braškės

Savo naujausią kulinarinę knygą „Gero maisto dienoraštis. Vasara“ pristačiusi maisto tinklaraštininkė Renata Ničajienė neatsitiktinai pristatymo tema pasirinko braškes – birželio pradžioje Lietuvoje prasideda šių uogų sezonas. Nors braškės šalyje itin populiarios ir labai laukiamos, jų augintojai dar susiduria su begale mitų, gaubiančių šias uogas ir siekia juos sklaidyti šalies gyventojams pristatydami įvairaus skonio ir išvaizdos braškes.

Pirmųjų lietuviškų braškių kainos turguose tautiečius šokiravo. Už kilogramą uogų prieš savaitę buvo prašoma dešimties eurų. Tad vėlyvą pavasarį  į pagalbą tradiciškai atskubėjo lenkai. Turgavietėse jau gausu gėrybių iš kaimyninės šalies. Ir kainos už kilogramą svyruoja nuo trijų iki trijų su puse euro. Visgi ir tiek suploti už lenkiškas braškes lietuviams nesinori. Anot jų, pernai tokiu metu jos kainavo perpus pigiau – iki dviejų eurų.

Mūsų ūkininkų šiltnamiuose jau prisirpo pirmosios lietuviškos braškės. Išsiilgę vasariškų uogų pirkėjai dairytis šių gardžių raudonšonių gali jau nuo šio savaitgalio ūkininkų turgeliuose. Tiesa, pirmosios uogos brangios – net 10 eurų už kg. Šiemet braškių kaina aukštesnė nei atšaldytos lašišos. Nors iki tikrojo braškių sezono dar geras mėnuo, Kėdainių rajono ūkininkai jau rengiasi skinti pirmąjį lietuviškų braškių derlių.

Kredito įstaigoms pažymint, kad žmonės paskolos kreipiasi tik į vieną finansinę įstaigą, Bankų klientų asociacijos prezidentas Rūtenis Paukštė „Žinių radijui“ ketvirtadienį pažymėjo, kad taip yra todėl, kad lietuviai yra per drovūs ir bankus vertina kitaip kaip kitus paslaugų teikėjus. „Mes patys nesielgiame su bankais taip, kaip elgiamės turguje su braškėmis.

Rekordinės turguose pasirodžiusių pirmųjų Lietuvoje užaugintų braškių kainos šį savaitgalį turėtų šiek tiek mažėti. Lietuviškų braškių kainas koreguoja šylantys orai, sparčiai laukuose nokstantis derlius bei itin konkurencingos uogų iš Lenkijos kainos. Šią savaitę kilogramas po danga užaugintų lietuviškų braškių Lietuvos turguose kainavo 5–6 Eurus, lenkiškų – perpus pigiau.

Prasideda braškių sezonas. Turguose ant prekystalių lietuviškos uogos vilioja geru skoniu ir aromatu, o lenkiškos – perpus mažesne kaina. Ūkininkai skundžiasi, kad šiemet palankus metas braškėms, tad jų uogienes lietuviai virs pusvelčiui. Kaunietis ūkininkas Arturas Liaudinskas savo šiltnamyje jau raško braškes. Čia šios uogos prisirpo bene anksčiausiai visoje Lietuvoje. Kaunietis lietuviškas braškes veža į didžiųjų miestų turgus, ten jos konkuruoja su atvežtinėmis iš Lenkijos.

Jurgita Kasperavičiūtė Šiltnamyje triūsianti Kėdainių rajono ūkininkė Ugnė Tvaravičienė apie braškes kol kas tūpčioja lyg apie lepius augalus. Lietuviškos uogos dar tik po truputį sirpsta, o gausesniam uogų derėjimui kol kas trukdo po debesimis besislapstanti saulė ir šilumos stoka. Dėl permainingų lietuviškų orų ūkininkė kol kas smarkiai nedejuoja ir žada po keliasdešimt kilogramų braškių į turgų atvežti jau po kelių dienų. O išsiilgę lietuviškų uogų pirmiausiai jų gali dairytis Kaune.

Moters dieną ne tik vyrai stengiasi pasveikinti ir išskirtiniu dėmesiu apdovanoti savo mylimąsias, drauges ar koleges. Prekybos tinklo „IKI“ duomenimis, save šią dieną linkusios palepinti ir pačios moterys. Tiek vyrų, tiek moterų kovo 8-osios krepšelyje dažniausiai atsiduria brangesnis vynas ir šokoladas. Vyrai kovo 8-ąją tradiciškai moterims dovanoja gėles.

Nors itin šiltas pavasaris šiais metais žadėjo ir ankstyvą lietuviškų braškių derlių, netikėtos šalnos braškių augintojų planus šiek tiek pakoregavo. Visgi šie nuramina – itin laukiamomis lietuviškomis uogomis jų mėgėjai galės lepintis jau labai greitai. Prekybos tinklo „IKI“ parduotuvių lentynas braškės pasieks jau šios savaitės pabaigoje. „Lietuviškos braškės mūsų prekybos tinklo didžiosiose parduotuvėse pasirodys jau šį penktadienį.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Skubių pranešimų apie nesaugų maistą sistema RASFF gavo informaciją iš Suomijos kompetentingos institucijos apie šaldytas braškes iš Maroko, kuriose nustatytas hepatito A virusas. RASFF pranešime nurodoma, kad nesaugios šaldytos braškės išplatintos Danijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Norvegijoje, Rusijoje, Vokietijoje, Suomijoje ir Švedijoje. Šaldytas braškes pakavo įmonė „Dirafrost“ (Belgija), išplatino SOK/Inex Partners Ltd.

Regina MUSNECKIENĖ Tie laikai, kai braškių kilogramas kainavo tris litus, seniai pamiršti. Šiemet uogų kilogramas kainavo iki dvylikos litų. „Jeigu parduotum po penkis litus, plėštų iš rankų“, – sako kelmiškė verslininkė ir braškių augintoja Birutė Mikalauskienė. Jos įsitikinimu, gausesnė šeima, hektarą nuosavos žemės apsodinusi braškėmis, per sezoną galėtų uždirbti apie 70 tūkstančių litų ir ramiai gyventi.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema RASFF gavus informacijos apie šviežias Olandiškas braškes, kuriose rasta stiklo šukių, pradėtas skubus tyrimas ar jos neišplatintos Lietuvos rinkoje. RASFF pranešime nurodoma, kad 224 kg nesaugių braškių siuntą (56 dėžes po 8 pakuotes (po 500 g.), partijos Nr.

Karštis – tikras išbandymas mūsų organizmui. Didelis karštis gali būti dirglumo, koncentracijos ir miego sutrikimų ar net išsekimo priežastimi. Šie nepageidaujami simptomai pasireiškia ne tik todėl, kad karštomis dienomis gausiai prakaituojame ir organizmui ima trūkti skysčių, bet ir dėl to, kad su prakaitu netenkame dalies mineralinių medžiagų – kalio, magnio ir kt.

Riešutas – universalus produktas, tinkantis ne tik sveikam užkandžiui, bet ir pagardinti įvairiausius patiekalus. Žymus kulinaras Linas Samėnas teigia, kad visi be išimties riešutai yra tinkami salotoms, tik kiekvienas juos renkasi pagal savo skonį.

Neabejotina tiesa, kad valgyti vaisius, uogas ir daržoves – labai sveika, nes juose gausu įvairių vitaminų ir mikroelementų. Kai kuriuose jų yra širdies ir kraujagyslių būklę gerinančių medžiagų, kiti daržo produktai saugo mus nuo vėžio. Tačiau, valgant neplautas uogas ir daržoves tiesiai iš lysvės, kartu su sveikatą gerinančiomis medžiagomis galima gauti ir sveikatą žalojančių kirminų, bakterijų, virusų ir pirmuonių.

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Vilniaus AVMI) pranešė, kad močiutės ir kiti asmenys, parduodantys pačių užaugintas uogas, gali būti ramūs – mokesčių inspektoriai jų netikrins. „Prievolė mokėti mokesčius atsiranda tik tiems pardavėjams, kurių savų braškių pardavimas viršija 155 tūkst. litų ribą.

 Simona PUŽAITĖ Šiaulių turgavietėse jau galima nusipirkti pirmųjų lietuviškų braškių. Pirkėjai braškių išsiilgę, bet perka vangiai. Ūkininkai perpus pigesnių ispaniškų ir lenkiškų uogų konkurencijos nesibaimina. Lenkiškos braškės pigesnės Keletas pensinio amžiaus pirkėjų stveriasi už galvos: 20 litų už kilogramą braškių! „Ar iš proto išėjot!“ – stebisi. Panašiai kaip ir pernai, kilogramas pirmųjų lietuviškų braškių turguje kainuoja 18-20 Lt.

Nors Lietuvą jau lepina vasariška šiluma, dar negalime mėgautis lietuviškomis daržovėmis ar uogomis. Pasak turgaus prekybininkų, šiemet visos gėrybės pasirodys šiek tiek vėliau ir trumpesniam laikui – dėl to kaltas užsitęsęs pavasaris. Dėl mažesnio nei įprastai derliaus daržovės ir uogos šiemet bus ir kiek brangesnės. „Kalbama, kad šiemet ypatingai bus brangios lietuviškos braškės. Kol kas dar nežinome, kiek tiksliai jos kainuos, bet tikrai bus brangesnės nei pernai.

Paprastai braškių sezonas trunka apie 3–4 savaites, tačiau pagreitinant ankstyvų braškių derėjimą pridengus jas daržo danga, auginant vidutinio ankstyvumo bei vėlyvas veisles, jų sezonas tęsiasi pakankamai ilgai. Roberto Šerpyčio  ūkyje braškių skanauti galima nuo birželio pradžios iki rugpjūčio. Šiais metais iš vieno hektaro vidutiniškai priskinta apie 18–20 t kvapnių braškių. Specializacija pasiteisino „Uogas auginame švarioje aplinkoje, arti nėra magistralinių kelių.

Grupės „Biplan“ albumai „Chuligans“ ir „Nuodai P.S. Lyg paskutinį kartą“ jau nuo praėjusio rudens yra didžiausių pasaulio skaitmeninių parduotuvių „Amazon“, „iTunes“, „Napster“ ir kitų lentynose. Liepą prie jų prisijungė naujasis grupės EP „Meilė“. Tačiau visai neseniai skaitmeninėse parduotuvėse neteisėtai atsirado vienas pirmųjų „Biplan“ albumų – „Braškės“. 1997 metais išleistas albumas „Braškės“ yra vienas populiariausių „Biplan“ diskografijoje.

Štai ir atėjo metas, kai vitaminus galime valgyti saujomis ir pasigardžiuodami – noksta šviežios uogos, stalą puošia pirmosios daržovės. Ir, žinoma, nei maži, nei dideli negali atsispirti aromatingiems sodų karalienių – braškių – kerams. Šios uogos – ne tik skanėstas, bet ir tikrų tikriausias vitaminų lobynas bei vaistas. Braškių nauda Visų pirma braškės – nuostabus desertas. Tačiau jos naudojamos ir kosmetikai ar vaistams gaminti.

Vasara  — vestuvių metas, todėl jei planuojate vestuves, tegul jos pavirsta pačia tikriausia švente! Kadangi mūsų šalyje turime galimybę vasarą mėgautis gardžiomis uogomis, tad nedvejokite ir įterpkite uogų temą ir į savo vestuves! Nežinote, kaip galima originaliai panaudoti uogas? Mes Jums padėsime! šampanas su braškėmis; jūsų nuotraukų rėmas iš uogų; kvietimai su uogelėmis; vietų ženklinimas iš įvairiaspalvių uogų; nuotakos puokštė su uogomis; jaunikio atlapo gėlelė su uogom...

Jau beveik savaitė, kai galima mėgautis lietuviškomis braškėmis. Ūkininkai sako, kad šioms uogoms oras palankus, todėl prognozuoja didelį jų derlių. Tačiau šįmet nedaugeliui teks paskanauti lietuviškų vyšnių. Vyšnynus pakirto šaltis, o dabar baigia įveikti ligos. Jos puola ir trešnes, tačiau šios kiek atsparesnės. Spėjama, kad trešnių kaina veikiausiai smarkiai kirs pirkėjams per kišenę.

Braškės – nereiklus augalas, bet geriausiai auga ir dera humusingame priesmėlyje ir priemolyje. Be to, labai svarbu, kad dirva būtų laidi drėgmei ir orui. „Kuo smėlingesnė dirva, tuo daugiau braškes reikia tręšti organinėmis trąšomis. Molio ir sunkaus priemolio dirvoje pasodinti augalai vargsta, skursta, nes supuolusi žemė nepraleidžia oro. Į tokią dirvą taip pat reikia įterpti mėšlo ir durpių. Taigi žemę braškynui reikia ruošti iš anksto. Nepatartina jų sodinti po bulvių.

Lietuvos braškių augintojai pradeda sezoną ir laukuose jau skina pirmąsias uogas. Tiesa, jų nėra itin daug, o ir kainos gana aukštos – už kilogramą braškių prašoma nuo 18 iki 26 litų. Tačiau brangios uogos pirkėjų neatbaido ir, anot augintojų, vis tik dažniau klientai renkasi brangesnes lietuviškas, nei pigesnes – lenkiškas braškes. Kaip praneša LTV naujienų tarnyba, Šiaulių rajono ūkininkas Dainius Serva pirmąsias braškes pradėjo skinti dar praėjusios savaitės pabaigoje.

Kauniečių merginų grupė „Dileira“ pramogų pasaulyje suspindėjo tikrai ne savo atliekama muziką. Visuomenę šokiravo itin atviri merginų interviu, o fotosesijos, rodos, neturėjo jokių ribų. Nusprendę paskambinti grupės lyderei ir sumanytojai Jevgenijai Teliženko tikėjomės išgirsti pasipūtusios ir vulgarios merginos kalbas, tačiau labai klydome. Jevgenija pasirodė maloni, plepi, nors savo tikslo siekia kartais ir nesuprantamais būdais.

Nors lapkričio pradžioje medžiai ir krūmai jau būdavo numetę lapus, o rudeninės gėlės vos laikydavo galvas, šiuo metu netoli už Panevėžio miesto galima išvysti raudonuojančias aguonas. Nemaža dalis jų dar tik skleidžiasi. Neįprastu gamtos reiškiniu susižavi ne vienas pro šalį važiuojantis vairuotojas: paėmęs fotoaparatą, jis brenda į raudonų žiedų lauką. Žydinčių aguonų lauką Lietuvoje pamatyti nėra labai lengva, ką jau kalbėti apie lapkričio pradžią.

Televizijos ir radijo laidų vedėjas aktorius Aistis Mickevičius net baisisi tatuiruočių ir auskarų mėgėjais. Apie aistrą marginti kūną piešiniais ir verti į jį papuošalus laidos „Negaliu tylėti“ studijoje užvirė arši diskusija. Ar tatuiruotės ir auskarai labiau puošia, ar žaloja kūną? „Būdamas 20-ties įsimylėjai Liubą - užsirašei Liuba, paskui meilė dingo – tatuiruoji Marinos vardą“, - ironiškai juokavo AMickevičius.

Ketvirtadienį sostinės renginyje „Mados naktis“ rinkosi šalies garsenybės. Vakaro metu Rotušėje svečiai stebėjo dizainerių kolekcijų pristatymus, dalyvavo paveikslų aukcione, bendravo ir skanavo užkandžius. Pastariesiems negalėjo atsispirti Inga Stumbrienė. Prezidento Rolando Pakso duktė visada pasižymėjo lieknumu. Moteris neretai sulaukdavo prieštaringų komentarų, kad serga anoreksija ar kita liga.

Rugpjūtį kvietimai keliauti į užsienį ir padirbėjus ūkiuose parsivežti neprastą uždarbį pasipila lyg iš gausybės rago. Lietuviai nedvejodami krauna lagaminus ir keliauja į Vokietiją, Olandiją, Prancūziją, Norvegiją, Italiją, Ispaniją bei Didžiąją Britaniją. Rugpjūtį pasiūlymų dirbti užsienio ūkiuose pagausėja, tačiau darbų šioje srityje gausu ištisus metus. Net žiemą reikia daržovių rūšiuotojų, o šiltuosiuose kraštuose, pavyzdžiui, Ispanijoje, visus metus dera vaisiai ir daržovės.

Braškės – tikra vasaros puošmena! Jos ne tik gardžiai kvepia, gražiai atrodo, puošdamos kiekvieną tortą, pyragėlį ar ledų porciją, tačiau taip pat yra nepaprastai maistingos. Jose daug organinių rūgščių, geležies, fosforo, kalcio, mikroelementų, įvairių vitaminų, ypač A ir B grupės. Penkiose vidutinio didumo uogose vitamino C yra tiek, kiek viename apelsine. Tai tikra atgaiva organizmui po varginančios žiemos. Braškės beveik neturi kalorijų, todėl jų galima valgyti kiek širdis geidžia.

Braškių sunokimo piko ir žemiausių jų kainų tikimasi jau kitą savaitę, bet ir tuo metu mažiau nei penki litai už kilogramą šių uogų kaina neturėtų kristi, teigė Lietuvos braškių augintojų draugijos vadovas Vidas Juodsnukis. „Šiuo metu kainos yra labai įvairios - nuo 6 iki 10 litų (už kilogramą - ELTA). Kainos laikosi, nes braškių nėra daug. (...) Kitą savaitę, tikėkimės, braškės bus pačios pigiausios. Ankstyvosios labai greitai sunoko, nes buvo labai karšti orai, o dabar noksta jau vėlyvesnės.

Prasidedantis braškių sezonas vietos uogų augintojams leidžia tikėtis šiokio tokio uždarbio. Žinoma, jei orai palepins. Tačiau kiek mokėsime už braškes, dar labai sunku pasakyti. Kol kas prognozuojama, kad vidutiniškai po 9 litus. Šalies turgavietėse jau kvepia pirmosios uogos. Tiesa, dauguma jų – atvežtinės, lenkiškos, tačiau jau viename kitame mieste vis pasirodo ir lietuviškų. O ateinančią savaitę jų žadama pirkėjams pateikti dar daugiau.

Lietuviškų braškių sezonas šiemet itin vėlyvas. Dėl vėsaus pavasario uogos ant prekystalių pasirodė trimis savaitėmis vėliau nei pernai. Tiesa, kol kas jos brangios. Bet augintojai sako, kad pirkėjų nestinga, nes braškynų Lietuvoje šiemet mažiau nei pernai, o dalis žmonių laukė būtent lietuviškų uogų, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Pirmąsias braškes augintojai pradėjo skinti šią savaitę, tačiau tik augančias šiltnamiuose.

Lietuviškų braškių augintojai šiemet džiaugiasi geru derliumi ir tikisi, jog įsibėgėjus pardavimui pavyks išlaikyti pernykštes kainas, rašo „Kauno diena". Lietuvos braškių augintojų draugijos pirmininko Vido Juodsnukio teigimu, pirmosios šiltnamiuose užaugintos lietuviškos braškės prekystalius pasieks po dviejų savaičių. Mat pavasario pradžioje šiek tiek pašalo braškynai, bet vėliau orai buvo palankūs.

Įsivažiuoja prekyba braškėmis. Pirmiausiai ant prekystalių, kaip ir kiekvienais metais, pasirodė užsienietiškos. Lietuviškų braškių augintojai sako, kad jų derliaus dėl vėlyvo pavasario šiemet gali tekti palūkėti. Lietuviškų braškių laukia ir turgaus prekiautojai, praneša LTV „Šiandien“. Naujojoje Klaipėdos turgavietėje vaisiais ir daržovėmis prekiaujantys verslininkai sako, kad pirkėjai klausinėja apie braškes, tačiau prekystaliai kol kas lūžta tik nuo vynuogių.

Europos Sąjungos šalių ūkiai sezoniniams darbams jau ieško darbininkų. Iš šimtų tautiečių užpildytų paraiškų tinkamiausius darbininkus rinksis patys darbdaviai. Pirmosios būsimojo derliaus svečiose šalyse rinkimo kregždės jau pildo vilties teikiančius dokumentus. Ne tik į Panevėžio, bet ir į kitas šalies darbo biržas plūstelėjo žmonės, norintys dirbti sezoninius darbus Europos Sąjungos šalyse.

Sudėtinės dalys: Vanduo, šaltinio, 10 litrų Braškės, 2500 gramų Medus, 250 gramų Razinos, neplautos, 30 vienetų Gaminimas: Braškes sutrinti, užpilti vandeniu ir užvirinti. Kai  atauš, perkošti, įmaišyti medų, įberti razinų ir pastatyti šiltoje vietoje, kad įrūgtų. Kai  gira suputos, supilstyti į mažesnius indus, laikyti šaltoje vietoje.

Sudėtinės dalys: Grietinėlė, riebi, 500 mililitrų Cukrus, 110 gramų Kiaušiniai, tryniai, 7 vienetai Braškės, piurė (pertrintos per sietelį), 300 gramų Cukrus, rudasis, karamelizavimui, truputį Gaminimas: Įkaitinti orkaitę iki 100° C. Ant viryklės užvirti grietinėlę. Atskirame dubenyje suplakti kiaušinių trynius bei cukrų, supilti braškių piurė ir gerai išmaišyti. Iš lėto supilti užvirusią grietinėlę į trynių masę visą laiką maišant.

Ūkininkai skundžiasi nebegalintys apsiginti nuo vagių, gvelbiančių sunkiai išaugintas uogas. Antradienį penki čypėniškiai į namus parvežė ne kokią žinią. Jie išgirdo, kad Vabalninko seniūnijos Bartkūnų kaime esantis braškių laukas yra ūkininkų nuosavybė ir už jame augančių uogų skynimą galima sulaukti nemalonumų. Antradienį 15 valandą Biržuose braškėmis prekiavę ūkininkai Ligita ir Andrius Ragaišiai sulaukė telefono skambučio.

Kitą savaitę dizainerė Jolanta Talaikytė ant savo gimtadienio torto užpūs 47 žvakutes. “Mėgstu savo gimtadienius. Man malonu priimti svečius, sutikti juos su pačios gamintomis vaišėmis, braškėmis, šampanu ir kepsniais ant laužo", - sako dizainerė, savo gimtadienį švęsianti sodyboje. Vasara, anot jos, visus planus sutvarko pagal save. Šiuo metu J.Talaikytės draugai dažniausiai būna išsivažinėję. Tad kol su visais susitinka, juokiasi, gimtadienį kartais tenka švęsti ne dieną, o visą mėnesį.

Sostinės turguose šį ilgąjį savaitgalį pirkėjų šiek tiek sumažėjo, mat daugelis vilniečių rinkosi išvykas į užmiestį arba greta miesto esančius sodus ar paežeres. Ir Kalvarijų, ir Halės turguose ant prekystalių raudonuoja braškės, žemuogės, pasirodė mėlynių, daug ispaniškų trešnių. Šiek tiek pinga lietuviškos braškės - jų kilogramas jau kainuoja nuo 7 iki 9 litų už kilogramą, pigesnės lenkiškos, ispaniškos uogos - iki 5 litų už kilogramą.

Prasidėjusi vasara įpūtė šviežio gūsio į miesto turgavietes – čia jau prekiaujama šiemet užaugintomis daržovėmis ir uogomis. Dar prieš keletą savaičių turguje vyravusias lenkiškas braškes pakeitė užaugintos Lietuvoje. Brangios uogos Nors jų kilogramas kainuoja apie dešimt litų – pora litų daugiau nei atvežtinės, tačiau perkamos ne ką prasčiau.

Kai šią vasarą nuspręsite pasmaguriauti braškėmis, visų pirma pasidomėkite, iš kurios šalies jos yra atvežtos. Jau eilę metų vieša paslaptimi yra tapęs faktas, kad maždaug porą dešimtmečių braškių plantacijose, esančiose netoli Ispanijos Huelvos miesto, dirba „baltosios vergės“ iš Rytų ir Vidurio Europos šalių bei Maroko, rašo dienraštis „El Pais“. Braškės, kurių 80 proc. yra eksportuojamos, kasmet atneša apie 320 mln.

Prieš savaitę sulaukėme pirmųjų braškių. Kol kas jos - ne uogienėms, o tik pasmaližiauti: jų kilogramas kainuoja 10-12 Lt. Koks bus šių metų braškių derlius, jų augintojai kol kas nedrįsta prognozuoti... Virginija Bartauskienė, turinti 10 metų braškių auginimo patirtį, sako, jog šiemet didžiausią nuostolį  braškynams padarė parazitai.

Kaimyninę Lenkiją šiemet skandina potvyniai, tačiau augintojai nemano, kad tai turės didelės įtakos uogų rinkai. Jau savaitė, kai vartotojai skanauja lietuviškas braškes. Šiemet šių uogų bus mažiau – augintojai sako, kad dalis braškynų nušalo. Tačiau rinkoje gali nestigti atvežtinių – ispaniškų, lenkiškų – braškių. Vėluoja trim savaitėmis „Gražiai mezga ir rausta braškės.

Šiaulių rajono ūkininkų laukuose jau noksta pirmosios braškės. Jų teigimu, šiemet braškių bus mažiau nei pernai ir jos kainuos brangiai. Šiaulių rajono ūkininkai pirmąsias užaugintas braškes ketina į turgų vežti jau šį savaitgalį, tačiau, jų teigimu, lyginant su ankstesniais metais, uogos prinoks vėliau, jų derlius bus menkesnis. Pasak ūkininkų, labiausiai braškėms pakenkė šalčiai, kai kur sunaikinę iki pusės braškynų.

Kažkaip įdomiai čia viskas. Dar vakar Jums guodžiausi, kad nemoku kepti tortų, o šiandien dedu jau antrą iš eilės torto receptą... Būna gi tokių dienų, o kartais smagu save (ir kitus) nustebinti. Tai - dar vienas (ir turbūt paskutinis) tortas, kurio nuotrauką ten pamačius žinojau, kad gaminsiu! Ir gaminau. Nėra labai gražus (vis neprisiruošiu nusipirkt normalios formos tortui), bet skanus, gaivus ir toks, kokie man patinka.

Tryliktojo gimtadienio proga surengę unikalią šventę sostinės planetariume grupės „Biplan“ nariai ne tik maloniai nustebino susirinkusius svečius, bet ir patys sulaukė staigmenų, rašo „Respublika.“ Sužinojo, kad yra pajėgūs gyventi dar šimtą metų, ir įsitikino, kad jei ruoštųsi į žvalgybą, vieniši tikrai neliktų... V.Miškinis su „Biplan“ į žvalgybą eitų Gerokai vėlavusi šventė pasirodė verta ilgo lūkuriavimo. Bent jau tuo neabejojo susirinkusi gausi „Biplan“ gerbėjų minia.