bvp

Tuoj bus metai, kaip Putino Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą ir Vakarus. Tačiau net ir tai nepažadina Lietuvos politikų, kurie tikisi pražiemoti tyliai karą ir praslysti taip nieko rimčiau ir nepadarius dėl mūsų visų saugumo.  Atrodo, kad mūsų politikai nesusigaudo žemėlapyje ir mano, kad Lietuva yra kažkur prie Viduržemio jūros tarp Prancūzijos ir Ispanijos, o ne apsupta Rusijos ir Baltarusijos.

Lietuvos ekonomika kupina paradoksų: ekonominė padėtis prastėja, bendrasis vidaus produktas paskutinįjį 2022-ųjų ketvirtį, palyginus su trečiuoju, smuko beveik 2 procentais, o infliacija yra viena aukščiausių Europoje. Tiesa, nepaisant ekonominių iššūkių Lietuvos gyventojų nuotaikos išlieka optimistiškos: lietuvių vartotojų pasitikėjimo rodiklis šiuo metu aukščiausias Europos Sąjungoje.

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos ūkis susitraukė, o kainų augimas ir toliau išliko vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje. Tikėtina, kad šalies ekonomika ir toliau išgyvens ne pačius geriausius laikus. Tad ką daryti, kad juos įveikti būtų lengviau? Ketvirtadienį apie tai diskutavo prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo, Vyriausybės atstovai, ekonomistai ir verslininkai. Po susitikimo jie pasidalijo savo įžvalgomis.

Centrinės valdžios deficitas 2022 metais buvo neigiamas ir siekė 1,19 mlrd. eurų bei sudarė 1,8 proc. projektuojamo bendrojo vidaus produkto (BVP). Centrinės valdžios pajamos pernai buvo 19,8 mlrd. eurų, išlaidos – 19,9 mlrd. eurų. Sandorių su nefinansiniu turtu pasikeitimas buvo teigiamas ir siekė 1,17 mlrd. eurų, išankstinius duomenis pranešė Finansų ministerija. Mokesčiai sudarė 59,6 proc. praėjusių metų pajamų, 33,1 proc. – socialinės įmokos.

Valstybės duomenų agentūra antradienį skelbs paskutinio praėjusių metų ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) pirmąjį įvertį. BNS apklaustų ekonomistų vertinimu, paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu 2021-aisias, Lietuvos ekonomika galėjo šiek tiek susitraukti. Dalis analitikų neatmeta, kad šio laikotarpio pokytis išliko teigiamas ir siekė iki 0,9 procento.

Ukrainos ekonomikos ministerija patvirtino savąją šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) raidos 2022 metais prognozę – augimas 3,2 procento. „Prognozuojame 3,2 proc. augimą 2023-aisiais, kol kas prognozės nekoreguojame“, – sakė ekonomikos viceministras Denisas Kudinas per metinę konferenciją „Ukraine Economic Outlook“, transliuotą per „YouTube“. Kaip jau buvo skelbta, Ukrainos nacionalinis (centrinis) bankas praėjusią savaitę apkarpė BVP didėjimo šiais metais prognozę nuo 4 proc.

Latvijos finansų ministerijos ekspertų dabartiniais vertinimais, šiais metais ekonomika gali susitraukti 0,6 procento. Jie pažymi, jog švelni žiema bei vyriausybės paramos priemonės neleido ekonomikai nugrimzti į recesiją jau paskutinį 2022-ųjų ketvirtį. Tuo tarpu Ekonomikos ministerijos ekspertai pranašauja nulinį bendrojo vidaus produkto (BVP) pokytį 2023-aisiais.

Švedijos per praėjusius metus sukurtas bendrasis vidaus produktas (BVP) – palyginamosiomis kainomis 2,6 proc. solidesnis nei 2021-ųjų, pirmadienį paskelbė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi negalutiniais duomenimis. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau, šalies ekonomika susitraukė 0,6 procento. Nuosmukis užfiksuotas pirmąkart per tris metų ketvirčius.

Vokietijai šiais metais gali visgi pavykti išvengti nuosmukio, trečiadienį paskelbė prognozę šalies vyriausybė, didžiausiai Europos ekonomikai tvarkantis su karo Ukrainoje pasekmėmis geriau nei tikėtasi. Europos pramonės jėgainės Vokietijos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2023 metais augs 0,2 proc., teigiama naujausiose Ekonomikos ministerijos prognozėse. Dar spalį vyriausybė prognozavo, kad 2023 metais ekonomika susitrauks 0,4 procento.

SEB bankas teigia, jog praėjusių metų pabaiga ir šių metų pradžia didesnių staigmenų nepateikė, todėl bankas nekeičia prieš du mėnesius skelbtos šių metų Lietuvos BVP ir infliacijos prognozės. SEB prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiemet turėtų augti 0,1 proc., o kitąmet – 3,5 procento.  „BVP augimo prognozė paremta tuo, kad, priešingai negu ankstesniais dvejais metais, kai pramonė buvo ūkio plėtros šaltinis, šiemet šiame sektoriuje sukuriama pridėtinė vertė nedidės.

Bankas „Swedbank“ blogina šių ir kitų metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozes – manoma, kad šiemet šalies ekonomika smuks 0,3 proc., o kitąmet augs iki 1,8 procento. Papildysime.

Lietuvos valdžios skola trečiąjį praėjusių metų ketvirtį siekė 24 mlrd. eurų ir sudarė 37,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo vienas mažesnių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Latvijos valdžios skola siekė 15,1 mlrd. eurų ir sudarė 39,9 proc. BVP, o Estijos – 5,6 mlrd. eurų arba 15,8 proc. BVP. Estijos valdžios skola buvo mažiausia visoje ES.  Labiausiai prasiskolinusia šalimi išlieka Graikija, kur valdžios skola sudarė 178,2 proc. BVP.

Estija ketvirtadienį paskelbė, kad savo karinę pagalbą Ukrainai padidins iki daugiau nei 1 proc. bendrojo vidaus produkto, ir akcentavo, kad didesnė ir spartesnė pagalba ginklais yra būtina. Reikšmingas šios Baltijos šalies pažadas buvo duotas Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui didinant spaudimą sąjungininkėms Vakaruose atsiųsti daugiau sunkiosios ginkluotės kovai su Rusijos pajėgomis.

Lietuva sieks, kad per liepą Vilniuje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą būtų priimtas įsipareigojimas gynybai skirti ne mažiau kaip 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) finansavimą.

2022 metais Kinijos ekonomikos augimas greičiausiai buvo vienas silpniausių per keturis dešimtmečius, mano analitikai, varžomas COVID-19 pandemijos padarinių bei per nekilnojamojo turto sektorių nuvilnijusios krizės. Dešimt naujienų agentūros AFP kalbintų ekspertų prognozavo, kad Kinijos bendrasis vidaus produktas (BVP) pernai ūgtelėjo vidutiniškai 2,7 procento. Tai būtų staigus nuosmukis palyginti 2021-aisiais, kai Kinijos ekonomika augo daugiau nei 8 procentais.

Didžiosios Britanijos ekonomika lapkritį netikėtai ūgtelėjo, rodo penktadienį paskelbti oficialūs duomenys, tačiau analitikai vis tiek mano, kad šiais metais su pragyvenimo išlaidų krize susidurianti šalis panirs į recesiją. Bendrasis vidaus produktas (BVP) lapkritį pasistiebė 0,1 proc., teigiama Nacionalinio statistikos biuro (ONS) pranešime, o rodiklio sumažėjimo išvengti padėjo paslaugų sektorius, kuris plėtėsi nepaisant virtinės streikų įvairiuose sektoriuose.

Lietuva sieks, jog liepą Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime būtų susitarta, kad Aljanso šalys gynybai skirtų bent 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP), sako prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

Latvijos centrinė statistikos valdyba penktadienį paskelbė, jog sostinė Ryga sukūrė 52,8 proc. 2020-ųjų Latvijos bendrojo vidaus produkto (BVP), kuris tuometinėmis kainomis įvertintas 30,3 mlrd. eurų. Sostinės regiono indėlis buvo 16,1 proc., Kuržemės – 9,2 proc., Žiemgalos – 8,3 proc., Latgalos – 6,9 proc., Vidžemės – 6,6 procento. Didžiausia BVP dalis vienam gyventojui buvo Rygoje – 25,9 tūkst. eurų, o mažiausia – Latgalos regione – 8,1 tūkst. eurų.

Rusijos centrinio banko vadovė penktadienį paskelbė, kad šalies ekonomika šiais metais susitrauks apie 3 procentus. Palyginti su 2021-aisiais – kai buvo likę vieneri metai iki sankcijų paskelbimo ir įmonių pasitraukimo dėl Maskvos invazijos į Ukrainą – tai yra staigus pokytis.

Vilniaus apskrityje sukurto bendrojo vidaus produkto vertė (BVP) pernai siekė 24,2 mlrd. eurų ir sudarė 43,1 proc., viso Lietuvos BVP. Palyginti su 2020 metais, BVP Sostinės regione augo 7,4 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 5 proc., vertinant regionų BVP praėjusių metų kainomis, pranešė Statistikos departamentas. Sostinės regione sukurtas BVP vienam gyventojui pernai 1,9 karto viršijo Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono lygį.

Jungtinės Karalystės ekonomika spalį paaugo 0,5 proc., atsitiesusi po staigaus nuosmukio, kurį patyrė mėnesiu anksčiau ir kurį iš dalies lėmė dėl karalienės Elžbietos II laidotuvių paskelbta nedarbo diena, parodė pirmadienį paskelbti oficialūs duomenys. Rugsėjį bendrasis vidaus produktas (BVP) smuko 0,6 proc., o per trečiąjį ketvirtį – 0,2 proc.

Rusijos invaziją atremiančios Ukrainos per trečiąjį metų ketvirtį sukurtas bendrasis vidaus produktas (BVP) – 30,8 proc. menkesnis nei to paties laikotarpio pernai, pranešė nacionalinė statistikos žinyba, remdamasi išankstiniais duomenimis. Per metų ketvirtį (trečiąjį šių metų, palyginti su antruoju) šalies ūkis, įvertinus sezoniškumą, augo 9 procentais. Pirmąjį metų ketvirtį Ukrainos ekonomikos metinis kritimas siekė 15,1 proc., antrąjį - 37,2 procento.

Didžiausia metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse trečią mėnesį iš eilės fiksuojama Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje buvo 22,9 proc. brangesnės nei pernai lapkritį. Latvijos  vartotojų kainų indeksas per metus pakilo 21,8 proc., Estijos – 21,3 procento.

Vokietija iki 2025 metų pasieks NATO tikslą gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), pirmadienį pareiškė vyriausybės atstovas. Kanclerio Olafo Scholzo atstovas spaudai Steffenas Hebestreitas (Štefenas Hebeštraitas) eilinėje spaudos konferencijoje teigė, kad Vokietija yra „pasiryžusi kuo labiau priartėti prie dviejų procentų tikslo, naudodamasi turimomis galimybėmis, ir pasiekti dviejų procentų tikslą per šį teisėkūros laikotarpį, kuris baigsis 2025 metais“. Praėjus kelioms d...

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje lapkritį buvo viena didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, trečiadienį skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija per mėnesį sumažėjo 0,7 proc. ir siekė 21,4 proc. – tiek pat, kaip ir Estijoje. Didžiausia infliacija, Eurostato duomenimis, lapkritį buvo Latvijoje – 21,7 proc. Euro zonoje kainos per metus padidėjo vidutiniškai 10 proc., visos ES vidurkio Eurostatas trečiadienį nepateikia.

Latvijos ekonomika per tris metų ketvirčius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, palyginamosiomis kainomis paaugo 2,4 procento. Trečiojo metų ketvirčio bendrasis vidaus produktas (BVP) – palyginamosiomis kainomis, neįvertinus kalendorinio faktoriaus ir sezoniškumo, 0,6 proc. kuklesnis nei prieš metus, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi patikslintais negalutiniais duomenimis.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 18,8 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir buvo 0,5 proc. didesnis nei antrąjį ketvirtį (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką), antrąjį BVP įvertį trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Per devynis šių metų mėnesius Lietuvos BVP siekė 46,9 mlrd. eurų – 3,1 proc.

Šveicarijos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, padidėjo 0,2 proc., skelbia „Trading Economics“, remdamasi šalies oficialiosios statistikos duomenimis. Alpių valstybės ekonomikos augimas paspartėjo nuo 0,1 proc. antrąjį ketvirtį, tačiau buvo kuklesnis už 0,3 proc. siekusi ekonomistų prognozių vidurkį.

Lietuvos ekonomikos augimas šiemet sieks 2,5 proc., o 2023 metais jis turėtų sulėtėti iki 1,6 proc., prognozuoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO).  Antradienį paskelbtoje atnaujintoje EBPO ekonominėje apžvalgoje rašoma, kad šalies ekonomikos lėtėjimą kitąmet lemia aukšta infliacija, Rusijos karo Ukrainoje poveikis ir silpnesnė išorės paklausa, o privatų vartojimą neigiamai veikia didesnis nedarbas ir realaus darbo užmokesčio mažėjimas.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklausančių valstybių bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, išankstiniais duomenimis padidėjo 0,4 proc., pirmadienį paskelbė EBPO. Augimas antrąjį metų ketvirtį, patikslintais duomenimis, siekė 0,5 proc., o pirmąjį – 0,3 procento. Didžiojo septyneto (G-7) valstybių grupės BVP liepą-rugsėjį didėjo 0,4 proc. (balandį-birželį – 0,2 proc.

Lietuvos ekonomikos augimas trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo didesnis nei vidutiniškai 22-ose duomenis pateikusiose Europos Sąjungos (ES) šalyse, rodo Eurostato statistika. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per metus augo 2,5 procento. Visoje ES ekonomikos augimas siekė 2,4 proc., o tik euro zonoje – 2,1 procento. Latvijoje BVP per metus smuko 0,4 proc., Estija naujausių duomenų kol kas nepateikė.

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas trečiąjį šių metų ketvirtį stebina gerąja prasme, jis rodo, kad šalyje techninė recesija bus vėliau, sako „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.  „Bendrai paėmus rezultatas yra geras, ypač psichologine prasme, geras tuo, kad techninės recesija galėtų ištikti anksčiausiai kitų metų pirmą ketvirtį. Daugelio nuostabai“, – pirmadienį BNS sakė „Luminor“ banko ekonomistas Ž. Mauricas.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį šių metų ketvirtį to meto kainomis siekė 19 mlrd. eurų – tai, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo 0,4 proc. daugiau nei antrąjį ketvirtį, pranešė Statistikos departamentas. Trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, Lietuvos ekonomika augo 1,8 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką – 2,5 proc.

Statistikos departamentas pirmadienį skelbs Lietuvos trečiojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) pirmąjį įvertį. BNS kalbinti ekonomistai mano, kad BVP trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat metu pernai, augo maždaug 1 proc. Tik vienas iš septynių ekonomistų prognozavo, kad ekonomika susitraukė 0,2 procento.  Analitikų vertinimu, ekonomikos augimą lėtina mažesnis vartojimas, kurį lemia infliacija ir ekonominis bei geopolitinis neapibrėžtumas.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat metu pernai, augo maždaug 1 proc., prognozuoja BNS kalbinti ekonomistai. Jų teigimu, ekonomikos augimą lėtina mažesnis vartojimas, kurį lemia infliacija ir ekonominis bei geopolitinis neapibrėžtumas.  Iš septynių BNS apklaustų ekonomistų trys prognozavo 1,3-1,5 proc. metinį BVP augimą trečiąjį ketvirtį, o dar po vieną nurodė 1 ir 0,7 proc. augimą.

Kitąmet realus krašto apsaugos finansavimas bus didesnis nei šiemet ir turėtų siekti 2,63 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), teigia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Pasak jo, šis rodiklis gaunamas sudėjus biudžete numatytas lėšas krašto apsaugai ir atskiroje biudžeto eilutėje esantį vadinamąjį mobilumo paketą bei privažiavimo prie Rūdninkų poligono įrengimą. Trečiadienį Seimo NSGK svarstys kitų metų krašto apsaugos finansavimą.

Ekonomistai prasčiau vertina didžiųjų pasaulio ekonomikų, taip pat ir Lietuvos, augimo perspektyvas. Visose euro zonos valstybėse artimiausiu metu tikėtinas ekonomikos nuosmukis. O sugrįžimas prie įprastesnio ir sveikesnio infliacijos lygio numatomas tik 2024 metais. „Swedbank“ sumažino kitų metų pasaulio BVP prognozę iki 1,8 procento. Prognozuojama, kad 2023 m. Vokietijos ekonomika susitrauks 0,8 procento, Švedijos ir JK – 1,1 procento.

Lietuvos valdžios skola antrąjį šių metų ketvirtį siekė 24,2 mlrd. eurų ir sudarė 39,6 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo vienas mažesnių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Latvijos valdžios skola siekė 15,1 mlrd. eurų ir sudarė 41,6 proc. BVP, o Estijos – 5,7 mlrd. eurų arba 16,7 proc. BVP. Estijos valdžios skola buvo mažiausia visoje ES.  Labiausiai prasiskolinusia šalimi išlieka Graikija, kur valdžios skola sudarė 182,1 proc. BVP.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad kitų metų gynybos išlaidos buvo planuojamos orientuojantis į 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) dydį, tačiau planus teko koreguoti dėl ištikusios energetinės krizės. „Tiesą sakant, mes netgi buvome sudarę planą dėl 3 proc.

Vyriausybė penktadienį pritarė kitų metų biudžeto projektui, tačiau kritikai piktinasi dideliu biudžeto deficitu ir, kaip sako opozicijos atstovai, „beatodairišku skolinimusi”. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas taip pat įžvelgia pernelyg optimistines Finansų ministerijos prognozes. Esą jų įgyvendinimui trukdys keliems metams į Europą atėjusi energetikos krizė. Pokalbis su ekonomistu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Vyriausybė šiandien patvirtino ir paaiškino kitų metų šalies biudžetą.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2021 metais to meto kainomis siekė 56,2 mlrd. eurų – 6 proc. daugiau nei prieš metus, patikslintus duomenis pranešė Statistikos departamentas.  Anksčiau skelbta, kad šalies BVP pernai augo 4,8 procento. Patikslintas 2020 metų BVP siekė 49,8 mlrd. eurų, realusis jo pokytis – 0 proc. (anksčiau skelbtas siekė –0,1 proc.

Sukauptos tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje birželio pabaigoje siekė 28,3 mlrd. eurų – 10,4 proc. daugiau nei prieš metus. Jos sudarė 46,9 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Vienam Lietuvos gyventojui vidutiniškai teko 10 013 eurų TUI, penktadienį pranešė Lietuvos bankas ir Statistikos departamentas. Didžiausių investuotojų trejetuke buvo Vokietija (5,5 mlrd. eurų), Švedija (3 mlrd. eurų), Estija (2,9 mlrd.

Estijos ministrų kabinetas patvirtino 2023 metų valstybės biudžeto projektą, kurio prioritetai – krašto saugumo stiprinimas, parama gyventojams ir smulkiajam verslui Rusijos invazijos į Ukrainą sukeltos kainų ir energetikos krizės sąlygomis. Išlaidos gynybai kitąmet pirmą kartą viršys 1 mlrd. eurų ribą ir sudarys 2,9 proc. tikėtinos kitų metų bendrojo vidaus produkto (BVP) vertės, o 2024-aisiais numatyta šį santykį padidinti iki 3 procentų. Ateinantiems metams suplanuotos 16 mlrd.

Daliai pirkėjų teks pamiršti šaltus rasojančius gėrimus, o kai kam ir apskritai savo pamėgtas kitas lietuviškas prekes. Nebeišmanantys, kaip susimokėti elektros sąskaitas, kai kurie parduotuvių savininkai taupydami išjungia šaldytuvus, atsisako dalies prekių. Neslopstanti energetikos infliacija ir smunkanti pramonė blogina ir visos šalies ekonomikos prognozes. Pasak Lietuvos banko, bendrasis vidaus produktas kitąmet augs triskart lėčiau, nei prognozės rodė dar vasaros pradžioje.

Lietuvos ekonomikos augimas išsikvepia. Dėl rekordinės infliacijos, suprastėjusių gyventojų ir verslo lūkesčių šalies ekonominis aktyvumas bus mažesnis nei prognozuota anksčiau. Šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų ūgtelėti 2,1 proc., o kitais metais – vos 0,9 proc. Kainos ir toliau augs sparčiau nei atlyginimai, tad gyventojų padėtis prastės. Taip mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, pirmadienį pristatęs naujausias ekonomikos prognozes.

Lietuvos bankas pirmadienį skelbs atnaujintas Lietuvos ekonomikos prognozes. Šiemet birželį bankas prognozavo, jog 2022 metais Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas sieks 2,1 proc., o kitais metais turėtų paspartėti iki 3,4 procento. LB tuomet teigė, kad šalies ekonomikos raidai artimiausiais metais didžiausios įtakos darys Rusijos agresijos prieš Ukrainą eiga, pasaulinis pandeminės padėties valdymas ir tiekimo grandinių trikdžiai bei jų poveikis infliacijai.

Finansų ministerijai prognozuojant, kad realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 1,6 proc., o 2023 metais dar lėčiau, Valstybės kontrolė (VK) skelbia neatmetanti, kad Lietuvos ekonomika kitąmet galėtų susitraukti, jei toliau išliks įtempta padėtis energijos išteklių rinkose, augs infliacija, prastės verslo ir gyventojų lūkesčiai.

Moldova pirmąjį pusmetį sukūrė palyginamosiomis kainomis tokios pat vertės kaip ir prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP), skelbia šalies žiniasklaida, remdamasi nacionaline statistikos tarnyba. Per pirmus šešis šių metų mėnesius sukurtas BVP galiojusiomis kainomis įvertintas 120,6 mlrd. lėjų. Vien tik antrąjį ketvirtį užfiksuotas ekonomikos metinis kritimas 0,9 procento.

Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch Ratings“ pablogino pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP) didėjimo šiais metais ekonomikos prognozę iki 2,4 proc. nuo birželį skelbtų 2,9 procento. „Dujų krizė Europoje, aukšta infliacija ir sparčiai griežtėjanti monetarinė politika pasaulyje daro didelę žalą ekonomikos perspektyvoms“, – teigiama „Fitch“ trečiadienį paskelbtoje naujausioje Pasaulio ekonomikos apžvalgoje. Pasaulio BVP augimo ateinančiais metais prognozė apkarpyta nuo 2,7 proc.