dainius žalimas

TS-LKD pirmininkas A. Kubilius pristatė komandą, kuri po Seimo rinkimų būtų pasiruošusi vadovauti TS-LKD parengto plano Lietuvai įgyvendinimui Seime ir Vyriausybėje. „Esame pasirengę toms permainoms, kurios būtinos Lietuvai. Turime išsamų planą tokioms permainoms įgyvendinti. Mūsų plano principai - išmintis, politinė valia, drąsa ir visuomenės sutarimas vardan tų permainų, kurios tikrai yra būtinos. Turime komandą, kuri pasirengusi imtis atsakomybės už šio plano įgyvendinimą.

Antradienį Seime Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) pristatė sąrašą žmonių, kurie po Seimo rinkimų esą galėtų būti atsakingi už konkrečias šalies gyvenimo sritis ir įgyvendintų partijos programoje keliamus uždavinius. Žurnalistams išdalintame komandos sąraše prie kiekvienos iš sričių figūravo po kelias pavardes, tačiau partijos lyderis Andrius Kubilius prašė nespėlioti, ką partija siūlytų į ministrus, vien pagal tai, kuri pavardė įrašyta pirmoji.

Konservatoriai prisijungė prie kritikuojančiųjų norą per Konstitucinį Teismą (KT) išsiaiškinti ar galimas NATO karinių bazių Lietuvos teritorijoje dislokavimas neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, tačiau vieni pasirašiusių kreipimąsi į KT - „tvarkiečiai“ - gina šį savo siekį.

Liberalų sąjūdis pritartų, kad Lietuvoje atsirastų NATO karinės bazės. Tokia nuostata buvo papildyta partijos rinkimų programa. „Pastarieji įvykiai Gruzijoje demonstruoja, kad šaltojo karo grėsmės neišnyko ir pavojus artimiausių Rusijos kaimynių teritoriniam integralumui tapo akivaizdus. Esame visateisiai NATO nariai, todėl natūralu, kad galime ir turime pasinaudoti aljanso teikiamais privalumais.

Maskvos sprendimas pripažinti dviejų Gruzijos separatistinių regionų - Abchazijos ir Pietų Osetijos - nepriklausomybę sukėlė pasipiktinimų audrą ir Lietuvoje. Mūsų šalies ekspertai tokį Kremliaus žingsnį įvertino kaip agresiją.

Tarptautinės teisės ekspertas Dainius Žalimas duodamas interviu LNK „Žinioms“ sakė, jog Rusijos paskelbtas Pietų Osetijos ir Abchazijos pripažinimas keičia nedaug ką, nes šios teritorijos jau seniai kontroliuojamos rusų pajėgų. „Pamatėme, kad Rusija neatsisako agresijos politikos, o pasaulis yra panašioje padėtyje, kai nacių Vokietija panašiais metodais aneksavo svetimas teritorijas“, - teigė D. Žalimas.

Pakartoti keturiasdešimtųjų metų politikos Europoje Rusijai bent kol kas nepasisekė. Karinių veiksmų Gruzijoje, primetant šiai valstybei užpuolikės vaidmenį, pateisinti nepavyko. Pagal Europos Sąjungai priklausančių valstybių vadovų ir žymių politikų viešus pareiškimus – užpuolikė liko Rusija.

Praėjusios Seimo sesijos pabaigoje dalis Seimo narių suabejojo, ar įstatymas, reglamentuojantis NATO pajėgų įvedimą siekiant ginti Lietuvą nuo agresijos, neprieštarauja šalies Konstitucijai. Liepos 14 d. jie kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) ir paprašė atsakyti į šį klausimą.

Tarptautinės teisės ekspertas Dainius Žalimas komentuodamas konfliktą Pietų Osetijoje teigė, kad Gruzijos veiksmai be jokių abejonių buvo teisėti, o Lietuva turi remti nuo Rusijos agresijos kenčiančią šalį. Audronius Ažubalis ragino pareikšti protestą Rusijai, o Vaclavas Stankevičius akcentavo būtinybę visų pirma imtis priemonių nutraukti konfliktui. Rusijos veiksmai – agresija D. Žalimas portalui „Balsas.

Protesto prie Rusijos ambasados Lietuvoje akcijos metu kalbintas tarptautinės teisės specialistas Dainius Žalimas portalui „Balsas.lt“ sakė, jog prieš suverenią Gruziją vykdoma agresija. Anot jo, Rusija savo veiksmais dar kartą įrodo, kad vadinamosios Abchazijos ir Pietų Osetijos autonomijos tėra Maskvos marionetės, naudojamos faktinei šių teritorijų okupacijai maskuoti.

Prie Rusijos ambasados Vilniuje šeštadienį įvyko jaunimo piketas, kuriame buvo protestuojama prieš Rusijos karinius veiksmus Gruzijoje. Prie ambasados pastato susirinko 10 piketuotojų, juos stebėjo 40 žiūrovų, tarp kurių teisės ekspertas Dainius Žalimas.

Tibeto atvejis vertinant objektyviais kriterijais mažai kuo skiriasi nuo Baltijos šalių okupacijos - tik politiniai sumetimai lėmė, kad šiandien nepriklausomo Tibeto nepripažįsta nė viena valstybė, teigia tarptautinės teisės ekspertas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas dr. Dainius Žalimas. Pekino olimpiados išvakarėse teisininkas Eltai sakė, kad Tibeto inkorporavimo į Kinijos sudėtį objektyviai pripažinti būtų negalima.

Pekino olimpinių žaidynių išvakarėse Vilniaus Rotušės aikštėje Tibeto rėmėjai surengė akciją, kurios metu degindami žvakutes išreiškė solidarumą su laisvės siekiančiais tibetiečiais. Kaip ir daugelyje kitų pasaulio šalių, ketvirtadienį 21 val. buvo įžiebtos žvakės, sudarančios užrašą „Free Tibet“ („Laisvas Tibetas“). Į akciją susirinkę daugiau nei šimtas Tibetą palaikančių žmonių taip sakė norintys solidarizuotis su tauta, kurios istorija labai primena Lietuvos okupaciją.

Po žiniasklaidoje pasirodžiusių straipsnių apie Vieningojo lietuvių nacionaldarbininkų sąjūdžio interneto svetainę generalinė prokuratūra nusprendė pradėti ikiteisminį tyrimą. Šis žingsnis žengtas prokurorams susipažinus su Mindaugo Murzos vadovaujamos organizacijos interneto svetainėje skelbiama informacija.

Įstatymai draudžia nacių simbolikos naudojimą, tuo metu nacių ideologija grįstos pažiūros nevaržomai ir nekontroliuojamai skleidžiamos internete, o naciams prijaučiančios organizacijos vadai neslepia ketinimų į organizacijos gretas vilioti jaunimą. Generalinė prokuratūra pripažino nieko nežinanti apie Mindaugo Murzos organizacijos „Vieningasis Lietuvių Nacionaldarbininkų Sąjūdžio“ internetinį puslapį, kuriame gausu nacistinius lozungus primenančių šūkių.

Jei gerbiame Konstituciją, yra tik vienas kelias plačiai atverti vartus dvigubai pilietybei - referendumas. Mažai kas tikėjosi, kad prezidentas vetuos naująjį Pilietybės įstatymą (PĮ), o kai tai įvyko - kad Seimas neįveiks veto. Juk PĮ palaikė net 78 Seimo nariai, o įveikti veto būtų pakakę 71. Beveik dvejus metus trukusiuose ginčuose dėl pilietybės išryškėjo du požiūriai.

Niujorko lietuviai džiaugėsi, sveikindami pas juos atvykusį premjerą Gediminą Kirkilą ir dėkojo jam už paramą, patyrę, kad kaip tik šiomis Amerikoje svečiavimosi dienomis Lietuvos Seimas didele balsų persvara priėmė dvigubos pilietybės įstatymą. Susitikimas malonus abiem pusėm. Tačiau jis gali būti ir per ankstyvas, nes vos tik balsavimui pasibaigus - 78 už , 4 prieš, 9 susilaikė - tuojau pat pasigirdo ūžimas prieš.

Dvigubos pilietybės problema vis dar priešina politikus ir teisininkus, nepaisant fakto, kad pirmadienį arba antradienį manoma priimti naujos redakcijos Pilietybės įstatymą, kuris turėtų apibrėžti, kam bus suteikta galimybė turėti Lietuvos ir kartu kitos valstybės pasą, o kam ne. Klausimo svarstymas įtrauktas į pirmadienio plenarinio posėdžio darbotvarkę.

Lietuva nesutinka su kai kuriomis Rusijos siūlomomis išlygomis programoje „Partnerystė taikos labui“. KAM teisininkas D. Žalimas sako, kad Rusija siekia išplėsti savo teises kitų šalių teisių sąskaita. Lietuva nesutinka su kai kuriomis Rusijos siūlomomis išlygomis programoje „Partnerystė taikos labui“ (PTL), kurioje dalyvauja ne tik NATO valstybės, bet ir Rusija, Ukraina bei kitos buvusios sovietinio bloko šalys.

Nepakantumas nacių ir sovietų nusikaltimams turi tapti Europos tapatybės dalimi - V.Adamkus Nepakantumas totalitarinių režimų - nacizmo ir komunizmo - nusikaltimams turi tapti Europos savivokos dalis, teigia Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus. Tokią nuomonę Lietuvos valstybės vadovas penktadienį išsakė Briuselyje, kur dalyvavo baigiamojoje Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimo sesijoje.

Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) nelinkęs sutikti su darbo grupės paruošta nauja Pilietybės įstatymo redakcija ir norėtų jį lopyti po truputį, pradedant nuo leidimo Lietuvos piliečių vaikams turėti dvigubą pilietybę. Tuo metu neoficialiai parlamentarai kalba, jog teisės aktą reikia ruošti iš naujo. „Mes neturime įstatymo, dabar jo yra tik skutai, jeigu taip galima pasakyti. Todėl dabar reikia naujo įstatymo, nes po Konstitucinio Teismo išaiškinimo jis yra išdraskytas.

Kosovo pripažinimo klausimas vėl atidedamas. Vakar besiginčiję parlamentarai sprendimą dėl šalies (ne)pripažinimo turės priimti po švenčių. VU Tarptautinės teisės katedros vedėjas doc. dr. Dainius Žalimas tokiais svarstymais stebėjosi. „Galėtų prezidentas pagalvojęs pripažinti ir tiek. Konstitucija jam tai leidžia“, - sakė teisininkas.

Briuselyje praėjusią savaitę vykę viešieji svarstymai buvo pirmas žingsnis siekiant totalitarinių režimų įvertinimo Europos Sąjungos (ES) lygiu, o tolesnieji priklausys nuo bendrų Vidurio ir Rytų Europos valstybių pastangų. Tokią nuomonę spaudos konferencijoje antradienį išdėstė Lietuvos derybų dėl totalitarinių režimų nusikaltimų įvertinimo ES lygiu vadovas Seimo narys Emanuelis Zingeris. „Viešieji svarstymai įvyko po ilgų pokalbių ir derybų.

Totalitarinių režimų vykdytų nusikaltimų įvertinimo renginyje Briuselyje, Lietuvai bei kitoms postsovietinėms valstybėms mestas iššūkis - Europos Komisijos (EK) Teisingumo, laisvės ir saugumo direktorato vadovas Jonathan Faull, nedalyvavęs visuose svarstymuose, vienašališkai sudėliojo išvadas, kurioms nepritarė daugiau kaip pusė renginio dalyvių.

Sovietų Sąjungos okupacijos žalos atlyginimas Lietuvos piliečiams vis dar yra įstrigęs aklavietėje, nes, viena vertus, Rusija nėra linkusi derėtis šiuo klausimu, kita vertus - Lietuva nėra padariusi „namų darbų“, todėl procesą dar labiau apsunkina.

Baltarusijos opozicija nuo 2000-ųjų jau aštuntą kartą Minsko centre surengė nepriklausomybės dienos minėjimo akciją, kuri kaip paprastai virto milicijos ir specialiųjų pajėgų pogromu prieš demonstracijos dalyvius. Prieš aštuonerius metus į Baltarusijos sostinės gatves išriedėjo net šarvuotoji technika, demonstrantai buvo vaikomi ašarinėmis dujomis ir šviečiančiomis garsinėmis granatomis.

„Naujosios sąjungos“ pirmininkas Artūras Paulauskas š.m. lapkričio 27 d. Audriaus Siaurusevičiaus paskaitoje surengtos „spaudos konferencijos“ Vilniaus universiteto Tarptautinių ir politikos mokslų institute (TSPMI) metu, pateikė teiginius tema „Ar buvo politinis terorizmas Lietuvoje?“, kuriuos derėtų vertinti kritiškai.

Pastarosiomis savaitėmis nepriklausomybės nuo Rusijos siekiančios Ičkerijos čečėnų respublikos (IČR) Konstitucijos šalininkai ir “Kaukazo Emyratų” steigėjai toliau aiškiai gilino tarpusavio takoskyrą. Prieš daugiau nei mėnesį IČR užsienio reikalų ministras Achmedas Zakajevas, IČR parlamentas ir daugelis aktyvių čečėnų rezistencijos veikėjų paskelbė atmetantys ligšiolinio vadovo Doku Umarovo idėją pasiskelbti naujai sugalvotų “Šiaurės Kaukazo Emyratų” emyru. Portalui “Balsas.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Gruodžio 10 d. minima Visuotinė žmogaus teisių deklaracija skelbia, kad visi žmonės turi teisę į minties ir įsitikinimų laisvę, teisę į gyvybę, laisvę ir asmens neliečiamybę. Šios teisės yra visuotinės, galiojančios visiems pasaulio žmonėms. Pirmasis deklaracijos straipsnis skelbia: „Visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis.

 Karo policijai, narpliojančiai Lietuvos karių ir prieš juos padaromus nusikaltimus, norima leisti vykdyti operatyvinę veiklą - suteikti galimybę slaptai sekti, imituoti nusikaltimus bei naudoti kitus metodus.Tai numatančias įstatymo pataisas parengė Krašto apsaugos ministerija (KAM), siekdama atskirti "įprastų kriminalinių veikų" tyrimą bei žvalgybą ir kontržvalgybą.

Tėvynės sąjungos (TS) pirmininkas Andrius Kubilius dabartinę padėtį Lietuvoje apibūdino žodžiu “erozija” ir paragino aplinkos ministrą Arūną Kundrotą, kuris esą nesusitvarko su jam patikėtomis užduotimis, atsistatydinti. TS suvažiavimas šeštadienį pritarė Tautininkų sąjungos prisijungimui ir išreiškė palaikymą būsimam susijungimui su krikščionimis demokratais.

Lietuvos kariuomenė netrukus gali turėti naują pajėgų rūšį - dabartinio Specialiųjų operacijų junginio (SOJ) pagrindu iš esmės jau sukurtas Specialiųjų operacijų pajėgas (SOP), vykdančias specialiąsias karines operacijas, daugiausiai - užsienio šalyse. Tokias Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisas Seimo posėdžių sekretoriate užregistravo krašto apsaugos ministras ir parlamentaras Juozas Olekas.

Lietuvos diplomatai atsisako komentuoti Rusijos naujienų agentūrų pranešimus, kad Jungtinės Valstijos užsimena apie nuolaidas Rusijai ir galimybę nebesilaikyti pozicijos Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties (ĮGES), kurios iki šiol laikėsi visos NATO šalys, tarp jų ir Lietuva.Aukštas Jungtinių Valstijų diplomatas cituojamas pranešęs, kad Vašingtonas pasirengęs pradėti sutarties dėl įprastinės ginkluotės ratifikavimą nebelaukdamas, kol Rusija įvykdys savo pažadus.

"Balsas.lt" ragina klausti "Žinių radijo" laidos dalyvius.Rusijai ir Vokietijai susitarus tiesti Baltijos jūros dugnu dujotiekį, kilo didžiulis susidomėjimas ir triukšmas dėl šio projekto pasekmių. Plačiai diskutuojama apie jo politines, aplinkosaugines ir net saugumo pasekmes regionui.

Baltijos šalys prie Sovietų Sąjungos buvo prijungtos pagal tuo metu galiojusias tarptautinės teisės normas, todėl Maskva nemato nė menkiausio pagrindo dar kartą grįžti prie šio klausimo, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija (URM). Kartu ji abejoja Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybės atkūrimo teisėtumu. Tarptautinės teisės specialistas doc. dr.