dainius žalimas

Aistros dėl Katedros aikštėje pastatyto ukrainiečių trofėjaus – su okupantais viduje sudeginto tanko – rimsta, tačiau niekaip negali nurimti vienintelio ikiteisminio tyrimo veikėjas – baudžiamojon atsakomybėn traukiamas vilnietis, prie tanko sumušęs jo gvazdikus sutrypusį žmogų. Vyrui teisėsaugininkai iškėlė baudžiamą bylą, dėl ko jis skundžiasi „Tik tok'e“ ir svarsto net bėgti į Baltarusiją. Tiesa, neatmestina, kad taip jis bando sugraudinti Putino gerbėjus ir surinkti sau pinigų.

Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą metinių proga kyla klausimas: ar šis karas negali baigtis taip, kaip baigėsi 2014 m. Rusijos įvykdyta dalies Ukrainos okupacija? Vakarai tada pademonstravo susirūpinimą, bet prisitaikė prie to, kas įvyko, nors tarptautinė teisė buvo sutrypta.  Į šį klausimą TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė tarptautinės teisės ekspertas Dainius Žalimas.

Vyriausybės siūlymas įstatymo lygiu įteisinti migrantų apgręžimą pasienyje yra tik problemų sprendimo demonstracija, bet nuo galimų žmogaus teisių pažeidimų neapsaugo ir esminės problemos nesprendžia, sako buvęs Konstitucinio Teismo vadovas Dainius Žalimas.

Ar reikia Vilniuje paminklo Antanui Smetonai? Nors sostinės valdžia žalią šviesą paminklui jau uždegė, aršios diskusijos dėl pirmojo prezidento istorinio palikimo netyla. Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas piktinasi, kad Vilnius statys paminklą „autoritarui, kuris nužudė demokratiją“. Dalis istorikų aiškina, kad ne visa kritika Smetonai pelnyta.

Vilniaus savivaldybė Antakalnio kapinėse pradėjo sovietinių skulptūrų nukėlimo darbus, nepaisant Jungtinių Tautų formalaus draudimo kol kas to nedaryti. Memorialo sovietų kariams turėtų nebelikti iki Kalėdų.

Seime kelią skinasi Pilietybės įstatymo pataisa, kuri leistų atimti išimties tvarka suteiktą Lietuvos pilietybę, jei ją turintieji keltų grėsmę Lietuvos interesams, palaikydami šalis agresores. Pataisą parlamente imta rengti po to, kai Lietuvos pilietybę išimties tvarka gavusi čiuožėja Margarita Drobiazko su vyru Povilu Vanagu rugpjūtį Sočyje pasirodė Putino patarėjo žmonos organizuotame šou.

Aiškėja naujos detalės po vakar Juraičio, Švenčionienės ir kitų paleckininkų namuose atliktų kratų. Galimai prieš Lietuvą veikiantys asmenys pasakoja, ko jų klausinėjo tyrėjai. O štai Švenčionienė džiaugiasi nemokama kelione į Vilnių, kur dalyvavo apklausoje. Kai kurie ekspertai tvirtina, kad generalinė prokuratūra uždelsė imtis veiksmų prieš paleckininkus ir sako, kad „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ veikla imtasi domėtis tik dėl visuomenės spaudimo.

Pranešus apie sprogimus prie „Nord Stream“ dujotiekių, visų Vakarų valstybių žvilgsniai nukrypo į Rusiją. Manoma, kad sprogimų kaltininkė tikriausiai ir yra Rusija, norinti eskaluoti karą Ukrainoje.

Karo eskalacija Ukrainoje pasiekė aukščiausią tašką. Okupuotose teritorijose surengtuose tariamuose referendumuose žmonės beveik vienbalsiai pasiprašė į Rusijos sudėtį, pasaulio bendruomenė svarsto, kokie sprogimai sunaikino „Nord Stream“ dujotiekius Baltijos jūroje, o Jungtinės Amerikos Valstijos paragino savo piliečius palikti Rusiją.

Lenkijos sostinėje Varšuvoje vykusioje Europos saugumo ir bendradarbiavimo (ESBO) konferencijoje – konfliktas. VDU Tiesės fakulteto dekanas Dainius Žalimas iš konferencijos išprašė už šnipinėjimą Rusijai nuteisto Algirdo Paleckio bendražygį Kazimierą Juraitį. K. Juraitis apie tai, kad dalyvaus konferencijoje, pranešė antradienį.

Lietuvos teisėsaugininkai tik po visuomenėje kilusio triukšmo pradėjo tyrimą dėl Algirdo Paleckio organizacijos, vizito Maskvoje metu aiškinusios apie Lietuvoje neva siaučiančius fašistus, įkūrimo teisėtumo.

„Kas dėl Lietuvos, reikia pripažinti pralaimėjimą. Iš pradžių mums buvo sakoma, jog svarbiausia, kad dokumentas nebūtų pritaikytas individualiai tik Lietuvai, o būtų skirtas visoms ES šalims“, – „Facebook“ rašė buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas ir Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas.

Dėl Kaliningrado tranzito klausimo Lietuva gali atsidurti aklavietėje. Premjerė patvirtino, kad iš Europos Komisijos gavo dokumentą, kuris Lietuvai atrodo nenaudingas – kelia problemų. Nors ir pateikė savo pastabas, dabar Vyriausybė sako galinti tik laukti, ką nuspręs Briuselio biurokratai. Palaikymą Lietuvai išreiškė ir į Vilnių atvykęs vienas įtakingiausių Jungtinių Valstijų senatorių Richardas Durbinas.

Lietuvos kandidatas Dainius Žalimas nebuvo išrinktas į Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių komitetą. Tai paaiškėjo po praėjusią savaitę, birželio 17-ąją, Niujorke vykusių rinkimų į šias pareigas. Į jas Lietuva siūlė šio buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekano kandidatūrą.  „Būtų pavykę, išrinkę – būtų vienaip, dabar nepavyko, neišrinko – gyvenimas tęsiasi kaip buvo. Labai daug galvos nesuku“, – BNS antradienį sakė D. Žalimas.

Ką galime pavadinti šeima Lietuvoje? Ar šeimos sampratą atitinka tik santuokoje gyvenančios ir vaikus auginančios heteroseksualios poros? Diskusijos šiais klausimais vyksta jau ne vienerius metus, tačiau vieningo atsakymo į juos neranda nei visuomenė, nei politikai.

Ant europarlamentaro Andriaus Kubiliaus stalo – laiškas iš Kremliaus. Politiko žodžiais pasipiktinęs ir įsižeidęs vienas režimo atstovų, susijusių su liūdnai pagarsėjusia Rusijos privačia ​​karine grupuote „Wagner“, A. Kubilių, jo kolegę Violą von Cramon ir patį Europos Parlamentą (EP) nori pasiųsti aiškintis Rusijos teismams. Negana to, iš kiekvieno iš jų siekiama prisiteisti po 10 milijonų rublių.

Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas paskirtas Venecijos komisijos nariu nepriklausomu ekspertu. Iki šiol D. Žalimas buvo pakaitinis šios komisijos narys. Jis naujas pareigas pradės eiti vietoje Gedimino Mesonio, kurio kadencija baigiasi antradienį. Nauja pakaitine komisijos nare paskirta Vyriausiosios rinkimų komisijos narė Inga Milašiūtė, pranešė Teisingumo ministerija.

Bučoje rusų karių įvykdytos civilių skerdynės jau prilyginamos genocidui, tad girdimos kalbos, kad už šiuos sunkius karo nusikaltimus turėtų atsakyti ne tik eiliniai kareiviai, bet ir pats Vladimiras Putinas. Tačiau buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas ragina neturėti iliuzijų, kad sulaikyti Putiną gali būti lengva. Tam esą reikia pokyčių pačioje Rusijoje.

Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Seime, Partnerystės įstatymo vėliavnešys Tomas Vytautas Raskevičius akcentuoja, kad gyvenančių kartu, bet nesusituokusių porų teisinis reglamentavimas Lietuvoje neegzistuoja. Todėl jis, siekdamas bent dalimi palengvinti tokių asmenų gyvenimus, siūlo teises ir pareigas dėl mirusiojo laidojimo suteikti ir ne tik šeimos nariams, bet ir partneriams.

Ukrainoje vykstant karui, Lietuvoje už antivalstybines veikas ne kartą teisti asmenys bando užstoti Kremliaus režimą ir nusikalstamus Rusijos veiksmus.

Praėjusią savaitę Statistikos departamentas pranešė neskelbsiantis papildomų COVID-19 duomenų, galinčių identifikuoti jaunesnius nei 20 metų amžiaus asmenis. Kaip teigiama, sprendimas priimtas pastebėjus nerimą keliančią tendenciją, kai atviri duomenys esą yra panaudojami kurti sensacingas istorijas. Tačiau kai kurie politikai įsitikinę, kad cenzūra nesustabdys, bet tik paskatins tolimesnį sąmokslo teorijų kūrimąsi, todėl kelią klausimus dėl sprendimo tikslingumo ir jo teisėtumo.

Teisės ir politikos specialistus nustebino tai, kaip prezidentas Gitanas Nausėda interpretavo Konstitucinio Teismo išaiškinimą dėl to, kad šeimos santuoka yra neutrali lyčiai. Jų teigimu, atmesdamas KT sprendimą, prezidentas diskredituoja ir visus likusius teismo sprendimus. Kartu buvęs KT pirmininkas Dainius Žalimas teigia, kad šitaip G. Nausėda demonstruoja savo Konstitucijos neišmanymą.

Ignas Vėgėlė Birštone visuotinio advokatų susirinkimo metu viešai išpeikė galimybių pasą: pavadino jį prievartos mechanizmu, Pasaulio sveikatos organizaciją pakrikštijo Lietuvą kontroliuojančia tarptautine ministerija, o ribojimus išvadino žmogaus teises pažeidžiančiomis taisyklėmis. Vėgėles kolegos, teisės specialistai aiškina, kad tokie sakiniai labiau primena ne advokato, o politiko kalbą: dalis teiginių ne iki galo pagrįsti.

Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas vedė savo ilgametę draugę, kolegę, teisininkę Ingridą Danėlienę. Žinią, apie vestuves, pranešė pats D.Žalimas, pasidalydamas socialiniuose tinkluose. „Paprastai nerašau apie asmeninį gyvenimą. Tačiau yra proga nukrypti nuo šios taisyklės. Vienodai pripažįstu ir gerbiu bet kurį teisėtą būdą šeimai sukurti, kaip ir kiekvieno žmogaus teisę kurti šeimą nepaisant tikėjimo, lyties, lytinės orientacijos ar tapatybės.

Antradienį Seime prisieks naujasis Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas Vytautas Mizaras, be to, darbą teisme baigia šešerius metus jam vadovavęs Dainius Žalimas. V. Mizarą Seimas KT teisėju paskyrė gegužės viduryje.  46-erių V. Mizaras yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros profesorius, ėjo Žmogaus teisių stebėjimo instituto tarybos pirmininko pareigas, dirbo advokatų kontoroje „Ellex Valiūnas ir partneriai“. Jis Konstituciniame Teisme pakeis D. Žalimą.

Įvairūs prietarai sako, kad skaičius 13 neša nelaimes. O dar jei 13-ta diena pasitaiko penktadienis, tai gero iš viso nelauk. Simbolinę lapkričio 13-ąją, penktadienį, naujasis Seimas pradėjo darbą ir rinkosi į pirmą posėdį. Astrologai sako, kad šis prietaras nieko nereikš, tačiau įtakos Seimo darbui turės jo narių Zodiako ženklai. Astrologų teigimu, naujajame Seime turėtume matyti nesutarimų. Šių metų Seime daugiausiai dirbs ožiaragių, liūtų ir dvynių.

Šis lapkričio penktadienis, 13-oji, – ypatinga diena, kai Lietuvos valdžia atverčia naują lapą. Būtent šią dieną baigiasi senojo ir prasideda naujojo Seimo įgaliojimai, o naujai išrinkti parlamentarai buriasi į pirmąjį Seimo posėdį. Simboliška, kad XIII Seimas savo darbą pradeda būtent lapkričio 13 dieną. Naujasis 2020–2024 m. kadencijos Seimas darbą pradės 12 val. Jau pirmąją dieną laukia svarbūs darbai Parlamento darbas prasidės iškilminga dalimi istorinėje Kovo 11-osios Akto salėje.

Seimo nario priesaika – veiksmas, po kurio parlamentarai įgyja teisę atstovauti tautai. Neprisiekę Seimo nariai neturi parlamentarams numatytų teisių, garantijų ir atlyginimo. Tačiau šiemet šią iškilmingą ceremoniją koreguoja koronaviruso grėsmė. Nors Seimo narių tarpusavio kontakto išvengti nepavyks, Seimas suka galvą, kaip užtikrinti jų saugumą.

Konstituciniam Teismui (KT) pripažinus, kad draudimas atlikti kratą pas teisėją prieštarauja Konstitucijai, nebeliks prielaidų teisėjams išvengti baudžiamosios atsakomybės, sako Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė. „Džiaugiuosi, nes šiuo atveju teisingumas tikrai laimės, ankstesnis reguliavimas, kuris pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, sudarė prielaidas teisėjams išvengti baudžiamosios atsakomybės“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė „valstietė“ Agnė Širinskienė.

Seimas antradienį iš naujo priėmė Miškų įstatymą, įtvirtinusį urėdijų reformą.   Už balsavo 54 Seimo nariai, o susilaikė 10 parlamentarų.  Seimą iš naujo pradėti urėdijų reformą įteisinančio įstatymo priėmimo procedūrą įpareigojo Konstitucinis Teismas (KT), pavasarį nutaręs, kad anksčiau jis neteisėtai priimtas skubos tvarka.  Seimas perbalsuoti dėl įstatymo turėjo iki gruodžio 2 dienos, kai oficialiai įsigaliojo KT sprendimas.

Įsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui dėl Miškų įstatymo pataisų, Valstybinė miškų urėdija gali tęsti savo veiklą, tačiau tam tikru mastu gali sutrikti miškų valdymas ir tvarkymas, sako Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas. Pirmadienį oficialiai įsigalioja Konstitucinio Teismo nutarimas, kad įstatymo pataisos dėl urėdijų reformos prieštarauja Konstitucijai pagal priėmimo tvarką.

Į medžiotojų būrelių ir medžioklės plotų savininkų ginčus įsitraukė net Konstitucinis teismas. Ir Konstitucijos sargai sprendė, ar į klubą susibūrę medžiotojai privalo į savo gretas priimti teritorijos šeimininką, kaip nustatė Seimas. Medžiojantys politikai tikina, kad miškai ne guminiai ir bet ko į būrelius nežada priimti, tuo metu teisininkai mano, medžiotojų klubai vis dar gyvuoja pagal sovietines taisykles.

Naujojo prezidento inauguracija – didelė šventė ne tik išrinktam prezidentui, bet ir visuomenei. Taip pat visiems ne ką svarbesnis iškilmingas priėmimas Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų vidiniame kieme.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė advokatūros siūlymui, kad individualų konstitucinį skundą galėtų surašyti tik advokatas. Advokatūra sako, kad privalomai įtraukus profesionalius teisininkus skundai bus kokybiškesni, bet kritikai perspėja, kad advokatūros monopolis apribos žmonių galimybes patiems ginti savo teises, nes advokatų paslaugos daug kam bus per brangios. Advokatūros tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė tikina, kad tik advokatūra gali užtikrinti reikiamą kvalifikaciją.

Teisėsaugos ir priežiūros institucijos perspėjo, kad Vyriausybė gali suvaržyti jų nepriklausomumą, jei bus patvirtintas Finansų ministerijos siūlymas keisti biudžeto sudarymo principus. Pagal ministerijos registruotą įstatymo projektą, Vyriausybės nariams būtų pavedama koordinuoti tam tikras viešosios politikos sritis, o įstaigų vadovai turėtų su ministrais derinti strateginius tikslus ir jų rodiklius.

Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas sako, kad Seimo sprendimas įteisinti individualų konstitucinį skundą suteiks žmonėms daugiau galimybių ginti savo teises ir taip skatins pilietinį aktyvumą. „Valstybė nuo to tik laimės, jeigu žmonės turės kuo daugiau priemonių savo teisėms ginti ir taip savotiškai skatins jų pilietinį aktyvumą.

Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas ketvirtadienį nušalino teisėją Daivą Petrylaitę nuo išankstinio tyrimo dėl pensijų sistemos reformos, paaiškėjus, kad jos sesuo advokatė Vida Petrylaitė yra prisidėjusi rengiant parlamentarų kreipimosi argumentus. „Šiandien pasirašiau potvarkį ir perdaviau tyrimą atlikti kitam teisėjui“, – BNS sakė D. Žalimas.

Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas teisingumo parodija vadina Rusijos teisėsaugos sprendimą pradėti tyrimą dėl Lietuvos teisėjų ir prokurorų, nagrinėjančių Sausio 13-osios bylą. Pasak D. Žalimo, bylą iškėlusio Rusijos tyrimų komiteto veikloje „seniai nėra nei teisės, nei teisingumo“. „Persekioti pareigūnus, kurie kelia bylas dėl nusikaltimų žmoniškumui, karo nusikaltimų ir agresijos, – tai teisingumo parodija“, – BNS pirmadienį sakė D. Žalimas.

Praėjusią savaitę Ukrainoje viešėjęs Lietuvos Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas buvo apvogtas – iš jo pavogta piniginė. Šią informaciją BNS pirmadienį patvirtino pats D. Žalimas. Prieš tai informaciją paskelbė Ukrainos žiniasklaida. „Taip, buvo, piniginę pavogė, viso labo. (...) Nežinau, kokiu tikslu jie tą žinutę paskelbė, geriau būtų susirūpinę tyrimu“, – BNS sakė jis.

Ukraina ir kitos Rytų Europos šalys domisi Mindaugo Basčio byloje Lietuvos Konstitucinio Teismo suformuotais standartais dėl parlamentarų atsakomybės, sako teismo pirmininkas Dainius Žalimas. „Ukrainoje yra gana dažnas reiškinys, kada parlamentarai nelanko posėdžių be jokios atsakomybės, balsuoja vieni už kitus ir, aišku, kartais susiduria, matyt ,ir su rimtesnėmis problemomis valstybės paslapčių srityje“, – žurnalistams pirmadienį sakė D. Žalimas.

Su Krymo totoriais Kijeve susitikęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas sako, kad Rusijos prieš ketverius metus aneksuotas pusiasalis yra Ukrainos dalis. „Pagal tarptautinę teisę Krymas neabejotinai buvo, yra ir bus Ukrainos sudedamoji dalis, kurioje Krymo totoriai turi teisę į nacionalinę autonomiją savo gimtojoje žemėje“, – ketvirtadienį pranešime spaudai teigė D. Žalimas.

Seimui Konstituciniame Teisme atstovęs konservatoriaus Žygimantas Pavilionis sako, kad keičiant Konstituciją dvigubą pilietybę reikėtų siūlyti suteikti į Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalis išvykusiems Lietuvos piliečiams. Parlamentaras tai sakė po teismo sprendimo, kad įstatymu tokia nuostata negali būti įvesta – tam reikalingos Konstitucijos pataisos per referendumą.

Dvigubos pilietybės išplėtimas galimas tik referendumu pakeitus Konstituciją, penktadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). „Pagal Lietuvos Konstituciją, referendumu nepakeitus Konstitucijos, Seimas negali įstatymu nustatyti, kad Lietuvos piliečiai, išvykę po nepriklausomybės atkūrimo, gali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės piliečiais“, – paskelbė KT vadovas Dainius Žalimas.

Konstitucinis Teismas priėmė Vyriausybės prašymą išaiškinti, ar Konstitucijai neprieštarauja įstatymas, suteikiantis teisę prezidento našlei verslininkei Kristinai Brazauskienei gauti nemokamą būstą. Teismo pirmininkas Dainius Žalimas pasirašė potvarkį, kuriuo byla dėl Prezidento įstatymo nuostatų pradedama rengti Konstitucinio Teismo posėdžiui. Vyriausybė teigia, kad įstatyme numatyta teisė į nemokamą būstą prezidento sutuoktiniui po jo mirties gali būti laikoma nepagrįsta privilegija.

Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkui Dainiui Žalimui įteiktas Moldovos valstybinis apdovanojimas. Kaip pranešė KT, Moldovos prezidentas Nicolae Timofti (Nikolaje Timoftis) Moldovos Garbės ordiną D.Žalimui skyrė už svarbų indėlį plėtojant ir stiprinant tarpinstitucinį bendradarbiavimą konstitucinio teisingumo srityje. Valstybinį apdovanojimą D. Žalimui įteikė Moldovos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Valeriu Frija.

Maždaug po dviejų mėnesių – gruodžio 8 dieną – Vilniaus apygardos teismas nagrinės Generalinės prokuratūros skundą dėl vadinamojo Vijūnėlės dvaro Druskininkuose statybų. „Gruodžio 8 dieną apeliacinės instancijos teismas nagrinės prokuratūros apeliacinį skundą. Visi mūsų reikalavimai, kurie buvo pateikti pirmai instancijai palikti tie patys – prašoma ieškinį tenkinti, taip pat nugriauti pastatus“, – BNS sakė Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Deimantė Nikitinienė.

Apie Baltijos šalims sovietų okupacijai padarytą žalą Europoje daug kas nežino, todėl bendras trijų šalių įsipareigojimas siekti Rusijos atsakomybės padės kelti šią problemą tarptautiniu mastu, sako Lietuvos teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

 Lietuvos Konstitucinis Teismas (KT) palaiko kolegų iš Ukrainos pasiūlymą Europos konstitucinių teismų konferencijos mastu pasmerkti Rusijos Konstitucinio teismo sprendimą, atvėrusį kelią Krymo aneksijai.

Konstituciniui Teismui trečiadienį paskelbus, kad teisėjams negalima mažinti pensijų, nes jo atsparumas korupcijai esą priklauso nuo socialinių garantijų dydžio, šio teismo pirmininkas Dainius Žalimas „Žinių radijui“ sakė, kad teisėjai neturi daugiau kur kreiptis, tik į Konstitucinį Teismą, todėl kažkokios prasilenkimo su etika esą čia nėra. „Lietuvoje yra trys valdžios: įstatymų leidybos, vykdomoji ir teisminė.