bvp

Lenkija per pirmąjį šių metų ketvirtį sukūrė palyginamosiomis kainomis 0,2 proc. kuklesnį nei prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP), antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba (GUS), remdamasi išankstiniais duomenimis. Jais remiantis, ekonomikos metinis nuosmukis sausį-kovą – gerokai kuklesnis, nei pranašavo agentūros PAP kalbinti šalies ekonomistai, kurių prognozių vidurkis buvo kritimas 0,9 procento. Paskutinį 2022-ųjų BVP per metus padidėjo 2,3 procento.

Slovakija per pirmąjį šių metų ketvirtį sukūrė 0,9 proc. solidesnį nei prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP), antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi išankstiniais duomenimis. Kita vertus, ekonomikos metinis augimas sulėtėjo nuo 1,2 proc. pernai spalį-gruodį. Tai buvo aštuntasis iš eilės Slovakijos ūkio augimo metų ketvirtis, kurį labiausiai skatino importą pranokstantis eksportas bei investicinis aktyvumas, pažymima pranešime.

Nyderlandų per pirmus tris šių metų mėnesius sukurtas bendrasis vidaus produktas – 0,7 proc. kuklesnis nei paskutinio praėjusių metų ketvirčio, antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi išankstiniais duomenimis. Pernai spalį-gruodį ekonomika augo 0,4 procento. Pirmąjį šių metų ketvirtį namų ūkių vartojimas nepakito, valdžios sektoriaus išlaidos didėjo 0,5 proc., verslo investicijos augo 1,1 procento. Eksportas sumenko 1,8 proc., importas – 1,3 procento.

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukis pirmąjį šių metų ketvirtį buvo didžiausias Europos Sąjungos (ES) šalyse, rodo išankstiniai Eurostato duomenys.  Lietuvos ekonomika pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, smuko 3,7 proc., kai visoje ES vidutiniškai augo 1,2 proc., o tik euro zonoje – 1,3 procento.  Lietuvos BVP per ketvirtį smuko 3 proc., vidutiniškai visoje ES ji augo 0,2 proc., o tik euro zonoje – 0,1 procento. Latvijoje BVP per metus augo 0,3 proc.

Europos Komisijai (EK) pagerinus šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę iki 0,5 proc., prezidento patarėja Irena Segalovičienė teigia, kad Lietuvos ekonomika turi potencialo šiemet išlikti augime, tačiau daug įtakos tam turės Europos Sąjungos investicijos ir gebėjimas tinkamai administruoti šias lėšas. „Pozityvus ženklas ir turbūt potencialas Lietuvos ekonomikai šiemet išlikti pozityvioje trajektorijoje tikrai yra“, – Žinių radijui antradienį sakė I. Segalovičienė.

Europos Komisija (EK) pirmadienį padidino euro zonos ekonomikos augimo perspektyvas 2023 metams, tačiau taip pat padidino ir infliacijos prognozę. Pavasario prognozė yra optimistiškesnė nei paskelbta praėjusių metų pabaigoje, nepaisant to, kad infliacija nuo rekordinio lygio atsitraukia „lėčiau nei tikėtasi“. Dabar EK euro zonos ekonomikos augimo prognozę padidino 0,2 procentinio punkto iki 1,1 procento.

Dėl keturių pagrindinių mokesčių lengvatų valstybės biudžetas netenka maždaug 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), sako Valstybės kontrolės (VK) atstovė.  „Dėl taikomų lengvatų keturiems pagrindiniams mokesčiams (gyventojų pajamų, pelno, pridėtinės vertės mokesčių ir akcizų – BNS) 2015 metais valstybės pajamos buvo mažesnės 2,6 proc. BVP, o pernai – jau siekė dvigubai daugiau“, – penktadienį Europos reikalų komitete teigė VK Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet smuks 2,5 proc., o 2024 metais ekonomikos augimas turėtų atsitiesti ir augti 2,7 proc., prognozuoja bendrovė INVL.   „Ekonominio nuosmukio išvengti nepavyks“, – pranešime teigė INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. Anksčiau INVL prognozavo, kad šiemet šalies BVP smuks 0,5 procento. I. Genytė-Pikčienė sako, kad 2,5 proc.

Šią savaitę paskelbus, kad per ketvirtį Lietuvos BVP susitraukė net 3 procentais, kilo klausimas – ko vertos Finansų ministerijos ir Lietuvos banko skelbiamos ekonomikos prognozės? Tiek bankas, tiek ir ministerija iki šiol prognozavo šių metų BVP augimą. Prašovimas pro šalį yra didelis. Institucijos jau pripažįsta, kad tokio didelio smukimo neprognozavo ir jis buvo netikėtas. Tačiau turi ir paaiškinimus, kodėl prašovė pro šalį.

Į Lietuvą atėjo krizė. Ekonomistų teigimu, Lietuvos ekonomika per metus smuko trimis procentais. Tai trečias didžiausias BVP smukimas per 20 metų, didesni nuosmukiai buvo tik per 2009 metų krizę ir koronaviruso pandemiją. Ekspertai aiškina, kad bene pagrindinė priežastis gali būti netikėtai smarkiai sumenkusi Lietuvos pramonė ir prekyba su užsienio valstybėmis.

Pirmąjį šių metų ketvirtį šalies ūkio nuosmukis buvo gerokai didesnis, nei prognozavo ekonomistai ir institucijos. Įmonės pagamino ir pardavė mažiau prekių ir paslaugų. Jei tokios tendencijos užsitęs, bus dar daugiau problemų? Per tris šių metų mėnesius Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) buvo 3,6 proc. mažesnis nei praėjusių metų pradžioje, paskelbė Valstybės duomenų agentūra.

Realusis Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 15,8 mlrd. eurų to meto kainomis – 3,7 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, pirmąjį įvertį paskelbė Valstybės duomenų agentūra.  Per ketvirtį – pirmąjį, palyginti su paskutiniu praėjusių metų ketvirčiu – Lietuvos BVP smuko 3 proc.

Lietuvos ekonomika pirmąjį ketvirtį, tikėtina, susitraukė, o tai lėmė iššūkiai, kurių patyrė  pastaruosius trejus metus pagrindiniu ekonomikos varikliu buvusi pramonė, mano BNS kalbinti ekonomistai.  Jų vertinimu, pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika patyrė techninę recesiją, tačiau giliau į ją panirti neleis vidaus vartojimas, kurį skatins mažėjanti infliacija, stipri darbo rinka bei gerėjantys vartotojų lūkesčiai.

Lietuvos biudžeto deficitas 2023 metais turėtų siekti 2,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – 2,7 procentinio punkto mažiau negu numatytas biudžete (4,9 proc.). Tai nurodoma Lietuvos stabilumo šių metų programoje, kuriai trečiadienį pritarė Vyriausybė.  Finansų ministerija nurodo, kad geresnį valdžios sektoriaus balansą gali lemti didesnės biudžetų pajamos, be to, gali neprireikti visų numatytų lėšų kompensacijoms už elektrą ir dujas.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pablogino šių metų Lietuvos ekonomikos prognozę ir mano, kad šiemet šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) smuks 0,3 proc. Tai, anot TVF, lems nepalankios pirmojo pusmečio tendencijos. TVF pernai spalį prognozavo, kad Lietuvos BVP 2023 metais augs 1,1 procento.  Tačiau kitų metų šalies BVP prognozę TVF pagerino iki 2,7 proc.

Didėjantis geopolitinis susiskaldymas visame pasaulyje, įskaitant JAV ir Kinijos prekybos karą bei Rusijos invaziją į Ukrainą, ilgainiui gali sumažinti pasaulinės produkcijos išeigą 2 proc., trečiadienį pranešė Tarptautinis valiutos fondas (TVF). TVF atliktas tyrimas parodė, kad didėjanti geopolitinė įtampa lėmė tiesioginių užsienio investicijų (TUI) perskirstymą iš geografiškai artimų šalių ir į tas, kurios yra artimos geopolitiškai, pavyzdžiui, JAV ir Europa.

Estijos valstybės sektoriaus biudžeto deficitas 2022-aisiais siekė sudarė 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o valstybės skola metų pabaigoje atitiko 18 proc. BVP, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi negalutiniais duomenimis. 2021-aisiais Estijos iždo deficito ir BVP santykis buvo daugiau nei dukart didesnis, tačiau valstybės skolos ir BVP santykis per metus beveik nepakito.

Lietuvos ekonomikos, arba bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas šiemet išliks teigiamas ir sieks 0,5 proc. (palyginamosiomis kainomis, 47,13 mlrd. eurų), o 2024–2026 metais jis turėtų stiprėti ir siekti apie 3 proc. kasmet, pirmadienį panešė Finansų ministerija, atnaujinusi ekonominės raidos scenarijų.  Pernai gruodį ministerija prognozavo 0,7 proc. BVP augimą šiemet ir po 3 proc. 2024–2025 metais.  Vidutinė metinė infliacija, numatoma, sieks 8,5 proc.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį padidino savo prognozę dėl euro zonos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo šiemet iki 1 proc. dėl mažėjančių energijos kainų ir didesnio „atsparumo sudėtingai tarptautinei aplinkai“. Kiek anksčiau šiais metais bankas prognozavo 0,5 proc. augimą. „ECB ekspertai numato, kad ir 2024, ir 2025 metais augimas toliau didės – iki 1,6 proc.

Bankas „Luminor“ gerina šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozę ir mano, kad ekonomikos augimas sieks 1 proc. Pernai rugsėjį bankas prognozavo, kad šalies BVP šiemet smuks 1,2 procento.

Realusis Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2022 metais siekė 66,9 mlrd. eurų (to meto kainomis) – 1,9 proc. daugiau (pašalinus ir nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką) nei 2021 metais, trečiadienį antrąjį BVP įvertį paskelbė Valstybės duomenų agentūra.  Vien ketvirtąjį ketvirtąjį Lietuvos BVP to meto kainomis siekė 17,5 mlrd. eurų ir, palyginti su tuo pačiu laiku prieš metus, smuko 0,4 proc., o palyginti su trečiuoju ketvirčiu – smuko 0,5 proc.

Latvijos 2022 metų bendrasis vidaus produktas (BVP) palyginamosiomis kainomis – 2,0 proc. solidesnis nei 2021-ųjų, pranešė nacionalinė statistikos žinyba, remdamasi patikslintas, tačiau negalutiniais duomenimis. Per praėjusius šalies sukurtas BVP galiojusiomis kainomis įvertintas 39,081 mlrd. eurų, o vien tik per paskutinį ketvirtį – 10,7 mlrd. eurų. Gamybos sektoriai pernai susitraukė 1,1 proc., paslaugų – augo 4,2 procento. Apdirbamoji pramonė produkcijos apimtis padidino 2,7 procento.

Vokietijos ekonomika paskutinį 2022 metų ketvirtį susitraukė daugiau, nei buvo manoma, rodo penktadienį paskelbti skaičiai, sustiprinsiantys nerimą, kad ES pramonės jėgainė artėja prie recesijos. Bendrasis vidaus produktas (BVP) spalio–gruodžio mėnesiais susitraukė 0,4 proc., pranešė federalinė statistikos agentūra „Destatis“, o ne 0,2 proc., kaip rodė pradinis įvertis. Rusijos invazija į Ukrainą paskatino staigų energijos kainų kilimą Europoje, nes Maskva sumažino dujų tiekimą.

Rusija per praėjusius metus sukūrė palyginamosiomis kainomis 2,1 proc. menkesnį nei 2021-aisiais bendrąjį vidaus produktą (BVP), pranešė Federalinė statistikos tarnyba („Rosstat“), remdamasi duomenimis, kurie bus tikslinami mažiausiai du kartus. Toks ekonomikos raidos 2022-aisiais išankstinis įvertis pranoko kai kurias prognozės, skelbtas netrukus po invazijos į Ukrainą pradžios, o Rusijos ekonomikos ministerija vienu metu pranašavo, kad BVP nuosmukis 2022-aisiais gali viršyti net 12 procentų.

Ekonomistas įvertino, kaip Rusijos pradėtas karas paveikė šios šalies ekonomiką. Be to, pastebima, kad diktatoriui Vladimirui Putinui sušaldyti Europos šią žiemą nepavyko, o tuo metu blogų žinių Rusijai tikrai yra. „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas paaiškino, kaip šiuo metu Rusijai sekasi kovoti energetinio karo fronte.

Bendrasis vidaus produktas (BVP) ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su trečiuoju, iš 22 duomenis paskelbusių Europos Sąjungos (ES) šalių, smuko Lietuvoje ir Švedijoje, rodo Eurostato duomenys. Lietuvos ekonomika per ketvirtį smuko 0,4 proc., o Švedijos – 0,6 procento. Vidutiniškai ES šalyse BVP per ketvirtį augo 1,8 proc., o euro zonoje – 1,9 proc., rodo Eurostato statistika. Lietuvos BVP per metus smuko 1,7 proc.

Europos Komisijos pirmadienį paskelbtomis atnaujintomis prognozėmis, Latvijos ir Estijos ekonomikos šiais metais augs 0,1 proc., Lietuvos – 0,3 procento. Prognozuojama, jog kitąmet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) didės 2,5 proc., Latvijos – 2,7 proc., Estijos – 2,8 procento. EK naujausiais skaičiavimais, vidutinė suderinta metų infliacija Lietuvoje 2023-aisiais sieks 8,7 proc., Latvijoje – 7,9 proc., Estijoje – 6,2 proc., o 2024 metais – atitinkamai 2,1 proc., 1,5 proc.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 0,4 proc., rodo nauja rizikos valdymo bendrovės „Coface“ prognozė. Pernai spalį ji prognozavo, kad šalies ekonomika šiemet augs 1,1 proc. „Coface“ ekonomistas Gžegožas Sielevičius sako, kad Lietuvos ekonomiką neigiamai veikia vartotojų perkamosios galios ir investicijų smukimas, jas toliau neigiamai veiks augančios palūkanų normos.

Tuoj bus metai, kaip Putino Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą ir Vakarus. Tačiau net ir tai nepažadina Lietuvos politikų, kurie tikisi pražiemoti tyliai karą ir praslysti taip nieko rimčiau ir nepadarius dėl mūsų visų saugumo.  Atrodo, kad mūsų politikai nesusigaudo žemėlapyje ir mano, kad Lietuva yra kažkur prie Viduržemio jūros tarp Prancūzijos ir Ispanijos, o ne apsupta Rusijos ir Baltarusijos.

Lietuvos ekonomika kupina paradoksų: ekonominė padėtis prastėja, bendrasis vidaus produktas paskutinįjį 2022-ųjų ketvirtį, palyginus su trečiuoju, smuko beveik 2 procentais, o infliacija yra viena aukščiausių Europoje. Tiesa, nepaisant ekonominių iššūkių Lietuvos gyventojų nuotaikos išlieka optimistiškos: lietuvių vartotojų pasitikėjimo rodiklis šiuo metu aukščiausias Europos Sąjungoje.

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos ūkis susitraukė, o kainų augimas ir toliau išliko vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje. Tikėtina, kad šalies ekonomika ir toliau išgyvens ne pačius geriausius laikus. Tad ką daryti, kad juos įveikti būtų lengviau? Ketvirtadienį apie tai diskutavo prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo, Vyriausybės atstovai, ekonomistai ir verslininkai. Po susitikimo jie pasidalijo savo įžvalgomis.

Centrinės valdžios deficitas 2022 metais buvo neigiamas ir siekė 1,19 mlrd. eurų bei sudarė 1,8 proc. projektuojamo bendrojo vidaus produkto (BVP). Centrinės valdžios pajamos pernai buvo 19,8 mlrd. eurų, išlaidos – 19,9 mlrd. eurų. Sandorių su nefinansiniu turtu pasikeitimas buvo teigiamas ir siekė 1,17 mlrd. eurų, išankstinius duomenis pranešė Finansų ministerija. Mokesčiai sudarė 59,6 proc. praėjusių metų pajamų, 33,1 proc. – socialinės įmokos.

Valstybės duomenų agentūra antradienį skelbs paskutinio praėjusių metų ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) pirmąjį įvertį. BNS apklaustų ekonomistų vertinimu, paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu 2021-aisias, Lietuvos ekonomika galėjo šiek tiek susitraukti. Dalis analitikų neatmeta, kad šio laikotarpio pokytis išliko teigiamas ir siekė iki 0,9 procento.

Ukrainos ekonomikos ministerija patvirtino savąją šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) raidos 2022 metais prognozę – augimas 3,2 procento. „Prognozuojame 3,2 proc. augimą 2023-aisiais, kol kas prognozės nekoreguojame“, – sakė ekonomikos viceministras Denisas Kudinas per metinę konferenciją „Ukraine Economic Outlook“, transliuotą per „YouTube“. Kaip jau buvo skelbta, Ukrainos nacionalinis (centrinis) bankas praėjusią savaitę apkarpė BVP didėjimo šiais metais prognozę nuo 4 proc.

Latvijos finansų ministerijos ekspertų dabartiniais vertinimais, šiais metais ekonomika gali susitraukti 0,6 procento. Jie pažymi, jog švelni žiema bei vyriausybės paramos priemonės neleido ekonomikai nugrimzti į recesiją jau paskutinį 2022-ųjų ketvirtį. Tuo tarpu Ekonomikos ministerijos ekspertai pranašauja nulinį bendrojo vidaus produkto (BVP) pokytį 2023-aisiais.

Švedijos per praėjusius metus sukurtas bendrasis vidaus produktas (BVP) – palyginamosiomis kainomis 2,6 proc. solidesnis nei 2021-ųjų, pirmadienį paskelbė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi negalutiniais duomenimis. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau, šalies ekonomika susitraukė 0,6 procento. Nuosmukis užfiksuotas pirmąkart per tris metų ketvirčius.

Vokietijai šiais metais gali visgi pavykti išvengti nuosmukio, trečiadienį paskelbė prognozę šalies vyriausybė, didžiausiai Europos ekonomikai tvarkantis su karo Ukrainoje pasekmėmis geriau nei tikėtasi. Europos pramonės jėgainės Vokietijos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2023 metais augs 0,2 proc., teigiama naujausiose Ekonomikos ministerijos prognozėse. Dar spalį vyriausybė prognozavo, kad 2023 metais ekonomika susitrauks 0,4 procento.

SEB bankas teigia, jog praėjusių metų pabaiga ir šių metų pradžia didesnių staigmenų nepateikė, todėl bankas nekeičia prieš du mėnesius skelbtos šių metų Lietuvos BVP ir infliacijos prognozės. SEB prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiemet turėtų augti 0,1 proc., o kitąmet – 3,5 procento.  „BVP augimo prognozė paremta tuo, kad, priešingai negu ankstesniais dvejais metais, kai pramonė buvo ūkio plėtros šaltinis, šiemet šiame sektoriuje sukuriama pridėtinė vertė nedidės.

Bankas „Swedbank“ blogina šių ir kitų metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozes – manoma, kad šiemet šalies ekonomika smuks 0,3 proc., o kitąmet augs iki 1,8 procento. Papildysime.

Lietuvos valdžios skola trečiąjį praėjusių metų ketvirtį siekė 24 mlrd. eurų ir sudarė 37,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo vienas mažesnių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Latvijos valdžios skola siekė 15,1 mlrd. eurų ir sudarė 39,9 proc. BVP, o Estijos – 5,6 mlrd. eurų arba 15,8 proc. BVP. Estijos valdžios skola buvo mažiausia visoje ES.  Labiausiai prasiskolinusia šalimi išlieka Graikija, kur valdžios skola sudarė 178,2 proc. BVP.

Estija ketvirtadienį paskelbė, kad savo karinę pagalbą Ukrainai padidins iki daugiau nei 1 proc. bendrojo vidaus produkto, ir akcentavo, kad didesnė ir spartesnė pagalba ginklais yra būtina. Reikšmingas šios Baltijos šalies pažadas buvo duotas Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui didinant spaudimą sąjungininkėms Vakaruose atsiųsti daugiau sunkiosios ginkluotės kovai su Rusijos pajėgomis.

Lietuva sieks, kad per liepą Vilniuje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą būtų priimtas įsipareigojimas gynybai skirti ne mažiau kaip 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) finansavimą.

2022 metais Kinijos ekonomikos augimas greičiausiai buvo vienas silpniausių per keturis dešimtmečius, mano analitikai, varžomas COVID-19 pandemijos padarinių bei per nekilnojamojo turto sektorių nuvilnijusios krizės. Dešimt naujienų agentūros AFP kalbintų ekspertų prognozavo, kad Kinijos bendrasis vidaus produktas (BVP) pernai ūgtelėjo vidutiniškai 2,7 procento. Tai būtų staigus nuosmukis palyginti 2021-aisiais, kai Kinijos ekonomika augo daugiau nei 8 procentais.

Didžiosios Britanijos ekonomika lapkritį netikėtai ūgtelėjo, rodo penktadienį paskelbti oficialūs duomenys, tačiau analitikai vis tiek mano, kad šiais metais su pragyvenimo išlaidų krize susidurianti šalis panirs į recesiją. Bendrasis vidaus produktas (BVP) lapkritį pasistiebė 0,1 proc., teigiama Nacionalinio statistikos biuro (ONS) pranešime, o rodiklio sumažėjimo išvengti padėjo paslaugų sektorius, kuris plėtėsi nepaisant virtinės streikų įvairiuose sektoriuose.

Lietuva sieks, jog liepą Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime būtų susitarta, kad Aljanso šalys gynybai skirtų bent 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP), sako prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

Latvijos centrinė statistikos valdyba penktadienį paskelbė, jog sostinė Ryga sukūrė 52,8 proc. 2020-ųjų Latvijos bendrojo vidaus produkto (BVP), kuris tuometinėmis kainomis įvertintas 30,3 mlrd. eurų. Sostinės regiono indėlis buvo 16,1 proc., Kuržemės – 9,2 proc., Žiemgalos – 8,3 proc., Latgalos – 6,9 proc., Vidžemės – 6,6 procento. Didžiausia BVP dalis vienam gyventojui buvo Rygoje – 25,9 tūkst. eurų, o mažiausia – Latgalos regione – 8,1 tūkst. eurų.

Rusijos centrinio banko vadovė penktadienį paskelbė, kad šalies ekonomika šiais metais susitrauks apie 3 procentus. Palyginti su 2021-aisiais – kai buvo likę vieneri metai iki sankcijų paskelbimo ir įmonių pasitraukimo dėl Maskvos invazijos į Ukrainą – tai yra staigus pokytis.

Vilniaus apskrityje sukurto bendrojo vidaus produkto vertė (BVP) pernai siekė 24,2 mlrd. eurų ir sudarė 43,1 proc., viso Lietuvos BVP. Palyginti su 2020 metais, BVP Sostinės regione augo 7,4 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 5 proc., vertinant regionų BVP praėjusių metų kainomis, pranešė Statistikos departamentas. Sostinės regione sukurtas BVP vienam gyventojui pernai 1,9 karto viršijo Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono lygį.

Jungtinės Karalystės ekonomika spalį paaugo 0,5 proc., atsitiesusi po staigaus nuosmukio, kurį patyrė mėnesiu anksčiau ir kurį iš dalies lėmė dėl karalienės Elžbietos II laidotuvių paskelbta nedarbo diena, parodė pirmadienį paskelbti oficialūs duomenys. Rugsėjį bendrasis vidaus produktas (BVP) smuko 0,6 proc., o per trečiąjį ketvirtį – 0,2 proc.