bvp

Protestai ir socialinis nestabilumas Egipto ekonomikai gali kainuoti labai brangiai. Prancūzijos banko „Credit Agricole“ ekspertų teigimu, kasdien šalis praranda per 310 mln. dolerių. Atsižvelgdami į susiklosčiusią situaciją ir užsitęsusią politinę krizę, banko analitikai nusprendė sumažinti Egipto BVP prieaugio prognozę šiems metams iškart 1,6 proc. punkto – nuo 5,3 iki 3,7 proc., praneša AP.

Statistikos departamento metinės analizės duomenimis, praėjusiais metais bendrasis vidaus produktas ( BVP) didėjo visus keturis ketvirčius. Tai rodo, kad šalies ekonomika pamažu išeina iš recesijos ir sąstingio, teigia departamento direktoriaus pirmoji pavaduotoja Vilija Lapėnienė. Penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje  konstatuota, kad pernai šalies ekonomika lyginant su 2009 m. paaugo 1,3 proc. ir sudarė daugiau nei 93 mlrd. Lt. BVP augimą lėmė gamyba, o ne vidaus vartojimas.

Investicinio banko „Finasta“ prognozėmis, Lietuvos bendrasis vidaus produktas per 2010 metus augo beveik 1 proc. Tačiau 2010 metų augimas kol kas veikiau statistika nei tvari visų ekonomikos sektorių plėtra. Lietuvos BVP šiuo metu siekia 2006 metų lygį ir tik eksporto apimtys yra kiek didesnės nei prieš krizę. Labiausiai nukentėjęs ekonomikos sektorius – statybos, jo šiandieninė sukuriama vertė siekia tik 2003-iųjų metų lygį.

Į viršų kopianti pasaulio ekonomika Lietuvos gyventojams turėtų ne tik sužadinti šviesių vilčių, bet ir kelti nerimą. Po krizės atsitiesiantis planetos ūkis teikia daugiau galimybių mūsų šalies eksportui. Tačiau kartu gali visiškai nokautuoti mūsų valstybės, kurią sunkmetis pasiuntė į nokdauną, vidaus vartojimą. Tai Lietuvai gali reikšti net bankrotą.

Infliacija vėl įgauna pagreitį: gruodį užfiksuotas metinis vartojimo kainų augimas buvo didžiausias per pastaruosius pusantrų metų ir siekė 3,8 proc. Daugiausia įtakos kainoms turėjo brangstantys maisto produktai ir energetiniai ištekliai. Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis, 2010 metų gruodį pasaulinės maisto kainos pagerino 2008 metais pasiektą rekordą.

Praėjusių metų antrąjį ketvirtį prasidėjęs BVP augimas rodo nuosmukio pabaigą ir naujo ekonominio ciklo pradžią, tačiau auganti infliacija gali pakišti koją euro prisijungimui prie euro zonos 2014 m., skelbia bankas „Swedbank“. „2012 m. Mastrichto kriterijų patenkinti gali būti sudėtinga. Ne dėl to, kad kainos augs labai smarkiai, bet dėl to, kad pats Mastrichto kriterijus bus žemame lygyje. Tikėtina, kad 2012 m. bus bent trys euro zonos narės, kuriose infliacija bus apie 0 proc.

Pasaulio ekonomikos augimas šiais metais sulėtės, o didžiausią postūmį ūkiui duos Indija ir Kinija, prognozuoja Pasaulio bankas. Jo vertinimu, pasaulinis BVP šiemet augs 3,3 proc., lyginant su 3,9 proc. augimu pernai. Tačiau šių rodiklių nepakaks nedarbui labiausiai nuo krizės nukentėjusiose šalyse sumažinti, praneša BBC.

„Danske bank„ analitikai atnaujintose prognozėse kitąmet žada spartesnę infliaciją bei šiek tiek lėtėsnį BVP didėjimą. Po gana reikšmingos ketvirtinių BVP duomenų korekcijos, banko analitikai mano, kad paskutinį praėjusių metų ketvirtį Lietuvos ekonomikos augimas buvo spartesnis ir didina bendrą šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę iki 0,8 proc. (spalio pabaigoje buvo prognozuotas 0,5 proc. augimas); tuo tarpu prognozė 2011-iesiems metams mažinama iki 3,6 proc.

2010 m. užfiksuotas rekordinis Singapūro ekonomikos augimas, kurį lėmė aktyvumas pramonės sektoriuje, informuoja BBC. 2010 m., palyginti su 2009-aisiais, kai šalies ekonomika susitraukė 1,3 proc., Singapūro bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugo 14,7 proc. 2010 m. Singapūro ekonomikos augimas pranoko 1970 m. pasiektą 13,8 proc. prieaugio rekordą. Ketvirtąjį 2010 m. ketvirtį, palyginus su tuo pačiu 2009 m. laikotarpiu, Singapūro BVP padidėjo 12,5 proc., o šią plėtrą lėmė 28,2 proc.

Turizmo sektoriuje 2009 m. buvo sukurta 2,61 procento šalies bendrosios pridėtinės vertės. Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, 2009 m. turizmo sektoriuje sukurta bendroji pridėtinė vertė sudarė 2,2 mlrd. litų, arba 2,61 procento šalies bendrosios pridėtinės vertės, ir, palyginti su 2008 m., sumažėjo 17,9 procento. Turizmo sektoriaus pridėtinės vertės dalis 2009 m., palyginti su 2008 m., beveik nepakito – smuktelėjo tik 0,02 procentinio punkto.

Didžiąją Estijos bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį sukuria pramonė, kurios produkcija eksportuojama. Todėl, anot vietos ekonomisto Andreso Arako (Andres Arrak), Baltijos kaimynė yra viena ekonomiškai pažeidžiamiausių valstybių pasaulyje. Lietuvoje apie tai iki šiol viešai nebuvo kalbama, bet, iš visko sprendžiant, mūsų problemos niekuo nesiskiria nuo estiškų. Estai netveria džiaugsmu. Šių metų trečią ketvirtį Estijos BVP išaugo 5 proc., tam daugiausiai įtakos turėjo per metus net 47 proc.

Nors anksčiau didžiausią pasaulinio turto dalį buvo sukaupusi Europa, dabar ji pozicijas užleidžia Kinijai. Prognozuojama, kad 2015 m. Kinija turės 27 proc. pasaulio turto. Tai nustatyta lyginant šalių BVP, tačiau įvertinant valiutų kursus. Taip matuojama tarptautinė perkamoji galia, parodanti, kokia būtų turimų pinigų vertė, jeigu juos norima išleisti kitoje teritorijoje. Turtas pagal BVP vienam asmeniui 2004 metais didžiausias buvo Liuksemburge, Norvegijoje ir Šveicarijoje.

Seimas priėmė kitų metų nacio nalinį (valstybės ir savivaldybių) biudžetą. Už jį balsavo 73 Seimo nariai, prieš – 56, susilaikė 7. Patvirtintas ir „Sodros“ biudžetas. Bendras numatomas biudžeto defi citas – 5,8 proc. BVP. Kitų metų biudžetą vertina finansų analitikas Gitanas Nausėda. – Nesulauksime gėrybių – diržai lieka suveržti? – Biudžetas vis dar atitinka tą ekonominę situaciją, kurioje gyvename. Negalime su biudžetu užbėgti prieš ekonomikos traukinį.

Statistikos departamentas praneša, kad, išankstiniais duomenimis, 2009 metais visų apskričių bendrojo vidaus produkto (BVP) apimtis, skaičiuojant vienam gyventojui, sumažėjo. Daugiausia nominalusis BVP vienam gyventojui 2009 metais sumažėjo Utenos apskrityje – 20,4 proc., Kauno apskrityje – 19 proc. ir Alytaus apskrityje – 19,3 proc., o šalies nominalusis BVP vienam gyventojui sumažėjo 17,5 proc.

Rusijos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo 2,7 proc., rodo preliminarūs Rusijos statistikos duomenys, skelbia užsienio žiniasklaida. Balsas.lt primena, jog Rusijos socioekonomika paremta gamtinių išteklių naudojimu. Nafta ir dujos yra pagrindinis šios šalies biudžeto šaltinis. Rusijoje taip pat gausu derlingos žemės, įvairių brangiųjų metalų.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) pagerino Lietuvos ekonomikos augimo prognozes. Naujoje apžvalgoje bankas teigia, kad po krizės atsigaunančios Lietuvos ekonomikos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 0,5 proc., o kitąmet jis pasieks net 4 proc. Tai būtų geriausias rodiklis tarp Centrinės Europos ir Baltijos šalių.Šių metų liepos mėnesį skelbtos ERPB prognozės Lietuvai buvo prastesnės. Tuomet bankas teigė, jog 2010-aisiais mūsų šalies BVP smuks 1 proc.

Statistikos departamentas praneša, kad pagal turimus statistinius duomenis ir ekonometrinius modelius įvertintas bendrasis vidaus produktas 2010 m. trečiąjį ketvirtį siekė 24974,6 mln. litų to meto kainomis ir, palyginti su 2009 m. trečiuoju ketvirčiu, padidėjo 0,6 procento, o palyginti su antruoju 2010 m. ketvirčiu – 6,7 procento.

Danai ne tik didžiuojasi didžiausiais mokesčiais, bet net 1 iš 10 danų teigia, kad mokesčių mokama nepakankamai.Spalio viduryje atliktos apklausos metu 12 proc. iš 1,132 žmonių teigė, kad mokesčiai yra per maži, praneša naujienų agentūra AFP. Anot „Greens Analyseinstitut“ tyrimo, 66 proc. danų sutinka su apmokestinimo dydžiu ir tik 20 proc. gyventojų mano, kad mokesčiai yra per dideli.

Kitų metų valstybės biudžete Krašto apsaugos ministerijai (KAM) numatoma skirti 870 mln. litų – tai yra 0,88 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Nors skiriamų lėšų suma yra šiek tiek didesnė nei šiemet, tačiau bendra jų dalis nuo BVP mažėja. Iš 2010 m. biudžeto KAM gauna 850 mln. litų, tai sudaro 0,89 proc. nuo BVP.

Valdantieji planuoja, kad kitų metų šalies biudžeto deficitas sudarys 5,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Numatoma, jog nebus jokių naujų mokesčių lengvatų, išskyrus iki šiol galiojančias pridėtinės vertės mokesčio lengvatas šildymui, knygoms bei vaistams. Pasak Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno Jurgio Razmos, trečiadienį vykęs koalicijos tarybos posėdis buvo paskutinis prieš spalio 19–ąją teikiamą kitų metų valstybės biudžeto projektą.

Po ypač didelio augimo antrajame ketvirtyje, Europos Komisija padidino savo prognozes dėl šių metų ekonomikos augimo Europos Sąjungoje, skelbia BBC. Komisija tikisi, jog augimas ES sieks 1,8 proc. 2010 m., lyginant su prieš tai buvusiu 1 proc. augimu, o euro zonos 16-oje valstybių augimas sieks 1,7 proc.  Jungtinės Karalystės ekonomikos augimo prognozės padidėjo nuo 1,2 proc. iki 1,7 proc.

Britų komercijos rūmai pagerino trumpalaikę JK ekonomikos prognozę, tačiau išreiškė nuomonę, jog palūkanų normos privalo išlikti žemos, kad padėtų atsigavimui. Taip pat spėjama, kad augimo tempai gali drastiškai sumažėti, kai pasijus vyriausybės „griežtų priemonių“ poveikis. Verslo grupė tikisi, kad BVP šiemet augs 1,7 proc. ir 2,2 proc. kitais metais. Anksčiau skelbta prognozė buvo atitinkamai 1,3 proc. ir 2,1 proc.

Britų komercijos rūmai pagerino trumpalaikę JK ekonomikos prognozę, tačiau išreiškė nuomonę, jog palūkanų normos privalo išlikti žemos, kad padėtų atsigavimui. Taip pat spėjama, kad augimo tempai gali drastiškai sumažėti, kai pasijus vyriausybės „griežtų priemonių“ poveikis. Verslo grupė tikisi, kad BVP šiemet augs 1,7 proc. ir 2,2 proc. kitais metais. Anksčiau skelbta prognozė buvo atitinkamai 1,3 proc. ir 2,1 proc.

Statistikos departamentas, remdamasis naujesniais ir išsamesniais verslo ir kainų statistikos duomenimis, patikslino 2010 m. antrojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) pirmąjį įvertį ir įvertino BVP komponentus gamybos, išlaidų ir pajamų metodais. Patikslintais duomenimis, antrąjį ketvirtį BVP galiojusiomis kainomis sudarė 24 527,4 mln. litų ir, palyginti su 2009 m. antruoju ketvirčiu, padidėjo 1,3 procento, o palyginti su 2010 m. pirmuoju ketvirčiu, – 6,9 procento.

Niujorko Universiteto ekonomistas Nourielis Roubini prognozuoja, kad JAV ekonomikos augimas III ketv. bus gerokai mažesnis nei 1 proc. Tai gali iki 40 proc. padidinti tikimybę, kad  ekonomikos recesija sugrįš. „Visas pirmo pusmečio ekonomikos augimas antroje metų pusėje išblės. Tikėtina, kad ekonomika augs mažiau nei 1 proc. Galima stipri korekcija akcijų rinkose, bankų tarpusavio skolinimosi kaštų augimas. Geriausiu atveju laukiamas anemiškas ekonomikos kilimas “, - sako N.Roubini.

Niujorko Universiteto ekonomistas Nourielis Roubini prognozuoja, kad JAV ekonomikos augimas III ketv. bus gerokai mažesnis nei 1 proc. Tai gali iki 40 proc. padidinti tikimybę, kad  ekonomikos recesija sugrįš. „Visas pirmo pusmečio ekonomikos augimas antroje metų pusėje išblės. Tikėtina, kad ekonomika augs mažiau nei 1 proc. Galima stipri korekcija akcijų rinkose, bankų tarpusavio skolinimosi kaštų augimas. Geriausiu atveju laukiamas anemiškas ekonomikos kilimas “, - sako N.Roubini.

Gerų žinių ekonomikoje srautas, o jų pastaruoju metu turėjome tikrai nemažai – pirmą kartą fiksuotas metinis BVP augimas, antro ketvirčio augimas aukščiausias EU, eksporto augimas nuo metų pradžios siekia beveik 35 procentus, į valstybės biudžetą per pirmus 7 mėnesius surinkta 620 milijonų litų daugiau nei planuota, viršijamos planuotos „SoDros“ bei privalomojo sveikatos draudimo pajamos – regis, turėtų leisti mums visiems lengviau atsikvėpti.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 0,5 proc., kitąmet – dar sparčiau (3,1 proc.), prognozuoja Lietuvos bankas. Tokias pačias šalies ekonomikos augimo prognozes jis buvo pateikęs ir gegužės mėnesį. „2010 m. prognozė nekeičiama, nes antrojo ketvirčio BVP duomenys iš esmės atitiko lūkesčius: metinis BVP pokytis antrąjį ketvirtį buvo teigiamas pirmą kartą po pusantrų metų pertraukos.

Kaip praneša AFP, Japonijos ekonomiką pagal nominalius II ketvirčio ekonomikos duomenis aplenkė Kinija. Pirmadienį buvo patvirtinti duomenys, kad Japonijos ekonomikos augimas buvo daug mažesnis nei tikėtasi. Tokie Japonijos ekonomikos duomenys niūrina pasaulinės ekonomikos atsigavimo perspektyvas. Japonijos ekonomikos augimo sumažėjimui didžiausios įtakos turėjo sumažėję eksporto mastai ir beveik nulinis vidaus vartojimo augimas.

Vokietijos bendrasis vidaus produktas (BVP) per antrąjį šių metų ketvirtį šoktelėjo 2,2 proc., tai didžiausias augimas per 23 metus, kurį paskatino investicijų ir eksporto šuolis, praneša šalies statistikos biuras.Preliminarūs ketvirčio duomenys buvo ženkliai geresni nei prognozavo Reuters ekonomistai, kurie numatė 1,3 proc. Vokietijos BVP augimą. Pirmojo metų ketvirčio Vokietijos ekonomikos augimo duomenys buvo pagerinti nuo anksčiau skelbtų 0,2 proc. iki 0,5 proc.

Didžiosios Britanijos ekonomika augo greičiau nei tikėtasi – per antrąjį metrų ketvirtį ji „pasistiebė“ 1,1 proc., rašo „bbc.co.uk“. Tai – beveik dvigubai daugiau nei Nacionalinio statistikos biuro numatytas 0,6 proc. augimas. Tai – didžiausias ketvirtinis augimas nuo pat 2006-ųjų. Daugiausiai prie augimo prisidėjo paslaugų sektorius. Taip pat stiprėjo statybų industrija. Tiesa, kalbama apie tai, jog šis augimas turėtų sulėtėti dėl įvedamų taupymo priemonių.

Dėl sumenkusių vartotojų išlaidų per pirmus tris šių metų mėnesius Estijos ekonomika vėl patyrė nuosmukį, skelbia „Bloomberg“. Per paskutinįjį praėjusių metų ketvirtį Estijai pavyko užbaigti recesiją ir jos ekonomika ūgtelėjo 2,4 proc. Statistikos departamentas pranešė, kad Estijos ekonomika per pirmąjį ketvirtį sumenko 2 proc. Pirminiais duomenimis buvo pranešama apie 2,3 proc. nuosmukį. Estijos Centrinis bankas prognozuoja, kad po praėjusių metų 14,1 proc.

Antrus metus gyvendami suveržtais diržais susilaukėme iš Vyriausybės pasiūlymo – dar truputį, dviem milijardukais, susiveržti ir 2011 metais. Jei norim sumažinti biudžeto deficitą iki 5,8 proc. BVP (su sąlyga, kad BVP augs ir tą papildomą sunkvežimį pinigų mieliems mūsų obligacijų pirkėjams, dabar laukiantiems riebių palūkanų, mes pakrausim iš to BVP prieaugio, o ne iš savo pajamų, kuriose jokio prieaugio dar nebus). Apie tą suveržimą ir kunkuliuoja diskusija.

Švedijos ekonomika per pirmąjį šių metų ketvirtį augo ketvirtą ketvirtį paeiliui, praneša naujienų agentūra Bloomberg. Per pirmus tris šių metų mėnesius Švedijos bendrasis vidaus produktas paaugo 1,4 proc., paskelbė šalies statistikos biuras. Bloomberg apklausti ekonomistai prognozavo 1 proc. ekonomikos augimą. Per metus Švedijos ekonomika ūgtelėjo 3 proc. Patikslinus duomenis paaiškėjo, kad per trečiąjį praėjusių metų ketvirtį šalies ekonomika augo 0,3 proc.

Statistikos departamentas, remdamasis kovo mėnesio informacija, naujesniais ir išsamesniais verslo ir kainų statistikos duomenimis, patikslino 2010 metų pirmojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) pirmąjį įvertį ir papildomai įvertino BVP komponentus gamybos, išlaidų ir pajamų metodais. Patikslintais duomenimis, pirmąjį ketvirtį BVP to meto kainomis sudarė 20 mlrd. 863,1 mln.

Europos Komisijos (EK) pavasario prognozė patvirtina, kad ES ekonomika palaipsniui atsigauna. Numatoma, kad po didžiausio per visą ES gyvavimo laikotarpį patirto nuosmukio 2010 m. ES ekonomika augs 1 %, o 2011 m. – 1¾ %. Tai reiškia, kad, palyginti su EK rudens prognoze, šių metų ekonomikos augimo rodiklis didesnis ¼ procentinio punkto, nes ES šalis teigiamai veikia pagerėjusios išorės sąlygos. Vis dėlto ekonomikos atsigavimą tebevaržo nedidelė vidaus paklausa.

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) smukimas yra didesnis nei 18 proc., arba keturgubai daugiau nei ES, vertindamas naujausius paskelbtus statistinius duomenis tvirtina Krikščionių partijos pirmininkas Gediminas Vagnorius. Tuo tarpu pati Vyriausybė, jo pastebėjimais, prarado daugiau nei trečdalį šalies iždo įplaukų, o Vyriausybės vadovo daromos klaidos šalį stumia bankroto link bei yra nesuvokiamo mąsto.

Šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu periodu 2009-aisiais, bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo 2,9 procento. Lyginant su praėjusių metų paskutiniais keturiais mėnesiais smukimas dar skaudesnis - 12,9 procento. Statistikos departamentas praneša, kad BVP 2010 metų pirmąjį ketvirtį siekė 20 648,6 mln. litų.

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, 2009 metais valdžios sektoriaus deficitas sudarė 8213,6 mln. litų, arba 8,9 procento BVP. Valdžios sektoriaus deficitas buvo mažesnis nei prognozuota (9,5 proc. BVP). 2009 metais valdžios sektoriaus pajamos siekė 31 530 mln. litų, išlaidos – 39 743,6 mln. litų. Centrinės valdžios deficitas sudarė 5017,3 mln. litų (5,4 procento BVP), vietinės valdžios – 186,1 mln. litų (0,2 proc. BVP), socialinės apsaugos fondų – 3010,2 mln.

Finansų ministerijos duomenimis, centrinės valdžios skola vasario mėnesio pabaigoje buvo 31 mlrd. 465,3 mln. litų, arba 33,5 proc. prognozuojamo 2010 metų bendrojo vidaus produkto (BVP) (93 mlrd. 819  mln. litų).Vasarį centrinės valdžios užsienio skola padidėjo Lietuvai tarptautinėse rinkose sėkmingai išplatinus 2 mlrd. JAV dolerių obligacijų emisiją. Visa centrinės valdžios vidaus skola mėnesiui baigiantis sudarė 7 mlrd. 333,7 mln. litų (23,3 proc.

Ekonomistė ir globalizacijos kritikė Noreena Hertz dar 2001 metais perspėjo dėl pernelyg galingais tapusių bankų, nežaboto godulio ir nereguliuojamų rinkų keliamo pavojaus. Duodama interviu „Spiegel Online“, ji taip pat pasidalijo savo mintimis apie tai, kodėl, vertinant ekonomikos būklę, nereikia kliautis vien BVP rodikliu ir kodėl kapitalizmas dabar yra atsidūręs ant pokyčių slenksčio. Spiegel Online: Dr. Hertz, labai dažnai skaitome apie tai, kiek augo ar smuko šalies ekonomika.

Latvijos vyriausybė pareiškė, kad šalis jau 2014 metų sausio 1 dieną prisijungs prie eurozonos, praneša „Mixnews“. Po dviejų mėnesių nuo euro įsivedimo bus panaikinta galimybė už prekes ir paslaugas atsiskaityti abiejomis valiutomis. Bus leidžiamas tik atsiskaitymas eurais. Latai į eurus be jokio komisinio mokesčio bus keičiami per pirmuosius 6 mėnesius nuo prisijungimo prie eurozonos. Kad prisijungtų prie eurozonos, Latvija turi įvykdyti kelias sąlygas.

Per ketvirtą praėjusių metų ketvirtį Švedijos ekonomika netikėtai grįžo į recesiją, tai lėmė šalies valiutos nuosmukį ir diskusijas apie tai, kaip greitai bus padidintos palūkanų normos. Per ketvirtį Švedijos bendrasis vidaus produktas (BVP) susitraukė 0,6 proc. Ekonomistai prognozavo 0,3 proc. augimą. Patikslinus duomenis paaiškėjo, kad trečiojo metų ketvirčio Švedijos BVP sumenko 0,1 proc. Pirminiai duomenys rodė 0,2 augimą.

Statistikos departamentas, remdamasis gruodžio mėnesio informacija, naujesniais ir išsamesniais verslo ir kainų statistikos duomenimis, patikslino 2009 metų ketvirtojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) pirmąjį įvertį ir papildomai įvertino BVP komponentus gamybos, išlaidų ir pajamų metodais. Metinis susitraukimas – 15 proc. Patikslintais duomenimis, ketvirtąjį ketvirtį BVP to meto kainomis sudarė 23 mlrd. 801,4 mln.

Atnaujintoje Lietuvos konvergencijos 2009 metų programoje numatytos valdžios sektoriaus balanso rodiklių užduotys - 2010 metų valdžios sektoriaus deficito užduotis - 8,1 proc. BVP, 2011 - 5,8 proc. BVP, 2012 - 3 proc. BVP.

Antradienį tarptautinės SEB grupės analitikų Stokholme paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“ teigiama, jog po krizės įveikimo programų pasaulio ekonomika stiprėja. Išsivysčiusių šalių ūkio plėtra bus pažeidžiama ir santykinai lėta, tačiau darbo rinkos situacija stabilizuosis. Anot analitikų, didžiausią rūpestį kelia daugelio šalių valstybės finansų būklė ir būsimi globalios kredito rinkos pokyčiai.

Pagrindiniai svarbiausių pasaulio rinkų rodikliai ir augančios didžiųjų korporacijų pajamos rodo beprasidedantį ekonomikos kilimo ciklą, konstatuoja investicinius sprendimus teikiančios gyvybės draudimo bendrovės „Sampo Life“ analitikai. Rezultatai viršijo lūkesčius 2009 metų ketvirtą ketvirtį 80 proc. didžiųjų pasaulio korporacijų pelningumo rezultatai buvo didesni nei tikėtasi, teigia analitikai.

Valstybė nesurenka mokesčių, skolinasi dešimtis milijardų, o dalis šalyje uždirbtų pinigų ilsisi lietuvių verslininkų pamėgtose lengvatinės prekybos zonose egzotinėse salose. Šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvos rinkoje per metus šoktelėjo kaip niekada anksčiau – net 5 procentiniais punktais, ir pasiekė 23 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Ekspertai prognozuoja, kad per artimiausius metus šešėlinė ekonomika užkariaus dar didesnę rinkos dalį – net 27 proc. BVP.

Per paskutinįjį praėjusių metų ketvirtį Europos ekonomikos atsigavimas beveik sustojo. 16-os euro regiono valstybių bendrasis vidaus produktas minėtu laikotarpiu paaugo 0,1 proc. nuo ankstesnio ketvirčio, praneša Europos Sąjungos statistikos biuras. Per trečią metų ketvirtį šalių BVP ūgtelėjo 0,4 proc. „Bloomberg“ apklausti ekonomistai prognozavo 0,3 proc. augimą. Graikijos nuosmukis dar pagilėjo, kai per paskutinį metų ketvirtį šalies BVP sumenko 0,8 proc.