dainius žalimas

Reda Gilytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvos teisininkų kongrese akcentuota, kad šiuolaikinėje visuomenėje svarbu suprasti ne tik nacionalinę, bet ir europinę teisę. Teisingumo ministras apgailestauja, kad gyventojai vis dar mažai turi elementariausių teisinių žinių. Todėl vyriausybė rengia specialią programą, kuri padės sužinoti daugiau. Pagrindinis teisininkų diskusijų objektas kongrese – jų ir teisinių institucijų vieta šiuolaikinėje visuomenėje.

Seimas Konstitucinio Teismo teisėjais devynerių metų kadencijai paskyrė teisininkus Egidijų Bieliūną, Dainių Žalimą ir Gediminą Mesonį. Balsuojant slaptai už E. Bieliūno paskyrimą Konstitucinio Teismo teisėju balsavo 92 Seimo nariai, prieš – 7, susilaikė 9 Seimo nariai. G. Mesonį palaikė 100 Seimo narių, prieš buvo 7, susilaikė 4 Seimo nariai. Už nutarimo projektą dėl D. Žalimo skyrimo Konstitucinio Teismo teisėju balsavo 76, prieš – 22, susilaikė 10 Seimo narių.

Pabėgėlis ar Europos Sąjungos (ES) pilietis gali patirti nepatogumų dėl teisinių spragų, kai jo išdavimo reikalauja trečioji šalis, pvz. Rusija – įsitikinęs Vilniaus universiteto teisės fakulteto docentas, tarptautinės teisės specialistas Dainius Žalimas.

Darbo partijos lyderis europarlamentaras Viktoras Uspaskichas ketina apskųsti Europos parlamentą (EP) Europos Sąjungos teisingumo teismui Liuksemburge, jei jo teisinė neliečiamybė bus panaikinta. „Ruošiu  dokumentus į Liuksemburgo teismą – tokia ir situacija. Žinoma, čia viskas priklausys nuo to, kaip balsuos parlamentas. Mano advokatai užsieniečiai buvo nustebę, kad jiems nebuvo leista susipažinti su dokumentais, peržiūrėti susirašinėjimo su Lietuva ir t.t.“, - aiškino jis.

Algirdas Brazauskas - epocha Lietuvos politikoje. Praėjus dvidešimtmečiui nuo 1990 m. kovo 11-osios, diskusijos dėl jo vaidmens šalies istorijoje tokios pat karštos, kaip Sąjūdžio gimimo ir pirmaisiais Nepriklausomybės metais. Šis straipsnis pirmąkart paskelbtas „Balsas.

Vilniaus Universiteto teisės fakulteto docentas Dainius Žalimas mano, jog Europos žmogaus teisių teismo aukščiausiosios instancijos sprendimas, kuriuo atmestos „raudonojo partizano", žudžiusio okupuotos Latvijos gyventojus, pretenzijos - istorinis sprendimas. Kartu, jo nuomone, laimėjo Lietuva ir Europa. Pasak D. Žalimo, kartu su Latvija laimėjo ir Lietuva, kuri įsiterpė į procesą trečiąja šalimi. „Lietuviai kai kuriuos dalykus formulavo netgi daug drąsiau.

Aukštų NATO pareigūnų pareiškimai, kad aljansas turi visus reikalingus planus sąjungininkėms apginti grėsmės atveju, tačiau jų nedetalizavimas, yra atsakas į Lietuvos spaudimą dėl planų buvimo. Todėl, jei Baltijos šalių gynybos planų iki šiol nebuvo, tikėtina, kad jie gali būti parengti, mano tarptautinės teisės ekspertas Dainius Žalimas.

Kodėl Kinija kišasi į Lietuvos vidaus reikalus, kodėl tibetiečiai mirtimi baudžiami už norą turėti tai, kas turėtų būti privaloma kiekvienam, ir kodėl Lietuva kaip niekas kitas turėtų suprasti Tibeto kovą? Tokie klausimai šiandien buvo keliami spaudos konferencijoje Seime, kurioje buvo pristatomi renginiai, skirti kovo 10-osios sukilimo Tibete metinių paminėjimui.

Prancūzijos pareiškimas, kad jei ir parduotų karinį laivą "Mistral" Rusijai, tai be ginkluotės, esmės nekeičia, tokį "keltą" būtų galima greitai padaryti kariniu, o Rusijai jis ir reikalingas labiausiai dėl greičio, Eltai sakė tarptautinės teisės ekspertas Dainius Žalimas.

Parlamentinis tyrimas dėl Jungtinių Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimo atskleidė, kad Lietuva yra pasirengusi pažeisti tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje, dėl to šio pažeidimo ištyrimas ir pripažinimas rodo valstybės atsakomybę tarptautinei bendruomenei. Iš esmės tai reiškia pažadą, kad ateityje tokių pažeidimų nebebus, teigia tarptautinės teisės ekspertas doc. dr. Dainius Žalimas.

Dalios Grybauskaitės sprendimas nesuteikti pilietybės amerikietei čiuožėjai Katherine Copely  tęsia pilietybės keistenybių paradą. Prezidentė išimties tvarka nesuteikė pilietybės amerikietei šokėjai ant ledo K. L. Copely, nors ši yra pasiekusi reikšmingų sportinių laimėjimų šokdama poroje su Deividu Stagniūnu. Nutarta, kad čiuožėja neatitinka „integracijos kriterijaus”. Visi neintegruoti Dailiojo čiuožimo federacijos prezidentė Lilija Vanagienė „Balsas.

Kai kai kurie šalies istorikai kariauja prieš Lietuvą nukreiptus propagandos karus Rusijos pusėje, o istorijos profesoriui Česlovui Laurinavičiui, neseniai vėl pasvarsčiusiam, kad Lietuva galbūt skolinga Sovietų Sąjungai už Vilnių ir Klaipėdą, reiktų įgyti elementarių teisinių žinių. Tokios nuomonės laikosi Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas Dainius Žalimas.

Kitą antradienį, rugsėjo 15 dieną, Konstitucinis Teismas (KT) pradės nagrinėti, ar teisėtai visiškai atsisakyta šauktinių kariuomenės. Atsižvelgiant į tai, kad ši byla pradėta pagal Seimo nutarime išdėstytą prašymą ištirti įstatymų ir kitų teisės aktų atitiktį Konstitucijai ir ginčijamų aktų galiojimas yra sustabdytas iki bus paskelbtas KT nutarimas šioje konstitucinės justicijos byloje, nuspręsta jos nagrinėjimą paankstinti.

Kol Lietuva buvo užsiėmusi prezidento ir Europos parlamento rinkimais, Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Didžioji kolegija ėmėsi svarstyti – ar Latvija turės mokėti kompensaciją raudonajam smogikui, civilių žudikui Vasilijui Kononovui. Apie šią bylą ir teisines bei politines jos pasekmes mintimis dalijasi tarptautinės teisės specialistas Dainius Žalimas. EŽTT Didžioji kolegija nagrinėja Latvijos skundą dėl pirmosios šio Teismo instancijos sprendimo.

Per rinkimus, vykstančius Lietuvoje, rinkėjai jau ne pirmą kartą turi teisę reitinguoti partijų sąrašus. Ir šia teise naudojasi gana aktyviai, nors reikšmingų pokyčių retai kada pavyksta pasiekti. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, Europos Parlamento (EP) rinkimų biuletenių, kuriuose nurodyti pirmumo balsai, rasta gana daug - vidutiniškai 75 proc. balsavusių žmonių reitingavo pasirinktos partijos kandidatus.

Sovietų okupacijos Lietuvai padarytos žalos atlyginimo problemos sprendimo raktas yra Europos Sąjungos šalių supratime ir paramoje. Tokią mintį penktadienį Seime vykusioje diskusijoje apie okupacijos žalos atlyginimo problemą išsakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas.

Lietuvos kariuomenės atstovams grąžinta praeitą savaitę Maskvos Šeremetjevo oro uoste neteisėtai konfiskuota pagal Atviros oro erdvės sutartį Lietuvoje atlikto skrydžio fotojuosta. Kaip praneša Krašto apsaugos ministerija, antradienį Rusijos gynybos ministerijos atstovai juostą grąžino Lietuvos gynybos atašė Rusijoje pulkininkui Česlovui Šlėgaičiui.

Ar žvalgybinės Lietuvoje atlikto skrydžio medžiagos konfiskavimas Rusijoje tėra nesusipratimas, parodys tai, ar didžioji Lietuvos kaimynė suskubs ją perduoti mums. To nepadarius grėstų ilgalaikės neigiamos pasekmės šalių santykiams, Eltai teigė tarptautinės teisės ekspertas doc. dr. Dainius Žalimas. Penktadienį pranešta, kad Maskvos Šeremetjevo oro uoste neteisėtai konfiskuota pagal Atviros oro erdvės sutartį Lietuvoje atlikto skrydžio fotojuosta.

Tvarkos ir teisingumo partijos narys teisininkas Stanislovas Tomas Vilniaus apygardos administracinio teismo atsisakymą nagrinėti Konstitucinio Teismo (KT) nutarimą dėl LEO LT penktadienį apskundė Vyriausiajam administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas savo atsisakymą nagrinėti KT veiksmus motyvavo tuo, kad KT nutarimai galutiniai ir neskundžiami.

Netrukus sunaikinsiu „Leo LT.“ Apskundžiau Konstitucinio Teismo nutarimą byloje Nr. 28/08, kuriuo buvo pripažinta, kad Leo LT įsteigta „teisėtai“, Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Reikalauju panaikinti atitinkamą Konstitucinio Teismo nutarimą ir pripažinti, kad „Leo LT“ įsteigta neteisėtai, bet formaliai byla keliama prieš „juridinį asmenį Lietuvos Respubliką, kuris atliekant veiką per savo viešojo administravimo subjektą Konstitucinį Teismą, neveikė.

Vilniaus apygardos administraciniam teismui ketinama skųsti Konstitucinio Teismo (KT) nutarimą dėl nacionalinio investuotojo bendrovės „Leo LT" steigimo aplinkybių, nors Lietuvos teisė tokios galimybės nenumato. Pasak tokios iniciatyvos autoriaus, partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidato į Europos Parlamentą Stanslovo Tomo, KT sprendimas neatsižvelgia į ES antimonopolinę ir sąžiningos konkurencijos teisę.

Vilniaus apygardos teismas (VAT) antradienį Lietuvos jūreivių skundą dėl beveik 14 mln. dolerių (daugiau kaip 30 mln. litų) kompensacijos už nelaisvėje Jungtinėse Amerikos Valstijoje (JAV) praleistus metus paliko nenagrinėtą. Teisėjas Dainius Rinkevičius leido suprasti, kad civilinės bylos nutraukimo pagrindas - diplomatinė nota, kurioje JAV teigia, kad ginčas tarp jūreivių ir šios valstybės kilo iš viešosios teisės, todėl turi būti taikomas valstybės imunitetas.

Prie Kinijos ambasados Vilniuje aktyvistai iš Lietuvos ir Indijos antradienį surengė protesto akciją, kurios metu reikalavo išlaisvinti Tibetą. „Tibeto laisvė - tai mūsų laisvė“, - kartojo apie 30 protestuojančių aktyvistų.

„Nuo šiol Lietuvos priešai – Amerikos priešai“. Lietuviai ne kartą įsitikino, kad šie George'o W.Busho ištarti žodžiai – gryniausia melagystė, o išties Amerikos priešai yra Lietuvos. Būtų dar nieko, jei tai būtų tik nekalta melagystė, tačiau po vakarykščio Valstybės gynimo tarybos posėdžio paaiškėjo, kad yra kur kas blogiau.

Užsienio lietuviai prašo ne leidimo turėti dvigubą pilietybę, o „prigimtinės teisės“ įtvirtinimo, pabrėžia Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininkė Regina Narušienė. „Lietuvių kilmės žmogus turi prigimtinę teisę ir negalima jos varžyti. Mes prašome ne dvigubos pilietybės, o kad įteisintų prigimtinę teisę. Negalima be jokios teisinės procedūros atimti Lietuvos pilietybės“, - BNS kalbėjo užsienio lietuvių atstovė, komentuodama naują prezidentui siūlomą Pilietybės įstatymo projektą.

Vakar Seime buvo įregistruota rezoliucija, kurioje grupė Seimo narių Kiniją ragina pradėti dialogą su tikruoju Tibeto tautos atstovu – Jo Šventenybe Dalai Lama. Dalia Kuodytė tvirtina, kad lietuviai, patyrę panašius okupantų išbandymus, puikiai supranta tibetiečių troškimą patiems spręsti savo likimą. „Tikrai nesiūlom Seimui skelbti karo Kinijai“, - juokėsi Seimo narė.

Teisės ekspertai, baigę rengti ir pirmadienį pristatę naujos redakcijos Pilietybės įstatymo projektą, pranešė siūlantys praplėsti dvigubą pilietybę galinčių turėti asmenų grupę ir įteisinti „Lietuvio kortą“. Tačiau įstatymo projekte „Lietuvio korta“ nėra reglamentuojama, tik siūloma tai ateityje padaryti Vyriausybei, parengiant atitinkamus teisės aktus.

Lietuvių kilmės kitų valstybių piliečiams, siekiantiems Lietuvos pilietybės, siūlomos dvi išeitys - atsisakyti turimos pilietybės ir gauti lietuviškąją arba suteikti Lietuvio pasą ar kortą.

Teisės ekspertai siūlo praplėsti dvigubą pilietybę galinčių turėti asmenų grupę ir įteisinti „Lietuvio kortą“. Prezidento Valdo Adamkaus sudarytos darbo grupės išvadas, kaip reikėtų tobulinti pilietybės santykius reguliuojančius teisės aktus, pirmadienį po susitikimo su šalies vadovu žurnalistams pristatė Vilniaus universiteto teisininkas Dainius Žalimas. Darbo grupės parengtas naujas Pilietybės įstatymo projektas pirmadienį buvo pateiktas prezidentui Valdui Adamkui.

Prezidentui Valdui Adamkui pirmadienį bus pristatytos teisės specialistų darbo grupės išvados, kaip reikėtų tobulinti pilietybės santykius reguliuojančius teisės aktus. Susitikimas tarp teisininkų ir šalies vadovo įvyks 14 val. Kaip BNS sakė prezidento patarėja teisės klausimais Aušra Rauličkytė, V.Adamkus dar turįs klausimų darbo grupei dėl pilietybės reglamentavimo. Po susitikimo su teisės ekspertais prezidentas turės apsispręsti, ar jį tenkina jų išvados.

Diskusijas keliantis klausimas, ar asmuo, turintis vadinamąją Lenko kortą, gali būti Lietuvos Respublikos Seimo narys, turėtų persikelti į Konstitucinį Teismą. Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Gintaras Songaila šiandien Seime užregistravo projektą, kuriuo prašoma dėl Lenko kortos kreiptis į KT.

 „Sugiharos fondas - diplomatai už gyvybę“ 2008-ųjų Tolerancijos žmogumi šeštadienį paskelbė žurnalistą Mykolą Drungą. Titulo laimėtojui įteiktas diplomas ir medalis su Lietuvoje dirbusio Japonijos diplomato Chiune Sugiharos, kuris padėjo išsigelbėti nuo nacių persekiojimo tūkstančiams žydų per Antrąjį pasaulinį karą, atvaizdu.

Prezidento Valdo Adamkaus sudaryta teisės specialistų darbo grupė paruošė savo išvadą kaip reikėtų tobulinti pilietybės santykius reguliuojančius teisės aktus. Tai BNS patvirtino prezidento patarėja teisės klausimais Aušra Rauličkytė, tačiau ji kol kas atsisakė išsamiau komentuoti parengtą projektą. Pasak patarėjos, penktadienį teisininkų išvados dėl dvigubos pilietybės bus galutinai suredaguotos, o vasario 9 d. jos bus pateiktos prezidentui.

2008-ųjų Tolerancijos žmogaus titului nominuoti teisininkas Dainius Žalimas, bei trys buvę Laisvosios Europos radijo apžvalgininkai kultūrologas Laimantas Jonušys bei žurnalistai Mykolas Drunga ir Kęstutis Girnius. Nominaciją savo vardu skelbia Sugiharos fondo valdyba, atsižvelgdama į visuomeninės ekspertų komisijos siūlymus.

Tarp politikų ir teisininkų toliau verda ginčai dėl vadinamosios Lenko kortos. Abejojama, ar ją turintys Seimo nariai Michailas Mackevičius ir Valdemaras Tomaševskis taip nepažeidžia šalies pagrindinio įstatymo.

Prezidento Valdo Adamkaus sudaryta teisės specialistų darbo grupė, turinti pateikti išvadas, kaip tobulinti pilietybės santykius reguliuojančius teisės aktus, neatmeta referendumo dėl dvigubos pilietybės surengimo galimybės. Prezidento patarėja teisės klausimais Aušra Rauličkytė BNS pirmadienį sakė, kad šiuo metu yra svarstomi du variantai: ar pateikti vien tik Pilietybės įstatymo pataisas, ar siūlyti keisti Konstituciją ir atitinkamai keisti patį Pilietybės įstatymą.

Krašto apsaugos viceministru taps šiuo metu prezidento patarėju bei atstovu Seime ir Vyriausybėje dirbantis Vytautas Umbrasas. Tai BNS antradienį patvirtino paskirtoji krašto apsaugos ministrė, Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų atstovė Rasa Juknevičienė. V. Umbrasas, kuriam dabar 50 metų, yra baigęs Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą, 1991-1997 metais dirbo Aukščiausiojoje Taryboje ir Seime, nuo 1997 metų - krašto apsaugos ministro patarėju.

Konservatoriai nepraranda vilties sovietų genocido nusikaltimus Europos Sąjungos lygmeniu prilyginti nacių genocido nusikaltimams. Lapkričio pabaigoje ES Teisingumo ir vidaus reikalų taryba patvirtino pamatinį sprendimą dėl rasizmo ir ksenofobijos, kuriuo valstybėms narėms nustatė pareigą kriminalizuoti nusikalstamas veikas, susijusias su rasizmu ir ksenofobija - viešą diskriminacijos, smurto ir neapykantos kurstymą prieš įvairioms asmenų grupėms priklausančius asmenis, tokios medžiagos platin...

Seimas netrukus gali vėl svarstyti siūlymą bausti už sovietinio genocido ar okupacijos neigimą. Baudžiamojo kodekso pataisų projektą parengusi konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė žada netrukus vėl rinkti parlamentarų parašus.

Į Arūno Valinsko kandidatūros žlugimo ir prisikėlimo naktį, apskritai į jo personą šiuo metu sutelkta nepagrįstai daug dėmesio. Kad ir kaip ten būtų, kol kas šis politinio biznio projektas valdžioje pasireiškia per koaliciją, kurioje dominuoja Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Didžiausia atsakomybė teks būtent Andriaus Kubiliaus komandai. Kiti - mažesnieji - partneriai kol kas kelia daugiau problemų nei A.Valinskas. Bet visų pakraipų liberalus šįkart palikime nuošalyje.

Tibeto statusas prilygsta sovietų okupuotų Baltijos šalių statusui, bet padėtis Tibete prastesnė, per susitikimą su buvusiu politiniu kaliniu iš Tibeto pirmadienį sakė tarptautinės teisės specialistas Dainius Žalimas. Jo teigimu, nuo 1911 metų turėjęs „visus nepriklausomos valstybės atributus“ – teritoriją, gyventojus, valdžią, šis Himalajų kalnų regionas nuo 20-ojo amžiaus vidurio, kai į jį įsiveržė Kinijos kariuomenė, turėtų būti laikomas okupuotu.

Seimas šiandien nusprendė, kad už Sovietų Sąjungos ar nacistinės Vokietijos vykdytos agresijos bei genocido neigimą, menkinimą ar teisinimą neturėtų grėsti baudžiamoji atsakomybė. Projektas, svarstomas kartu su siūlymu numatyti bausmes už saugomos floros ir faunos niokojimą, buvo atmestas. Projektų rengėjai buvo apkaltinti ir durnaropių valgymu, ir žingsniu link politinio persekiojimo. Baudžiamojo kodekso pataisų projektą buvo parengusi konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė.

Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovas, būsimasis Seimo narys Gintaras Songaila antradienį kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), prašydamas išsiaiškinti, ar vadinamąsias „Lenkų kortas“ turintys naujai išrinkti parlamentarai Valdemaras Tomaševskis ir Michailas Mackevičius gali prisiekti Seime.

Turbūt visi žinome prancūzų posakį apie juokingą pelytę ten, kur visi tikėjosi išlįsiant siaubūną. Tokia juokinga pelytė, regis, šiuo metu yra laikoma didžiausiu siaubūnu šalyje. Ypatingas Lietuvos valstybės institucijų dėmesys Algiui Ramanauskui-Greitai ir Rimui  Šapauskui, dviem komikams, talentingai kuriantiems peliukų politologų Sūrskio ir Mauzerio personažus „Dviračio šou“, o sykiu gerai žinomiems ir iš kitų savo projektų bei vaidmenų, verčia suklusti.

Prezidentas Valdas Adamkus šią savaitę sudarė darbo grupę, kuriai pavedė iki kitų metų vasario pateikti išvadas, kaip tobulinti pilietybės santykius reguliuojančius teisės aktus.

Ekspertai pabrėžia, kad referendumas dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) darbo pratęsimo buvo pasmerktas iš anksto. Sekmadienį kartu su Seimo rinkimais surengtas referendumas neįvyko, mat nesulaukta pakankamo skaičiaus balsavimo teisę turinčių piliečių. Išsakyti savo nuomonę dėl IAE darbo pratęsimo po 2009-ųjų pabaigos atėjo 47,9 proc. rinkėjų. Dauguma jų - 88,6 proc. - pritarė valdžios iniciatyvai.

Norėdami aiškiau apibrėžti Lietuvos ir NATO santykių pagrindus, kai kurie Seimo nariai užsimojo apskritai uždrausti Aljansui priklausančių valstybių karinių dalinių pasirodymą mūsų šalies teritorijoje. Tokia siūloma Konstitucijos pataisa teisės ekspertams panaši į provokaciją, rašo „Lietuvos žinios“. Praėjusią savaitę per Lietuvos teritoriją Rusija kariniu tranzitu pervežė 40 tankų.

Nelaukdami Konstitucinio teismo išvadų apie esą atsirandančius teisinius priešaravimus dėl NATO karinių bazių steigimo Lietuvoje, 39 Seimo nariai siūlo Konstitucijos pataisos projektą, kuriuo būtų leidžiama išimties tvarka steigti tokias NATO bazes. Tuo metu kritikai tokį parlamentarų žingsnį vertina kaip kvailą priešrinkiminį triuką.

Didelė dalis seniai NATO priklausančių Europos šalių gyventojų nepritartų, kad jų valstybės kariai būtų siunčiami ginti Lietuvos nuo Rusijos agresijos, rodo britų dienraštyje „The Financial Times“ skelbiami apklausos rezultatai, rašo „Respublika“. Tačiau tarptautinės teisės ekspertas dr.Dainius Žalimas tvirtina, kad, nepaisant tokios viešosios nuomonės, aljanso šalys privalėtų laikytis kolektyvinės gynybos principo, kuriuo NATO dar nė karto neleido suabejoti.