brexit

„Brexit“ Jungtinė Karalystė taps namais 3 milijonams antros klasės Europos Sąjungos „įsikūrusiųjų piliečių“, kurie turės pateikti savo pirštų antspaudus ir registruotis, turės įsikūrusiojo dokumentą, tačiau nedalyvaus rinkimuose, rašo theguardian.com.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo kasmetiniame Lietuvos ambasadorių susitikime, kuriame nubrėžė pagrindinius uždavinius užsienio valstybėse reziduojantiems Lietuvos diplomatams. Sudėtingoje geopolitinėje situacijoje Lietuva užsitikrino patikimas gynybos garantijas ir tvirtą sąjungininkų palaikymą.

Didžioji Britanija traukiasi iš penkiasdešimt metų galiojusio susitarimo, kuriuo leidžiama kai kurioms užsienio šalims žvejoti prie Jungtinės Karalystė krantų, sekmadienį pranešė Britanijos aplinkosaugos sekretorius Michalas Gove‘as.  Tokiu būdu Britanija tęsi svarbų su „Brexit“ susijusį pažadą. Šis susitarimas buvo pasiektas dar prieš Britanijos narystę Europos Sąjungoje ir būtų galiojęs ir po šalies išstojimo iš ES, numatomo 2019 metų kovą.

Europos Sąjunga skaičiuoja jau metus po to, kai britai referendume garsiai pasakė, kad sąjungoje jie likti nebenori. Tai, kas prieš kelerius metus atrodė tik euro skeptikų idėjos, dabar virsta realybe. Tačiau tai ne tik Didžiosios Britanijos poziciją ir toliau palieka neaiškią, bet vienija ir pačią sąjungą. Naujienų portalas tv3.lt nusprendė pasiteirauti, ar ir po metų „Brexit“ procesas lygiai toks pat baisus kaip ir prieš referendumą, nulėmusį Didžiosios Britanijos ateitį.

Seimas šimtus tūkstančių užsienio lietuvių paliesiantį dvigubos pilietybės įstatymą siunčia Konstitucijos sargams. Nepaisant to, kad Konstitucinis Teismas anksčiau yra išsakęs nuomonę, kad dvigubą pilietybę plėsti galima tik referendumu pakeitus Konstituciją, Seimo nariai pasiryžo dar kartą lipti ant to paties grėblio. Kol valdžia tikisi naujo sprendimo, teisininkai prognozuoja dar vieną nesėkmę.

Didžioji Britanija turi parodyti daugiau ambicijų ir aiškumo, nei jų esama pirmadienį Londono pristatytuose pasiūlymuose dėl šalyje gyvenančių Europos Sąjungos piliečių teisių po „Brexit“, pareiškė vyriausiasis bloko derybininkas Michelis Barnier. M.Barnier šį įspėjimą paskelbė, kai Britanijos vyriausybės vadovė Theresa May pristatė pasiūlymus dėl ES piliečių teisių po šalies pasitraukimo iš 28 valstybių Bendrijos.

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May (Tereza Mei) pirmadienį sakė norinti nuraminti ES piliečius, nerimaujančius dėl savo ateities po „Brexit“, ir žadėjo apsaugoti jų teises, sakydama: „Mes norime, kad jūs liktumėte“. Tačiau iš jos juokiamasi Bendruomenių Rūmuose, o opozicinės Leiboristų partijos lyderis Jeremy Corbynas (Džeremis Korbinas) sako, kad Th.

J.K.Rowling (Dž.K.Rouling) išgalvoto pasaulio burtininkų mokyklos mokiniai naudojosi laiko atsuktuvu, kad galėtų lankyti kelias pamokas vienu metu, o vėliau – kad nugalėtų valdovą Voldemortą. Bet Didžioji Britanija tokio prietaiso neturi, ir dėl „Brexit“ ji atsidūrė keblioje padėtyje.

Lietuva šią savaitę buvo viena iš nedaugelio šalių, Jungtinėse Tautose (JT) parėmusių Britaniją jos teritoriniame ginče su Indijos vandenyne esančia valstybe Mauricijumi. Nors JT Generalinė asamblėja nubalsavo paprašyti Tarptautinio Teisingumo Teismo išaiškinimo dėl Jungtinės Karalystės valdomo Čagos salyno, Lietuva balsavo prieš tokį kreipimąsi. Už jį balsavo 94 Jungtinių Tautų narės, 15 buvo prieš ir 65 susilaikė.

Braškių, aviečių ir kitų uogų kainos Didžiojoje Britanijoje gali gerokai pabrangti po šalies išstojimo iš Europos Sąjungos, kuomet nutrūks darbo jėgos srautas iš žemyninės Europos šalių, teigiama Britanijos vasaros vaisių augintojų asociacijos (BSF) užsakymu parengtoje ataskaitoje. Prognozuojama, kad braškės gali pabrangti nuo dviejų svarų (2,55 JAV dolerio) už 400 gramų iki 2,75 svaro( +37 proc.) O 200 gramų aviečių kaina gali padidėti nuo dviejų iki trijų svarų ( +50 proc.

Didžiosios Britanijos valdžia pagaliau prabilo, kas po šalies išstojimo iš Europos Sąjungos laukia emigrantų lietuvių. Britų premjerė ramina, kad ilgiau nei penkerius metus šalyje gyvenantys emigrantai tikrai nebus išvaryti ir turės visas socialines garantijas. Tiesa, neaiškus nei terminas, nuo kada bus skaičiuojami tie penkeri metai, nei kas laukia trumpiau ten esančių emigrantų. Ekspertai sako – Britanija dabar siekia, kad į ją atvyktų kuo mažiau naujų svetimšalių.

Britų ministrė pirmininkė Theresa May trečiadienį įstatymų leidybos programoje, kurią parlamente perskaitė karalienė Elizabeth II, pateikė aštuonis įstatymų projektus dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos. Tarp šių įstatymų projektų yra „Didysis anuliavimo įstatymas“ (Great Repeal Bill) esamiems ES įstatymams persvarstyti, ir atskiri projektai dėl muitų, prekybos, imigracijos, žūklės bei žemės ūkio.

 Derybos dėl Didžiosios Britanijos iš Europos Sąjungos, prasidedančios pirmadienį, atves prie teigiamos baigties tiek Jungtinę Karalystę, tiek Bendriją, pareiškė britų užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas). „Manau, visas šis procesas atves prie laimingo sprendinio, ir jį bus galima išpildyti garbingai ir abiem pusėms naudingai“, – B.Johnsonas sakė prieš ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Liuksemburge.

Didžioji Britanija pirmadienį pradeda oficialias derybas dėl išstojimo iš Europos Sąjungos, per kurias sieks „precedento istorijoje neturinčio“ susitarimo. Nepaprastai sudėtingas derybas su Briuseliu Londonas pradeda turėdamas gerokai susilpnėjusią vyriausybę.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Sigmar Gabrielis (Zigmaras Gabrielis) mano, kad dabar yra daugiau galimybių, jog įvyks „švelnus“ Didžiosios Britanijos išstojimas iš Europos Sąjungos. Tačiau jis pabrėžė, kad Britanija negalės išsirankioti sau palankių sąlygų. Oficialiai „Brexit“ derybos bus pradėtos pirmadienį. Jos vyks britų premjerei Theresai May (Terezai Mei) neseniai įvykusiuose parlamento rinkimuose praradus parlamentinę daugumą, nors ji tikėjosi savo pozicijas sustiprinti.

Prioritetinė Londono užduotis derybose dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES) – vadinamojo „Brexit“ – turi būti susijusi su šalies ekonomikos augimo ir darbo vietų išsaugojimu, penktadienį pareiškė iždo kancleris Philipas Hammondas (Filipas Hamondas). „Mano aiškia nuomone, kuri, kaip manau, atspindi daugumos Didžiosios Britanijos gyventojų nuomonę, mes turime ginti darbo vietas, ginti ekonomikos augimą ir ekonomikos klestėjimą“, – pareiškė Ph.

Derybos dėl Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos (ES) prasidės pirmadienį, ketvirtadienį pranešė britų vyriausybė. „Pirmasis derybų ratas dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos prasidės pirmadienį, birželio 19-ąją“, – sakoma „Brexit“ ministerijos pranešime. Dėl šio pareiškimo ketvirtadienį sutarė „Brexito“ ministras Davidas Davisas (Deividas Deivisas) ir Europos Komisijos vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier (Mišelis Barnjė), nurodė ministerija.

Europos Komisija (EK) parengė taisykles, pagal kurias galės blokuoti su tarpuskaitos operacijomis eurais susijusią už Europos Sąjungos (ES) ribų esančių ir ES teisės aktais nesivadovaujančių įmonių veiklą. Dokumento tekste pabrėžiama, kad būsimas Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš ES yra vienas iš veiksnių, dėl kurių būtina imtis tokios priemonės. „Brexit“ kelia didelę riziką ES finansiniam stabilumui“, – rašoma dokumente.

  Britanijos premjerė Theresa May (Tereza Mei) antradienį pareiškė, kad derybos dėl „Brexit“ neatsilieka nuo grafiko ir prasidės kitą savaitę. Bendroje spaudos konferencijoje su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emanueliu Makronu) T.May sakė, jog nepaisant Jungtinėje Karalystėje vykstančių konsultacijų dėl Vyriausybės formavimo, „nuo „Brexit“ grafiko neatsiliekama ir derybos prasidės kitą savaitę“. Savo ruožtu Prancūzijos vadovas sakė, jog Britanijai pasilikti Europos Sąjungoje (ES...

Didžioji Britanija turi nedelsiant nutraukti „nežinomybę“ dėl „Brexit“ derybų po netikėtų parlamento rinkimų rezultatų, antradienį pareiškė Europos Parlamento vyriausiasis „Brexit“ derybininkas Guy Verhofstadtas (Gi Verhofstatas). Buvęs Belgijos premjeras taip pat paragino su sunkumais susiduriančią britų premjerę Theresą May (Terezą Mei) atsisakyti „kieto „Brexit“ strategijos po patirtos nesėkmės praeitą savaitė vykusiuose visuotiniuose rinkimuose.

Kensingtono rūmai patvirtino, kad Didžiosios Britanijos Kembridžo kunigaikštis princas Williamas (Viljamas) ir kunigaikštienė Catherine (Ketrin) liepos viduryje vyks penkių dienų oficialaus vizito į Lenkiją ir Vokietiją, praneša express.co.uk. Remiantis lenkų žiniasklaida, princo Williamo ir kunigaikštienės Catherine vizito data patvirtinta, rašoma interneto portale www.tvn24.pl.

Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May po parlamento rinkimų bando suformuoti valdančiąją koaliciją, o vėliau antradienį vyks į Paryžių; tuo metu vyriausiajam Europos Sąjungos derybininkui Micheliui Barnier telieka laukti ir spėlioti, kada prasidės „Brexit“ derybos. Praėjus kelioms dienoms po rinkimų, per kuriuos Th.

Derybų dėl Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES) rezultatai yra labai svarbūs, todėl apie jas parlamentarai privalo būti informuojami nuolat, teigiama antradienį priimtoje Seimo rezoliucijoje. Parlamentarai specialia rezoliucija paragino Vyriausybę ir Užsienio reikalų ministeriją nuolat bei išsamiai informuoti Seimą apie JK ir Europos Sąjungos derybų eigą ir pasiektus rezultatus.

Buvęs oponentas Konservatorių partijoje sekmadienį Didžiosios Britanijos ministrę pirmininkę Theresą May (Terezą Mei) pavadino „pasmerktąja“, jai skubant užsitikrinti paramą, kad po pragaištingų rinkimų liktų valdžioje. Th.May biuras vėlyvą šeštadienio vakarą turėjo atsiimti pranešimą, kad su Šiaurės Airijos dešiniojo sparno Demokratine junionistų partija (DUP) buvo pasiektas preliminarus susitarimas formuoti vyriausybę, ir pripažinti, kad derybos dar tęsiasi.

Didžioji Britanija „Brexit“ derybas planuoja pradėti kaip numatyta, per „artimiausias porą savaičių“, šeštadienį Vokietijos kanclerei Angelai Merkel sakė britų ministrė pirmininkė Theresa May (Tereza Mei). „Ministrė pirmininkė patvirtino savo ketinimus „Brexit“ derybas pradėti kaip planuota, per artimiausias porą savaičių“, – sakoma Dauningo gatvės pareiškime.

Po pirmalaikių Didžiosios Britanijos rinkimų šalyje vėl kilo suirutė: valdančioji Konservatorių partija prarado daugumą, krito svaro kursas. Lietuvos ekonomistai mano, kad derėtis dėl išstojimo iš Europos Sąjungos (ES), britams bus tik sunkiau.

Skaudų smūgį visuotiniuose rinkimuose patyrusi Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May penktadienį paskelbė formuosianti naująją vyriausybę, vesiančią derybas dėl šalies pasitraukimo iš Europos Sąjungos. Th.May paprašė karalienės Elizabeth II (Elzbietos II) leidimo formuoti vyriausybę, nors jos Konservatorių partija per rinkimus prarado daugumą. „Ką tik pasimačiau su Jos Didenybe karaliene.

Po nesėkmingų visuotinių rinkimų penktadienį apie savo atsistatydinimą paskelbė prieš Europos Sąjungą ir imigrantus nusistačiusios Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos ( UKIP) lyderis Paulas Nuttallas (Polas Njutalas). Per pirmalaikius ketvirtadienio rinkimus UKIP prarado rinkėjų paramą ir nelaimėjo nė vienos vietos parlamente.

Britų konservatoriams neužsitikrinus daugumos parlamente, „Brexit“ procesas taps sudėtingesnis, tačiau galima tikėtis nuosaikesnės Didžiosios Britanijos pozicijos migracijos, socialinės politikos klausimais, sako Lietuvos politologai. Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala BNS sako, kad preliminariais duomenimis konservatoriams užsitikrinus tik 314 iš 650 vietų Bendruomenių Rūmuose vietoje turėtų 330, tai galima vadinti premjerės Theresos May ir jos partijos pralaimėjimu.

„Brexit“ procesas aktyvavo nežinomą ir neištyrinėtą kelią, kuriuo kartu su Didžiąja Britanija dabar bus priversti keliauti ir likusios Europos gyventojai. Europos Sąjungos 50-ojo straipsnio aktyvavimas reiškia didžiulius iššūkius tiek teisės, tiek politikos ir ekonomikos ekspertams. Maža to, išankstiniai rinkimai Didžiojoje Britanijoje, kuriuos, siekdama didesnės procesų kontrolės, paskelbė dabartinė premjerė Theresa May, gali sujaukti ir taip nelengvą derybininkų gyvenimą.

Euro zona turėtų turėti savo atskirą parlamentą ir biudžetą, kad būtų sumažinta nelygybė tarp turtingesnių ir varginesnių zonos narių, potencialiai galinti sužlugdyti bloką, pirmadienį paskelbtame interviu sakė Europos Sąjungos ekonomikos reikalų komisaras Pierre‘as Moscovici (Pjeras Moskovisis). „Reikia sukurti euro zonos biudžetą.

Po vakarykštės įspūdingos Angelos Merkel kalbos, galimai žyminčios naujų krypčių Europoje pradžią, kuomet teks atsisakyti „prižiūrinčios JAV“, o dėl „Brexit“ – ir silpnesnių ryšių su Didžiąja Britanija, bei nepatikimos partnerės Rusijos, internautai suskubo džiaugtis šia, naują viltį Europai suteikiančia, Vokietijos lyderės kalba.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad ketvirtadienį per derybas su JAV vadovu Donaldu Trumpu nepasiekta jokios „bendros pozicijos“ dėl Rusijos. D.Trumpas dėl galimų savo komandos ryšių su Maskva patiria didelį spaudimą Jungtinėse Valstijose. D.Tuskas kartu su Europos Komisijos pirmininku Jeanu-Claude'u Junckeriu (Žanu Klodu Junkeriu) dar kalbėjo apie laisvosios prekybos ir Paryžiaus klimato sutarties, kurias D.Trumpas vertina itin skeptiškai, naudą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pradėjo susitikimą su Europos Sąjungos aukščiausio rango pareigūnais, siekdamas pagerinti ryšius su bloku, smarkiai susirūpinusiu dėl jo reikšto palaikymo Britanijos išstojimui iš Bendrijos.

Lietuvai siekiant po 2020 metų toliau gauti Europos Sąjungos paramą Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymui, tai priklausys ir nuo „Brexit“ rezultatų, teigia už energetiką atsakingas eurokomisaras Marošas Šefčovičius. „Vienas svarbus donoras (Didžioji Britanija - BNS) pasitrauks ir mes turėsime prisitaikyti. (...) Tai nebus lengva diskusija (apie paramą Ignalinos AE - BNS), tai bus sudėtinga diskusija“, - spaudos konferencijoje ketvirtadienį Vilniuje teigė M. Šefčovičius.

Tarpuskaitos operacijų eurais perkėlimas iš Londono į žemyninę Europos dalį po Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES) bankams ir investuotojams atsieis 100 mlrd. eurų, pareiškė Londono vertybinių popierių biržos operatorės „London Stock Exchange Group“ (LSEG) vadovas Xavieras Roletas. Jo straipsnis buvo paskelbtas laikraštyje „The Times“. Kiek anksčiau papildomas bankų sąnaudas LSEG vertino mažiau nei 70 mlrd. eurų.

Europos Sąjungos ministrai pirmadienį suteiks prancūzui Micheliui Barnier mandatą atstovauti Bendrijai derybose dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo, kurios, kaip prognozuoja šis diplomatas, turi prasidėti birželio viduryje, po pirmalaikių rinkimų Jungtinėje Karalystėje. M.Barnier surems ietis su britų „Brexit“ ministru Davidu Davisu, prognozavusiu, kad „derybos bus sunkios, o kai kada netgi konfrontacinės“, nors abi pusės trokšta ateityje palaikyti gerus ryšius.

Praėjusią savaitę JAV nacionalinė žvalgyba įvardijo Rusijos strateginius tikslus Ukrainoje. Paviešintoje ataskaitoje yra kalbama, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, tikriausiai, toliau tęs Kijevo spaudimą, įskaitant ir Donbaso smogikus. Pasak leidinyje „Apostrofa“ cituojamo rusų politologo Dmitrijaus Oreškino, Kremlius jau pralaimėjo Ukrainoje, ir šiuo metu yra atsidūręs sudėtingoje situacijoje.

Didžioji Britanija palaiko Europos Sąjungos karinės vadavietės steigimą ir yra „įsitikinusi“, kad dėl šių planų bus galutinai susitarta ketvirtadienį, pareiškė britų Gynybos ministerijos atstovė, nors anksčiau Britanija pasisakė prieš šį projektą. „Mes palaikome MPCC“, – trečiadienį sakė atstovė, kalbėdama apie Karinių operacijų planavimo ir vykdymo centro (angl. Military Planning and conduct capability) steigimą.

Po ekonominės krizės šalys skubėjo atsitiesti, tačiau ekonomistai pastebi, kad ekonominiai ciklai linkę kartotis. Dabar jiems nerimą kelia tiek kylantis populizmas, tiek žemas produktyvumas. „Swedbank“ organizuotoje metinėje konferencijoje Haraldas Magnusas Andreassenas vyriausiasis ekonomistas iš Norvegijos pastebėjo, kad šiuo metu – ekonomikos pakilimas, tačiau žiūrint į ekonominius ciklus matyti, kad gali laukti ir krytis.

Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovė Theresa May (Tereza Mei) aptarė „Brexit“ procesą su išrinktuoju Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emanueliu Makronu) po jo pergalės sekmadienį vykusiuose rinkimuose, pranešė premjerės biuras. „Šįvakar ministrė pirmininkė pasikalbėjo su išrinktuoju prezidentu E.Macronu ir šiltai pasveikino jį su pergale rinkimuose“, – sakė Th.May atstovas spaudai.

Centristo Emmanuelio Macrono pergalė Prancūzijos prezidento rinkimuose sumažins lietuvių nerimą dėl Paryžiaus požiūrio į Rusiją, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.

Europos Sąjunga (ES) paleido naują šūvį į Didžiąją Britaniją, pasiūliusi priimti naujas taisykles, pagal kurias didžiulė Londono bankininkystės verslo dalis po „Brexit“ turės būti iškeldinta iš Jungtinės Karalystės. Pagal naująsias taisykles, kurias pristatė Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis, vadinamieji tarpuskaitos namai, atliekantys operacijas eurais – bendrąja ES valiuta, – negalės būti įsikūrę Londone. Tarpuskaitos namai yra svarbi finansų sistemos dalis.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį perspėjo, kad „Brexit“ derybos gali tapti neįmanomos, jeigu Londonui ir Briuseliui nepavyks numalšinti žodžių karo. Taip jis kalbėjo praėjus dienai po to, kai britų premjerė Theresa May (Tereza Mei) apkaltino bendriją kišantis į būsimus šalies rinkimus. „Šios derybos ir taip yra pakankamai sudėtingos.

Europos Parlamento pirmininkas Antonio Tajani (Antonijus Tajanis) ketvirtadienį atmetė britų ministrės pirmininkės Theresos May (Terezos Mei) kaltinimą, kad Europos Sąjunga bando paveikti Didžiojoje Britanijoje birželį įvyksiančius pirmalaikius rinkimus. „Niekas nebando paveikti rinkimų kampanijos Jungtinėje Karalystėje baigties“, – Europos istorijos muziejaus Briuselyje atidarymo užkulisiuose žurnalistams sakė A.Tajani.

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May (Tereza Mei) trečiadienį apkaltino Briuselį, kad šis tyčia švaistosi „grasinimais Britanijai“ dėl „Brexit“ derybų, kad paveiktų kita mėnesį vyksiančius visuotinius rinkimus. Griežtu pareiškimu iš Dauning Strito, praėjus vos kelioms valandoms nuo ES derybininko pranešimo apie savo derybų planus, Th.May nurodė, kad kai kurie žmonės Europos Sąjungoje nenori, jog derybos pavyktų.

Europos Sąjungos vyriausiasis „Brexit“ derybininkas Michelis Barnier ketvirtadienį paneigė, kad Bendrijos finansiniai reikalavimai, keliami iš bloko išstojančiai Didžiajai Britanijai, yra kokia nors „bausmė“. Tačiau jis taip pat įspėjo Britaniją nepuoselėti iliuzijų, kad „Brexit“ bus neskausmingas.

Didžiosios Britanijos „Brexit“ ministras Davidas Davisas trečiadienį perspėjo, kad šalis nesileis bauginama per būsimas derybas su Europos Sąjunga ir atmetė pareiškimus, kad jos išstojimo sąskaita gali siekti 100 mlrd. eurų. „Mes į šias derybas einame ne kaip prašytojai, o kaip derybininkai“, – sakė D.Davisas. Jis atmetė laikraščio „Financial Times“ pranešimą, kuriame užsimenama, kad prieš išstodama Britanija turės apmokėti iki 100 mlrd. eurų sąskaitą.

Europos Sąjungos vyriausiasis „Brexit“ derybininkas Michelis Barnier trečiadienį pristatys rekomendacijas būsimoms deryboms su Didžiąja Britanija, tarp Londono ir Briuselio aštrėjant priešpriešai dėl to, kaip galiausiai turėtų vykti skyrybų procesas. Praeitą šeštadienį 27 ES valstybių lyderiai savo susitikime, kuriame nedalyvavo Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May, vienbalsiai patvirtino griežtą bendrą derybų strategiją. Be to, praėjusią savaitę nutekėjo informacija apie Th.