bvp

Kitąmet Lietuvos biudžeto pajamos be ES ir kitų paramos turėtų sudaryti 21,774 mlrd. Lt, o išlaidos –  21,688 mlrd. Lt, rodo Finansų ministerijos parengtas projektas dėl 2013-2015 m. preliminarių nacionalinio biudžeto pagrindų rodiklių. Kaip praneša vz.lt, jei tokį planą pavyktų įgyvendinti, kitąmet Lietuvos nacionalinis biudžetas galėtų būti pirmą kartą per visą nepriklausomybės istoriją perteklinis. Pirmasis finansų perteklius 2013 metais sudarytų 86 mln. Lt.

Nors Lietuvos ekonomika ir šiemet išliks viena sparčiausiai augančių visoje Europos Sąjungoje (ES), Swedbanko“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis perspėja, kad per ateinantį dešimtmetį Lietuvos ekonomika gali susidurti su rimtomis problemomis. Nerimą kelia investicijos „Žiūrint, kaip atrodo Lietuvos ekonomika, palyginti su 2008 metais, tik eksportas yra viršijęs tų metų lygį ir yra jau 13 proc. didesnis nei 2008-ųjų pradžioje, kai buvo pasiektas pikas.

„Swedbankas“ prognozuoja, kad šiemet pasaulio ekonomika augs 3,1 proc. Lietuvai bankas teikia 3,3 proc. augimo prognozę. 2012 metais tikimasi, kad šis Lietuvos rodiklis dar kiek paaugs ir pasieks 4,3 proc. „Nekeičiame BVP augimo prognozės – kaip ir šių metų pradžioje manome, kad Lietuvos ekonomika augs 3,3 proc. ir bus viena sparčiausiai augančių ES ekonomikų“, – spaudos konferencijoje sakė „Swedbanko“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Olandijos vyriausybė pateikė šalies karalienei Beatris atsistatydinimo pareiškimą, praneša naujienų agentūra „Interfaks“. Vyriausybė tokį politinį žingsnį privalėjo žengti po to, kai neteko ultradešiniųjų partijos paramos. Pareiškime nurodoma, kad trijų Olandijos pagrindinių partijų derybos dėl BVP deficito sumažinimo 3 proc., kaip to reikalauja ES , baigėsi nerezultatyviai.

Euro zonos krizės epicentro vaidmenį valstybės periminėja viena iš kitos tarsi karštą bulvę. Pastaruoju metu rinkos sunerimo dėl Ispanijos ekonomikos sveikatos, rašo BBC. Ispanijos 10 metų skolinimosi kaina išaugo iki 6 proc. Tuo tarpu Vokietija tokiam pačiam laikotarpiui skolinasi mokėdama vos 1,75 proc. palūkanų normą. Visgi Ispanijos bėda yra ne skolinimosi kaina, o ligota ekonomikos būklė.

Šią savaitę Lietuvai tarptautinėse rinkose pasiskolinus dar beveik pusantro milijardo litų, viešoje erdvėje pasigirdo nuogąstavimų, kad skolinamės per daug, šalis, ko gero, suka Graikijos šunkeliais. Finansų ministrė tikina, kad Lietuvai Graikijos likimas – prasiskolinti – negresia, nes skolinamasi daugiau senoms skoloms dengti, o bendra valstybės skola auga nedaug.Kol Lietuva skolinasi palankiomis sąlygomis, skambinti pavojaus varpais nemato reikalo ir analitikai.

Būdama atvira ekonomika, šiemet Lietuva neišvengs neigiamų euro zonos raidos padarinių. 2011 m. įsibėgėjusi Lietuvos ūkio plėtra 2012 m. mažins pagreitį. „Danske“ bankas prognozuoja, kad 2012 m. BVP augs apie 2,7 proc., 2013 m. – 3,5 proc. Infliacijos tempai Lietuvoje lėtės, bet išliks pakankamai aukšto lygio. 2012 m. infliacija sumažės iki 3,2 proc., o 2013 m. iki 2,9 proc.

Šiemet gali užvirti arši kova dėl šeštos pozicijos didžiausių pasaulio ekonomikų reitinge. Paskelbtoje naujausioje TVF pasaulio ekonomikos prieaugio prognozėje, teigiama, kad iki šiol šią poziciją užėmusią Braziliją gali pakeisti Didžioji Britanija.

Jei ne koalicijos partnerių reikalavimai, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė būtų tiesiog savo įsakymu panaikinusi pirmtako Juozo Oleko sprendimą, kuriuo atsisakyta šauktinių Lietuvos kariuomenėje. Taip ji teigė portalo Balsas.lt vaizdo konferencijos metu, atsakydama į žurnalisto ir skaitytojų klausimus. Sprendimas atsisakyti šauktinių esą buvęs priimtas visiškai ne laiku ir nepasiruošus.

Ispanijos ekonomika vėl įžengė į recesiją. Apie tai pareiškė Ispanijos centrinio banko vadovas Miguelis Angelis Fernandezas Ordonezas, praneša AFP. Techninė recesija skelbiama, kai bendrasis vidaus produktas (BVP) smunka mažiausiai du ketvirčius iš eilės. Pasak M. F. Ordonezo, ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį Ispanijos ekonomika susitraukė 0,3 proc., ši tendencija nesikeitė ir pirmąjį šių metų ketvirtį.

Ispanijos premjeras Mariano Rajoy ketvirtadienį sakė, kad nėra prasmės kalbėti apie tarptautinę finansinę pagalbą Ispanijai, ir pabrėžė savo šalies pasiryžimą susidoroti su ekonominėmis problemomis, praneša AFP. „Kalbos apie Ispanijos gelbėjimą yra beprasmės. Mums to nereikia, ir mes neketiname tuo naudotis. Pagalba Ispanijai nebus teikiama“, – po susitikimo su Lenkijos premjeru Donaldu Tusku sakė M. Rajoy.

inPaskutiniu metu pasirodė įvairių euro zonos makroekonominių duomenų – BVP, verslo pasitikėjimo indeksai, mažmeninės prekybos rodikliai, kurie nebuvo itin džiuginantys, tačiau ir ne tokie silpni, kad Europos centrinis bankas (ECB) vėl ryžtųsi nurėžti bazinę palūkanų normą. ECB balandžio 4 d. vykusiame posėdyje paliko galioti 1 procento bazinę palūkanų normą, kaip ir prognozavo „Danske Markets“ analitikai.

Euro zonos skolų krizė tęsiasi jau daugiau nei dvejus metus. Nors pastarieji Europos politikų ir institucijų priimti sprendimai leidžia tikėtis, kad blogiausia jau praeityje, šios krizės pasekmės bus jaučiamos ne vienerius metus.

Finansų ministerijos duomenimis, centrinės valdžios sektoriaus skola vasario pabaigoje buvo 42 mlrd. 435,6 mln. litų, arba 39,0 proc. prognozuojamo 2012 metų BVP (108 mlrd. 916 mln. litų). Vasario pabaigoje centrinės valdžios sektoriaus skola užsienio finansų institucijoms buvo 30 mlrd. 176,4 mln. litų, vidaus finansų institucijoms - 6 mlrd. 259,9 mln. litų, tarptautinėms organizacijoms - 4 mlrd. 378,6 mln.

Pernai Estijoje užfiksuotas 1,0 proc. biudžeto perteklius, o valstybės skola siekė tik 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) - mažiausią lygį tarp visų 27 Europos Sąjungos (ES) valstybių narių, remdamasi oficialiais duomenimis informuoja AFP. 1,3 mln. gyventojų turinti Estija į ES įstojo 2004-aisiais, o į euro zoną - 2011-aisiais. Estija garsėja griežta fiskaline drausme. Pernai Estijos BVP išaugo 7,6 proc., o centrinis bankas prognozuoja, kad šiemet šalies ūkio augimas sieks 1,9 proc.

Jungtinių Valstijų ekonomika turi augti sparčiau norint, kad būtų sukurta pakankamai darbo vietų ir toliau mažėtų nedarbas, įsitikinęs JAV federalinio atsargų banko pirmininkas Benas Bernanke. B. Bernankė pridūrė, kad neseniai sumažėjęs nedarbas, kuris nukrito nuo 9,1 proc. praėjusią vasarą iki 8,3 proc. vasarį, kertasi su gana kukliais ekonomikos augimo tempais. JAV bendrasis vidaus produktas ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį išaugo 3 proc.

Ketvirtinėje apžvalgoje „ „Ernst & Young“ euro zonos ekonomikos prognozė“ teigiama, kad regiono ekonomika šiemet patirs švelnų nuosmukį, o „lipti iš duobės“ pradės nuo 2013-ųjų. Prognozuojama, kad euro zonos BVP 2012 m. mažės 0,5 proc., o 2013 m. didės 1 procentu.

Praėjus metams po Japoniją nusiaubusių gamtos stichijų šalies politikai vis dar tvarko katastrofų padarinius, o gyventojai viltingai stojasi ant kojų. 2011 metų kovo 11-ąją Tekančios Saulės šalį sukrėtė didžiausias per visą šalies istoriją 9 balų žemės drebėjimas, po kurio sekė pražūtingas cunamis. Gamtos stichija nusinešė daugiau kaip 15,8 tūkst. žmonių gyvybių, 3,2 tūkst. dar laikomi dingę be žinios. Savo namų neteko ir ieškotis laikinosios prieglaudos buvo priversti daugiau kaip 342 tūkst.

Ispanija privalo įvykdyti savo įsipareigojimus – sumažinti valstybės biudžeto deficitą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto 2013 metais. Apie tai pirmadienį per euro grupės posėdį pranešė jos pirmininkas Jeanas–Claude Junckeris. J. C. Junckeris patvirtino, kad po optimistinių naujienų apie sėkmingą Graikijos skolos restruktūrizavimo plano vykdymą per šį euro grupės posėdį į pirmąjį planą iškeliamas Ispanijos scenarijus.

Naujausiais oficialiais duomenimis, Estijos bendrasis vidaus produktas (BVP) pernai, palyginus su 2010-aisiais, išaugo daugiausia iš Europos Sąjungos (ES) šalių – 7,6 proc., praneša AFP. Patikslintais duomenimis, augimas buvo 0,1 proc. didesnis nei pirminiais. Pagrindinėms Estijos prekybos partnerėms kovojant su euro zonos skolų krize paskutinį praėjusių metų ketvirtį šalies BVP augimas sulėtėjo iki 4,5 proc.

„Apple“ tęsia savo žygį į aukštumas. Praeitą savaitę kompanijos rinkos vertė perkopė pusės trilijono JAV dolerių ribą, o „Apple“ santaupos siekia 97,6 mlrd. JAV dolerių. Šiuos retai verslo pasaulyje pasitaikančius dangų siekiančius skaičius yra nelengva suvokti. Tam, kad būtų lengviau suprasti, kokio iš tiesų dydžio yra „Apple“, CNBC pateikė keletą palyginimų. Tad ką „Apple“ gali nusipirkti ir kas dar yra vertas 500 mlrd.

Kinijos ekonomika yra viena sparčiausiai augančių pasaulyje, tačiau ekspertai šiai Azijos pasakai laimingos pabaigos neprognozuoja. Kol Vakarų pasaulis įnirtingai bando išsivaduoti iš finansų krizės pančių, Kinijos milžinas žengia į priekį tvirtu žingsniu. Ne vienas pasaulio ekonomistas mano, kad Kinijos valstybinis kapitalizmas yra tinkamiausias priešnuodis modernios pasaulinės ekonomikos iššūkiams. Nepaisant to, vis dažniau pasigirsta balsų, pranašaujančių niūrią Kinijos ekonomikos ateitį.

Daugiau nei dešimt metų Kinija siekė ir dažnai viršijo kasmetinį 8 proc. ekonomikos augimą. Tačiau dabar Kinija mažina sumažino savo augimo prognozes iki 7,5 proc., o tai sukrėtė pasaulio rinkas, rašoma CNN verslo tinklaraštyje. Nereikėtų stebėtis. Dar praėjusią savaitę Pasaulio Bankas ir Pekine esantis analitinis centras perspėjo, jog reikia subalansuoti netvarų Kinijos ekonominį augimą. Taigi dėmesys krypsta nuo eksporto (jie sudaro 25 proc. pajamų) į vidaus vartojimą.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ patikslintais duomenimis, ketvirtąjį 2011 metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, euro zonos ir visos ES bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo po 0,3 proc. Trečiąjį 2011 m. ketvirtį BVP abiejose zonose išaugo atitinkamai 0,1 ir 0,3 proc. Ketvirtąjį 2011 metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu ir atsižvelgus į sezoninius pokyčius, euro zonos ir ES ekonomika ūgtelėjo atitinkamai 0,7 ir 0,9 proc.

Kinija šiais metais savo karines išlaidas didins 11,2 proc. Prieš kasmetinio Liaudies suvažiavimo atidarymą jo atstovas Li Zhaoxingas sekmadienį pareiškė, kad gynybinis biudžetas padidės iki 670,27 mlrd. juanių (80,6 mlrd.) eurų. Kartu Li Zhaoxingas pabrėžė, kad Kinijos ginkluotosios pajėgos niekam nekelia grėsmės.

Europos Vadovų Tarybos posėdyje dalyvaujanti Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir dar 24 ES valstybių vadovai pasirašė naująją Europos sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje, kuri įpareigos Europos šalis laikytis griežtos finansinės drausmės ir vykdyti atsakingą ekonominę politiką. Nors sutartis yra privaloma euro zonai, prie jos prisijungė visos ES valstybės, išskyrus Jungtinę Karalystę ir Čekiją.

Vakar į Briuselį vėl rinkosi Europos Sąjungos (ES) valstybių ir vyriausybių vadovai. Šiandien 9 val. ryto Briuselyje numatytas naujosios Europos stabilumo sutarties pasirašymas. Diskusijos dėl naujosios sutarties Airija jau praneša, kad naujoji sutartis nėra tik techninis tarpvyriausybinis susitarimas, kaip buvo bandoma ją pradžioje pateikti. Airija, siekdama šią sutartį ratifikuoti, rengs referendumą. Ši šalis garsėja tuo, kad du kartus per referendumą yra atmetusi Europos sutartis.

Patikslinti 2011 metų ketvirtojo ketvirčio BVP duomenys rodo, kad ekonomika praėjusių metų pabaigoje buvo daug geresnėje būklėje, nei anksčiau manyta. Tiesa, BVP augimas buvo lėtesnis nei per pirmuosius tris ketvirčius, tačiau daug priežasčių nerimauti nėra. Šių metų pradžios duomenys įkvepia dar labiau – nerimas dėl lėtėjančios Lietuvos ekonomikos ir gręsiančio sąstingio buvo perdėtas.

Finansų ministerijos duomenimis, centrinės valdžios sektoriaus skola sausio mėnesio pabaigoje buvo 38 mlrd. 800 mln. litų, arba 35,6 proc. prognozuojamo 2012 metų bendrojo vidaus produkto (108 mlrd. 916 mln. litų). Sausio pabaigoje centrinės valdžios sektoriaus skola užsienio finansų institucijoms buvo 26 mlrd. 487,9 mln. litų, vidaus finansų institucijoms - 6 mlrd. 494,7 mln. litų, tarptautinėms organizacijoms - 4 mlrd. 384,5 mln.

Kinijoje kils didžiulė krizė, jeigu vyriausybė nepradės ekonominių reformų. Kaip rašo „The Wall Street Journal“, tokios išvados skelbiamos ataskaitoje „Kinija iki 2030 m.“, kurią parengė Pasaulio bankas ir Kinijos vyriausybės ekspertai. Kaip skelbiama ataskaitoje, per pastaruosius dešimt metų vyriausybės vaidmuo reguliuojant Kinijos ekonomiką pastebimai išaugo. Dokumento autoriai pastebi, kad Kinijos ekonomikos gerovė didele dalimi priklauso nuo šalies BVP prieaugio.

Lietuvos ekonomika žengia į lėtesnės plėtros tarpsnį. Iki šiol šalies ekonomika augo labai sparčiai, tačiau daugėja ženklų, rodančių ne tokias palankias perspektyvas. Dėl lėtėjančios pasaulio ūkinės raidos, numatoma mažesnė ekonomikos plėtra pagrindinėse Lietuvos prekybos partnerėse, pasitikėjimo rodikliai Lietuvoje ir užsienio šalyse taip pat prastėja esant neapibrėžtumui dėl įsiskolinimo problemų kai kuriose euro zonos valstybėse.

Prieš metus įsivedusi eurą kaimynė Estija visai Europai demonstruoja įspūdingus augimo rodiklius. Vis dėlto ir šalies politikai, ir verslininkai sutinka, kad kol kas Estijos atsigavimas daugiau popierinis: nedarbo ir infliacijos suvaldyti vis dar nepavyksta. Estijos ūkis praėjusiais metais augo sparčiau nei Lietuvos ir Latvijos: šalies BVP pašoko 7,5 proc. – tiek pat, kiek ir pakilimo metais. Lietuvos ūkis pernai augo 5,8 proc., Latvijos – prognozuojama 5,2–5,3 proc.

Publikuojame ištrauką iš knygos „Mafijos eksportas“, kuri atskleidžia, kad pasaulyje išsikerojęs mafijos tinklas yra gerokai arčiau mūsų nei kai kuriems atrodo. Knygos autorius Francesco Forgione yra buvęs Italijos parlamentinės kovos su mafija komisijos pirmininkas. Anot jo, mafija smarkai prisideda prie pasaulinio BVP kūrimo ir, galima sakyti, vykdo kriminalinę pasaulio kolonizaciją.

Graikijai skirtas Europos Sąjungos (ES) taupymo planas šalies nuo bankroto neišgelbės, savo tinklaraštyje rašo amerikiečių ekonomistas Paulas Krugmanas, 2008 m. gavęs Nobelio ekonomikos premiją, informuoja „RIA Novosti“. Antradienio rytą euro zonos finansų ministrai susitarė dėl antrojo 130 mlrd. eurų paskolų paketo Graikijai. Privatūs kreditoriai ir investuotojai sutiko nurašyti 53,5 proc. Graikijos įsiskolinimo.

Ispanijos ekonomika susitraukė pirmą kartą per dvejus metus, o dėl to sustiprėjo nerimas, kad šalis gali nugrimzti į recesiją, informuoja BBC. Per tris mėnesius iki praėjusių metų gruodžio Ispanijos ekonomika susitraukė 0,3 proc. Ankstesnį ketvirtį ji patyrė sąstingį. Ispanijos namų ūkių išlaidos, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, sumažėjo 1,1 proc., o viešų institucijų išlaidos smuko 3,6 proc. Nedarbo lygis Ispanijoje yra aukščiausias iš visų Europos Sąjungos (ES) valstybių.

Graikijos ekonomikos nuosmukis praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį paspartėjo, rodo naujausi vyriausybės duomenys. Palyginti su ankstesniais metais, Graikijos bendrasis vidaus produktas ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį sumažėjo 7 proc., praneša BBC. Tuo tarpu trečiąjį 2011 m. ketvirtį ūkis susitraukė 5 proc. Naujausi duomenys taip pat rodo, kad Graikijos ekonomika praėjusiais metais susitraukė 6 proc. – daugiau, nei buvo prognozuota anksčiau.

Kaip ir buvo tikėtasi, didžiausią įtaką sausio mėnesį infliacijai turėjo maisto produktų kainų kilimas, dėl brangstančių degalų didėjusios transporto kainos bei dėl išaugusio vartojimo brangusi elektra. Sezoninis žiemos drabužių ir avalynės išpardavimas šiek tiek mažino bendro vartojimo kainų indekso kilimą. 2012 m. sausio mėnesį, lyginant su gruodžiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos išaugo 0,4 proc. Per metus kainos išaugo 3,4 proc. ir atitiko „Danske“ banko prognozes.

Lietuvos ekonomika 2012 metais augs lėčiau nei pernai, nedarbas beveik nemažės, o gyventojų pajamų didėjimas lėtės, rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atlikta rinkos dalyvių apklausa. Didžiausias rizikos šaltinis verslo sektoriui šiemet bus euro problemos, galimi pokyčiai mokesčių srityje ir su būsimais rinkimais susiję populistiniai sprendimai. LLRI tyrimo duomenimis, dešimtadalis Lietuvos verslų ketina arba rimtai svarsto galimybę perkelti savo veiklą į užsienį.

Vyriausybė savo naujienlaiškyje pasidalino Eurostato paskelbtais duomenimis apie nedarbo lygį Europos Sąjungoje praėjusiųjų metų trečiąjį ketvirtį. Vyriausybė pasidžiaugė, kad Lietuva buvo trečioje vietoje pagal nedarbo lygio sumažėjimą tarp visų Europos Sąjungos šalių. Nedarbo lygis per metus sumažėjo 3 proc. punktais ir pasiekė 15,3 proc. Nedarbas greičiau mažėjo tik Estijoje ir Latvijoje – atitinkamai 4,8 ir 3,4 procentiniais punktais.

Padidėjus vidutinei Europos Sąjungos (ES) šalių skolai, palyginti su bendruoju vidaus produktu (BVP), Lietuva ją šiek tiek sumažino ir praėjusių metų trečiąjį ketvirtį buvo šešta tarp 27-ių ES valstybių. Trečiojo ketvirčio pabaigoje Lietuvos skola sudarė 38 mlrd. 707 mln. litų, o tai prilygo 37,6 proc. BVP, praneša „Eurostat“. Antrąjį praėjusių metų ketvirtį skola buvo mažesnė – 38 mlrd. 110 mln. litų, tačiau tai atitiko 38,1 proc. BVP. Savo itin maža skola – 6,1 proc.

Sprendžiant iš pirmojo šių metų ketvirčio rezultatų, galima daryti išvadą, kad Didžiosios Britanijos ekonomika jau apimta recesijos. Šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį susitraukė 0,2 proc., o Nacionalinis socialinių ir ekonominių tyrimų institutas (NIESR) prognozuoja tokį pat nuosmukį ir pirmąjį šių metų ketvirtį.

Lietuviai vadinami nelaiminga ir nuolat dejuojančia tauta. Dėl to esą labiausiai kalti materialūs dalykai – nepakankamas uždarbis, bet ekonomistas Raimondas Kuodis atskleidžia, kad laimingos visuomenės paslaptys glūdi ne tik piniguose. Ne mažiau svarbu yra saugumo, teisingumo jausmas, taip pat asmens statuso reikšmė kitų visuomenės narių atžvilgiu. LRT laidoje „Įžvalgos“ Virginijus Savukynas su R. Kuodžiu kalbėjosi apie vadinamąją laimės ekonomiką.

Šalių ekonominės konvergencijos problema yra ypatingai aktuali toms šalims, kurios šiuo metu dar pastebimai atsilieka pagal ekonominį efektyvumą ir gyvenimo lygį. Visiškai suprantama, kad daugelis besivystančių šalių ekonominį augimą ir artėjimą prie išsivysčiusių šalių formuluoja kaip vieną svarbiausių politinių tikslų.

Savaitės pradžioje Europos rinkose ir vėl slogios nuotaikos, nes atsinaujinęs susirūpinimas dėl Graikijos erzina investuotojus. Bet tai nesutrukdė Lietuvai surengti sėkmingą vienų metų trukmės obligacijų aukcioną būtent tada, kai šalis pranešė, kad jos ekonomika praėjusiais metais išaugo 4,3 procento, rašo „The Financial Times“. ELTA primena, kad, negalutiniais Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prieaugis, palyginti su 2010 m., sudar...

Metiniai Lietuvos ūkio augimo tempai 2011 m. buvo įspūdingi – ekonomika augo sparčiausiai per paskutinius trejus metus – 5,8 proc. IV ketvirtį Lietuvos ekonomikos metinis augimas sulėtėjo iki 4,3 proc. ir buvo šiek tiek mažesnis nei prognozavo „Danske“ bankas (5,0 proc.). Lietuvos ekonomikos priklausomybė nuo išorinių veiksnių išlieka didelė. Įvertinus pakankamai neigiamas pasaulines tendencijas, lūkesčiai dėl palaipsniui mažėjančių ekonomikos apsukų buvo pamatuoti.

RF premjeras Vladimiras Putinas konstatuoja, kad padėtis Rusijoje, susijusi su privačiomis investicijomis, „anaiptol nėra džiugi“, o kapitalo nuotėkis iš šalies – didelis. Apie šią ir kitas problemas jis rašo ekonomikos plėtrai skirtame straipsnyje, kuris pirmadienį išspausdintas laikraštyje „Vedomosti“ ir paskelbtas jo rinkimų tinklalapyje.

Lietuvos statistikos departamentas pranešė, kad pagal turimus statistinius duomenis ir ekonometrinius modelius įvertintas BVP ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu, padidėjo 4,3 proc. Per visus 2011 metus BVP ūgtelėjo 5,8 proc. Paskelbtą BVP rezultatą galima interpretuoti kaip savotišką prasidedančių 2012 metų preliudiją. SEB bankas prognozuoja, kad šiais metais šalies BVP išaugs 2,0 proc.

Euro zonos ekonomika 2012 metais susitrauks 0,3 proc. ir šiek tiek paaugs 2013 metais. Viso pasaulio ekonomika abejais metais paaugs po 3,1 proc., sako „Swedbank“ analitikai. Dabartinę Europos Sąjungos (ES)  šalių ekonomikos situaciją „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis palygino su alpinistais, kopiančiais į kalną. Vienas neatsargus bet kurio alpinisto žingsnis sukeltų pavojų visiems, kopiantiems iš paskos. „Yra 40 proc.

Latvijos centrinis bankas sumažino šių metų bendrojo vidaus produkto prognozę (BVP) iki 1,3 proc., ketvirtadienį per spaudos konferenciją pranešė šalies centrinio banko vadovas Ilmaras Rimševičius. 2011 m. pabaigoje Latvijos centrinis bankas prognozavo, kad šalies ekonomika šiais metais išaugs 2,5 proc. I. Rimševičius paaiškino, kad centrinis bankas peržiūrėjo savo BVP prognozę dėl mažesnės paklausos ir tai lėmusio lėtesnio eksporto augimo.