brexit

Didžioji Britanija ir Europos Sąjunga pirmadienį pradeda ketvirtąjį „Brexit“ derybų raundą, šalims viliantis pasiekti persilaužimą po atsargiai palankių vertinimų sulaukusios britų premjerės Theresos May (Terezos Mei) kalbos. Per šį keturias dienas truksiantį derybų ratą ES vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier (Mišelis Barnjė) stengsis sužinoti daugiau detalių iš kolegos brito Davido Daviso (Deivido Deiviso), Th.

Milijardinės vertės europinės geležinkelio vėžės projektas „Rail Baltica“ yra tarp Europos Sąjungos prioritetų, jį palaiko visos Bendrijos narės, sako projekto koordinatorė Catherine Trautmann. Ji viliasi, kad kitoje finansinėje perspektyvoje ES projektui ir toliau skirs 85 proc. finansavimą. Anot C. Trautmann, Lietuvoje vykstant diskusijoms, ar tikrai būtina tiesinti geležinkelio vėžę nuo Kauno iki Lenkijos sienos, kad būtų pasiektas didesnis traukinių greitis, tai daryti būtina.

Europos Sąjungos vyriausiasis „Brexit“ derybininkas Michelis Barnier palankiai įvertino svarbią britų premjerės Theresa May penktadienį pasakytą kalbą dėl planuojamo šalies pasitraukimo iš Bendrijos, tačiau pareikalavo konkrečiau paaiškinti išsakytus pažadus. Savo kalboje Florencijoje „Th.May parodė, kad yra konstruktyviai nusiteikusi, lygiai kaip ir Europos Sąjunga šių unikalių derybų metu“, – pranešime nurodė M.Barnier.

Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May siūlo Britanijai suteikti dviejų metų pereinamąjį laikotarpį, kai ši 2019 metais pasitrauks iš Europos Sąjungos. Premjerė taip pat užsiminė ir apie tai, kad JK „laikysis savo įsipareigojimų“ dabartiniam ES biudžetui. Th.

Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovė Theresa May (Tereza Mei) ketvirtadienį sušaukė į posėdį savo kabineto ministrus prieš rytoj numatytą svarbią kalbą apie derybas su Briuseliu dėl šalies pasitraukimo iš Europos Sąjungos. Šis pasitarimas surengtas premjerei siekiant atkurti vienybę savo vyriausybėje po užsienio reikalų sekretoriaus Boriso Johnsono (Boriso Džonsono) akibrokšto. Th.

Po septynerius metus trukusių derybų ketvirtadienį dalinai įsigaliojo Europos Sąjungos ir Kanados laisvosios prekybos sutartis (CETA).  „Šis susitarimas atspindi būtent tokią prekybos politiką, kokios mes norime: tai turi būti ekonomikos augimą skatinanti priemonė, kuri ne tik būtų naudinga Europos įmonėms ir piliečiams, bet taip pat leistų skleisti mūsų vertybes, pasinaudoti globalizacijos pranašumais ir formuoti pasaulio prekybos taisykles“, – šia svarbia ES prekybos politikai proga parei...

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas), pristatęs savo „Brexit“ viziją, sukėlė sambrūzdį tarp kolegų ir padidino spaudimą premjerei Theresai May (Terersai Mei), jai rengiantis vėliau šią savaitę pasakyti svarbią kalbą apie derybas su Briuseliu.

Britanijos vyriausybė sako, kad su Europos Sąjunga norėtų sudaryti plačios apimties saugumo sutartį, kuri šaliai po „Brexit“ leistų toliau dalintis žvalgybos informacija ir tęstųsi teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas.

Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš Europos Sąjungos gali padėti jai tapti geriausia pasaulio šalimi, turinčia aukščiausius gyvenimo lygio standartus, klestinčias naujausias technologijas, gerokai sumažintus mokesčius ir atsikračiusia daugelio dabartinių problemų, pareiškė šalies diplomatijos vadovas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas). „Jie mano, kad išstoję iš ES pulsime į neviltį, sėdėsime ant žemės ir verksime lyg labirinte pasiklydęs vaikas.

Tokia galimybė pasitaiko itin retai. Elektoratui pasitaikė reta galimybė stebėti tai, kaip jų išrinkti politikai realiu laiku susiduria su neįgyvendinamomis užduotimis jų melagingiems pažadams įgyvendinti. Įprastai priešrinkiminiai pažadai būna arba pernelyg migloti, arba jų realizavimas yra numatytas pernelyg ilgam laikotarpiui.

Europos Sąjungą paliekanti Didžioji Britanija trauktis iš NATO neketina, penktadienį pareiškė šalies diplomatijos vadovas Borisas Johnsonas, aplankęs Estijoje dislokuotus britų karius. „Manome, kad kitos šalys turi didinti išlaidas gynybai. Neseniai labai įdomiai pasikalbėjau su draugais vokiečiais, ir jie planuoja per metus padidinti savo gynybines išlaidas milijardu (eurų)“, – pareiškė jis, estų žurnalistų paklaustas, ar Britanija dėl „Brexit“ nesiruošia palikti ir Aljanso.

Didžioji Britanija po „Brexit“ ketina įvesti limitus nekvalifikuotiems darbuotojams iš Europos Sąjungos ir suvaržyti europiečių šeimų narių atvykimą, rodo nutekintas dokumentas, kuris antradienį vakare buvo paskelbtas laikraščio „The Guardian“ interneto svetainėje. 82 puslapių dokumente išdėstyti Vidaus reikalų ministerijos pasiūlymai dėl migracijos valdymo Britanijai pasitraukus iš ES, numatantys nutraukti laisvą judėjimą iš bloko.

„Šimtai tūkstančių „Twitter“ vartotojų skaito prokremlišką propagandą, kurią viešina numanomas Rusijos trolis, apsimetantis UKIP („Brexit“ organizavusi Didžiosios Britanijos partija) šalininku, praneša „The Times“. Pasak leidinio, žinučių, kurias publikuoja vartotojas vardu @DavidJo52951945, analizė rodo, kad žinutės tikriausiai yra dezinformacinės kampanijos dalis. Paskyra surinko daugiau nei 100 tūkst.

Europos Sąjungos vyriausiasis „Brexit“ derybininkas Michelis Barnier (Mišelis Barnjė) ketvirtadienį pareiškė, kad Bendrija ir Didžioji Britanija per trečiąjį atsiskyrimo derybų etapą nepasiekė jokių reikšmingų proveržių.

Estija pasaulyje garsėja kaip e-pilietybę turinti šalis, Didžioji Britanija kaip finansų centras, o Liuksemburgas didžiuojasi investicinių fondų rojaus statusu. Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas svarsto, kad po kurio laiku mūsų šalis taip pat galėtų džiaugtis išskirtine tapatybe. Anot ekonomisto, Lietuva gali tapti finansinių technologijų centru, kadangi šio statuso pasiekimui turi visas reikiamas sąlygas.

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May ketvirtadienį patikino, kad neketina atsistatydinti ir ves Konservatorių partiją į būsimus rinkimus. Tai premjerė pareiškė pasirodžius pranešimams, kad ji ketina atsistatydinti, kai Britanija 2019-aisiais pasitrauks iš Europos Sąjungos. Interviu televizijai „Sky News“ Th.May sakė, jog „šie pranešimai yra visiškai nepagrįsti“. „Ėmiausi to ilgam“, – pridūrė ji. Th.

Didžiosios Britanijos pagrindinė opozicinė Leiboristų partija paskelbė pasisakanti už tai, kad „pereinamuoju laikotarpiu“ po šalies išstojimo iš Europos Sąjungos šalis liktų ES bendrojoje rinkoje ir muitų sąjungoje.

Didžiajai Britanijai nubalsavus už „Brexit“, iš jos išvykstančių Europos Sąjungos piliečių skaičius per 12 mėnesių iki kovo pabaigos smarkiai išaugo – iki 122 tūkst. žmonių. Šis padidėjimas yra didžiausias pastarąjį dešimtmetį. Minėtas išvykusiųjų skaičius yra 33 tūkst.

Didžiosios Britanijos vidaus reikalų ministerija per klaidą maždaug šimtui Europos Sąjungos (ES) piliečių nusiuntė perspėjimus apie deportavimą. Pasak aktyvistų, šis trečiadienį išaiškėjęs incidentas pakurstys Britanijoje gyvenančių europiečių nuogąstavimus. Tarp įspėjimus gavusių asmenų yra suomių istorikė Eva Johanna Holmberg, dirbanti Londono Karalienės Marijos universitete. Ministerijos laišką ji sakė gavusi praėjusią savaitę.

Europos Teisingumo Teismas (ETT) po „Brexit“ neturėtų turėti „tiesioginės jurisdikcijos“ Didžiojoje Britanijoje, antradienį sakė vyriausybė, o oponentai tai pavadino „nusileidimu“ dėl raginimų visiškai nutraukti ryšius. Europos Sąjunga reikalavo, kad bloko aukščiausios instancijos teismas toliau turėtų jurisdikciją, pavyzdžiui, ginant Britanijoje gyvenančių ES piliečių teises. Tačiau Britanijos vyriausybė su tuo nesutinka.

Jungtinei Karalystei ir Europos Sąjungai (ES) dėliojant skyrybų planą, pasigirsta vis daugiau kalbų apie šio sprendimo pasekmes. Akivaizdu: jas pajus tiek gyventojai, tiek ir šalies ekonomikai itin reikšmingas finansų sektorius. Londono turimą pasaulio finansų centro titulą be skrupulų jau matuojasi kiti didieji Europos miestai. Nors praėjo daugiau nei metai nuo precedento neturinčio įvykio – šalies sprendimo palikti Bendriją, – dar nėra jokio konkretaus plano, kas bus daroma toliau.

Didžioji Britanija gali siekti laikinos muitų sąjungos su Europos Sąjunga po „Brexit“, antradienį pranešė šalies vyriausybė, besirengianti paskelbti pirmųjų detalių pasiūlymų dėl būsimos partnerystės. Britanija teigia, kad jos narystė ES muitų sąjungoje, šiuo metu leidžianti be muitų judėti prekėms, nutrūks kartu su šalies naryste bendrojoje rinkoje, kai Jungtinė Karalystė 2019-ųjų kovą išstos iš Bendrijos.

Didžiosios Britanijos vyriausybė sekmadienį pamėgino atsikirsti kritikams, teigiantiems, kad ji yra susiskaldžiusi ir nepasirengusi šalies išstojimui iš Europos Sąjungos, vadinamajam „Brexit“ ir paskelbė dviejų nesutariančių vyriausybės narių bendrą pareiškimą dėl Europos.

 Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos priešininkai svarsto galimybę sukurti naują politinę partiją, kuri būtų prieš „Brexit“. James Chapman (Džeimsas Čapmanas), buvęs „Brexit“ sekretoriaus Davido Daviso (Deivido Deiviso) patarėjas, vis griežčiau kritikuoja artėjantį Britanijos išstojimą iš 28 valstybių bloko.

Vakarai turėtų mokyti, o Rytai – klausytis. Toks mąstymo modelis buvo įsigalėjęs praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje, kai buvusios pavergtosios tautos skubėjo kurti (arba, kai kuriais atvejais, atkurti) politikos ir ekonomikos institucijas, reikalingas demokratijai ir klestėjimui. Tačiau net ir anais laikais toks globėjiškas požiūris buvo klaida. Patarėjų iš Vakarų mėginimai perkelti savo idėjas į buvusį komunistinį pasaulį dažnai būdavo beprasmiški ar netgi kenksmingi.

Neseniai Panevėžio TLK gautas Jungtinės Karalystės (JK) kompetentingos įstaigos, atsakingos už sveikatos draudimą, kreipimasis į Lietuvos ligonių kasas su prašymu Lietuvos piliečiams pensininkams, gyvenantiems Anglijos teritorijoje ir besinaudojantiems JK sveikatos priežiūros ir socialinėmis garantijomis, išduoti E121 (S1) formos pažymą, kuria mūsų šalis įsipareigotų sumokėti už jų sveikatos priežiūrą.

Didžioji Britanija į Europos Sąjungos biudžetą turės mokėti mažiausiai iki 2020 metų ir po išstojimo iš Bendrijos, nes turės dengti savo ilgalaikius įsipareigojimus Bendrijai, Vokietijos laikraščiui „Bild“ duotame interviu sakė Europos Sąjungos biudžeto reikalų komisaras Guentheris Oettingeris. Nepaisant to, kad oficialūs JK išstojimas iš ES suplanuotas 2019 metų kovo 29 d., Londonui teks dar kurį laiką mokėti Briuseliui dėl ilgalaikių programų, kuriose dalyvauti įsipareigojo Jungtinė Karalystė.

Ispanija nesieks susigrąžinti Gibraltaro per „Brexit“ derybas, sekmadienį pareiškė šalies užsienio reikalų ministras; toks ispanų sprendimas gali sušvelninti įtampą dėl ginčijamos britų teritorijos. Ispanijos pietiniame pakraštyje įsikūrusį Gibraltarą, britų dar vadinamą Uola, Didžioji Britanija valdo nuo 1713 metų, tačiau Ispanija jau seniai reiškė pretenzijas į šią teritoriją.

Airijos premjeras Leo Varadkaras (Leo Varadkaras) Belfaste penktadienį sakė, kad jo vyriausybė nori statyti „tiltus, o ne sienas“ su kaimynine Šiaurės Airija, ir dar kartą pareiškė nepritariantis, kad po „Brexit“ Dublinas būtų ekonomiškai atribotas nuo Didžiosios Britanijos. Artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos „kelia didelę riziką padidinti atotrūkį tarp Šiaurės Airijos ir likusios Airijos dalies, bei tarp Britanijos ir Airijos“, perspėjo L.Varadkaras.

Dvidešimt trys Europos miestai pretenduoja tapti šiuo metu Londone įsikūrusių dviejų Europos Sąjungos (ES) agentūrų, kurioms po „Brexit“ teks išsikelti iš Didžiosios Britanijos sostinės, buveine, antradienį pareiškė ES Taryba. Devyniolika miestų pasiūlė į juos perkelti Europos vaistų agentūrą (EMA), o aštuoni – Europos bankininkystės instituciją (EBI). „Jungtinei Karalystei traukiantis iš ES, šioms dviem agentūroms reikės persikelti.

Europos Sąjungos valstybės iki pirmadienio turi pristatyti paraiškas dėl svarbių bankininkystės ir medicinos ES institucijų, šiuo metu įsikūrusių Londone, veikimo savo šalyje po „Brexit“. Oficialus kandidatų miestų sąrašas, kur galėtų veikti Europos bankininkystės institucija (EBA) ir Europos vaistų agentūra (EMA) po 2019 metų bus paskelbtas antradienį, sakė ES pareigūnai. Galutinis sprendimas dėl institucijų veikimo konkurso laimėtojų bus priimtas lapkritį.

Didžioji Britanija po „Brexit“ nekarpys mokesčių ir nešvelnins taisyklių, kad įgytų pranašumą prieš savo Europos konkurentus, pareiškė iždo kancleris Philipas Hammondas, anksčiau grasinęs imtis būtent tokių priemonių.

Europos Sąjungą paliekanti Didžioji Britanija pereinamuoju laikotarpiu, galinčiu tęstis iki trejų metų, stengsis išlaikyti kiek įmanoma daugiau narystės Bendrijoje aspektų, penktadienį pareiškė Jungtinės Karalystės iždo sekretorius Philipas Hammondas. Tačiau Ph.Hammondas sakė BBC radijui, kad vyriausybė rengia naują imigracijos sistemą ir kad į Britaniją atvykstantys ES piliečiai turės registruotis nuo planuojamos išstojimo datos 2019-ųjų kovą.

 Didžioji Britanija planuoja po „Brexit“ aktyviau veikti Azijoje, o prireikus galbūt netgi dislokuoti ten savo kariuomenę, ketvirtadienį pareiškė britų diplomatijos vadovas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas). B.Johnsonas, agitavęs už „Brexit“, sakė, kad jo šalies sprendimas pasitraukti iš Europos Sąjungos yra galimybė „iš naujo pagalvoti“ apie Jungtinės Karalystės vaidmenį tarptautinėje arenoje.

Pasaulio ekonomikos atsigavimas įgauna tvirtesnį pagrindą, nes spartėjantis augimas Kinijoje, Europoje ir Japonijoje atsveria lėtėjimą Jungtinėse Valstijose ir Didžiojoje Britanijoje, sekmadienį pareiškė Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Tačiau darbo užmokesčio augimas tebėra vangus, dėl to gali padidėti įtampą, kai kurias šalis skatinanti imtis labiau globalizacijai priešiškos politikos, o pastangos sušvelninti finansų sektoriaus reglamentavimą, kuris buvo nustatytas po 2008 metų krizės, gali...

Didžiosios Britanijos partijos „Liberalūs demokratai“ naujasis lyderis seras Vince Cable (Vincas Keiblas) pareiškė neatmetąs galimybės, jog Jungtinėje Karalystėje gali susiformuoti sąlygos pakartotinam referendumui dėl narystės Europos Sąjungoje (ES), kurios užbaigtų „Brexit“ procesą.

Europos Sąjungos vyriausiasis „Brexit“ derybininkas Michelis Barnier ketvirtadienį, Briuselyje pasibaigus antrajam derybų ratui, pareikalavo, kad Didžioji Britanija paaiškintų savo poziciją kai kuriais svarbiausiais klausimais, tokiais kaip jos pasitraukimo iš Bendrijos sąskaitos dydis ir Europos piliečių teisės po atsiskyrimo.

Princas Williamas (Viljamas) ir jo žmona Kate (Keit) atvyko trijų dienų vizitui į Vokietiją trečiadienį. Vietinė žiniasklaida vizitą apibūdino „puolimą žavesiu“, kai keblios „Brexit“ derybos prasidėjo iš tikrųjų. Williamas, antrasis eilėje į Britanijos karališkąjį sostą, ir Kate kartu su savo mažamečiais vaikais George (Džordžu) ir Charlotte (Šarlot) į Berlyną atvyko iš Lenkijos, šviečiant skaisčiai saulei.

Europos Sąjungos atstovai antradienį nesureikšmino, kad Didžiosios Britanijos vyriausiasis derybininkas Davidas Davisas (Deividas Deivisas) iš Briuselyje vykusių „Brexit“ derybų išvyko vos po kelių valandų, ir pareiškė, kad tai „nėra problema“. Tačiau D.Davisą dėl tokio poelgio kritikavo Britanijos žiniasklaida. Derybininkas išvyko į Londoną pirmąją derybų dieną, pirmadienį prieš pat pietus.

Europos Sąjungos (ES) institucijos pradeda diskusijas dėl bendrijos biudžeto po 2020 metų, kai pasibaigs dabartinė septynerių metų finansinė perspektyva. Britų pasitraukimas iš ES nulems bendro iždo mažėjimą, todėl gali būti svarstoma padidinti šalių įmokas į biudžetą, perskirstyti finansavimo sritis. Europos Komisija savo pirminį pasiūlymą pateiks kitų metų viduryje. Tuomet prasidės ilgos derybos su valstybėmis narėmis ir Europos Parlamentu.

Didžiajai Britanijai pasitraukus iš Europos Sąjungos (ES), maisto produktai šalyje pabrangs ir taps mažiau saugūs, nes vyriausybė net nepagalvoja apie tai, kad būtina pakeisti bendrus ES reikalavimus, kurie buvo formuojami ne vieną dešimtmetį. Tokią išvadą padarė Londono, Sasekso ir Kardifo universitetų mokslininkai, paskelbę savo tyrimo ataskaitą tuo metu, kai Briuselyje prasidėjo eilinis „Brexit“ derybų ratas.

Kembridžo kunigaikštis ir kunigaikštienė Lenkijoje sveikinosi su žmonėmis ir dalino autografus, pirmadienį pradėdami dviejų šalių draugišką kelionę, kurios tikslas pabrėžti draugiškus Europos Sąjungą paliekančios Britanijos ryšius su ES. Iš Varšuvos oro uosto automobilių kortežas juos atvežė iki prezidentūros rūmų, kur jie susitiko priešpiečių su prezidentu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda) ir pirmąją šalies ponia Agata Kornhauser-Duda (Agata Kornhauzer-Duda) bei apsilankė rūmų soduose.

Didžioji Britanija ir Europos Sąjunga, pirmadienį Briuselyje pradėdamos naują sunkių „Brexit“ derybų ratą, žada eiti „prie esmės“. „Brexit“ ministras Davidas Davisas susitiko su ES vyriausiuoju derybininku Micheliu Barnier bandyti prastumti susitarimą iki Britanijos išstojimo iš Bendrijos, turinčio įvykti 2019 metų kovą.

Europos Sąjungos „Brexit“ vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier trečiadienį perspėjo Didžiąją Britaniją, kad deryboms dėl išstojimo iš bloko skirtas laikas bėga. Šis priminimas nuskambėjo britų užsienio reikalų sekretoriuriui Borisui Johnsonui pareiškus, kad Bendrija gali „eiti švilpti“ dėl „skyrybų“ sąskaitos.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas antradienį pareiškė, kad Europos Sąjunga gali būti pasiųsta „švilpti“ dėl pinigų, kurių tikisi iš Britanijos šiai traukiantis iš Bendrijos. „Aš manau, kad tos sumos, kurias, kaip mačiau, jie siūlo išsireikalauti iš šios šalies, man atrodo grobikiškos, ir aš manau, kad „eiti švilpti“ čia būtų labai tinkamas išsireiškimas“, – sakė B.Johnsonas parlamente.

Šių metų pirmąjį pusmetį emigracijos srautai galėjo augti dėl pragyvenimo nelygybės ar kainų augimo, tačiau neatmestina ir tai, kad išvykimą deklaravo anksčiau emigravę asmenys, teigia BNS kalbinti ekspertai. „Tendencija yra nemaloni, nes ekonomika, formaliai žiūrint, atsigauna: jeigu ekonomika lemia migraciją, jai atsigaunant, turėtų lėtėti emigracijos srautai.

„Brexit“ derybas prižiūrinti Europos Parlamento grupė pirmadienį pasmerkė britų pasiūlymus dėl Europos Sąjungos piliečių teisių po Jungtinės Karalystės išstojimo iš bloko, ir tai dar kartą parodė, kad dvejus metus truksiančios derybos tikriausiai bus labai sunkios. Pirmadienio laiške ES vyriausiajam derybininkui Micheliui Barnier (Mišeliui Barnjė) grupė nurodė, kad „JK negerbia abipusiškumo, simetrijos ir nediskriminavimo principų“. Su laiško tekstu susipažino naujienų agentūra AP.

 Europos Sąjungos „Brexit“ derybininkas Michelis Barnier (Mišelis Barnjė) ketvirtadienį Didžiąją Britaniją perspėjo, kad nėra pagrindo pasitraukti iš Bendrijos be jokio susitarimo, nes toks scenarijus tik pakenktrų šalies interesams. „Nepasiekus jokio susitarimo, tik dar labiau pablogėtų situacija, nukentėtų abi šalys.

  Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) pranešė apie vėliau šiais metais Europoje vyksiančias viešas konferencijas, kuriomis bus siekiama sustiprinti Europos Sąjungą po Britanijos pasitraukimo iš Bendrijos.