brexit

Europos Sąjunga visiškai pasiruošusi deryboms dėl Didžiosios Britanijos išstojimo iš Bendrijos, pirmadienį pranešė Europos Komisija, kai Londonas paskelbė kovo 29 dieną inicijuosiantis „Brexit“ procesą. „Šioje pusėje viskas parengta“, – per spaudos konferenciją sakė Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio atstovas Margaritis Schinas. „Taip, buvome informuoti iš anksto. Esame pasiruošę pradėti derybas. Laukiame to dokumento. Dabar žinome, kad jis bus kovo 29 dieną“, – sakė jis.

Didžioji Britanija pradės pasitraukimo iš Europos Sąjungos procesą kovo 29 dieną, kai inicijuos ES sutarties 50-ąjį straipsnį, pirmadienį pranešė ministrės pirmininkės Theresos May atstovas. Britanijos pasiuntinys prie Briuselio „šį rytą informavo ES, kad Britanija inicijuos 50-ąjį straipsnį kovo 29-ąją“, sakė atstovas.

Airių šventojo Patriko dieną minėjo ne tik Donaldas Trumpas, bet ir britų princas Viljamas su savo mylimąja Kembridžo kunigaikštiene Keite. Jie apdovanojo Karališkojoje kuopoje tarnaujančius airių karius. Airių kariškiams Londono priemiestyje surengta prašmatni ceremonija. Visa tai – švento Patriko dienos proga.

  Nyderlandų balsavusių rinkėjų pagrindinė apklausa rodo, kad trečiadienį įvykusius parlamento rinkimus laimėjo premjeras Markas Rutte (Markas Riutė), lengvai įveikęs antiislamiškų pažiūrų populistą Geertą Wildersą (Gertą Vildersą). Viešosios nuomonės tyrimų instituto IPSOS apklausa rodo, kad M.Rutte dešinioji Liberalų partija (VVD) gali tikėtis gauti 31 mandatą 150 vietų žemuosiuose parlamento rūmuose.

Šią savaitę Europos susiskaldymo rizika atrodo daug realesnė, negu anksčiau. Daugelis krizių, kiekviena kurių atrodo kontinento giluminių problemų priežastimi, susilieja viename taške, rašoma „The New York Times“. Britanija žengė žingsnį trauktis iš ES, o Škotija – į nepriklausomybę. Kraštutiniai dešinieji, manoma, sulauks sėkmės rinkimuose Nyderlanduose. Taip pat staiga išaugusi nesantaika tarp Turkijos ir Nyderlandų bei Vokietijos iššaukia sunkumų siekiant išsaugoti Europos vienybę.

Didžiosios Britanijos parlamentas pirmadienį suteikė galutinį leidimą ministrei pirmininkei Theresai May pradėti šalies išstojimo iš Europos Sąjungos procesą, nors Škotija pasiuntė signalą, kad nepritaria tokiam žingsniui, paskelbusi planus surengti naują plebiscitą dėl nepriklausomybės. Jungtinės Karalystės Lordų Rūmai atsisakė ketinimų paskutinę minutę mėginti taisyti teisės aktą, suteikiantį Th.

Europos Sąjungos lyderiai penktadienį susirėmė dėl planų atkurti Bendrijos vienybę, iš jos pasitraukus Britanijai, kai išvakarėse Donaldo Tusko perrinkimas Europos Vadovų Tarybos pirmininku ir ginčas su Lenkija išryškino susiskaldymą Bendrijoje. Didžiosios ES ekonomikos – Vokietija ir Prancūzija – palaiko „skirtingų greičių“ Europos Sąjungos integraciją po skyrybų su Britanija, nors šiai idėjai priešinasi daugiausia rytinės Bendrijos narės.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris penktadienį išreiškė viltį, kad vieną dieną Didžioji Britanija sugrįš į Europos Sąjungą, nors britų dauguma balsavo už pasitraukimą iš jos. „Man nepatinka „Brexit“, nes norėčiau su britais būti viename laive; ateis diena, kai britai sugrįš į laivą, tikiuosi“, – sakė J.-C.Junckeris po 27 ES šalių vadovų susitikimo, kuriame svarstyta Bendrijos ateitis, Britanijai pasitraukus iš jos.

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May (Tereza Mei) atleido Konservatorių partijos veteraną Michaelą Heseltine'ą (Maiklą Hezeltainą) iš vyriausybės patarėjo pareigų už tai, kad jis pasipriešino vyriausybei per balsavimą dėl „Brexit“ įstatymo Lordų Rūmuose. 83 metų M.Heseltine'as, buvęs vicepremjeras, dėl savo vešlių poilgių plaukų pramintas Tarzanu, sakė buvęs iškviestas antradienio vakarą, jam vakarieniaujant su žmona, ir jam buvo pranešta apie atleidimą.

Aukštieji Jungtinės Karalystės parlamento rūmai antradienį nubalsavo, kad parlamentarai turės palaiminti galutinį susitarimą dėl Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos (ES) sąlygų. Lordų rūmai 366 balsais už ir 268 prieš balsavo už pataisą įstatymo, suteikiančio britų premjerei Theresai May (Terezai Mei) įgaliojimus inicijuoti derybas tarp Briuselio ir Londono dėl „Brexit“. Oficialiai pradėti šias derybas Britanijos Vyriausybė planuoja kovo 31 dieną.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas teigia, kad finansinių paslaugų rinka šiuo metu sparčiai transformuojasi - daugėja alternatyvių paslaugų teikėjų, pamažu didinančių spaudimą komerciniams bankams, kurie taip pat bando plačiau atsiverti naujovėms.

Prancūzijos prezidentu siekiantis tapti konservatorių kandidatas Francois Fillonas mėgina gelbėti braškančią kampaniją ir šeštadienį paskelbs savo politinę programą, įsisiūbavus skandalui dėl šio politiko šeimos narių fiktyvaus darbo. Per kelias pastarąsias dienas virtinė F.Fillono kampanijos darbuotojų pasitraukė, politikui pripažinus, jog jam gresia baudžiamieji kaltinimai, bet kandidatas, kuriam šeštadienį sukako 63-eji, stengiasi šią pragaištingą savaitę užbaigti palankesne gaida.

Šiaurės Airijos pirmalaikiuose rinkimuose pirmą vietą užėmė probritiška Demokratinė junionistų partija (DUP), o airių nacionalistai „Sinn Fein“ minimaliu skirtumu liko antri. Tai yra pirmas kartas, kai junionistinės partijos negavo simbolinės daugumos parlamente.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Europos Komisijos prašo Lietuvai taikyti išlygą, pagal kurią valstybė, įgyvendindama svarbią struktūrinę reformą - naują socialinį modelį, galėtų turėti didesnį viešųjų finansų deficitą. Tokią poziciją šalies vadovė išreiškė, penktadienį susitikusi su už EK vicepirmininku Valdžiu Dombrovskiu, atsakingu už eurą, socialinį dialogą, finansinį stabilumą, finansines paslaugas ir kapitalo rinkų sąjungą.

Europos Parlamentas ketvirtadienį pareiškė, kad Jungtinių Valstijų piliečiams reikėtų įvesti vizas, kadangi Vašingtonas vis atsisako panaikinti vizų reikalavimą keturių Eurpos Sąjungos valstybių piliečius.

Jungtinės Karalystės Lordų Rūmai trečiadienį nubalsavo už Europos Sąjungos piliečių teises turinčią užtikrinti pataisą įstatymui, suteikiančiam galią ministrei pirmininkei Theresai May pradėti derybas dėl šalies pasitraukimo iš Bendrijos, tuo pačiu pavėlindami šį procesą. Perai 358 balsais prieš 256 priėmė pataisą, įpareigojančią ministrus užtikrinti, kad daugiau kaip 3 mln. ES ir Europos ekonominės erdvės (EEE) piliečių teises, kai Didžioji Britanija išstos iš Europos Sąjungos.

  Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris trečiadienį pristatė planus dėl Europos Sąjungos ateities po „Brexit“ – tikėtino 2019 metais Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Bendrijos, perspėdamas, kad Bendrijai reikia „naujo skyriaus“. Pateikiamas pluoštas naujų scenarijų kaip atkurti Bendrijos be britų vienybę.

Didžiosios Britanijos Lordų Rūmai trečiadienį greičiausiai nenusileis premjerei Theresai May ir pareikalaus garantijų Britanijoje gyvenantiems Europos Sąjungos piliečiams, tokiu būdu atidėdami įstatymo, įgalinančio ją pradėti „Brexit“ procesą, priėmimą. Opozicijoje esantys leiboristai tikisi, kad jiems pavyks prastumti pataisą įstatymo, leidžiančio T.May aktyvuoti ES Lisabonos sutarties 50-ąjį straipsnį ir pradėti dvejų metų derybų dėl išstojimo iš Bendrijos procesą.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris trečiadienį pristatys planą dėl Europos Sąjungos ateities po „Brexit“ – Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Bendrijos. J.-C.Junckerio parengta vadinamoji Baltoji knyga bus pristatyta Europos Parlamentui, tačiau prieš tai antradienį su šiuo dokumentu galės susipažinti eurokomisarai, nurodė Europos Komisijos vadovo atstovas spaudai.

Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) įvardijamos kaip vienos kandidačių surengti 2026 metų pasaulio futbolo čempionatą. Pasak UEFA prezidento Aleksandero Čeferino, JAV artėjančiuose rinkimuose koją gali pakišti Donaldo Trumpo migrantų politika. JAV yra ryški favoritė laimėti rinkimus ir surengti 2026-ųjų FIFA pasaulio čempionatą. Įvardijami du variantai – amerikiečiai pirmenybes organizuotų vieni arba su Kanada bei Meksika.

Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May planuoja uždrausti europiečiams atvykimą į Didžiąją Britaniją daug greičiau, negu buvo planuota anksčiau. „The Daily Telegraph“ teigimu, draudimas neribotai pasilikti šalyje gali įsigalioti jau kovo viduryje, kai šalies parlamentas aktyvuos sutarties su ES 50-ąjį straipsnį. Pasak leidinio „The Independent“, britų vyriausybėje tokiu būdu bus bandoma kovoti masine migracija.

Pastebimai daugiau migrantų iš aštuonių Rytų Europos šalių palieka Jungtinę Karalystę, britams pernai nusprendus pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES), rodo ketvirtadienį paskelbti duomenys. Visgi atvykstančių į Britaniją iš Rumunijos ir Bulgarijos skaičius išaugo. Nacionalinės statistikos biuras taip pat paskelbė, kad į Britaniją per tris 2016 metų ketvirčius atvyko 273 tūkst. daugiau žmonių, nei išvyko.

Europos Komisija pageidauja, kad pasirašiusi „Brexit“ (pasitraukimo iš ES) sutartį Didžioji Britanija dar ketverius metus darytų įnašus į ES projektus iki 2023 metų pabaigos, rašo britų laikraštis „Daily Telegraph“. „Šis planas yra tik dalis Europos Sąjungos reikalavimo, kad Didžioji Britanija padengtų 60 mlrd. eurų „Brexit sąskaitą“, tik tada ES sudarytų sutartį, kuri apibrėš būsimus prekybos santykius“, – pažymima laikraštyje.

Lietuvoje viešintis už Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Sąjungos (ES) atsakingas ministras Davidas Davisas sako iš Bendrijos besitikintis dosnaus susitarimo dėl ES piliečių teisių Britanijoje po „Brexit“. „Mes norėtume matyti dosnų susitarimą, kalbant apie jų (imigrantų) teisę likti ir jų traktavimą, lygiai taip pat, kaip mes norėtume matyti dosnų susitarimą dėl britų piliečių Europos Sąjungoje“, - antradienį po susitikimo su premjeru Sauliumi Skverneliu žurnalistams sakė D.Davisas.

Į Lietuvą antradienį atvyksta britų ministras, atsakingas už derybas dėl pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Davidą Davisą Vilniuje priims premjeras Saulius Skvernelis, vėliau jis susitiks su Seimo Europos reikalų komiteto nariais. Į Vilnių britų ministras atvyks po apsilankymo Estijoje ir Latvijoje.

JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as pirmadienį susitiks su Europos Sąjungos ir NATO lyderiais, baigdamas kelionę po Europą, per kurią jis stengiasi padrąsinti sąjungininkus, susirūpinusius, kad nuo jų gali nusigręžti prezidentas Donaldas Trumpas.

Britų vyriausybė svarsto nukreipti milijardus svarų užsienio pagalbos iš Azijos ir Afrikos į Baltijos šalis ir kitas Vidurio ir Rytų Europos valstybes, tikėdamasi užsitikrinti paramą derybose dėl pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES), sekmadienį pranešė britų laikraštis „The Times“. „Pagal šį planą, dabar išlaidiems projektams Azijoje ir Afrikoje skiriamas lėšas reikėtų nukreipti tokioms valstybėms kaip Lenkija, Vengrija ir Baltijos šalys“, - rašoma straipsnyje.

Europos Parlamentas (EP) trečiadienį pritarė prieštaringai vertinamai laisvosios prekybos sutarčiai su Kanada, kuri oficialiai vadinama išsamiu ekonomikos ir prekybos susitarimu, arba, sutrumpintai, CETA, nepaisant protestų ir naujojo Amerikos prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) protekcionistinių raginimų. Už susitarimą balsavo 408 Parlamento nariai, 254 buvo prieš, o 33 susilaikė. EP pritarimas pradeda iš dalies pradėti įgyvendinti šią sutartį no ateinančio mėnesio.

Europos Sąjungos išorės politikos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini) perspėjo Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administraciją „nesikišti“ į Europos politiką, ypač po prezidento pagyrų Didžiosios Britanijos traukimuisi iš ES („Brexit“). „Mes nesikišame į JAV politiką... Tad europiečiai tikisi, kad Amerika nesikiš į Europos politiką“, – sakė F.Mogherini, baigdama savo pirmąjį vizitą Vašingtone, kai D.Trumpui tapus prezidentu atsirado neapibrėžtumo transatlantiniuose santykiuose.

Prancūzijos prezidento rinkimuose kandidatuojančios Marine Le Pen ekonominė politika gąsdina investuotojus. Politikė teigia, jog jai nugalėjus, Prancūzija paliktų euro zoną, o didžiulė valstybės skola būtų perdenominuota iš eurų į naujuosius frankus. Toks įvykis rinkų požiūriu būtų didžiausio mąsto pasaulyje valstybės skolos įsipareigojimų neįvykdymas, o ECB nuomone, Frexit šalyje sukeltų didelę ekonominę krizę ir skurdą.

Didžiosios Britanijos parlamento žemieji rūmai trečiadienį triuškinama balsų persvara priėmė teisės aktą, įgalinantį ministrę pirmininkę Theresą May pradėti derybas dėl pasitraukimo iš Europos Sąjungos, todėl šalis dar vienu reikšmingu žingsniu priartėjo prie vadinamojo „Brexit“. Bendruomenių Rūmų nariai 494 balsais prieš 122 pritarė įstatymui, leidžiančiam Th.

Didžioji Britanija pirmiausia privalo aptarti savo išstojimo iš Europos Sąjungos sąlygas, ir tik tada pradėti derybas dėl bet kokių ateities prekybos susitarimų, pirmadienį pareiškė Prancūzijos premjeras Bernard'as Cazeneuve'as (Bernaras Kazenevas). Pasak jo, joks naujas susitarimas negalėtų suteikti Britanijai geresnių sąlygų negu ji galėtų turėti likdama 28 nares turinčioje Bendrijoje.

Europos Sąjungos lyderiai penktadienį išsakė susirūpinimą dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo politikos ir pabrėžė, kad jiems reikia išlikti vieningiems, kai pasaulio ateitis atrodo vis sunkiau nuspėjama. Visos 28 Bendrijos šalys demonstravo vienybę, kai pritarė planui, turinčiam sumažinti masinę migraciją į ES iš Libijos.

Didžiosios Britanijos vyriausybė parlamentarams pateikė oficialų „Brexit“ įgyvendinimo planą. Analitikai sako, kad "baltąja knyga" pavadintas planas patvirtina kai kuriuos anksčiau premjerės Theresos May išsakytus ketinimus, tačiau konkretumo jame nedaug. Imigrantų likimas neaiškus Naujasis dokumentas nurodo, kad kaip bus elgiamasi su imigrantais iš ES, priklausys nuo to, kaip su bus elgiamasi su britais kitose Bendrijos šalyse. Tačiau konkrečiau šis teiginys nepaaiškinamas.

Didžiosios Britanijos vyriausybė ketvirtadienį pristatė parlamentui pasitraukimo iš Europos Sąjungos strategiją, kuri susideda iš 12 derybų tikslų, kurie, pasak jos, užtikrins „naują, pozityvią ir konstruktyvią partnerystę“ su ES. Už „Brexit“ atsakingas ministras Davidas Davisas pristatė įstatymo projektą Bendruomenių Rūmų parlamentarams, kurie išvakarėse pritarė įstatymo projektui, įgalinančiam premjerę Theresa May pradėti oficialų Britanijos išstojimo iš ES procesą.

Reikšdami apmaudą dėl skausmingo pasirinkimo, daug britų parlamentarų trečiadienį balsavo už tai, kad būtų pradėtas „Brexit“ procesas. Jie sakė paklūstą visuomenės valiai, tačiau bijantys, kad bus skaudžiai nubausti istorijos. Daugiau nei du trečdaliai Bendruomenių Rūmų narių pasisakė prieš „Brexit“, ir daug žmonių ilgą laiką po birželį vykusio referendumo tikėjosi, kad deputatai visgi užkirs kelią pasitraukimui iš Europos Sąjungos.

Didžioji dalis Lietuvos įmonių neturėtų nukentėti, Didžiajai Britanijai pasitraukus iš Europos Sąjungos (ES), tačiau sumažėjo verslą plėsti norinčių įmonių, rodo Lietuvos banko atlikta apklausa. „Kad Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES darys neigiamą poveikį finansinei būklei, dažniau nurodė didelės įmonės ir prekybos bendrovės. Be to, šįkart įmonių klausėme, kokią įtaką jos pajustų, jeigu sumažėtų ES paramos lėšų.

Teisės aktas, suteikiantis Didžiosios Britanijos premjerės Theresos May (Terezos Mei) vyriausybei įgaliojimus inicijuoti derybas dėl šalies išstojimo iš Europos Sąjungos, trečiadienį įveikė pirmąją kliūtį, kai buvo priimtas per balsavimą Bendruomenių Rūmuose.

Didžiosios Britanijos Bendruomenių Rūmai trečiadienį balsuos dėl teisės akto, suteikiančio ministrei pirmininkei Theresai May pradėti derybas dėl šalies išstojimo iš Europos Sąjungos.

Būgštavimai, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo politika kelia egzistencinę grėsmę Europai, temdys šią savaitę Maltoje vyksiančias Europos Sąjungos lyderių derybas dėl įvairių krizių. Penktadienį Valetoje vyksiančio viršūnių susitikimo darbotvarkės pagrindinės temos turėjo būti pastangos pažaboti imigrantų srautus iš Libijos bei tolesni veiksmai po britų sprendimo trauktis iš ES.

Didžioji Britanija stiprins ambasadą Lietuvoje ir kitose Vidurio ir Rytų Europos šalyse, siekdama pelnyti paramą derybose dėl pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES), antradienį pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“. „Britanijos ambasadoriams Latvijoje, Lietuvoje, Estijoje, Slovėnijoje ir Slovakijoje bus suteiktas aukštesnis statusas ir skirta papildomai politinio bei lobistinio personalo“, – pranešė agentūra, remdamasi neįvardytais pareigūnais.

Metinėje Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda ne tik apžvelgė pasaulines tendencijas, bet ir Lietuvos. Žinoma, atlyginimai didės, tačiau kainos tikrai augs. Ir itin reikšminga infliacijos priežastis bus ne vien naftos ar žaliavos kainos, bet Lietuvos valdžios pakelti akcizai. Pasaulį gali ištikti prekybos karai Pasak G. Nausėdos, JAV prezidentas D. Trumpas yra savotiškas paradoksas.

Europos vaistų agentūrai, kuriai pavesta tikrinti naujus vaistus ir leisti arba neleisti jų vartoti visoje Europos Sąjungoje (ES), po „Brexit“ greičiausiai teks kraustytis iš savo būstinės Londone ir ši perspektyva agentūros vadovui kelia didelį susirūpinimą. Europos Sąjungos agentūros, tokios kaip EMA, turi būti įsikūrusios bloke, dėl to agentūros būstinės Londone darbuotojams kyla daug neaiškumų. EMA Londone turi apie 900 darbuotojų, atvykusių iš visų Europos kampelių.

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May (Tereza Mei) šeštadienį atvyko savo pirmojo vizito į Turkiją. Šio vienos dienos vizito tikslas – išplėsti šalių tarpusavio ryšius ir susitarti dėl naujų prekybinių santykių su Turkija prieš Didžiajai Britanijai pasitraukiant iš Europos Sąjungos. Visai neseniai Baltuosiuose rūmuose su naujuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampas) susitikusios Th.

Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May ketvirtadienį įspėjo JAV sąjungininkus, kad jie privalo „žengti pirmyn“ ir atlikti savo vaidmenį užtikrinant saugumą pasaulyje, kreipdamasi į amerikiečių įstatymų leidėjus ir siekdama jų palankumo prieš susitikimą su naujuoju šalies prezidentu Donaldu Trumpu. Respublikonų partijos suvažiavime Filadelfijoje viešinti Th.

Jungtinės Karalystės Aukščiausiasis Teismas atmetė vyriausybės reikalavimus apeiti pasitraukimo iš Europos Sąjungos oficialią tvarką. Tai reiškia, kad šalies parlamentas privalės pateikti savo pritarimą prieš pradedant oficialias derybas su ES. Šis sprendimas yra didelis žingsnis atgal premjerei Theresai May, kuri pageidautų kuo greičiau pradėti „Brexit“ procesą.

Leidinio „Financial Times“ redakcija pelnytai pažymi, kad praėjusiais metais „dažniau buvo teisūs, negu neteisūs“. „Iš 16-os mūsų prognozių, išsipildė 9 arba 10 (priklausomai nuo to, ar „Pokemon Go“ populiarumą vadinti 2016 virtualios realybės metais pradžia),“ – teigiama straipsnyje.

Nors 45-asis JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau inauguruotas ir jam nebereikia vartoti rinkiminės kampanijos retorikos, jis leidžia suprasti net neketinantis jos atsisakyti. Ekspertai ir žiniasklaida dar prieš kurį laiką ėmė jį lyginti su Prancūzijos karaliumi Liudviku XIV, dar vadinamu Karaliumi Saule. Ir ne be reikalo: panašu, kad posakiu „Po manęs nors ir tvanas“ vadovaujasi ir naujasis prezidentas.

Didžiosios Britanijos vyriausybės plano dėl šalies pasitraukimo iš Europos Sąjungos laukia svarbus išbandymas: Aukščiausiasis Teismas turėtų paskelbti nutartį, ar ji turi teisę inicijuoti „Brexit“ be parlamento pritarimo. Numatoma, kad 11 Aukščiausiojo Teismo teisėjų antradienį priims vyriausybei neparankią nutartį, todėl gali tekti vėluoti premjerės Theresos May planas inicijuoti ES sutarties 50-ąjį straipsnį ir formaliai atverti kelią deryboms dėl išstojimo.