bvp

SEB bankas nekeičia šių metų Lietuvos ekonomikos prognozės – bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų trauktis 0,2 proc., tačiau kitais metais BVP turėtų didėti 1,5 proc. – 0,3 procentinio punkto mažiau nei skaičiuota rugpjūtį.   Kaip ir anksčiau, bankas tikisi, kad kitais metais vidutinė metinė infliacija sieks 2,8 proc. Tačiau šio rodiklio prognozė šiais metais mažinama 0,2 proc. punkto iki 8,8 proc., paskelbė Švedijos SEB.

Realusis Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 19,2  mlrd. eurų to meto kainomis – 0,1 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, pirmąjį įvertį paskelbė Valstybės duomenų agentūra.  Per ketvirtį – trečiąjį, palyginti su antruoju – Lietuvos BVP smuko 0,1 proc.

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) pokytis per metus – trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti pernai tuo pat laiku, buvo nuo 0,5 proc. augimo iki 0,9 proc. nuosmukio, prognozuoja BNS kalbinti ekonomistai.  Analitikų vertinimu, didžiausios neigiamos įtakos BVP augimui liepą-rugsėjį turėjo smukusi pramonė. Jos apimtims stabilizavusis, kai kurie ekonomistai mano, kad pramonė turėtų pradėti kilti, tačiau dėl silpnų eksporto rinkų spartaus atsigavimo ir augimo spurto nesitikima.

2024 metų valstybės biudžeto deficitui artėjant prie 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), be tvarių pajamų šaltinių tolesnis išlaidų didinimas keltų riziką ateityje nesilaikyti Mastrichto kriterijaus, skelbia Valstybės kontrolė, įvertinusi kitų metų valstybės biudžeto projektą. Jos vertinimu, rizikos, ypač susijusios su didesniu išlaidų poreikiu krašto gynybai ir saugumui, ir suprastėjusi ekonominė situacija galėtų lemti didesnį deficitą.

JAV trečiojo metų ketvirčio bendrasis vidaus produktas (BVP) – 4,9 proc. solidesnis nei to paties laikotarpio pernai, ketvirtadienį pranešė Prekybos departamentas, remdamasis išankstiniais duomenimis. Volstrito analitikai pranašavo kiek kuklesnį augimą – 4,3-4,7 procento. JAV ekonomikos plėtra per metus liepą-rugsėjį, išankstiniais duomenimis, buvo sparčiausia nuo 2021 metų paskutinio ketvirčio ir gerokai pranoko augimo balandį-birželį galutinį įvertį – 2,1 procento.

„Citadele“ bankas pablogino šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozę ir mano, kad šalies ekonomika šiemet augs 2,3 procento. Birželį manyta, kad augimas sieks 3,1 procento. Tuo metu infliacijos prognozė padidinta nuo 1,8 proc. iki 2,5 proc., pranešė bankas. Banko ekonomistas Martinas Abolinas, teigia, kad Lietuvos BVP prognozės apkarpytos dėl aukštos palūkanų naštos poveikio ekonomikos aktyvumui bei energetikos kainų rizikų.

Lietuvos valdžios skola antrąjį šių metų ketvirtį siekė 26,8 mlrd. eurų ir sudarė 38,1 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, rodo preliminarūs Eurostato duomenys. Latvijos valdžios skola siekė 15,9 mlrd. eurų ir sudarė 39,5 proc. BVP, o Estijos – 6,9 mlrd. eurų, arba 18,5 proc. BVP. Estijos valdžios skola buvo mažiausia visoje ES.

Kinija per trečiąjį šių metų ketvirtį sukūrė 4,9 proc. solidesnį nei prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP), trečiadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Augimas sulėtėjo nuo 6,3 proc. antrąjį ketvirtį, tačiau viršijo analitikų lūkesčius, kurių vidurkis pagal AFP apklausas buvo 4,3 proc., o pagal „Bloomberg“ – 4,5 procento. Per metų ketvirtį (trečiąjį šių metų, palyginti su antruoju) ekonomika paaugo 1,3 procento. Balandžio-birželio BVP, patikslintais duomenimis – 0,5 proc.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika trauksis 0,2 proc., tačiau kitais metais šalies BVP turėtų augti 2,7 proc., antradienį paskelbė TVF.    Birželį TVF prognozavo, kad šiemet šalies ekonomika smuks 1,4 proc., o 2024 metais augs 2,9 proc.  Naujausios TVF prognozės rodo, jog 2025 metais Lietuvos BVP turėtų augti 2,6 proc., 2026 metais – 2,5 proc., 2027 metais – 2,2 proc., 2028 metais – 2,1 proc.

Lietuvos ekonomika šiemet patirs nuosmukį, tačiau kitąmet bendrasis vidaus produktas (BVP) vėl augs, sako ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. „Lietuvos ekonomika šiemet patiria negilų nuosmukį, tačiau kitąmet bendrasis vidaus produktas vėl turėtų augti.

Finansavimas krašto apsaugai kitąmet turėtų siekti apie 2,06 mlrd. eurų arba 2,71 proc. bendrojo vidaus produkto, rodo ketvirtadienį paskelbtas 2024 metų valstybės biudžeto projektas. Didžiąją dalį šių lėšų – apie 1,93 mlrd. eurų arba 2,52 proc. BVP – sudarys biudžeto asignavimai. Likusi dalis finansavimo bus skiriama iš bankų solidarumo įnašo – šie pinigai galės būti naudojami tik infrastruktūrai.

Lietuvos bankas (LB) gerina birželį skelbtą prognozę ir mano, kad šių metų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) smuks 0,6 proc., o 2024 metais jis augs 2,1 procento. Birželį LB prognozavo, kad Lietuvos ekonomika šiemet smuks 1,3 proc., o kitąmet augs 2,7 procento.  LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigė, kad palyginti su prieš ketvirtį buvusiomis perspektyvomis ir prognozėmis spartesnis ekonomikos atsigavimas atidedamas į kitų metų pradžią.

Kainos Lietuvoje toliau auga sparčiau nei kitose šalyse. Nors algos irgi kiek didėja, tačiau gyventojai neskuba leisti pinigų ir tampa labiau atsargūs. Be kita ko, Lietuvoje prie didesnės infliacijos labiau prisidėjo išaugę verslo pelnai, o ne darbuotojų algos. Metų viduryje Lietuvos ekonomika ūgtelėjo, tačiau bendras ūkio aktyvumas tebėra vangus. Numatoma, kad šiemet realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) bus šiek tiek mažesnis nei praėjusiais metais, o 2024 m. BVP turėtų didėti 2,1 proc.

Kas laukia šalies ekonomikos metų pabaigoje ir kitąmet? Ar augs atlyginimai? Kaip bus su kainomis? Ar jos nesuvalgys papilnėjusių gyventojų piniginių? Apie ekonominę padėtį šalyje naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas.

Bulgarijos ekonomikos metinis augimas antrąjį šių metų ketvirtį sulėtėjo iki 1,9 proc. nuo 2,2 proc. pirmąjį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos ketvirtadienį paskelbti duomenys. Tai buvo jau dešimtas iš eilės metų ketvirtis, per kuriuos fiksuotas bendrojo vidaus produkto (BVP) didėjimas per metus,  tačiau buvo kukliausio augimo per šį laikotarpį. Privatus vartojimas balandį-birželį per metus ūgtelėjo 6,6 proc., valdžios sektoriaus išlaidos sunyko 1,1 proc.

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, buvo didžiausias Europos Sąjungos (ES) šalyse, rodo Eurostato duomenys.  Lietuvos ekonomika per ketvirtį augo 2,9 proc., toliau rikiavosi Slovėnija (1,4 proc.) ir Graikija (1,3 proc.). Latvijoje BVP per ketvirtį smuko 0,3 proc., o Estijoje – 0,2 procento. Per metus – antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai – Lietuvos BVP augo 1 proc., Latvijoje – smuko 0,1 proc.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad sudarant kitų metų biudžetą turi būti atsižvelgta į europines fiskalinės drausmės taisykles – biudžeto deficitas neturi peržengti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ribos.  „Fiskalinė drausmė turi būti išlaikoma. Todėl pasisakome už subalansuotą ir racionalų atskirų pasiūlymų vertinimą. Manau, kad tai įmanoma padaryti, bet labai tiksliai reikia pasirinkti prioritetus.

Nepaisant po COVID-19 pandemijos atsigavusios ekonomikos ir pamažu mažėjančios karo Ukrainoje sukeltos infliacijos, pajamų nelygybė Lietuvoje išlieka viena aukščiausių Europoje – pagal daugelį rodiklių užimame pirmąsias vietas. Pasak ekspertų, pajamų nelygybė Lietuvoje daro neigiamą įtaką kitoms socialinėms problemoms – skurdo rizikai, demokratijai, taip pat ir visos šalies ekonominiam gyvenimui. Eurostat duomenimis, 20 proc.

Naujausi „Sodros“ duomenys rodo, kad žmonių atlyginimai kyla sparčiai – per metus gyventojų algos vidutiniškai padidėjo 12 procentų, arba maždaug 120 eurų į rankas. Tiesa, gyventojai augančių pajamų nepajaučia, nes algas suvalgo rekordinės kainos, infliacija. Bedama pirštu į apdirbamąją pramonę, kur sumažėjo dirbančiųjų skaičius. Pasak ekonomistų, šio sektoriaus laukia sudėtingi laikai. Šiaulietis Dalius autobusą vairuoja apie 12 metų. Vyras neslepia, kad darbas ne pats lengviausias.

Turkijos ekonomika antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, išaugo 3,8 proc., trečiadienį skelbia Turkijos statistikos institutas, remdamasis negalutiniais duomenimis. Bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas per metus balandį-birželį buvo nedaug kuklesnis nei sausį-kovą, kai siekė 3,9 proc., bet pranoko ekonomistų prognozes, kurių vidurkis buvo 3,5 proc.

Statistikams paskelbus, kad Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) antrojo šių metų ketvirčio antrasis įvertis nuo pirmojo skiriasi tik 0,1 procentinio punkto, Valstybės duomenų agentūros vadovė Jūratė Petrauskienė sako, kad reikšmingo pokyčio tarp jų ir neturėtų būti, kai remiamasi daugiau stabilesnių rodiklių.  „Per 0,1 procentinį punktą – tai yra mes turėjome 2,8 proc., o dabar BVP antrasis įvertis yra 2,9 proc.

Realusis Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį siekė 17,7  mlrd. eurų to meto kainomis – 0,7 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, antrąjį įvertį paskelbė Valstybės duomenų agentūra.  Per ketvirtį – antrąjį, palyginti su pirmuoju – Lietuvos BVP augo 2,9 proc.

Vieną didžiausių Baltijos valstybėse finansų grupių turintis Švedijos SEB bankas nepakeitė Lietuvos ir Latvijos ekonimikų augimo šiais metais prognozių, tačiau pablogino lūkesčius Estijai. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) mažėjimo 2023 metais prognozė liko 0,2 proc., Latvijos didėjimo – 0,4 proc., Estijos nuosmukio – pagilinta nuo 0,4 proc. iki 1,8 procento. Lietuvos ekonomikos augimo ateinančiais metais prognozė apkarpyta nuo 2,7 proc. iki 1,8 proc., Latvijos – nuo 2,7 proc.

Bankas „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozės – kaip ir balandį, manoma, kad šiemet šalies ekonomika smuks 0,3 proc. Tuo metu kitais metais šalies ekonomika turėtų augti 1,5 proc. – 0,3 proc. punkto mažiau nei prognozuota sausį ir balandį, teigiama trečiadienį išplatintame „Swedbank“ pranešime.

Suomijos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo 0,7 proc., parodė šalies statistikos tarnybos trečiadienį paskelbti išankstiniai duomenys. Pirmąjį ketvirtį prieaugis buvo kur kas mažesnis ir sudarė 0,2 procento.

Lenkijos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, smuko 0,5 proc., parodė šalies statistikos tarnybos paskelbti išankstiniai duomenys. Metinis nuosmukis antrąjį ketvirtį buvo didesnis negu pirmąjį ketvirtį, kuomet sudarė 0,3 proc., ir didesnis už rinkoje prognozuotą vidutiniškai 0,3 proc.

Vakarų Europoje ekonomika traukiasi, o Lietuvoje netikėtumai ir keistenybės – bendrasis vidaus produktas (BVP) auga. Pasak ekonomistų, šalies rezultatus į viršų tempia statybų sektorius, kuris daugiau darbo gavo dėl valstybės investicijų. Nuosmukio išvengiant neblogai atrodo ir atlyginimų statistika – Lietuvoje algos vidutiniškai kyla beveik dvigubai greičiau nei kainos. Tiesa, tokias tendencijas dalis rinkos ekspertų vertina atsargiai.

„Wagner“ grėsmė Lietuvai yra rimta, esą Baltarusioje esančiai grupuotei pernelyg didelė pagunda surengti provokaciją pasienyje. Taip pareiškė prezidentas Gitanas Nausėda po to, kai Lenkijos premjeras pranešė, kad savaitgalį apie šimtas samdinių priartėjo prie Suvalkų koridoriaus. Visgi Vidaus reikalų ministerija ir Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas tikina, kad tiesioginės grėsmės Lietuvai smogikai nekelia.

Italijos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, smuko 0,3 proc., parodė nacionalinio statistikos instituto pirmadienį paskelbti išankstiniai duomenys. Rinkose buvo tikėtasi, kad šalies ūkio augimo tempas balandžio–birželio mėnesiais sulėtės nuo 0,6 proc.

Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį augus, analitikai sako, kad šalies ekonomika demonstruoja atsparumą, o didžiausios teigiamos įtakos turėjo didėjusi statybos darbų apimtis, viešojo sektoriaus investicijos į infrastruktūrą, slopstantis kainų augimas, teigiamai veikęs namų ūkių vartojimą. Kai kurie ekonomistai sako, kad teigiamų tendencijų galima tikėtis ir ateityje, nors neapibrėžtumas išlieka.

Realusis Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį siekė 17,7  mlrd. eurų to meto kainomis – 0,6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, pirmąjį įvertį paskelbė Valstybės duomenų agentūra.  Per ketvirtį – antrąjį, palyginti su pirmuoju – Lietuvos BVP augo 2,8 proc.

Valstybės duomenų agentūra pirmadienį skelbs Lietuvos antrojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) pirmąjį įvertį.  BNS kalbinti ekonomistai prognozuoja, kad ekonomika antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, smuko 0,7-1,8 proc., tačiau trys iš keturių mano, kad per ketvirtį šalies BVP augo.

Per antrąjį šių metų ketvirtį sukurtas Latvijos bendrasis vidaus produktas (BVP) palyginamosiomis kainomis, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos – 0,9 proc. kuklesnis nei prieš metus, penktadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi išankstiniais duomenimis. BVP dinamikai svarios įtakos turėjo apdirbamosios pramonės nuosmukis 4 proc., pažymima pranešime. Įvertinus sezono įtaką ir darbo dienų skaičiaus skirtumus, ekonomika susitraukė 0,5 procento.

JAV antrojo metų ketvirčio bendrasis vidaus produktas (BVP) – 2,4 proc. solidesnis nei to paties laikotarpio pernai, ketvirtadienį pranešė Prekybos departamentas, remdamasis išankstiniais duomenimis. Volstrito analitikai pranašavo gerokai kuklesnį augimą – jų prognozių vidurkis siekė 1,8 procento. Taigi, JAV ekonomikos plėtra per metus paspartėjo nuo 2 proc. siekusios pirmąjį metų ketvirtį.

Lietuvos biudžeto pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir buvo mažesnis nei  Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkis, skelbia Eurostatas.  Estijos biudžeto deficitas siekė 2,3 proc., o Latvijos – 2,6 proc. BVP, penktadienį preliminarius duomenis paskelbė ES statistikos tarnyba.  ES šalių vidurkis sudarė 3 proc. BVP, o tik euro zonos šalių – 3,2 proc. BVP.

NATO lyderių Vilniuje sutartas gynybos finansavimo „grindų“ pakėlimas iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) sukels įtampos karinėje pramonėje, teigia Lietuvos krašto apsaugos ministras. „Didesnė dalis NATO valstybių deklaruoja apie išlaidų gynybai didinimą iki 2 proc. ir daugiau. Dar yra sąlyga, kad 20 proc. būtinai turėtų būti skirta kariuomenėms modernizuoti, naujai ginkluotei pirkti. Su tais milijardais, dešimtimis milijardų, gal ir daugiau, kokia įtampa bus gynybos pramonei.

Finansų ministerija blogina kovą skelbtą Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozę ir mano, kad šalies ekonomika šiemet smuks 1 procentu. Kovą manyta, kad ekonomika augs 0,5 procento. 2024 metais tikimasi 2,5 proc. ekonomikos augimo, atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje skelbia ministerija. Kovą prognozuota, kad augimas sieks 3 procentus.

Premjerė Ingrida Šimonytė žada papildomą finansavimą kariuomenės divizijos kūrimui, šios išlaidos nepateks į asignavimus krašto apsaugai, kitąmet sieksiančius maždaug 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). „Reikės susidėlioti kalendorių ir pradėti tą pajėgumą vystyti. Tai bus virš dabar numatytų 2,52 proc. BVP asignavimų.

Lietuvos bankui (LB) prognozuojant, kad šių metų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) smuks 1,3 proc., finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad ekonomikos nuosmukis šiemet turėtų siekti apie 1 proc.  „Tendencijos turbūt visų institucijų yra matomos panašiai. Matomas ekonomikos sulėtėjimas pastarųjų (2022 – BNS) metų ketvirtą ketvirtį bei šių metų pradžioje.

Europos Sąjungos (ES) Tarybai preliminariai sutarus dėl naujos migracijos politikos ir numačius privalomą dalyvavimą solidarumo mechanizme, Lietuvai reikėtų priimti 158 neteisėtai į ES atvykusius migrantus arba sumokėti 3,18 mln. eurų per metus, penktadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). „Priimtas sprendimas, kuris leidžia valstybei narei rinktis. (...) Matyt, šitas sprendimas dar turėtų būti apsvarstytas ir priimtas sprendimas.

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukis pirmąjį šių metų ketvirtį buvo vienas didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, rodo Eurostato duomenys.  Lietuvos ekonomika pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, smuko 2,7 proc., labiau ji smuko tik Estijoje – 3,7 procento. Tuo metu Latvijos BVP per metus augo 0,4 procento. Per ketvirtį – pirmąjį, palyginti su paskutiniu praėjusių metų ketvirčiu – Lietuvos BVP nuosmukis siekė 2,1 proc.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį Estija sukūrė palyginamosiomis kainomis 3,2 proc. kuklesnį nei prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP), trečiadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi negalutiniais duomenimis. Per pirmus tris šių metų mėnesius šalies sukurtas BVP galiojusiomis kainomis įvertintas apytikriai 8,7 mlrd. eurų. Statistikos departamento analitikas Robertas Muurseppas pabrėžė, jog galiojusiomis kainomis sausio-kovo BVP buvo 9,3 proc.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį Latvijos sukurtas bendrasis vidaus produktas (BVP) – palyginamosiomis kainomis, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos – 0,8 proc. solidesnis nei to paties laikotarpio pernai, trečiadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi patikslintais, bet negalutiniais duomenimis. Įvertinus šiuos veiksnius, ekonomika paaugo 0,4 procento. Per pirmus tris šių metų mėnesius sukurtas BVP to meto kainomis įvertintas 9,149 mlrd. eurų.

Statistikams paskelbus, kad šalies ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį smuko maždaug 1 procentiniu punktu mažiau nei skelbta gegužės pradžioje, „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad ne pirmojo, o antrojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklis nulems ekonomikos tendencijas. Analitikas tikisi, kad nuosmukis turėtų sustoti, nors metinis rodiklis turėtų būti neigiamas.

Opozicinei Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) teigiant, kad gynybai turi būti skiriama ne mažiau kaip 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, jog toks skaičius yra „paimtas šiek tiek nuo lubų“, tačiau mato galimybę dėl to diskutuoti. „Vertinu, kaip bandymą kompensuoti, overkompensuoti tai, ko anksčiau nebuvo padarę, tai yra pasikeitimą savo pozicijos signalizuoti“, – Žinių radijui trečiadienį sakė Seimo vadovė.

Švedija per pirmąjį šių metų ketvirtį sukūrė 0,6 proc. solidesnį nei per ankstesnius tris mėnesius bendrąjį vidaus produktą (BVP), antradienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi patikslintais, bet negalutiniais duomenimis. Prieš mėnesį skelbti išankstiniai duomenys rodė augimą 0,2 procento. Pernai spalį-gruodį užfiksuotas nuosmukis 0,5 procento. Ekonomikos plėtrą per pirmus tris šių metų mėnesius lėmė verslo investicijų augimas 0,5 proc.

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) teigia, kad atsižvelgiant į Rusijos imperinę politiką Lietuvos gynybai turi būti skiriama ne mažiau kaip 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai sakoma šeštadienį per partijos suvažiavimą Vilniuje priimtoje rezoliucijoje. „Reikia inicijuoti diskusiją dėl nemažiau negu 3,5 proc.

Pastaruoju metu Lietuvos ekonomika traukiasi ir, kai kurių ekonomistų vertinimu, neria į krizę. Mažėja pramonės ir prekybos apimtys, eksportas, atleidžiami darbuotojai, daugėja bedarbių. Tad ką daryti, kad išvengtume liūdniausių padarinių? Penktadienį prezidentūroje apie tai diskutavo Seimo, Vyriausybės, Lietuvos banko, darbuotojų ir verslo atstovai. Po susitikimo jie pasidalijo savo pastebėjimais.

Reikalingų išteklių ir gebėjimų telkimas priešintis Rusijos invazijai prieš Ukrainą buvo svarbiausias Vyriausybės 2022 metų uždavinys, sako premjerė.  Ingridos Šimonytės teigimu, dėl geopolitinių jautrumų ir globalios ekonomikos neapibrėžtumų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas šiemet lėtės.   „Pradėtas Rusijos plataus masto karas prieš Ukrainą neabejotinai buvo svarbiausias ilgalaikio poveikio Lietuvai turintis ir dar turėsiantis įvykis.