bvp

Italijos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, smuko 0,3 proc., parodė nacionalinio statistikos instituto pirmadienį paskelbti išankstiniai duomenys. Rinkose buvo tikėtasi, kad šalies ūkio augimo tempas balandžio–birželio mėnesiais sulėtės nuo 0,6 proc.

Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį augus, analitikai sako, kad šalies ekonomika demonstruoja atsparumą, o didžiausios teigiamos įtakos turėjo didėjusi statybos darbų apimtis, viešojo sektoriaus investicijos į infrastruktūrą, slopstantis kainų augimas, teigiamai veikęs namų ūkių vartojimą. Kai kurie ekonomistai sako, kad teigiamų tendencijų galima tikėtis ir ateityje, nors neapibrėžtumas išlieka.

Realusis Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį siekė 17,7  mlrd. eurų to meto kainomis – 0,6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, pirmąjį įvertį paskelbė Valstybės duomenų agentūra.  Per ketvirtį – antrąjį, palyginti su pirmuoju – Lietuvos BVP augo 2,8 proc.

Valstybės duomenų agentūra pirmadienį skelbs Lietuvos antrojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) pirmąjį įvertį.  BNS kalbinti ekonomistai prognozuoja, kad ekonomika antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, smuko 0,7-1,8 proc., tačiau trys iš keturių mano, kad per ketvirtį šalies BVP augo.

Per antrąjį šių metų ketvirtį sukurtas Latvijos bendrasis vidaus produktas (BVP) palyginamosiomis kainomis, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos – 0,9 proc. kuklesnis nei prieš metus, penktadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi išankstiniais duomenimis. BVP dinamikai svarios įtakos turėjo apdirbamosios pramonės nuosmukis 4 proc., pažymima pranešime. Įvertinus sezono įtaką ir darbo dienų skaičiaus skirtumus, ekonomika susitraukė 0,5 procento.

JAV antrojo metų ketvirčio bendrasis vidaus produktas (BVP) – 2,4 proc. solidesnis nei to paties laikotarpio pernai, ketvirtadienį pranešė Prekybos departamentas, remdamasis išankstiniais duomenimis. Volstrito analitikai pranašavo gerokai kuklesnį augimą – jų prognozių vidurkis siekė 1,8 procento. Taigi, JAV ekonomikos plėtra per metus paspartėjo nuo 2 proc. siekusios pirmąjį metų ketvirtį.

Lietuvos biudžeto pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir buvo mažesnis nei  Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkis, skelbia Eurostatas.  Estijos biudžeto deficitas siekė 2,3 proc., o Latvijos – 2,6 proc. BVP, penktadienį preliminarius duomenis paskelbė ES statistikos tarnyba.  ES šalių vidurkis sudarė 3 proc. BVP, o tik euro zonos šalių – 3,2 proc. BVP.

NATO lyderių Vilniuje sutartas gynybos finansavimo „grindų“ pakėlimas iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) sukels įtampos karinėje pramonėje, teigia Lietuvos krašto apsaugos ministras. „Didesnė dalis NATO valstybių deklaruoja apie išlaidų gynybai didinimą iki 2 proc. ir daugiau. Dar yra sąlyga, kad 20 proc. būtinai turėtų būti skirta kariuomenėms modernizuoti, naujai ginkluotei pirkti. Su tais milijardais, dešimtimis milijardų, gal ir daugiau, kokia įtampa bus gynybos pramonei.

Finansų ministerija blogina kovą skelbtą Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozę ir mano, kad šalies ekonomika šiemet smuks 1 procentu. Kovą manyta, kad ekonomika augs 0,5 procento. 2024 metais tikimasi 2,5 proc. ekonomikos augimo, atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje skelbia ministerija. Kovą prognozuota, kad augimas sieks 3 procentus.

Premjerė Ingrida Šimonytė žada papildomą finansavimą kariuomenės divizijos kūrimui, šios išlaidos nepateks į asignavimus krašto apsaugai, kitąmet sieksiančius maždaug 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). „Reikės susidėlioti kalendorių ir pradėti tą pajėgumą vystyti. Tai bus virš dabar numatytų 2,52 proc. BVP asignavimų.

Lietuvos bankui (LB) prognozuojant, kad šių metų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) smuks 1,3 proc., finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad ekonomikos nuosmukis šiemet turėtų siekti apie 1 proc.  „Tendencijos turbūt visų institucijų yra matomos panašiai. Matomas ekonomikos sulėtėjimas pastarųjų (2022 – BNS) metų ketvirtą ketvirtį bei šių metų pradžioje.

Europos Sąjungos (ES) Tarybai preliminariai sutarus dėl naujos migracijos politikos ir numačius privalomą dalyvavimą solidarumo mechanizme, Lietuvai reikėtų priimti 158 neteisėtai į ES atvykusius migrantus arba sumokėti 3,18 mln. eurų per metus, penktadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). „Priimtas sprendimas, kuris leidžia valstybei narei rinktis. (...) Matyt, šitas sprendimas dar turėtų būti apsvarstytas ir priimtas sprendimas.

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukis pirmąjį šių metų ketvirtį buvo vienas didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, rodo Eurostato duomenys.  Lietuvos ekonomika pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, smuko 2,7 proc., labiau ji smuko tik Estijoje – 3,7 procento. Tuo metu Latvijos BVP per metus augo 0,4 procento. Per ketvirtį – pirmąjį, palyginti su paskutiniu praėjusių metų ketvirčiu – Lietuvos BVP nuosmukis siekė 2,1 proc.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį Estija sukūrė palyginamosiomis kainomis 3,2 proc. kuklesnį nei prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP), trečiadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi negalutiniais duomenimis. Per pirmus tris šių metų mėnesius šalies sukurtas BVP galiojusiomis kainomis įvertintas apytikriai 8,7 mlrd. eurų. Statistikos departamento analitikas Robertas Muurseppas pabrėžė, jog galiojusiomis kainomis sausio-kovo BVP buvo 9,3 proc.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį Latvijos sukurtas bendrasis vidaus produktas (BVP) – palyginamosiomis kainomis, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos – 0,8 proc. solidesnis nei to paties laikotarpio pernai, trečiadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi patikslintais, bet negalutiniais duomenimis. Įvertinus šiuos veiksnius, ekonomika paaugo 0,4 procento. Per pirmus tris šių metų mėnesius sukurtas BVP to meto kainomis įvertintas 9,149 mlrd. eurų.

Statistikams paskelbus, kad šalies ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį smuko maždaug 1 procentiniu punktu mažiau nei skelbta gegužės pradžioje, „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad ne pirmojo, o antrojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklis nulems ekonomikos tendencijas. Analitikas tikisi, kad nuosmukis turėtų sustoti, nors metinis rodiklis turėtų būti neigiamas.

Opozicinei Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) teigiant, kad gynybai turi būti skiriama ne mažiau kaip 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, jog toks skaičius yra „paimtas šiek tiek nuo lubų“, tačiau mato galimybę dėl to diskutuoti. „Vertinu, kaip bandymą kompensuoti, overkompensuoti tai, ko anksčiau nebuvo padarę, tai yra pasikeitimą savo pozicijos signalizuoti“, – Žinių radijui trečiadienį sakė Seimo vadovė.

Švedija per pirmąjį šių metų ketvirtį sukūrė 0,6 proc. solidesnį nei per ankstesnius tris mėnesius bendrąjį vidaus produktą (BVP), antradienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi patikslintais, bet negalutiniais duomenimis. Prieš mėnesį skelbti išankstiniai duomenys rodė augimą 0,2 procento. Pernai spalį-gruodį užfiksuotas nuosmukis 0,5 procento. Ekonomikos plėtrą per pirmus tris šių metų mėnesius lėmė verslo investicijų augimas 0,5 proc.

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) teigia, kad atsižvelgiant į Rusijos imperinę politiką Lietuvos gynybai turi būti skiriama ne mažiau kaip 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai sakoma šeštadienį per partijos suvažiavimą Vilniuje priimtoje rezoliucijoje. „Reikia inicijuoti diskusiją dėl nemažiau negu 3,5 proc.

Pastaruoju metu Lietuvos ekonomika traukiasi ir, kai kurių ekonomistų vertinimu, neria į krizę. Mažėja pramonės ir prekybos apimtys, eksportas, atleidžiami darbuotojai, daugėja bedarbių. Tad ką daryti, kad išvengtume liūdniausių padarinių? Penktadienį prezidentūroje apie tai diskutavo Seimo, Vyriausybės, Lietuvos banko, darbuotojų ir verslo atstovai. Po susitikimo jie pasidalijo savo pastebėjimais.

Reikalingų išteklių ir gebėjimų telkimas priešintis Rusijos invazijai prieš Ukrainą buvo svarbiausias Vyriausybės 2022 metų uždavinys, sako premjerė.  Ingridos Šimonytės teigimu, dėl geopolitinių jautrumų ir globalios ekonomikos neapibrėžtumų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas šiemet lėtės.   „Pradėtas Rusijos plataus masto karas prieš Ukrainą neabejotinai buvo svarbiausias ilgalaikio poveikio Lietuvai turintis ir dar turėsiantis įvykis.

Vengrija per pirmąjį šių metų ketvirtį sukūrė 0,9 proc. kuklesnį nei prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP), antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi išankstiniais duomenimis. Pernai spalį-gruodį ekonomika per metus augo 0,4 procento. Sausį-kovą užfiksuotas pirmas nuo 2021-ųjų pirmojo ketvirčio Vengrijos ūkio metinis nuosmukis, kurį nulėmė pramonės gamybos kritimas. Kita vertus, gerus rezultatus pademonstravę žemės ūkis ir paslaugų sektorius nuosmukį sušvelnino.

Lenkija per pirmąjį šių metų ketvirtį sukūrė palyginamosiomis kainomis 0,2 proc. kuklesnį nei prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP), antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba (GUS), remdamasi išankstiniais duomenimis. Jais remiantis, ekonomikos metinis nuosmukis sausį-kovą – gerokai kuklesnis, nei pranašavo agentūros PAP kalbinti šalies ekonomistai, kurių prognozių vidurkis buvo kritimas 0,9 procento. Paskutinį 2022-ųjų BVP per metus padidėjo 2,3 procento.

Slovakija per pirmąjį šių metų ketvirtį sukūrė 0,9 proc. solidesnį nei prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP), antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi išankstiniais duomenimis. Kita vertus, ekonomikos metinis augimas sulėtėjo nuo 1,2 proc. pernai spalį-gruodį. Tai buvo aštuntasis iš eilės Slovakijos ūkio augimo metų ketvirtis, kurį labiausiai skatino importą pranokstantis eksportas bei investicinis aktyvumas, pažymima pranešime.

Nyderlandų per pirmus tris šių metų mėnesius sukurtas bendrasis vidaus produktas – 0,7 proc. kuklesnis nei paskutinio praėjusių metų ketvirčio, antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi išankstiniais duomenimis. Pernai spalį-gruodį ekonomika augo 0,4 procento. Pirmąjį šių metų ketvirtį namų ūkių vartojimas nepakito, valdžios sektoriaus išlaidos didėjo 0,5 proc., verslo investicijos augo 1,1 procento. Eksportas sumenko 1,8 proc., importas – 1,3 procento.

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukis pirmąjį šių metų ketvirtį buvo didžiausias Europos Sąjungos (ES) šalyse, rodo išankstiniai Eurostato duomenys.  Lietuvos ekonomika pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, smuko 3,7 proc., kai visoje ES vidutiniškai augo 1,2 proc., o tik euro zonoje – 1,3 procento.  Lietuvos BVP per ketvirtį smuko 3 proc., vidutiniškai visoje ES ji augo 0,2 proc., o tik euro zonoje – 0,1 procento. Latvijoje BVP per metus augo 0,3 proc.

Europos Komisijai (EK) pagerinus šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę iki 0,5 proc., prezidento patarėja Irena Segalovičienė teigia, kad Lietuvos ekonomika turi potencialo šiemet išlikti augime, tačiau daug įtakos tam turės Europos Sąjungos investicijos ir gebėjimas tinkamai administruoti šias lėšas. „Pozityvus ženklas ir turbūt potencialas Lietuvos ekonomikai šiemet išlikti pozityvioje trajektorijoje tikrai yra“, – Žinių radijui antradienį sakė I. Segalovičienė.

Europos Komisija (EK) pirmadienį padidino euro zonos ekonomikos augimo perspektyvas 2023 metams, tačiau taip pat padidino ir infliacijos prognozę. Pavasario prognozė yra optimistiškesnė nei paskelbta praėjusių metų pabaigoje, nepaisant to, kad infliacija nuo rekordinio lygio atsitraukia „lėčiau nei tikėtasi“. Dabar EK euro zonos ekonomikos augimo prognozę padidino 0,2 procentinio punkto iki 1,1 procento.

Dėl keturių pagrindinių mokesčių lengvatų valstybės biudžetas netenka maždaug 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), sako Valstybės kontrolės (VK) atstovė.  „Dėl taikomų lengvatų keturiems pagrindiniams mokesčiams (gyventojų pajamų, pelno, pridėtinės vertės mokesčių ir akcizų – BNS) 2015 metais valstybės pajamos buvo mažesnės 2,6 proc. BVP, o pernai – jau siekė dvigubai daugiau“, – penktadienį Europos reikalų komitete teigė VK Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet smuks 2,5 proc., o 2024 metais ekonomikos augimas turėtų atsitiesti ir augti 2,7 proc., prognozuoja bendrovė INVL.   „Ekonominio nuosmukio išvengti nepavyks“, – pranešime teigė INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. Anksčiau INVL prognozavo, kad šiemet šalies BVP smuks 0,5 procento. I. Genytė-Pikčienė sako, kad 2,5 proc.

Šią savaitę paskelbus, kad per ketvirtį Lietuvos BVP susitraukė net 3 procentais, kilo klausimas – ko vertos Finansų ministerijos ir Lietuvos banko skelbiamos ekonomikos prognozės? Tiek bankas, tiek ir ministerija iki šiol prognozavo šių metų BVP augimą. Prašovimas pro šalį yra didelis. Institucijos jau pripažįsta, kad tokio didelio smukimo neprognozavo ir jis buvo netikėtas. Tačiau turi ir paaiškinimus, kodėl prašovė pro šalį.

Į Lietuvą atėjo krizė. Ekonomistų teigimu, Lietuvos ekonomika per metus smuko trimis procentais. Tai trečias didžiausias BVP smukimas per 20 metų, didesni nuosmukiai buvo tik per 2009 metų krizę ir koronaviruso pandemiją. Ekspertai aiškina, kad bene pagrindinė priežastis gali būti netikėtai smarkiai sumenkusi Lietuvos pramonė ir prekyba su užsienio valstybėmis.

Pirmąjį šių metų ketvirtį šalies ūkio nuosmukis buvo gerokai didesnis, nei prognozavo ekonomistai ir institucijos. Įmonės pagamino ir pardavė mažiau prekių ir paslaugų. Jei tokios tendencijos užsitęs, bus dar daugiau problemų? Per tris šių metų mėnesius Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) buvo 3,6 proc. mažesnis nei praėjusių metų pradžioje, paskelbė Valstybės duomenų agentūra.

Realusis Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 15,8 mlrd. eurų to meto kainomis – 3,7 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, pirmąjį įvertį paskelbė Valstybės duomenų agentūra.  Per ketvirtį – pirmąjį, palyginti su paskutiniu praėjusių metų ketvirčiu – Lietuvos BVP smuko 3 proc.

Lietuvos ekonomika pirmąjį ketvirtį, tikėtina, susitraukė, o tai lėmė iššūkiai, kurių patyrė  pastaruosius trejus metus pagrindiniu ekonomikos varikliu buvusi pramonė, mano BNS kalbinti ekonomistai.  Jų vertinimu, pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika patyrė techninę recesiją, tačiau giliau į ją panirti neleis vidaus vartojimas, kurį skatins mažėjanti infliacija, stipri darbo rinka bei gerėjantys vartotojų lūkesčiai.

Lietuvos biudžeto deficitas 2023 metais turėtų siekti 2,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – 2,7 procentinio punkto mažiau negu numatytas biudžete (4,9 proc.). Tai nurodoma Lietuvos stabilumo šių metų programoje, kuriai trečiadienį pritarė Vyriausybė.  Finansų ministerija nurodo, kad geresnį valdžios sektoriaus balansą gali lemti didesnės biudžetų pajamos, be to, gali neprireikti visų numatytų lėšų kompensacijoms už elektrą ir dujas.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pablogino šių metų Lietuvos ekonomikos prognozę ir mano, kad šiemet šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) smuks 0,3 proc. Tai, anot TVF, lems nepalankios pirmojo pusmečio tendencijos. TVF pernai spalį prognozavo, kad Lietuvos BVP 2023 metais augs 1,1 procento.  Tačiau kitų metų šalies BVP prognozę TVF pagerino iki 2,7 proc.

Didėjantis geopolitinis susiskaldymas visame pasaulyje, įskaitant JAV ir Kinijos prekybos karą bei Rusijos invaziją į Ukrainą, ilgainiui gali sumažinti pasaulinės produkcijos išeigą 2 proc., trečiadienį pranešė Tarptautinis valiutos fondas (TVF). TVF atliktas tyrimas parodė, kad didėjanti geopolitinė įtampa lėmė tiesioginių užsienio investicijų (TUI) perskirstymą iš geografiškai artimų šalių ir į tas, kurios yra artimos geopolitiškai, pavyzdžiui, JAV ir Europa.

Estijos valstybės sektoriaus biudžeto deficitas 2022-aisiais siekė sudarė 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o valstybės skola metų pabaigoje atitiko 18 proc. BVP, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi negalutiniais duomenimis. 2021-aisiais Estijos iždo deficito ir BVP santykis buvo daugiau nei dukart didesnis, tačiau valstybės skolos ir BVP santykis per metus beveik nepakito.

Lietuvos ekonomikos, arba bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas šiemet išliks teigiamas ir sieks 0,5 proc. (palyginamosiomis kainomis, 47,13 mlrd. eurų), o 2024–2026 metais jis turėtų stiprėti ir siekti apie 3 proc. kasmet, pirmadienį panešė Finansų ministerija, atnaujinusi ekonominės raidos scenarijų.  Pernai gruodį ministerija prognozavo 0,7 proc. BVP augimą šiemet ir po 3 proc. 2024–2025 metais.  Vidutinė metinė infliacija, numatoma, sieks 8,5 proc.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį padidino savo prognozę dėl euro zonos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo šiemet iki 1 proc. dėl mažėjančių energijos kainų ir didesnio „atsparumo sudėtingai tarptautinei aplinkai“. Kiek anksčiau šiais metais bankas prognozavo 0,5 proc. augimą. „ECB ekspertai numato, kad ir 2024, ir 2025 metais augimas toliau didės – iki 1,6 proc.

Bankas „Luminor“ gerina šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozę ir mano, kad ekonomikos augimas sieks 1 proc. Pernai rugsėjį bankas prognozavo, kad šalies BVP šiemet smuks 1,2 procento.

Realusis Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2022 metais siekė 66,9 mlrd. eurų (to meto kainomis) – 1,9 proc. daugiau (pašalinus ir nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką) nei 2021 metais, trečiadienį antrąjį BVP įvertį paskelbė Valstybės duomenų agentūra.  Vien ketvirtąjį ketvirtąjį Lietuvos BVP to meto kainomis siekė 17,5 mlrd. eurų ir, palyginti su tuo pačiu laiku prieš metus, smuko 0,4 proc., o palyginti su trečiuoju ketvirčiu – smuko 0,5 proc.

Latvijos 2022 metų bendrasis vidaus produktas (BVP) palyginamosiomis kainomis – 2,0 proc. solidesnis nei 2021-ųjų, pranešė nacionalinė statistikos žinyba, remdamasi patikslintas, tačiau negalutiniais duomenimis. Per praėjusius šalies sukurtas BVP galiojusiomis kainomis įvertintas 39,081 mlrd. eurų, o vien tik per paskutinį ketvirtį – 10,7 mlrd. eurų. Gamybos sektoriai pernai susitraukė 1,1 proc., paslaugų – augo 4,2 procento. Apdirbamoji pramonė produkcijos apimtis padidino 2,7 procento.

Vokietijos ekonomika paskutinį 2022 metų ketvirtį susitraukė daugiau, nei buvo manoma, rodo penktadienį paskelbti skaičiai, sustiprinsiantys nerimą, kad ES pramonės jėgainė artėja prie recesijos. Bendrasis vidaus produktas (BVP) spalio–gruodžio mėnesiais susitraukė 0,4 proc., pranešė federalinė statistikos agentūra „Destatis“, o ne 0,2 proc., kaip rodė pradinis įvertis. Rusijos invazija į Ukrainą paskatino staigų energijos kainų kilimą Europoje, nes Maskva sumažino dujų tiekimą.

Rusija per praėjusius metus sukūrė palyginamosiomis kainomis 2,1 proc. menkesnį nei 2021-aisiais bendrąjį vidaus produktą (BVP), pranešė Federalinė statistikos tarnyba („Rosstat“), remdamasi duomenimis, kurie bus tikslinami mažiausiai du kartus. Toks ekonomikos raidos 2022-aisiais išankstinis įvertis pranoko kai kurias prognozės, skelbtas netrukus po invazijos į Ukrainą pradžios, o Rusijos ekonomikos ministerija vienu metu pranašavo, kad BVP nuosmukis 2022-aisiais gali viršyti net 12 procentų.

Ekonomistas įvertino, kaip Rusijos pradėtas karas paveikė šios šalies ekonomiką. Be to, pastebima, kad diktatoriui Vladimirui Putinui sušaldyti Europos šią žiemą nepavyko, o tuo metu blogų žinių Rusijai tikrai yra. „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas paaiškino, kaip šiuo metu Rusijai sekasi kovoti energetinio karo fronte.

Bendrasis vidaus produktas (BVP) ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su trečiuoju, iš 22 duomenis paskelbusių Europos Sąjungos (ES) šalių, smuko Lietuvoje ir Švedijoje, rodo Eurostato duomenys. Lietuvos ekonomika per ketvirtį smuko 0,4 proc., o Švedijos – 0,6 procento. Vidutiniškai ES šalyse BVP per ketvirtį augo 1,8 proc., o euro zonoje – 1,9 proc., rodo Eurostato statistika. Lietuvos BVP per metus smuko 1,7 proc.

Europos Komisijos pirmadienį paskelbtomis atnaujintomis prognozėmis, Latvijos ir Estijos ekonomikos šiais metais augs 0,1 proc., Lietuvos – 0,3 procento. Prognozuojama, jog kitąmet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) didės 2,5 proc., Latvijos – 2,7 proc., Estijos – 2,8 procento. EK naujausiais skaičiavimais, vidutinė suderinta metų infliacija Lietuvoje 2023-aisiais sieks 8,7 proc., Latvijoje – 7,9 proc., Estijoje – 6,2 proc., o 2024 metais – atitinkamai 2,1 proc., 1,5 proc.