bvp

Statistikos departamentui paskelbus apie 6,9 proc. pirmąjį ketvirtį ūgtelėjusį bendrąjį vidaus produktą (BVP), teigti, kad šalies ūkis tvirtai stojasi ant abiejų –  eksporto ir vidaus rinkos – kojų, dar pernelyg ankstyva, mano SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Pasak jo, galima pasidžiaugti, kad šių metų pradžioje buvo įtvirtintos teigiamos makroekonominės tendencijos, kurios ėmė ryškėti antrąjį 2010 m. pusmetį ir ypač ketvirtąjį ketvirtį.

Šių metų pirmąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas (BVP) siekė 23 121 mln. litų to meto kainomis ir, palyginti su 2010 m pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 6,9 procento. Tai pranešė Statistikos departamentas, BVP įvertinęs pagal turimus statistinius duomenis ir ekonometrinius modelius. Šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2010 m. atitinkamu ketvirčiu, stebėtas teigiamas bendrosios pridėtinės vertės pokytis visose veiklos rūšių grupėse.

Stipriai pasaulinės finansų krizės paveiktos Rytų Europos ekonomikos šiemet ir kitąmet atsigaus, teigiama antradienį paskelbtoje Pasaulio banko tyrimo ataskaitoje.„Rytų Europos ekonomikų atsigavimo tempas 2011 ir 2012 metais paspartės“, - teigiama Pasaulio banko tyrimo ataskaitoje. Slovakijos ir Lenkijos ekonomikos išliks stiprios dėl mažo ikikrizinio disbalanso, Europos Sąjungos (ES) lėšų ir, kaip Lenkijos atveju, solidaus vartojimo.

Po ekonominio sunkmečio Lietuvos ūkis pamažu atsigauna – pagrindiniu ūkio stimulu išlieka geri eksporto rezultatai, tačiau pagreitį įgauna ir vidaus vartojimas. Tiesa, šiemet šalis neišvengs infliacijos šuolio, kurį paskatino brangstančios žaliavos. Tokias Lietuvos ekonomikos tendencijas prognozuoja vienos didžiausių Europos bankininkystės grupių „UniCredit Group“ analitikai, pristatę naujausią tradicinę Vidurio ir Rytų Europos makroekonomikos apžvalgą.

Šalies ekonomika atsigauna sparčiau nei numatyta ir didelė tikimybė, kad reikšmingas augimas šiais metais tęsis. Esant tokioms tendencijoms, prognozuojama, kad Lietuvos ekonomika augs nuo 3,6 iki 3,9–4,2 proc. Tai, pasak Violetos Klyvienės, Danske banko vyresniosios analitikės Baltijos šalims, daugiau nei Latvijos ekonomika, kuriai prognozuojamas 3,2 proc. augimas, tačiau mažiau nei Estija, kuri augs 5,0-5,1 proc.

Penktadienį Rusijos statistikos tarnybos vadovas Aleksejus Surinovas pareiškė, kad šešėlinė ekonomika sudaro 16 proc. šalies bendro vidaus produkto (BVP), informuoja „RIA Novosti“. „Šešėlinė ekonomika šiuo metu sudaro maždaug 16 proc. BVP. Į šį rodiklį neįtraukiama nelegali veikla - prostitucija, pornografija, prekyba narkotikais ir piratinėmis prekėmis“, - sakė A. Surinovas.

„Lietuvos ekonomika – trapi ir isteriška“, – tvirtino nepriklausoma ekonomistė Aušra Maldeikienė, praėjusią savaitę Šiaulių Europos centro kvietimu skaičiusi paskaitą Šiauliuose, lygindama dvi ekonomikas – lietuviškąją ir europietišką.

Per pastaruosius 10 metų iš trijų Baltijos valstybių ekonomikų daugiausia laimėjo Lietuva, theigia SEB banko Latvijos padalinio makroekonomikos analitikas Dainis Gašpuitis. Ekonomistas apskaičiavo, kad nuo 2000 metų Lietuvos ekonomika augo vidutiniškai 5,3 proc., Estijos – 4,6 proc., o Latvijos – 4,3 proc., praneša bnn-news.ru. Iki krizės BVP augimu labiausiai didžiuotis galėjo Latvija –2000–2007 m. jos PVP augo vidutiniškai po 8,8 proc. per metus.

Naują biudžetą Didžiosios Britanijos parlamente pristatęs šalies iždo sekretorius George'as Osborne'as pareiškė, kad Britanijos ekonomika šiais metais augs lėčiau nei buvo iki šiol prognozuota, o šalis per ateinančius penkerius metus turės pasiskolinti daugiau nei anksčiau manyta, informuoja verslo naujienų agentūra „Bloomberg“. Biudžeto atsakomybės biuras prognozuoja, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiais metais išaugs 1,7 proc. Pernai lapkritį prognozuotas 2,1 proc. prieaugis.

Kinija aplenks Jungtines Valstijas pagal bendrojo vidaus produkto dydį iki 2030 m. tuo atveju, jeigu sugebės padidinti savo BVP per metus po 8 procentus visus dvidešimt metų, pareiškė Pasaulio banko ekonomistas Justinas Linas, praneša AFP. Dabar pirmąją vietą pagal BVP dydį užima Jungtinės Valstijos (apie 14,6 trilijono JAV dolerių (35,4 trln. Lt). Antrąją poziciją 2010 metais užėmė Kinija (5,879 trilijono JAV dolerių (14,26 trln.

Dosniomis išmokomis visuomenę lepinusi Švedija taiso praeities klaidas ir kuria verslios visuomenės viziją. Praėjusią savaitę Vilniuje viešėjęs Švedijos premjeras Frederikas Reinfeldtas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute susirinkusiems diplomatams, studentams ir dėstytojams diktavo švedišką krizių valdymo receptą. Kelias į žlugimą Centro dešiniųjų Vyriausybės vadovas tikino apie krizių valdymą per pastaruosius metus sužinojęs labai daug.

Japonijos ekonomika gali susitraukti dėl galingo žemės drebėjimo ir jį lydėjusio cunamio, tačiau vyriausybė turi pakankamai lėšų kovai su stichijos padariniais, teigia reitingų agentūra „Moody's“. „Moody's“ teigimu, rizikos Japonijos ekonomikai, šiuo metu trečiai didžiausiai pasaulyje, per pastarąją savaitę padidėjo.

Finansų ministerijos piešiamas šių metų ekonomikos atsigavimo scenarijus yra pakankamai realus - 5,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas yra galimas, tačiau iš to nederėtų padaryti skubotų išvadų - toks spartus ekonomikos augimas mūsų nelaukia kelis metus iš eilės, to tikrai neturėtų būti, teigia prof. Rimantas Rudzkis.

Statistikos departamentas, remdamasis gruodžio mėn. informacija, naujesniais ir išsamesniais verslo ir kainų statistikos duomenimis, patikslino 2010 m. ketvirtojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) pirmąjį įvertį ir papildomai įvertino BVP komponentus gamybos, išlaidų ir pajamų metodais. Patikslintais duomenimis, ketvirtąjį ketvirtį BVP to meto kainomis sudarė 25 225 mln.

Kinijos ministras pirmininkas Wen Jiabao pranešė, kad šalis sumažino metinį ekonomikos augimo tikslą nuo 7,5 iki 7 proc. ir yra pasiryžusi pažaboti augančias kainas, informuoja BBC. Dalyvaudamas internetinėje konferencijoje W.Jiabao taip pat pažymėjo, kad Kinija turi užtikrinti, jog šalies ekonomikos augimas būtų ilgalaikis. Oficialiais duomenimis, infliacija Kinijoje siekia beveik 5 proc., tačiau maisto produktų kainos išaugo 10 proc., o tai sukėlė gyventojų pasipiktinimą.

Nors ekonominė situacija Lietuvoje šįmet šiek tiek pagerės, įsisenėjusios problemos –  didžiulis nedarbas ir šešėlinė ekonomika - nesitrauks, pranašauja Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai, remdamiesi 54 sėkmingai dirbančių įmonių vadovų ir finansininkų apklausa. Į šešėlį gena mokesčiai Kas pusmetį atliekamo Lietuvos ekonomikos tyrimo duomenimis, 2011 m. Bendrasis vidaus produktas (BVP) ūgtels 2,8 proc., toliau didės eksportas, nuo 17 iki 15 proc.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atlikto šalies ekonomikos tyrimo duomenimis, šešėlinė ekonomika Lietuvoje pasiekusi rekordiškai aukštą lygį, nemažės ir 2011 m. „Lietuvos verslas mato optimizmo šaukštą visoje ekonomikos problemų statinėje. Joje problemų daug: ir nedarbas ir šešėlinės ekonomikos dalis.

Rusija užėmė antrąją vietą pagal infliacijos rodiklį tarp vienuolikos stambiausių pasaulio ekonomikų, pranešė Rusijos federalinė statistikos tarnyba. Praėjusiais metais Rusijoje vartotojų kainos išaugo 6,9 proc., didesnis rodiklis buvo tik Indijoje (12 proc.).Kitame lentelės gale - Japonija, čia 2010 metais buvo užfiksuota 0,7 proc. defliacija. 2009 metais tame pačiame sąraše pirmavo Rusija - infliacija siekė 11,7 proc., Indija su 10,9 proc. infliacija užėmė antrąją vietą.

„Šiais metais prognozuojame vidutinio verslo segmento kreditavimo augimą. Rinkai atsigaunant verslui prireiks naujų konkurencinių pranašumų, o tam būtini ir papildomi piniginiai srautai“, - verslo kreditavimo galimybių pristatyme šalies regionų verslininkams teigė Vytautas Bučiūnas, „Swedbank“ Verslo bankininkystės tarnybos vadovas. Pasak V. Bučiūno, praėjusių metų statistiniai duomenys rodė bendrojo vidaus produkto augimą. Verslas vangiai budo iš sąstingio nedidindamas finansavimo iš bankų.

Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas pareiškė, kad pernai žymiai sumažėjo tiesioginių užsienio investicijų srautas į Rusiją, praneša „RIA Novosti“. „Tiesioginių užsienio investicijų srautas buvo pusantro karto mažesnis. Preliminarūs duomenys rodo, kad jis sudarė nuo 12 mlrd. iki 14 mlrd. JAV dolerių. Tai nėra daug. Geriausiais metais jis sudarė net 27 mlrd. JAV dolerių“, - sakė A. Kudrinas.

Kinija aplenkė Japoniją ir tapo antra pagal dydį pasaulio ekonomika. Praėjusių metų pabaigoje Japonijos ekonomikos vertė siekė 5,474 trln. dolerių (14,2 trln. litų), tuo tarpu Kinijos ekonomika buvo visai arti 5,8 trln. dolerių (15,08 trln. litų). Japonijos ekonomiką paveikė smukę eksporto ir vidaus vartojimo rodikliai, o Kiniją atvirkščiai į priekį stūmė gamybos augimas, praneša BBC.

Šiandien paskelbti pirminiai Estijos BVP rezultatai: paskutinįjį praėjusių metų ketvirtį Estijos ekonomika išaugo 6,6  proc., kai mes prognozavome 4,7 proc. Pagrindinė įspūdingo Estijos ekonomikos atsigavimo priežastis buvo geri eksporto rezultatai. Remiantis išankstiniais duomenimis prekių eksportas paskutinįjį ketvirtį palyginamosiomis kainomis išaugo daugiau kaip 50 proc.

Lietuvos realusis BVP, pernai padidėjęs 1,3 proc., 2011 m. ir 2012 m. turėtų didėti atitinkamai 3,3 proc. ir 4,1 proc., prognozuoja Lietuvos bankas. Kaip teigiama ketvirtadienį Lietuvos banko išplatintame pranešime, mažėjant trumpalaikių veiksnių – iždo priemonių ir atsargų ciklo – poveikiui, pasaulio ekonomikos augimas sulėtėjo. Tačiau keliose didesnėse Lietuvos užsienio prekybos partnerėse yra palankių ūkio aktyvumo pokyčių.

Paskutinį šių metų ketvirtį Latvijos ekonomika rodė sparčius augimo tempus. BVP paskutinį ketvirtį palyginti su 2009 metų atitinkamu laikotarpiu augo 3,7 proc. Tai 0,5 proc. sparčiau nei prognozavome mes (3,2 proc.), bet 0,3 proc. lėčiau nei „Bloomberg“ agentūros apklausiamų ekonomistų vidurkis (4,0 proc.). Remiantis mūsų modeliu ekonomikos augimo paspartėjimas praėjusių metų pabaigoje buvo nulemtas ne tik gerų eksporto rezultatų, bet ir atsigaunančios vidaus paklausos.

Tarptautinė verslo rizikos valdymo bendrovė „Coface“ prognozuoja, kad pasaulio ekonomikos augimas 2011 metais turėtų sulėtėti iki 3,4 proc., lyginant su 4 proc. 2010 metais. Tai bus sąlygota skolos sumažėjimo privačiame sektoriuje, riboto biudžeto politikos Europoje, galimo žaliavų kainų kilimo ir pasaulinės prekybos sulėtėjimo. „Coface“ duomenimis, išsivysčiusių šalių ekonomika turėtų augti 1,8 proc., lyginant su 2,3 proc.

Šią savaitę Prezidentūroje premjeras Andrius Kubilius džiūgavo dėl pernai 1,3 proc. padidėjusio bendrojo vidaus produkto ir rekordinio per 20 metų eksporto augimo. Jis netgi pažadėjo, kad šįmet realų pagerėjimą jau pajus ne tik makroekonomikos ekspertai, bet ir eiliniai piliečiai. Žmonės perspektyvų neįžvelgia Užvakar po susitikimo su šalies prezidente Dalia Grybauskaite premjeras liaupsino iki padebesių išaugusį eksportą.

Protestai ir socialinis nestabilumas Egipto ekonomikai gali kainuoti labai brangiai. Prancūzijos banko „Credit Agricole“ ekspertų teigimu, kasdien šalis praranda per 310 mln. dolerių. Atsižvelgdami į susiklosčiusią situaciją ir užsitęsusią politinę krizę, banko analitikai nusprendė sumažinti Egipto BVP prieaugio prognozę šiems metams iškart 1,6 proc. punkto – nuo 5,3 iki 3,7 proc., praneša AP.

Statistikos departamento metinės analizės duomenimis, praėjusiais metais bendrasis vidaus produktas ( BVP) didėjo visus keturis ketvirčius. Tai rodo, kad šalies ekonomika pamažu išeina iš recesijos ir sąstingio, teigia departamento direktoriaus pirmoji pavaduotoja Vilija Lapėnienė. Penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje  konstatuota, kad pernai šalies ekonomika lyginant su 2009 m. paaugo 1,3 proc. ir sudarė daugiau nei 93 mlrd. Lt. BVP augimą lėmė gamyba, o ne vidaus vartojimas.

Investicinio banko „Finasta“ prognozėmis, Lietuvos bendrasis vidaus produktas per 2010 metus augo beveik 1 proc. Tačiau 2010 metų augimas kol kas veikiau statistika nei tvari visų ekonomikos sektorių plėtra. Lietuvos BVP šiuo metu siekia 2006 metų lygį ir tik eksporto apimtys yra kiek didesnės nei prieš krizę. Labiausiai nukentėjęs ekonomikos sektorius – statybos, jo šiandieninė sukuriama vertė siekia tik 2003-iųjų metų lygį.

Į viršų kopianti pasaulio ekonomika Lietuvos gyventojams turėtų ne tik sužadinti šviesių vilčių, bet ir kelti nerimą. Po krizės atsitiesiantis planetos ūkis teikia daugiau galimybių mūsų šalies eksportui. Tačiau kartu gali visiškai nokautuoti mūsų valstybės, kurią sunkmetis pasiuntė į nokdauną, vidaus vartojimą. Tai Lietuvai gali reikšti net bankrotą.

Infliacija vėl įgauna pagreitį: gruodį užfiksuotas metinis vartojimo kainų augimas buvo didžiausias per pastaruosius pusantrų metų ir siekė 3,8 proc. Daugiausia įtakos kainoms turėjo brangstantys maisto produktai ir energetiniai ištekliai. Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis, 2010 metų gruodį pasaulinės maisto kainos pagerino 2008 metais pasiektą rekordą.

Praėjusių metų antrąjį ketvirtį prasidėjęs BVP augimas rodo nuosmukio pabaigą ir naujo ekonominio ciklo pradžią, tačiau auganti infliacija gali pakišti koją euro prisijungimui prie euro zonos 2014 m., skelbia bankas „Swedbank“. „2012 m. Mastrichto kriterijų patenkinti gali būti sudėtinga. Ne dėl to, kad kainos augs labai smarkiai, bet dėl to, kad pats Mastrichto kriterijus bus žemame lygyje. Tikėtina, kad 2012 m. bus bent trys euro zonos narės, kuriose infliacija bus apie 0 proc.

Pasaulio ekonomikos augimas šiais metais sulėtės, o didžiausią postūmį ūkiui duos Indija ir Kinija, prognozuoja Pasaulio bankas. Jo vertinimu, pasaulinis BVP šiemet augs 3,3 proc., lyginant su 3,9 proc. augimu pernai. Tačiau šių rodiklių nepakaks nedarbui labiausiai nuo krizės nukentėjusiose šalyse sumažinti, praneša BBC.

„Danske bank„ analitikai atnaujintose prognozėse kitąmet žada spartesnę infliaciją bei šiek tiek lėtėsnį BVP didėjimą. Po gana reikšmingos ketvirtinių BVP duomenų korekcijos, banko analitikai mano, kad paskutinį praėjusių metų ketvirtį Lietuvos ekonomikos augimas buvo spartesnis ir didina bendrą šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę iki 0,8 proc. (spalio pabaigoje buvo prognozuotas 0,5 proc. augimas); tuo tarpu prognozė 2011-iesiems metams mažinama iki 3,6 proc.

2010 m. užfiksuotas rekordinis Singapūro ekonomikos augimas, kurį lėmė aktyvumas pramonės sektoriuje, informuoja BBC. 2010 m., palyginti su 2009-aisiais, kai šalies ekonomika susitraukė 1,3 proc., Singapūro bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugo 14,7 proc. 2010 m. Singapūro ekonomikos augimas pranoko 1970 m. pasiektą 13,8 proc. prieaugio rekordą. Ketvirtąjį 2010 m. ketvirtį, palyginus su tuo pačiu 2009 m. laikotarpiu, Singapūro BVP padidėjo 12,5 proc., o šią plėtrą lėmė 28,2 proc.

Turizmo sektoriuje 2009 m. buvo sukurta 2,61 procento šalies bendrosios pridėtinės vertės. Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, 2009 m. turizmo sektoriuje sukurta bendroji pridėtinė vertė sudarė 2,2 mlrd. litų, arba 2,61 procento šalies bendrosios pridėtinės vertės, ir, palyginti su 2008 m., sumažėjo 17,9 procento. Turizmo sektoriaus pridėtinės vertės dalis 2009 m., palyginti su 2008 m., beveik nepakito – smuktelėjo tik 0,02 procentinio punkto.

Didžiąją Estijos bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį sukuria pramonė, kurios produkcija eksportuojama. Todėl, anot vietos ekonomisto Andreso Arako (Andres Arrak), Baltijos kaimynė yra viena ekonomiškai pažeidžiamiausių valstybių pasaulyje. Lietuvoje apie tai iki šiol viešai nebuvo kalbama, bet, iš visko sprendžiant, mūsų problemos niekuo nesiskiria nuo estiškų. Estai netveria džiaugsmu. Šių metų trečią ketvirtį Estijos BVP išaugo 5 proc., tam daugiausiai įtakos turėjo per metus net 47 proc.

Nors anksčiau didžiausią pasaulinio turto dalį buvo sukaupusi Europa, dabar ji pozicijas užleidžia Kinijai. Prognozuojama, kad 2015 m. Kinija turės 27 proc. pasaulio turto. Tai nustatyta lyginant šalių BVP, tačiau įvertinant valiutų kursus. Taip matuojama tarptautinė perkamoji galia, parodanti, kokia būtų turimų pinigų vertė, jeigu juos norima išleisti kitoje teritorijoje. Turtas pagal BVP vienam asmeniui 2004 metais didžiausias buvo Liuksemburge, Norvegijoje ir Šveicarijoje.

Seimas priėmė kitų metų nacio nalinį (valstybės ir savivaldybių) biudžetą. Už jį balsavo 73 Seimo nariai, prieš – 56, susilaikė 7. Patvirtintas ir „Sodros“ biudžetas. Bendras numatomas biudžeto defi citas – 5,8 proc. BVP. Kitų metų biudžetą vertina finansų analitikas Gitanas Nausėda. – Nesulauksime gėrybių – diržai lieka suveržti? – Biudžetas vis dar atitinka tą ekonominę situaciją, kurioje gyvename. Negalime su biudžetu užbėgti prieš ekonomikos traukinį.

Statistikos departamentas praneša, kad, išankstiniais duomenimis, 2009 metais visų apskričių bendrojo vidaus produkto (BVP) apimtis, skaičiuojant vienam gyventojui, sumažėjo. Daugiausia nominalusis BVP vienam gyventojui 2009 metais sumažėjo Utenos apskrityje – 20,4 proc., Kauno apskrityje – 19 proc. ir Alytaus apskrityje – 19,3 proc., o šalies nominalusis BVP vienam gyventojui sumažėjo 17,5 proc.

Rusijos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo 2,7 proc., rodo preliminarūs Rusijos statistikos duomenys, skelbia užsienio žiniasklaida. Balsas.lt primena, jog Rusijos socioekonomika paremta gamtinių išteklių naudojimu. Nafta ir dujos yra pagrindinis šios šalies biudžeto šaltinis. Rusijoje taip pat gausu derlingos žemės, įvairių brangiųjų metalų.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) pagerino Lietuvos ekonomikos augimo prognozes. Naujoje apžvalgoje bankas teigia, kad po krizės atsigaunančios Lietuvos ekonomikos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 0,5 proc., o kitąmet jis pasieks net 4 proc. Tai būtų geriausias rodiklis tarp Centrinės Europos ir Baltijos šalių.Šių metų liepos mėnesį skelbtos ERPB prognozės Lietuvai buvo prastesnės. Tuomet bankas teigė, jog 2010-aisiais mūsų šalies BVP smuks 1 proc.

Statistikos departamentas praneša, kad pagal turimus statistinius duomenis ir ekonometrinius modelius įvertintas bendrasis vidaus produktas 2010 m. trečiąjį ketvirtį siekė 24974,6 mln. litų to meto kainomis ir, palyginti su 2009 m. trečiuoju ketvirčiu, padidėjo 0,6 procento, o palyginti su antruoju 2010 m. ketvirčiu – 6,7 procento.

Danai ne tik didžiuojasi didžiausiais mokesčiais, bet net 1 iš 10 danų teigia, kad mokesčių mokama nepakankamai.Spalio viduryje atliktos apklausos metu 12 proc. iš 1,132 žmonių teigė, kad mokesčiai yra per maži, praneša naujienų agentūra AFP. Anot „Greens Analyseinstitut“ tyrimo, 66 proc. danų sutinka su apmokestinimo dydžiu ir tik 20 proc. gyventojų mano, kad mokesčiai yra per dideli.

Kitų metų valstybės biudžete Krašto apsaugos ministerijai (KAM) numatoma skirti 870 mln. litų – tai yra 0,88 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Nors skiriamų lėšų suma yra šiek tiek didesnė nei šiemet, tačiau bendra jų dalis nuo BVP mažėja. Iš 2010 m. biudžeto KAM gauna 850 mln. litų, tai sudaro 0,89 proc. nuo BVP.

Valdantieji planuoja, kad kitų metų šalies biudžeto deficitas sudarys 5,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Numatoma, jog nebus jokių naujų mokesčių lengvatų, išskyrus iki šiol galiojančias pridėtinės vertės mokesčio lengvatas šildymui, knygoms bei vaistams. Pasak Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno Jurgio Razmos, trečiadienį vykęs koalicijos tarybos posėdis buvo paskutinis prieš spalio 19–ąją teikiamą kitų metų valstybės biudžeto projektą.

Po ypač didelio augimo antrajame ketvirtyje, Europos Komisija padidino savo prognozes dėl šių metų ekonomikos augimo Europos Sąjungoje, skelbia BBC. Komisija tikisi, jog augimas ES sieks 1,8 proc. 2010 m., lyginant su prieš tai buvusiu 1 proc. augimu, o euro zonos 16-oje valstybių augimas sieks 1,7 proc.  Jungtinės Karalystės ekonomikos augimo prognozės padidėjo nuo 1,2 proc. iki 1,7 proc.

Britų komercijos rūmai pagerino trumpalaikę JK ekonomikos prognozę, tačiau išreiškė nuomonę, jog palūkanų normos privalo išlikti žemos, kad padėtų atsigavimui. Taip pat spėjama, kad augimo tempai gali drastiškai sumažėti, kai pasijus vyriausybės „griežtų priemonių“ poveikis. Verslo grupė tikisi, kad BVP šiemet augs 1,7 proc. ir 2,2 proc. kitais metais. Anksčiau skelbta prognozė buvo atitinkamai 1,3 proc. ir 2,1 proc.

Britų komercijos rūmai pagerino trumpalaikę JK ekonomikos prognozę, tačiau išreiškė nuomonę, jog palūkanų normos privalo išlikti žemos, kad padėtų atsigavimui. Taip pat spėjama, kad augimo tempai gali drastiškai sumažėti, kai pasijus vyriausybės „griežtų priemonių“ poveikis. Verslo grupė tikisi, kad BVP šiemet augs 1,7 proc. ir 2,2 proc. kitais metais. Anksčiau skelbta prognozė buvo atitinkamai 1,3 proc. ir 2,1 proc.