsipareigojimų. „Susitarimo pirmoji dalis yra didinti pirmiausia algas mažiausiai uždirbantiems, tai aš manau, kad šitas principas bus įgyvendintas.

Lietuvoje ne tik kainos auga ganėtinai sparčiai palyginus su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, bet ir darbo jėga. Ekonomistė tikina, kad ir toliau algų kilimas Lietuvoje lenks daugelį ES šalių. Eurostato duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį valandiniai darbo kaštai per metus euro zonoje vidutiniškai didėjo 2 proc., o ES – 3,1 proc. Augimą labiausiai lėmė paslaugų, statybos ir pramonės sektoriai. Labiausiai valandiniai darbo kaštai padidėjo Rumunijoje (12,7 proc.), Latvijoje (11,2 proc.

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai reikšmingai skiriasi, tai – ženklas, kad mažiausias algas mokančioje įmonėje gali būti neapskaitytų („šešėlinių“) pajamų, nuo kurių nesumokamos socialinio draudimo įmokos. O tai lemia ir mažesnes darbuotojų socialines garantijas.

Naujausi duomenys rodo, kad augant atlyginimams Lietuvoje džiaugiasi ne visi. Štai nuėję į privatų sektorių gali tikėtis daug didesnės algos nei viešajame, o tai reiškia, kad viešasis sektorius dar labiau kraujuoja dėl prarandamų darbuotojų. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis Lietuvoje 2018 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 895,2 EUR: viešajame sektoriuje – 885,2, privačiajame sektoriuje – 900 EUR.

Valandinė darbo vieta Lietuvoje daugiau nei 5 kartus pigesnė nei Danijoje. Ir nors ekspertai pabrėžia, kad po truputį Lietuva keičia savo veidą, kol kas vis dar esame treti nuo galo pagal darbdavių išlaidų darbuotojams dydį. Eurostatas skelbia, kad 2017 metais vidutinės valandinės darbo sąnaudos Europos Sąjungoje (ES) siekė 26,8 Eur. Tačiau po šiuo vidurkiu slepiasi didžiulė atskirtis tarp Vakarų ir Rytų šalių.

Frakcija „Tvarka ir teisingumas“ siūlo įstatymo pataisas, numatančias, kad darbuotojai atlyginimą galėtų gauti ne du ar tris, bet ir keturis kartus per mėnesį. Savo idėją „tvarkiečiai“ argumentuoja teigdami, kad tai padės skurstantiems. Partijos „Tvarka ir teisingumo“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis inicijavo įstatymo pataisas, kuriose siūlo, jei tik darbdavys pritaria, leisti darbuotojui gauti atlyginimą dalimis daugiau nei du kartus per mėnesį.

Lietuvoje itin ryškūs netolygumai žvelgiant į algų pasiskirstymą. Uždirbančiųjų žemas pajamas dalis itin didelė, viduriniosios klasės beveik nėra, o uždirbančiųjų daug dalis mažoka. Netolygumus parodo ir toks paradoksas: daugiausia darbuotojų uždirbančią minimalią algą yra mažmeninėje prekyboje, tačiau čia ir daugiausia darbuotojų, kurie uždirba itin daug.

Vyrų ir moterų atlyginimo skirtumai yra nuolatinė visuotinė problema, vadinama lyčių nelygybe. Beveik visose pasaulio šalyse vidutinis vyrų atlyginimas yra didesnis už moterų. Tai ypač susiję su tuo, kad moterys paprastai dirba prasčiau apmokamus darbus. Nors gerokai daugiau moterų dirba prasčiausiai apmokamą darbą, tuo pačiu metu daugiau vyrų, palyginti su moterimis, dirba geriausiai rinkoje apmokamą darbą. Tai ypač susiję su tuo, kad nedaug moterų eina aukščiausias vadovaujamąsias pareigas.

Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius paskutinį 2017 metų ketvirtį buvo 885 eurai, arba 7,5 proc. didesnis negu prieš metus. Nors vidutinis darbo užmokestis šalyje per visus metus padidėjo 8,2 proc. – sparčiausiai nuo 2008 metų – realusis atlyginimas, kuris įvertina infliaciją ir mokesčius, augo 5,5 proc., arba lėčiau negu 2016 metais.

Nedaug kas 2017-uosius metus pavadintų labai išskirtiniais ar įspūdingais. Vis tik nemažai rodiklių rodo, kad Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejų pasitinkame ne be bėdų, tačiau – būdami labai neblogos ekonominės formos. Lietuvos ekonomikos augimas šiemet įsibėgėjo ir viršijo 3,5 procento. Tiesa, daugeliui šis sintetinis ir labai daug informacijos savyje talpinantis rodiklis beveik nieko nepasako.

Lietuvos infliacija šiuo metu nekelia nerimo Europos Centriniam Bankui (ECB), nes kainų augimas yra lengvai paaiškinimas, tvirtina Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. „Infliacija yra labai aiškiai paaiškinima. Darbo užmokestis daro įtaką kainoms. Bazės efektas – naftos ir maisto kainos. Galiausiai mūsų grynai nacionalinis aspektas – mokesčiai, vienkartinis veiksnys, kuris padarė Lietuvą čempionais net ir kaimynų atžvilgiu“, – penktadienį žurnalistams kalbėjo V. Vasiliauskas.

Beveik 4000 eurų per mėnesį. Tiek vidutiniškai uždirba geriausiai apmokama specialybė. Į geriausiai uždirbančiųjų sąrašą patenka profesijos, kurių atstovai gauna daugiau nei 1230 eurų. „Sodra“ kiekvieną mėnesį skelbia 30 profesijų, kurių atstovai uždirba didžiausias algas. Tačiau profesijos šiame sąraše retai kada keičiasi, veikiau keičiasi jų pozicijos.

Bankams pats metas iš esmės keisti požiūrį į verslą, taip pat ir į jų darbuotojų bei vadovų darbo užmokesčio politiką, pareiškė „Nordea“ finansų grupės vadovas Casperas von Koskullas. Jo žodžiais, artėjantis masinis bankų veiklos automatizavimas ir robotizavimas neabejotinai sumažins jų darbuotojų skaičių bei atlyginimus. Didžiausias Skandinavijos finansų konglomeratas jau pradėjo persitvarkymą pagal naują verslo modelį, labiau paremtą technologijomis nei žmogiškaisiais ištekliais.

Įvedus progresinius mokesčius, papildomai surinktų pajamų neužtektų iš esmės padidinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas, tikina finansų ministras Vilius Šapoka.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pasisako už algų didinimą Seimo nariams ir pareigūnams. Komitetas pasipriešino kai kurių „valstiečių“ idėjai jų nedidinti. Komitetas trečiadienį atmetė tokį „valstiečio“ Povilo Urbšio siūlymą – pagal jį atlyginimai didėtų tik kitos kadencijos parlamentarams. Už ir prieš balsavo po lygiai komiteto narių, bet nulėmė pirmininko balsas. „Valstietis“ Stasys Jakeliūnas mano, kad padidintos algos turėtų įsigalioti iškart.

Ką lietuviai tik svarstė, rumunai skelbia, kad ruošiasi įgyvendinti. Rengiama reforma nuo 2018 m. minimalų bruto darbo užmokestį Rumunijoje pakeltų nuo 1450 iki 1900 lėjų (311,68 – 408,41 Eur). O tai reiškia, kad skelbiant Europos Sąjungos minimalių algų statistiką, Lietuva bus antra nuo galo. Žemiau liks tik Bulgarija. Rumunijos darbo ministrė Lia Olguta Vasilescu paskelbė, kad vyriausybė planuoja perkelti darbdavių socialines įmokas darbuotojams, rašo Business Review.

Vyrų paskaičiuotasis (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje trečiąjį šių metų ketvirtį 138,6 euro viršijo moterų atlyginimą, rodo Statistikos departamento duomenys. Vidutinis paskaičiuotas moterų darbo užmokestis šalies ūkyje, išskyrus individualias įmones, trečiąjį ketvirtį sudarė 84,9 proc., o išmokėtas (neto) – 86,7 proc. vyrų algos.

Vidutinio darbo užmokesčio augimas Lietuvoje sulėtėjo. Ankstesniais šių metų ketvirčiais siekęs beveik 9 proc., trečiąjį ketvirtį atlygio metinis augimas sudarė 7,2 proc. Tai daugiausia susiję su išnykusiu 2016 m. liepos mėn. padidintos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) poveikiu. Ne visų darbuotojų grupių darbo užmokesčio augimas lėtėjo vienodai. Ketvirtadalio mažiausiai uždirbančių darbuotojų atlygio metinis augimas sumažėjo gana smarkiai – nuo 10 proc., buvusių pirmąjį pusmetį, iki 4 proc.

Lietuvos ekonomika skatinama pramonės ir statybos auga. Tačiau su kiekviena diena vis didesnė įtampa auga darbo rinkoje. Lietuvos banko prognozės atskleidžia, kad situacija – itin rimta. Lietuvoje vis daugiau įvairaus amžiaus žmonių įsitraukia į darbo rinką, o palyginti su kitomis šalimis tik jaunimo aktyvumas Lietuvos darbo rinkoje yra mažesnis. Dėl to mažėjantis žmonių skaičius dėl emigracijos ir mirtingumo tampa itin didele problema.

Lietuva Europos Sąjungoje (ES) išsiskiria ne tik sparčių kainų augimu, bet ir sparčių darbo užmokesčio augimu. Pastarasis auga beveik 5 kartus sparčiau nei ES. Ekonomistas sako, kad seniai nebesame pigios darbo jėgos šalis, o tokiais ir turėtume nenorėti būti. Eurostato duomenimis, šių metų antrąjį ketvirtį darbo jėgos kaina daugiau nei 10 proc. per metus augo penkiose šalyse – Rumunijoje (18,6 proc.), Vengrijoje (13 proc.), Čekijoje (11,1 proc.), Bulgarijoje (11 proc.) ir Lietuvoje (10,4 proc.

Vidutinį darbo užmokestį gaunantis darbuotojas lizingu šiemet galėjo įsigyti 10,1 tūkst. eurų vertės automobilį - 12 proc. brangesnį nei pernai, rodo SEB banko tyrimas. Analitikas sako, jog automobilių įperkamumą didina augančios gyventojų pajamos. „Šiais metais smarkų augimą lemia sparčiai didėjantis vidutinis darbo užmokestis - jis padidėjo daugiau kaip 10 procentų.

Šiais metais įmonių mokami atlyginimai buvo ištraukti iš po paslapties skraistės. Iš skelbiamos statistikos matyti ne tik, kas moka daugiausia, bet ir kiek moka daugiausia darbuotojų įdarbinusios įmonės. Kiekvieną mėnesį „Sodra“ paviešina visų įmonių turinčių daugiau nei 3 darbuotojus mokamus vidutinius atlyginimus.

Neįtikėtina, bet situacija tokia: gaudami tą pačią bruto algą Airijoje, Didžiojoje Britanijoje ar Lietuvoje, laukdami kol darbo užmokestis atkeliaus iki jūsų piniginės, galiausiai mažiausiai gausite Lietuvoje. Tokius skaičiavimus pateikia „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Lietuvos bankas pagerino ūkio augimo prognozę. Ekonomikos augimui įgaunant pagreitį, darbo rinkoje vis labiau jaučiama įtampa, dėl jos sparčiai didėja atlyginimai. Didesnė šiemet bus ir infliacija, tiesa, kitąmet ji turėtų gana reikšmingai sumažėti. „Ekonomikos augimą iš esmės skatina su eksportu susiję veiksniai – sustiprėjusi ekonominė padėtis užsienio šalyse ir gausesnės investicijos. Tačiau įsibėgėjusią plėtrą gali pristabdyti darbuotojų stygius.

Pastaruoju metu pasaulio išsivysčiusiose ekonomikose stebimi pokyčiai sudaro prielaidas teigti, kad ekonomikos įžengė į ciklo vėlyvojo augimą stadiją, kai ūkio plėtra dažniausiai būna sparti. Kiek ilgai ekonomika augs, priklauso ne tik nuo pasiūlos veiksnių, tokių kaip investicijos, bet ir nuo netikėtų geopolitinių įvykių. SEB banko grupės ekonomistai mano, kad ateinančiais metais euro zonos ūkis dėl eksporto ir investicijų didėjimo augs dar greičiau negu šiemet – 2,2 procento.

Lietuvos ekonomikai nemažinant augimo tempo, neigiamą infliacijos poveikį jaučia ne tik vartotojai - juntamai brangstančios prekės ir paslaugos ima trukdyti ir verslo plėtrai. Trys iš keturių smulkaus ir vidutinio verslo atstovų tvirtina, kad augančių kainų poveikis verslui yra akivaizdus, atskleidė rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Beveik trys ketvirtadaliai, arba 77 proc. smulkių ir vidutinių verslininkų nurodo, jog didėjančios kainos stabdo verslo plėtrą.

Pasaulio ekonomikos atsigavimas įgauna tvirtesnį pagrindą, nes spartėjantis augimas Kinijoje, Europoje ir Japonijoje atsveria lėtėjimą Jungtinėse Valstijose ir Didžiojoje Britanijoje, sekmadienį pareiškė Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Tačiau darbo užmokesčio augimas tebėra vangus, dėl to gali padidėti įtampą, kai kurias šalis skatinanti imtis labiau globalizacijai priešiškos politikos, o pastangos sušvelninti finansų sektoriaus reglamentavimą, kuris buvo nustatytas po 2008 metų krizės, gali...

Švedijoje prasidėjus masiniams šiukšlių rinkėjų streikams, daugeliui kilo klausimas, kaip jų 35-36 tūkst. kronų (3670-3770 eurų) atlyginimas atrodo, palyginus su kitų profesijų uždarbiais. Atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad šiukšlininkai per mėnesį uždirba maždaug 7 tūkst. kronų (735 eurai) daugiau negu ikimokyklinukų mokytojai, rašoma „Svenska Dagbladet“. „Šalyje pavadinimu Švedija mokslininkas, kuris mokėsi aštuoniais metais ilgiau, gauna tokį pat atlygį, kaip ir šiukšlių rinkėjas.

Kadaise dažnas juokavęs, kad euras su litu bus santykiu vienas prie vieno, šiandien ne retas tvirtina, kad juokas virto realybe. Vis dėlto kalbant apie kainas, ekonomistas Gitanas Nausėda ragina pažvelgti ir į kitą pusę. SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda socialiniame tinkle „Facebooke“ šmaikštaudamas dedikavo diagramą dionizams baubliams, tvirtinantiems, kad euras sugriovė Lietuvos ekonomiką.

Gerėjant tarptautinei aplinkai, spartėja ir Lietuvos ekonomikos augimas. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos bankas šalies BVP metinį augimą, pavasarį prognozuotą kaip 2,6 proc., dabar prognozuoja didesnį – sudarantį 3,3 proc. Be greitai augančio eksporto, ekonomiką skatina ir vidaus vartojimas, kurį didina kylantis darbo užmokestis. „Šiuo metu stebime situaciją, kai kyla visų darbuotojų grupių darbo užmokestis, kad ir kokio dydžio atlyginimą darbuotojai gautų.

Kalbama, kad egzistuoja dvi Lietuvos: Vilnius ir visa kita. Būtent ir atlyginimai didžiausi - Vilniuje, tačiau Lietuvos statistikos departamenats įvardija, kur dar labiausiai kilo atlyginimai.  2016 m. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, įskaitant individualiąsias įmones, sudarė 774 EUR ir, palyginti su 2015 m., padidėjo 8,4 proc. (60 EUR), praneša Lietuvos statistikos departamentas. Bruto darbo užmokestis privačiajame sektoriuje augo sparčiau – padidėjo 9,4 proc.

Neretai pateikiama statistika apie sparčiai kilusius atlyginimus palydima Lietuvos gyventojų klausimu: „O tai kam ta alga pakilo?“. Ekonomistai patvirtina, taip, algų augimą galėjo pajusti ne visi, bet, vis dėlto, didžioji dalis Lietuvos gyventojų.

Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis pirmą šių metų ketvirtį augo sparčiausiai nuo 2008 metų, o viena iš atlyginimų augimo priežasčių yra darbdavių siekis išlaikyti jiems būtinus darbuotojus, teigia analitikai.

Nuo liepos mėnesio kvalifikuotiems darbuotojams darbdaviai privalės mokėti didesnę, nei minimali, algą. Tai numato naujasis Darbo kodeksas. Ministerija paaiškino, kas tie laimingieji, kurie jau vasarą sulauks didesnių atlyginimų. Šiuo metu minimalią ir mažesnę algą gauna daugiau kaip 230 tūkstančių gyventojų. „Sodros“ atstovas Rytas Stalnionis sako, kad institucijos neturi apibrėžimo, kas yra kvalifikuotas darbuotojas, o kas – ne.

Statistikos departamentui fiksuojant vidutinį dirbančiųjų skaičių bei vidutinius atlyginimus, išryškėja tendencija – atlyginimai auga, dirbančiųjų skaičius mažėja visur, išskyrus vieną miestą. Anot ekonomisto, krizės vartai dar neužverti tad ir emigracija vis dar aukštumose. „Grįžtame prie giluminių priežasčių, kad iš esmės emigracija yra problema ir taip išeina, kad emigracijos didžiulis spurtas buvo 2009–2010 m., po to ji sulėtėjo, dabar vėl yra pagausėjusi.

Emigracija – įvardijama, kaip viena didžiausių Lietuvos bėdų. Valdžia ieško sprendimų, kaip jos mastus sumažinti, o tuo tarpu tautiečiai toliau emigruoja. Kokios tolimesnės prognozės ir kas laukia Lietuvos, jei emigracija nesumažės? Lietuvos statistikos departamento duomenimis, praeitais metais emigravo 50 333 asmenų, o imigravo 20 162. Išankstiniais duomenimis, per pirmuosius tris šių metų mėnesius, emigravo 18 550 asmenų.

Darbo užmokestis Lietuvoje tampa vis labiau politizuotas. Dalis Seimo narių reikalauja raštiško susitarimo su verslu dėl darbo užmokesčio Lietuvoje augimo. Vis dėlto, toks manymas, kad dirbančiųjų gyvenimą gali pagerinti tokie susitarimai tėra politinė iliuzija. Ji sukelia nepagrįstų lūkesčių dirbantiesiems ir nukreipia dėmesį nuo reikalo esmės. Kainas rinkos ekonomikoje lemia ekonominiai veiksniai, o ne politikų užgaidos.

Gerėjanti gyventojų finansinė sveikata, optimistiškos tendencijos darbo rinkoje, sparčiausiai nuo prieškrizinių laikų kylantis darbo užmokestis ir rekordinėse žemumose įšalusios palūkanų normos – itin palanki terpė gyvenamojo nekilnojamojo turto rinkai. Tad visai nenuostabu, kad jau antrus metus iš eilės stebime stipriai išaugusį būsto rinkos pulsą.

Vidaus vartojimas – vienas pagrindinių šalies variklių. Tačiau nebe taip sparčiai augantys atlyginimai ir smarkiai augančios kainos po truputį ekonomikos veidą gali ir pakeisti. Vyriausiojo „Nordea“ ekonomisto Žygimanto Maurico duomenimis, Lietuvos namų ūkių vartojimas praeitais metais buvo sparčiausias Visoje Europoje. Jis siekė 4,7 proc., tačiau šių metų prognozėmis augimas teturėtų būti 3–4 proc.

Pavasariui įsibėgėjant aktyvėja ir statybų sektorius. Pradedama daugiau statyti, gyventojai imasi remontų. Tą byloja ir kainos. Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenimis matyti, kad vasario–kovo mėnesiai dar fiksuojamas statybos sąnaudų elementų kainų mažėjimas. Nuo Balandžio kainos pradeda augti.     2017 m. vasario mėn., palyginti su sausio mėn., statybos sąnaudų elementų kainos sumažėjo 0,7 proc.

Nenuostabu, kad pragyvenimo lygis Lietuvoje yra nevienodas. Vieni atlyginimai ir kainos – Vilniuje, kitokie – regionuose. Tačiau ką mums sako statistika? Ar skelbiami atlyginimai gali nurodyti, kuri savivaldybė labiausiai pažengusi? „Sodra“ jau ilgą laiką renka ir skelbia apdraustųjų atlyginimus „ant popieriaus“ visose šalies savivaldybėse. Matyti, kad nuo pat 2010 metų išsiskiria Neringos sav. – 696,8 Eur, o 2017 m. sausio mėn. – 1215 Eur.

Paviešinti įmonių atlyginimų vidurkiai sukėlė tikrą priešpriešą tarp darbuotojų ir darbdavių. Vieni tikina, kad tai visiškai nieko nepakeitė, tačiau šalia yra ir kita nuomonė – darbuotojai aktyviai domisi skelbiamais duomenimis ir jais tikrai pasinaudos renkantis darbą. „Sodra“ yra paviešinusi ir sausio, ir vasario mėnesio atlyginimus.

Lietuvos statistikos departamentas išnagrinėjo šalies darbo užmokestį pagal darbuotojų skaičių. Pasirodo, net penktadalis 2016 m. spalio mėn. gavo 380 EUR ir mažesnį darbo užmokestį.  2016 m. spalio mėn. šalies ūkyje (įskaitant individualiasias įmones) buvo 223,2 tūkst. (20,2 proc.) 380 EUR ir mažesnį bruto darbo užmokestį gavusių darbuotojų, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Daugiau negu pusė (128,8 tūkst.) šių darbuotojų dirbo ne visą darbo laiką. 2016 m. spalio mėn.

Gyventojų naudojimąsi investavimo galimybėmis ribojo skirtingai augantis uždarbis, menkas finansų planavimas ir augančių kainų pojūtis, rodo 2016 metų Lietuvos investicijų indeksas. Per praeitus metus nemažai buvo kalbėta apie tai, kad norėdami savo pinigus saugiai investuoti, lietuviai rinkdavosi pirkti nekilnojamąjį turtą. Tačiau didžiausia uždirbama grąža – anaiptol ne šiame sektoriuje.

Trišalei tarybai iki pirmadienio nespėjus išnagrinėti visų ginčytinų naujojo Darbo kodekso punktų, ar partnerių derybos bus tęsiamos, priklausys nuo Vyriausybės ar jos vadovo pozicijos, sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas. „Tikėjomės, kad šiandien pabaigsime nagrinėjimą, bet liko neišspręstų nuostatų. Šiandien arba rytoj turėtų mus informuoti Vyriausybė apie savo principinę poziciją, ar turėtume tęsti Darbo kodekso nagrinėjimą.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2016 m. trečiuoju ketvirčiu, išaugo visose apskrityse, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Daugiausia vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo Telšių (6,6 proc.), Alytaus (4,2 proc.) ir Kauno (3,9 proc.) apskričių įmonėse, įstaigose ir organizacijose.

Šiandien Vyriausybė nutraukė tylą ir paviešino savo planus iki 2020 metų ir, kaip juos įgyvendins. Juose ne tik gražūs žodžiai, bet ir konkretesni rodikliai. Naujienų portalas tv3.lt apžvelgia, kas keisis verslo, mokesčių, ekonomikos srityse. Iš pirmojo žvilgsnio matyti, kad bus vykdomas pažadas ir mažinamas valstybinių įmonių skaičius. Tiesa, tuo pačiu atsiras ir naujų.

Įmonės, kuriose atlyginimo vidurkis „į rankas“ viršija 1000 Eur, dažniau auga spartesniu tempu. Tačiau kas trečia tokia įmonė pasižymi žemu veiklos pelningumu arba veikia nuostolingai. Tai paaiškėjo kredito biurui „Creditinfo“ sugretinus „SoDros“ svetainėje paskelbtus atlyginimų vidurkius įmonėse su jų finansiniais duomenimis. „Lietuvoje vidutinis darbuotojų atlyginimas keletą metų augo sparčiau negu darbo našumas.