braškės

Didžiuosiuose šiltnamių ūkiuose jau pradeda nokti pirmosios lietuviškos braškės. Vieni pirmųjų šalyje braškes skinti pradeda anykštėnai. Jie jau skaičiuoja ir žino, kiek iš pirkėjų prašys už vasara kvepiančias uogas. Anykštėnų Juškų ūkio šiltnamiuose it jūra liūliuoja baltai žydintis braškynas. Hektaro dydžio plote jau saujomis noksta pirmosios uogos. Braškėmis aplipę kerai šiemet užaugino puikų derlių. „Pagaliau ilgai lauktos, bet sulaukėm.

Australijos gyventojai ir vėl, vaisiuose ir uogose, kuriuos įsigyja parduotuvėse, aptinka adatas skelbia vietos žiniasklaida. Pernai buvo kilusi panika, kuomet prekybos centruose žmonės aptiko adatų braškėse ir bananuose. Galiausiai buvo sulaikyta viena moteris. Viso buvo užfiksuota daugiau nei šimtas tokių atvejų. Viena Melburno gyventoja vietos „Aldi“ parduotuvėje įsigijo vynuogių. Jos teigimu, uogose ji aptiko nedideles adatas.

Kaip geriausia tvarkytis su braškėmis nurinkus uogas – pjauti ar nepjauti lapus? – klausia Edita S. iš Pasvalio. Atsako dendrologė Regina Sereikienė. Nurinkus uogas, braškyną reikia išravėti ir patręšti. Neretai manoma, jog po derliaus braškių lapus būtina nupjauti, kad augalai būtų sveikesni ir gausiau derėtų kitais metais. Iš tikrųjų yra kitaip. Jaunuose, 1–2 m. amžiaus braškynuose lapų verčiau neliesti, nebent jie ligoti.

Gal paišlaidavote ūkininkų turgelyje, pasidavėte bandos jausmui parduotuvėje, o gal esate iš tų laimingųjų, kurių daržuose braškės sirpsta įspūdingu greičiu – bet kuriuo atveju braškių šaldymas yra geriausias būdas tvarkytis su braškių pertekliaus situacija. Gera žinia ta, kad braškes ne tik lengva užšaldyti, bet ir šaldytas braškes panaudoti galima kone visur, rašoma thespruceeats.com.

Jeigu turite braškių, tačiau sprendžiate, ką su jomis daryti ir kaip tinkamai plauti, kad jos nesustrintų po gausia vandens srove, turėtumėte tiksliai žinoti, kaip su jomis elgtis.  Yra keli patarimai, kuriais pasinaudoję, mėgausitės skaniomis ir tvirtomis uogomis.  Visų pirma, uogų į indą, kuriame plausite, imkite ne daug. Didelė klaida į kiaurasamtį sudėti visas uogas ir plauti vienu sykiu.

Vienos populiariausių veislių tarp desertinių braškių augintojų yra ankstyvosios ar vėlyvosios „Rumba“, „Vibrant“, „Azija“ ar „Malvina“. Tačiau pastaruoju metu vis daugiau sodinama desertinių braškių veislės „Sensation“. Braškių augintojas Audrius Giraitis TV3 laidai „Svajonių ūkis“ papasakojo, kuo ypatinga ši olandiška rūšis ir kuo skiriasi nuo kitų, itin populiarių lietuvių auginamų braškių veislių. „Čia yra „Sensation“ veislė. Jos turi labai gerą blizgumą, labai blizgančios uogos.

Šiandien trokštate pasilepinti gardžiais gaminiais, bet neturite laiko gaminimui? Tuomet išbandykite šiuos turbo greitus blynelius, kurie idealiai tiks su braškėmis.  Blyneliams reikės: šiek tiek vandens; kiaušinio; keletos šaukštų miltų; keletos šaukštų aliejaus; žiupsnelio druskos; žiupsnelio cukraus, braškių ir grietinės patiekimui. GAMINIMAS Viska išmaišyti ir kepti įkaitintoje keptuvėje lietinius.

Turgaviečių prekystaliai jau nukrauti šviežiomis lietuviškomis daržovėmis, uogomis. Tačiau tų pačių braškių, šilauogių ar mūsiškių agurkų kainos sostinėje bei mažesniuose miestuose skiriasi. TV3 žinių žurnalistai skirtingose Lietuvos kraštuose nusprendė pasidomėti, kokie gi šalyje kainų skirtumai. Pavyzdžiui, Marijampolėje už kilogramą bulvių prašoma nuo 1,30 iki 1,50 euro. Mažos bulvės pigesnės, didelės – brangesnė.

Dantys gali papilkėti ir prarasti žvilgesį bei baltumą dėl daugelio priežasčių. Emalyje, viršutiniame dantų sluoksnyje, dėmes palieka ir tam tikri maisto produktai, tašoma healthline.com. Be to, dantys pagelsta ir dėl ant jų besikaupiančių akmenų. Jei dantų spalva suprastėjo dėl šios priežasties, problemą paprastai išsprendžia reguliarus dantų valymas ir balinimo priemonės. Tačiau kartais dantys atrodo geltoni, nes kietasis emalio sluoksnis nusitrina ir matosi po juo esantis dentinas.

Lietuvos braškių augintojams naujas gamtos kirtis. Pavasarį braškynams pakenkė smarkios šalnos, paskui alino sausra, buvo prognozuojama, kad lietuviškų braškių šiemet bus nedaug ir jos bus brangios, tačiau nutiko priešingai. Šiuo metu – braškių perteklius, o kainos krinta akyse. Kai kuriuose šalies miestuose už kilogramą prašoma tik kiek daugiau nei euras. O nutiko štai kas. Didelė kaitra greitai prispirgino ne tik ankstyvas, bet ir vėlyvas uogų veisles.

Dėl milžiniškų karščių braškės greitai sunoko ir ūkininkai nespėja nei jų skinti, nei pardavinėti. O tie, kurie dar susitvarko su kiekiu, turi liūdną žinią raudonskruosčių uogų gerbėjams – derlius bus mažesnis ir trumpesnis. Tačiau anksčiau negu įprasta sunokusių šviežių lietuviškų uogų tautiečiai neperka. Jie mieliau renkasi pigesnes, bet savaitės senumo chemikalais apipurkštas iš užsienio atvežtas braškes.

Turguose jau pasirodė ir lietuviškų braškių. Jų kilogramas kainuoja 5-3,5 euro. Gydytojui Artūrui Razbadauskui Senajame turguje pavyko nusipirkti ir už 3 eurus. Graikiškos braškės jau eina į pabaigą, o lenkiškos nuo 7,5 euro už kilogramą jau atpigo iki 2,5 euro. Kol kas šios gardžios uogos perkamos valgyti, o uogienėms jos tiks po kokių 2 savaičių. Šiuo metu dar tik pati braškių pirkimo pradžia. Be to, pirmadienis – tikrai ne turgaus diena, tad neradome nei kalnų braškių, nei pirkėjų eilių.

Kai braškės pradeda žydėti, neretas sodininkas mėgėjas nustemba pamatęs, kad vieni žiedai pajuodavę, kiti iš viso nukritę. Visa tai – įvairių vabaliukų darbas. Braškės turi nemažai kenkėjų ir ligų. Šios uogos pražysta gana anksti, todėl jų žiedpumpurius ir pirmuosius žiedus dažnai pažeidžia pavasario šalnos. Pašalusių žiedų vidurys būna juodas. Kai temperatūra nukrinta iki 4 laipsnių šalčio, žūsta net pusė žiedų. Labiausiai nukenčia ankstyvųjų veislių braškės.

Erdviuose šiltnamiuose sirpsta ankstyvosios braškės ir žemuogės. Kvapnios ir saldžios – nepalyginti su importuotomis iš šiltųjų kraštų. Tačiau atvežusi į Klaipėdos turgų jauna ūkininkė Rimantė Juciūtė priversta įrodinėti, kad ji ne spekuliantė, bet pati užveisusi uogyną Bareikų kaime, Veiviržėnų seniūnijoje, Klaipėdos rajone. Ir jau trečią sezoną skina braškes.

Vasariški orai pažadino lietuvių norą įsigyti šviežių produktų iš ūkininkų. Štai saulėtą popietę Kalvarijų turguje prie braškes, šilauoges, trešnes ir daržoves siūlančių pardavėjų nutįsta eilės pirkėjų. Visgi, už lietuviškas braškes gali tekti sumokėti ir 7 eurus (24 litai), o šilauoges – 9 eurus (31 litas).  Nukrauti prekystaliai braškių ir šilauogių indeliais, kaip sako pardavėja Alina, liudija, kad ši vasariška produkcija šiuo metu yra viena populiariausių tarp pirkėjų.

Tinklaraštininkė Rita siūlo pagaminti nekeptą varškės tortą su braškėmis, kurio skonis bus tikrai dieviškas. Jos teigimu, tortukas pavyks labai skanus, o pagaminamas bus lengvai ir greitai.

Ūkininkų šiltnamiuose jau sirpsta pirmosios lietuviškos braškės. Tiesa, šildomų šiltnamių braškės kiek brangokos – po 10 eurų už kilogramą, bet konkuruoti su jais nepajėgūs smulkieji augintojai rado būdą, kaip prisivilioti pirkėjų. Atvykus tiesiai į ūkį pirmųjų braškių galima gauti ir perpus pigiau. Kėdainių rajono ūkininkai po savaitgalio jau rengiasi skinti pirmąjį lietuviškų braškių derlių. Ant ilgų kotų pakeltose kėdainiečių Žilinskų lysvėse uogos spalvinasi raudonai.

Dažnas iš mūsų, nusipirkęs braškių, jas laiko lėkštėje arba plastmasiniame indelyje, į kuriuos, pastaruoju metu, prekybos cenrtuose pakuojamos braškės.  Vis dėlto, ekspertai sako, kad braškės išliks ilgesnį laiką puikiai atrodančios, nesuminkštės ir nepajuoduos, jeigu jas atskirsite vieną nuo kitos. Jums tereikia nuplautas braškes su nuimtais kotukais sudėti į kiaušiniams skirtą kartotinę dėžutę ir tokiu būdu atskirti jas vieną nuo kitos.

Anykščių rajone, Kavarsko seniūnijoje, gyvenanti ūkininkė, visoje šalyje žinoma braškių daigų augintoja Danguolė Lingienė braškininkystės verslu užsiima jau beveik 30 metų. Braškių sodinamosios medžiagos auginimas ir pardavimas – visas moters gyvenimas, šiam darbui ji skiria visą laiką, jėgas, investicijas ir viltis. D.Lingienė ilgą laiką dirbo buhaltere, ekonomiste Anykščių r. kolūkiuose. „Atsibodo man sėdėti šiltai prie stalo, išėjau duotis po laukus su motociklu.

Tikrai nebūtina kiekvieną kartą pirkti brangias kosmetikos priemones. Verčiau pataupykite pinigus ir stenkitės dažnai neišlaidauti. Apost.com siūlo kelis triukus, padėsiančius sutaupyti ne tik pinigų, bet ir laiko. Pieno vonia veidui Piene esančios pieno rūgštys, kurios, pasak mokslininkų, turi epiderminių ir derminių savybių. Užtepkite pieno ant veido ir kaklo, naudodami kosmetinius vatos diskelius ar vatą.

Braškės, vynuogės, ananasai, melionai, apelsinai, obuoliai… Skamba kaip gaivi vasariška vaisių lėkštė. Tačiau trys sostinės verslininkai šiuos skanėstus nutarė apglaistyti belgišku šokoladu ir sukomponuoti į gėles primenančias šventiškas puokštes. Praėjusių metų pabaigoje Vilniuje veiklą pradėjo neįprasta konditerijos studija, kurios gaminiai iš pirmo žvilgsnio primena floristų darbus.

Paskutinę praėjusių metų dieną vienoje iš Australijos maisto prekių parduotuvių įsigytose vynuogese pirkėjas aptiko dvi adatas. Tai paaitrino jau kiek nutilusią panikos bangą, kuomet visą rudenį pareigūnai kovojo su piktadariais, bandančiais vaisius ar uogas adatomis. Milijonus žalos pridariusi išpuolių serija Australijoje virto tikra nacionaline krize, kurios metu buvo oficialiai užregistruoti net 186 adatų braškėse, bananuose ar kitose maisto prekėse aptikimo atvejai.

Penktadienis, spalio 19 d. (Vilnius) Kultinis Andriaus Mamontovo albumas „Šiaurės naktis. Pusė penkių“ naujam gyvenimui atgims legendinėje įrašų studijoje „Abbey Road“. Londone įsikūrusioje ir viena geriausių pasaulyje dar vadinamoje studijoje vieną įsimintiniausių albumų nepriklausomos Lietuvos istorijoje grupės „Foje“ lyderis įrašinės drauge su Lietuvos kameriniu orkestru.

Grupės „Biplan“ lyderis Maksas Melmanas net gatvėje prieina prie šiukšlinančių nepažįstamųjų ir paragina išmesti šiukšles į šiukšliadėžę, o geriausia – jas ir surūšiuoti, rašoma pranešime spaudai. Jis tai daro net tada, jei šiukšlintojai nereaguoja geranoriškai.   Šiemet albumo „Braškės“ dvidešimtmetį švenčiantis muzikantas sako, kad, nors stengiasi vartoti atsakingai, braškes vis dėlto kartais perka plastikiniame indelyje.

Marijampolėje protu sunkiai suvokiamas skandalas. Greitosios slaugytoja, lydėjusi vaiką į Kauno klinikas, ne skubėjo kuo greičiau pristatyti ligonį, o tvarkėsi savo reikalus. Greitosios pagalbos automobiliu, kuriame dėl pūliuojančio apendicito skausmus kentė vaikas, medikė užsuko namo, paskui pakeliui į Kauną porą kartų vairuotojui liepė sustoti šalikelėje nusipirkti braškių. Kai pagaliau berniukas buvo pristatytas į Kauno klinikas, apendicitas jau buvo trūkęs.

Lietuviai savo vasaros neįsivaizduoja be gardžiųjų braškių skonių. Tačiau pasirūpinkite jų atsargomis ir žiemą, o tam puikiai pravers šis braškių džemo receptas.  Braškių džemui reikės: 1 kg braškių, 0,5 kg bananų, 250 g cukraus (arba pagal skonį), 0,5 citrinos sulčių. Gaminimas: 1.Nuplautas braškes supjaustykite į 2-4dalis, dėkite į puodą, užpilkite cukrumi, išmaišykite ir kaitinkite ant mažos ugnies vis pamaišydami, kol braškės gerokai suvirs (apie 15-20min.

Į skaitytojų kausimus atsako biologė Marija Kuraitienė. Kaip apsaugoti braškes nuo karkvabalių? Šie kenkėjai nuolat nuėda šaknis, todėl braškių kelmeliai nuvysta. Karkvabalius naikinti turėtų visi apylinkės sodininkai – tik tada galima pasiekti rezultatą. Kasmet stenkitės supurenti žemę, perkasti tuščius plotelius ir išrinkti kuo daugiau lervų. Sode galima sukrauti kelias nedideles durpių ir mėšlo krūveles. Jose karkvabaliai noriai dės kiaušinėlius.

Karštomis vasaros dienomis dažnai norisi atsigaivinti skaniais kokteiliais. Išbandykite šį braškinį pieno kokteilį, kuris jus ne tik atgaivins, bet ir nukels atgal į vaikystę.  2 asmenims reikės: 150 gr. braškių, 200 ml. pieno, 2 šaukštai medaus, žiupsnelis vanilinio cukraus, keli ledukai. Gaminimas: Braškes nuplauname, nuskiname kotelius ir perpjauname per puse. Sudedame į trintuvą braškes, beriame vanilinį cukrų, ledukus, dedame medų ir supilame pieną. Viską sutriname trintuvu.

Nors turgaviečių stalus jau nuklojo lietuviškos braškės, tautiečiai į jas dairosi atsargiai ir vis dar renkasi kaimynų lenkų uogas. Nors šiemet derlius ir gerokai ankstyvesnis, mūsiškės uogos išlieka dvigubai brangesnės už atvežtines. O ūkininkai pirkėjus ragina nežiopsoti, mat dėl karščių braškių sezonas bus kiek trumpesnis.  Turgaviečių prekystaliai lūžta nuo kvapnių raudonskruosčių uogų.

Sulieknėti per kelias dienas įmanoma, jei griežtai laikysitės nurodyto mitybos režimo, atsisakysite riebalų, greitųjų angliavandenių. Kol Lietuvoje galima įsigyti braškių, rekomenduojame išbandyti braškių dietą.  pomada.cc rašo, kad per keturias dienas galima akivaizdžiai sulieknėti ir sumažinti apimtis, laikantis braškių dietos. Pateikiame mitybos meniu, kuriuo vadovautis turėtumėte 4 dienas iš eilės.  Pusryčiai: 1 puodelis neriebaus pieno, 350 gramų šviežių braškių.

Internete karts nuo karto pasirodo optinių iliuzijų, verčiančių sutrikti. Kai kurios nuotraukos būna tokios, kad norisi į jas žvilgtelti dar kartą, kad suprastumėte, koks yra teisingas atsakymas. Viena tokių socialiniuose tinkluose sklandančių nuotraukų yra dubenėlis su braškėmis. Pažvelkite į nuotrauką ir nedvejodami pasakykite, kokios spalvos šios braškės.

Savaitgalį trokštate kažko saldaus, bet tuo pačiu ir gaivaus? Išbandykite šį braškių pyragą, kuris nepareikalaus daug laiko, o jo skonis liks prisiminimuose dar ilgai. Pyragui reikės: Pagrindui: 200 gr. minkšto sviesto, 100gr. cukraus, 1 kiaušinis, žiupsnelis druskos, 1 arb.š. kepimo miltelių, 400 gr. miltų. Įdarui: 5 kiaušiniai, 200 gr. cukraus, 200 gr. grietinės, 1,5 v.š. krakmolo, 0.5 arb. š. vanilės pastos, 500 gr. braškių, 1-2 arb.š. migdolų arba kokosų drožlių.

Kartu su pirmosiomis sodo, daržo bei miško gėrybėmis prasideda ir naujas bakterinių užkratų sezonas. Pagunda uogą ar salotos lapą dėti į burną gali „padovanoti“ sudėtingų ir sunkiai išgydomų ligų, kurios gresia ir mėgstantiems turguose ar prekybos centruose ragauti tai, ką perka. Specialistai perspėja – niekada nežinome, kas turėjo santykį ar lietėsi su uoga, vaisiumi ar daržove, o tai gali būti įvairūs vabzdžiai, musės, blakės, benamiai šunys ar katės, laukiniai gyvūnai.

Pagaliau atėjo metas, kada kasdien galima pasilepinti braškėmis. Žinoma, jų turgavietėse yra įvairių: ir tobulai atrodančių, tačiau ypatingu skoniu neišsiskiriančių graikiškų, ir lenkiškų, ir pirmų lietuviškų.  Tačiau kaip išsirinkti braškes, kurios būtų tokios skanios, kad primintų tas, kurios kadaise augo pas močiutę darželyje? Yra keli triukai, padėsiantys atskirti braškes. Įsiminkite juos ir mėgaukitės tik skaniomis ir šviežiomis braškėmis.  Kvapas.

Tinklaraščio „Gamink su Audrone“ autorė Audronė Zemenskienė siūlo pailsėti nuo grilinių patiekalų ir paragauti blynelių, kurių skonis tikrai nudžiugins.  Blyneliai su bananais - patiks tiek mažiems, tiek dideliems. Jie puikiai tiks pusryčiams ar vakarienei. Reikės: 150 ml.pieno, 130 ml.

Lietuvoje prasidėjęs braškių sezonas kelia sumaištį ir nemenką pasipiktinimo bangą. Internautai dalijasi šokiruojančiomis patirtimis, kai už kilogramą šių raudonskruosčių uogų šiuo metu prašoma net 15-20 eurų. Dar vakar rašėme apie tai, kad Rokiškio rajone parduodamų braškių 0,5 kg. kaina – 7 eurai (14 eurų už kg. – aut. past.). Internautams toks „Facebook‘e“ pateiktas pasiūlymas prilygo pasityčiojimui.

Internautai leipsta juokais iš nuotraukos padarytos prekybos tinkle „Iki“. Didžiulė ryški akcija lietuviškoms braškėms patraukė dėl paprastos detalės – kilmės šalies. Socialiniame tinkle „Facebook“ žmonės dalinasi nuotrauka, kurioje užfiksuota 30 proc. akcija lietuviškoms braškėms – nuo 4,49 Eur iki 3,14 Eur už 500 gramų. Tačiau šalia kilmės nurodyta Nyderlandai. Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su prekybos tinklu „Iki“. Pasak jų, tai paprasčiausia klaida, braškės tikrai yra lietuviškos.

Socialiniame tinkle „Facebook“ išplito skelbimas, kuriame siūloma nusipirkti šviežių tik ką nuskintų braškių. Viskas būtų kaip ir gerai, kas nenorėtų pasimėgauti šiomis uogomis, bet... Braškių sezonas tik prasideda, tad kaina, kaip įprasta, yra gerokai didesnė nei ta, kuri pasiūloma vasaros metu. Šiame skelbime už 0,5 kg. braškių prašoma 7 eurų. Būtent prašoma kaina ir sukėlė internautų pasipiktinimą. „Aš suprantu, kad galima ir už 100 eurų/kg. pardavinėti.

Netrukus prasidės tikrasis braškių sezonas, todėl dauguma šeimininkių jau galvoja, kaip kuo ilgiau išsaugoti jas šviežias ir skanias. Ne veltui apie tai galvojate – braškėse yra daugybė vitaminų ir mineralų, kurie labai naudingi sveikatai. Braškėse gausu antioksidantų, vitamino C, folio rūgšties, kalio, mangano, magnio. Ekspertai sako, kad jos gali pagerinti regėjimo, smegenų funkcijas, mažina kraujospūdį, padeda gydant artritą, podagrą, širdies ir kraujagyslių ligas. hip2save.

Anykštėnų šiltnamiuose jau noksta pirmosios braškės. Toks šių uogų lietuviškas derlius šiemet rekordiškai anksti. Ūkininkai atkerta, kad nieko čia stebėtino – šiuolaikinės technologijos leis braškėmis džiaugtis iki pat gruodžio. Na, o kol lietuviškos braškės dar tik dera, po truputį turguose jau kelios savaitės kaip karaliauja įvežtinės. Kabančiose lysvėse supasi tūkstančiai braškių kerų, o ant plonų stiebelių jau sirpsta pirmosios braškės.

Sezoninio darbo Vokietijoje pasiūlymas socialiniame tinkle „Facebook“ sulaukė išskirtinio internautų dėmesio. Tuo pačiu, žinoma, ir atitinkamų „Facebook“ vartotojų reakcijų. Braškių rinkimas vienam Vokietijos ūkininkui priklausančiuose laukuose, priešingai, nei greičiausia tikėjosi skelbimo autorius, sulaukė daugybės neigiamų reakcijų.

Anykštėnai pasitelkę naujausias technologijas pasiryžo įrodyti, kad prisirpusias lietuviškas braškes Marijos žemėje galima auginti iki pat žiemos. Jau kelios savaitės, kaip skinamos pirmosios rudeninės braškės. Ūkininkai viliasi, vasara kvepiančių uogų sezoną Lietuvoje pratęsti iki pat Kalėdų. Įsibėgėjus rudeniui, kai obelų ir kriaušių šakos svyra nuo prinokusių vaisių, anykštėnų šiltnamiuose sirpsta rudeninės braškės. Pasirodo, lietuviškos uogos čia raškomos jau kelios savaitės.

Jeigu nesiekiate didelio braškių derliaus, tačiau norite turėti labai gerų uogų, galite išbandyti kitokį jų auginimo būdą. Mulčiavimas Sukaskite lysvę. Jeigu turite galimybę, ją įrėminkite. Braškių daigus galima sodinti bet kada, bet jeigu norite jau kitais metais turėti gerą derlių, reikėtų tai padaryti bent iki rugpjūčio vidurio. Daigus sodinkite nesilaikydami jokios tvarkos maždaug 10–20 cm atstumais vieną nuo kito.

Specialistai įspėja – pakelėse ar šalia prekybos centrų pirktos braškės gali paguldyti ir į ligos patalą. Tokias išvadas gydytojai daro pastebėję, kad būtent braškių sezono metu padaugėja sergančiųjų žarnyno ligomis, mat nesąžiningi prekeiviai parduoda netinkamas vartoti uogas, dažniausiai žmonės net neturi leidimų jomis prekiauti. Mat auginamos raudonskruostės nesilaikant higienos normų – vieni braškynus turi pakelėse, kiti uogas tręšia tiek, kad jos tinka akis paganyti, bet tikrai ne valgyti.

Kokias braškes rinktis: lietuviškas ar importuotas iš užsienio – klausimas, jau daug metų neduodantis ramybės daugeliui lietuvių. Braškių augintojai ir prekybininkai sako, kad pirkėjai, vis tik labiau vertina lietuviškas uogas, o mitybos specialistė paaiškina, kuo realiai gali skirtis vietinių ir atvežtinių braškių savybės. Centrinio Kauno turgaus prekybininkai sako, kad lyginant su situacija prieš keletą metų, žmonės drąsiau perka importines braškes.

Ūkininkai pagaliau sulaukė ir pirmo lietuviškų braškių derliaus, nors jų kol kas skinama po nedaug. Pirmos į turgų vežamos uogos nepigios. Jų kaina tokia pat aukšta kaip ir atvežtinių trešnių - nuo 6 eurų už kg. Tiesa, brangios lietuviškos braškės kiek pakoregavo lenkiškų uogų kainas, jos ėmė pigti. Tikras paradoksas, bet šiemet pirmos lietuviškos braškės sirpti ėmė tik įsibėgėjus birželiui. Kai dalis Kėdainių rajono ūkininkų jau pradėjo kasti šviežias bulves.

 Ar pasiilgote šviežių braškių? Šių uogų valgymo sezonas jau įsibėgėja. Pavasaris buvo kaip reta šaltas, tad braškių augintojai sako, kad lietuviškas derlius vėluos bent pora savaičių. Prekybininkai siūlo atvežtines, tačiau ir jų trūksta, o ir kainos didelės. Vaisiais ir daržovėmis prekiaujanti ponia Teresė šiuo metu pataria pirkti štai tokias importines braškes. Štai moteris sveria apie pusės kilogramo tamsiai raudonų graikiškų braškių indelį. Šis kainuoja – 2 su puse euro.

Vienas pagrindinių vasaros simbolių, be abejo, yra birželio pradžioje pasirodančios braškės. Daugelis jas kerta vienas, kiti mėgsta užgerti pienu. Medikė Kristina Vaitkūnienė sako, kad pastarasis derinys ypač gerai mūsų organizmui. Prieš tai reikia žinoti kelis dalykus. Medikė teigia, jog plauti braškes būtinai reikia su koteliais. „Plaunant vanduo patenka į vidų ir braškės praranda šiek tiek savo skonio, jos pasidaro šiek tiek vandeningos“, - sako K. Vaitkūnienė.

Savo naujausią kulinarinę knygą „Gero maisto dienoraštis. Vasara“ pristačiusi maisto tinklaraštininkė Renata Ničajienė neatsitiktinai pristatymo tema pasirinko braškes – birželio pradžioje Lietuvoje prasideda šių uogų sezonas. Nors braškės šalyje itin populiarios ir labai laukiamos, jų augintojai dar susiduria su begale mitų, gaubiančių šias uogas ir siekia juos sklaidyti šalies gyventojams pristatydami įvairaus skonio ir išvaizdos braškes.