biudžetas

Antradienį iš Seimo posėdžio darbotvarkės išbraukus kitų metų biudžeto projektą ir šią opozicijos iniciatyvą palaikius dviem Laisvės frakcijos nariams, opozicija įžvelgia krizę koalicijoje, valdantieji teigia, kad šis išbraukimas nieko nereiškia.

„Darbiečių“ siūlymu Seimui ketvirtadienį nepradėjus 2024 metų valstybės biudžeto projekto svarstymo, finansų ministrė Gintarė Skaistė to pernelyg nesureikšmina ir sako, kad laiko dar yra. „Opozicija gerai susiskaičiavo, kiek Seimo narių yra salėje, pamatė, kad yra galimybė priimti tokį sprendimą, kad būtų atidėtas biudžetas, tai, matyt, ir pasinaudojo tomis procedūrinėmis galimybėmis. Didelio strioko nematau“, – žurnalistams Seime sakė G. Skaistė.

„Darbiečių“ siūlymu Seimui ketvirtadienį nepradėjus 2024 metų valstybės biudžeto projekto svarstymo, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad opozicija naudojasi procedūrinėmis galimybėms. „Panašu, kad įvertinę ir tą situaciją salėje, kur trūko šiandien ir balsų iš daugumos, tai, matyt, yra jų tokia teisė ir galimybė“, – žurnalistams Seime sakė M. Lingė.

„Darbiečių“ siūlymu Seimas ketvirtadienį nepradės 2024 metų valstybės biudžeto projekto svarstymo.  Už tai, kad iš ketvirtadienio plenarinių posėdžių darbotvarkės projektas būtų išbrauktas, balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo 53, o šeši susilaikė.   Klausimo išbraukimą iš darbotvarkės parėmė visa opozicija ir du valdančiųjų atstovai, taip pat šeši susilaikę valdantieji. Balsavime nedalyvavo 17 parlamentarų, iš kurių 12 – valdančiųjų.

 Seimas antradienį imasi pirmojo 2024 metų valstybės biudžeto projekto svarstymo. Parlamentarams bus pateiktos komitetų ir komisijų išvados dėl biudžeto, savo pozicijas išdėstys Seimo nariai.  Po pirmojo biudžeto svarstymo nebalsuojama – projektas grąžinamas Vyriausybei. Premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę sakė, kad kitų metų biudžeto svarstymas parodys, ar dabartinė Vyriausybė turi daugumos Seime palaikymą.

„Šiauliai“ prastai pradėjo šį LKL sezoną ir yra iškovoję vos vieną pergalę per aštuonerias rungtynes. Viešoje erdvėje klubo direktorius Donatas Slanina atsakė į kai kuriuos sirgalių keliamus klausimus. Kartu atskleisti ir komandos finansiniai rodikliai. „Po paskutinių komandos pralaimėjimų jaučiame pareigą atsakyti į visuomenės keliamus klausimus. Milžiniškas gautų žinučių bei komentarų kiekis tik parodo, kokia mūsų komanda yra brangi daugeliui iš Jūsų.

Ukrainos parlamentas (Aukščiausioji Rada) ketvirtadienį priėmė 2024-ųjų valstybės biudžeto įstatymą, numatantį apytikriai penktadalio tikėtino bendrojo vidaus produkto deficitą. Įstatymu suplanuotos 1,768 trln. grivinų biudžeto pajamos, 3,35 trln. grivinų išlaidos, 1,57 trln. grivinų deficitas, kurį tikimasis padengti skolinantis ir kitoki išoriniu finansavimu. Karinėms reikmėms numatyta 1,69 trln. grivinų. Biudžetas sudarytas remiantis prielaidomis, jog ekonomika kitąmet augs 4,6 proc.

Tai, ar dabartinė Vyriausybė turi daugumos Seime palaikymą, bus aišku svarstant kitų metų biudžetą, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Šiaip manau, kad per balsavimą dėl biudžeto labai aiškiai pamatysime, ar iš tikrųjų Vyriausybė palaikymą Seime turi. O šiaip, jeigu kažkas abejoja, ar Seimas palaiko, ar Vyriausybė turi daugumą, tai yra Seimo statute procedūra, pagal kurią galima tą labai nesunkiai patikrinti“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė ministrė pirmininkė.

Seimo kanceliarija prašo skirti 5,1 mln. eurų papildomai prie Vyriausybės siūlomų 46,4 mln. eurų kitų metų biudžeto projekte. Tokiam siūlymui pritarė papildomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, biudžeto projektą prieš grąžinant Vyriausybei dar svarstys pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas. Seimo kanceliarija nurodė, kad daugiau lėšų reikia norint užtikrinti Seimo narių ir tarnautojų darbo sąlygas, papildomų finansų daugiau pareikalaus ir parlamentarų kadencijų kaita.

Vyriausybei rengiantis svarstyti 2024 metų valstybės biudžeto projektą premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad jame daugiausiai papildomų išlaidų atiteks pensininkams, socialinių išmokų gavėjams, mokytojams ir paramai su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai. Po susitikimo su Nacionalinės šeimos tarybos (NŠT) atstovais prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad Lietuvai taip pat reikia konsoliduoto politinio posūkio stiprinant šeimas.

Iš kur gauti daugiau pinigų kariuomenei? Tokį klausimą dabar gvildena politikai. Visi sutaria, kad šiais neramiais laikais būtina stiprinti šalies gynybą, bet kainuoja ir švietimas, medicina bei kitos sritys. Prezidentūra siūlo skolintis, bet to nenori daryti Vyriausybė. Konservatoriai jau pradėjo kalbėti, kad galbūt reikėtų žmonėms įvesti naują, gynybos mokestį. Idėjos įvairios – nuo PVM tarifo didinimo iki papildomo mokesčio turtingiausiems gyventojams.

Europos Komisija (EK) Lietuvos 2024 metų biudžeto projekto vertinimą pateiks lapkričio antroje pusėje, sako finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas.   „Biudžeto vertinimas turi būti pateiktas lapkričio antroje pusėje“, – penktadienį Seimo Europos reikalų komitete svarstant 2024 metų biudžeto projektą pranešė M. Liutvinskas.

2024 metų valstybės biudžeto deficitui artėjant prie 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), be tvarių pajamų šaltinių tolesnis išlaidų didinimas keltų riziką ateityje nesilaikyti Mastrichto kriterijaus, skelbia Valstybės kontrolė, įvertinusi kitų metų valstybės biudžeto projektą. Jos vertinimu, rizikos, ypač susijusios su didesniu išlaidų poreikiu krašto gynybai ir saugumui, ir suprastėjusi ekonominė situacija galėtų lemti didesnį deficitą.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienio naktį pareiškė, kad yra „labai drąsu“ tikėtis dar šiemet Europos Sąjungos (ES) narėms sutarti dėl daugiamečio Bendrijos biudžeto peržiūros, nors tai ir išlieka įmanoma. Pasak jo, sutarti šiemet svarbu, nes Ukrainai jau kitų metų pradžioje prireiks ES svarstomų papildomai skirti 50 mlrd. eurų, skirtų pagalbai su Rusijos invazija kovojančios šalies ekonomikai. G. Nausėda Briuselyje dalyvavo ES šalių vadovų susitikime, kur buvo aptartas ir šis klausimas.

Savivaldai deleguojant vis daugiau paslaugų, joms būtina skirti ir didesnį finansavimą, teigia Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA). Ji ragina Seimą skirti 150 mln. eurų papildomų lėšų keliams, dar 14 mln. eurų – socialinėms paslaugoms ir 6 mln. eurų – mokinių vežimui į mokyklas.  Pasak asociacijos prezidento Mindaugo Sinkevičiaus, savivaldybes neramina pastaruoju metu išaugęs skaičius siūlymų ir įstatymų pataisų, kuriomis savivaldai norima priskirti papildomų funkcijų.

Kitąmet reikšmingai nepadidinus Migracijos departamento finansavimo, iš jo kitąmet masiškai išeis darbuotojai, teigia profesinės sąjungos atstovas. „Darbuotojai laukia, jeigu nebus (atlyginimų) padidinimo iki vidutinio darbo užmokesčio – nes darbuotojai turi aukštąjį išsilavinimą, moka kalbas, jie gali susirasti darbą kitur – prasidės darbuotojų išėjimas“, – trečiadienį per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį sakė profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininko pavadu...

Kitų metų valstybės biudžete didinant išlaidas socialinei apsaugai finansavimas asmeninei žmonių su negalia pagalbai trūksta 2 mln. eurų, sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovė. Ministerijos tikslinės pagalbos grupės vadovė Daiva Zabarauskienė sako, kad asmeniniams neįgaliųjų asistentams kitų metų biudžete numatyta 9 mln. eurų, nors reikia 11 mln. eurų.

Antradienį Vilniaus miesto savivaldybės taryba posėdyje svarstys nuo kitų metų pradžios planuojamą įvesti naują rūšiavimo tvarką – maisto atliekas reikės atskirti nuo kitų mišrių komunalinių atliekų. Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, siekiant padėti pereiti prie naujos tvarkos ir suformuoti atitinkamą įprotį, gyventojams bus dalinami maisto atliekoms skirti specialūs oranžinės spalvos vienkartiniai maišeliai ir kibirėliai.

Seime vis daugiau palaikymo sulaukia siūlymas 2024 metais keliams skirti 217 mln. eurų daugiau nei dabar numatyta kitų metų valstybės biudžeto projekte. Parlamentinis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas antradienį pritarė asociacijos „Lietuvos keliai“ siūlymui kitąmet  keliams numatyti 217 mln. eurų didesnį finansavimą: penki komiteto nariai iš 12-kos balsavo už, keturi valdantieji susilaikė.

Seimui liko paskutinis balsavimas, kad įsigaliotų naujas nekilnojamojo turto mokestis. Tačiau konservatorių planus sugriauti ketina koalicijos partnerė Laisvės partija, siūlanti mokesčio netaikyti pagrindiniam būstui. Ar tinkamas laikas apmokestinti dar daugiau žmonių, kalbamės su Seimo nariu Vytautu Mitalu. Už 100 tūkst.

Į valstybės biudžetą per aštuonis šių metų mėnesius surinka apie 11,105 mlrd. eurų pajamų – maždaug 8,4 proc. daugiau negu pernai tuo pačiu metu. Per visus šiuos metus tikimasi surinkti 10 proc. daugiau įplaukų nei suplanuota (15,544 mlrd. eurų).   „Numatome 10 proc. geresnį jo (biudžeto pajamų plano – BNS) vykdymą“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė Finansų ministerijos Finansų politikos departamento direktorius Irmantas Mikulėnas.

Seimo komitetai ir komisijos antradienį pradeda 2024 metų biudžeto projekto svarstymus.   Pirmasis antradienį sprendimą ketina priimti Seimo Ekonomikos komitetas, kuruojantis, ekonomikos, infrastruktūros, susisiekimo, energetikos sektorius.   Kaip BNS teigė komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, komitetas pirmadienio pavakarę buvo gavęs tik du pasiūlymus dėl papildomų lėšų: asociacija „Lietuvos keliai“ prašo 217 mln.

Atskleisti visų Prancūzijos lygos 18 klubų biudžetai naujajam 2023–2024 metų sezonui. Pirmoje vietoje ir toliau yra Donato Motiejūno atstovaujama Monako „AS Monaco“ komanda, kurios biudžetas yra rekordinis ir siekia 27,5 milijono eurų. Priminsime, kad praėjusiame sezone jie disponavo 7 milijonais eurų mažesniu biudžetu. Antroje vietoje šiemet vėl yra Vilerbano ASVEL. Prieš metus Vilerbano klubo biudžetas siekė 15 milijonų eurų, o šiemet jis jau yra 21 mln.

Prezidento patarėja Irena Segalovičienė tvirtina, kad Gitanas Nausėda siūlys biudžete numatyti galimybę skolintis papildomų lėšų gynybai. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad galimybių skolintis nėra ir kritikavo prezidento patarėjos retoriką. I. Šimonytė teigė, kad galimybių skolintis nėra, nes biudžeto deficitas yra numatomas 2,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o tai yra ant Mastrichto kriterijų ribos. Premjerės teigimu, kitų metų biudžete krašto apsaugai yra numatyta pakankamai lėšų.

Į Seimą atkeliauja kitų metų biudžeto projektas. Kitąmet laukia net treji rinkimai, tad parlamentarai tikrai pasiūlys ne vieną idėją, kaip būtų galima renovuoti vieno ar kito rajono mokyklą, ragins savo vienmandatėje esančiai bažnyčiai nupirkti naują altorių ar pateiks kitą siūlymą. Idėjų, kaip patobulinti biudžetą, turi ir valdančiųjų atstovai, ir šalies vadovas. Vyriausybė Seimui ketvirtadienį pristatys 2024 metų valstybės biudžeto projektą.

Seimui rengiantis svarstyti kitų metų biudžeto projektą, opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pažymi, kad siūlomo biudžeto projektas „stovi ant molinių kojų“. Anot jų, tai nenumato tvarių pajamų šaltinių, kuriais pasinaudojusi valstybė galėtų atliepti ilgalaikius ekonominius bei geopolitinius iššūkius, rašoma partijos pranešime žiniasklaidai.

Vyriausybė Seimui ketvirtadienį pristatys 2024 metų valstybės biudžeto projektą. Finansų ministrė Gintarė Skaistė jį vadina „žmonių“ biudžetu, „gana“ subalansuotu ir optimaliu dabartinei situacijai, o numatomas jo deficitas bus didesnis nei šiemet – 2,9 proc.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad pagrindiniai kitų metų valstybės biudžeto projekto prioritetai – švietimas ir gynyba, o erdvės pakeitimams nenumatant, kur finansavimas galėtų būti mažinamas, yra nedaug. „Aptarėme biudžeto prioritetus, pasitarėme dėl  biudžeto svarstymo darbotvarkės ir tiek.

Šalia Panevėžio, Berčiūnuose, dviejų aukštų, 200 kv. m ploto name gyvenantis Juozas su žmona skaičiuoja, kad artėjanti žiema gerokai patuštins pinigines. Viskas dėl siūlomo naujo NT mokesčio. „Brangu, visam namui kūrenti mums reikia vos ne 30 kubų malkų, įsivedėm dujas, džiaugėmės, o dabar nežmoniškai sukėlė kainas ir atsisakėm dujų“, – tikino senjoras Juozas. Tačiau ne tik artėjanti žiema verčia senjorus skrupulingai skaičiuoti savo išlaidas.

Vyriausybės patvirtintą ir Seimui teikiamą 2024 metų biudžeto projektą vadina realistiniu, sdarytu pagal valstybės galimybes, o pozicija sako, kad planas yra rinkiminis, pernelyg optimistinis ir be ateities.     Opozicija įspėja, kad Ingridos Šimonytės vadovaujamas Ministrų kabinetas nusiteikęs palikti „sudėtingą situaciją“, kurią reikės spręsti ir viešuosius finansus suvaldyti kitai Vyriausybei. Tačiau abi pusės vieningai pasigenda didesnio kelių priežiūros finansavimo.

Vyriausybė ketvirtadienį pritarė 2024 metų valstybės, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetams, dabar projektai keliaus į Seimą. Naujienų agentūra BNS pateikia 15 svarbiausių šių projektų finansinių rodiklių ir dydžių. 17,009 mlrd. eurų – planuojamos valstybės biudžeto pajamos, 9,4 proc. didesnės nei patvirtintos šiems metams. 14,522 mlrd. eurų – planuojamos pajamos, neįskaitant ES ir kitų tarptautinės finansinės paramos lėšų, 7,4 proc.

Vyriausybės parengto kitų metų valstybės biudžeto projekto stiprybė yra tai, kad jis suplanuotas griežtai laikantis Mastrichto kriterijų, sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto jaunesnioji ekspertė Reda Simonaitytė-Mikulė. „Instituto požiūriu, labai svarbi fiskalinė drausmė, kai turime sugrįžtančius Mastrichto kriterijus: 3 procentų BVP deficito ribojimą ir 60 procentų BVP skola. Žiūrint į metų biudžetą džiugu, kad kriterijai išliko griežtu orientyru.

Vyriausybei 2024 metų biudžeto projekte numačius didesnį nei numatomas šiemet – 2,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) deficitą, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad biudžetas yra „gana“ subalansuotas, o ekonomiką skatinti būtina.  „Kuomet ekonomika žemiau potencialo, reikia skatinti ekonomiką ir šiuo laikotarpiu manom, kad pateiktas biudžeto projektas yra optimalus dabartinei situacijai“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė ministrė.

Finansavimas krašto apsaugai kitąmet turėtų siekti apie 2,06 mlrd. eurų arba 2,71 proc. bendrojo vidaus produkto, rodo ketvirtadienį paskelbtas 2024 metų valstybės biudžeto projektas. Didžiąją dalį šių lėšų – apie 1,93 mlrd. eurų arba 2,52 proc. BVP – sudarys biudžeto asignavimai. Likusi dalis finansavimo bus skiriama iš bankų solidarumo įnašo – šie pinigai galės būti naudojami tik infrastruktūrai.

Vyriausybei ketvirtadienį ruošiantis svarstyti kitų metų biudžeto projektą, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad nemažai diskusijų gali kilti dėl kelių finansavimo. „Iš tokių bendrų didelių diskusijų, aš manau, kad bus diskusija dėl kelių finansavimo. Girdisi čia visokios sumos, ko kam trūksta, kažkas nori papildomų 150 milijonų“, – žurnalistams Rukloje ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

Vyriausybė ketvirtadienį ketina svarstyti kitų metų valstybės biudžeto projektą. Premjerė Ingrida Šimonytė interviu BNS trečiadienį teigė, kad valdžios deficitas kitąmet didės iki 2,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Šiais metais, premjerės teigimu, jis bus apie 2 proc. vietoj planuotų 4,9 proc.

Vyriausybei ketvirtadienį rengiantis svarstyti 2024-ųjų valstybės biudžeto projektą premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad jame daugiausiai papildomų išlaidų atiteks pensininkams, socialinių išmokų gavėjams, mokytojams ir paramai su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai. Premjerė teigia, kad valstybės pajamų ir išlaidų planas rengtas atsargiai, turint omenyje kitąmet vėl pradedančias galioti europines fiskalinės drausmės taisykles, pagal kurias valdžios sektoriaus deficitas negali viršyti 3 proc.

Valdžios sektoriaus deficitas kitąmet didės, tačiau atitiks europines taisykles, numatančias 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) deficito ribą, interviu BNS paskelbė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. „Deficitas, kaip mes planuojame, bus 2,9 procento BVP. (...) Realiai didesnis nei šiemet, bet reikia suprasti, kad šiemet tas deficitas yra mažesnis nei planuotas dėl daugelio aplinkybių, kurios kitais metais nepasikartos“, – trečiadienį sakė I. Šimonytė.

Kauno „Žalgirio“ direktorius Paulius Jankūnas trečiadienį pristatė 2023-2024 m. sezono biudžetą, kuris šįkart yra ypač džiuginantis.  „Žalgirio“ vadovas pranešė džiugią žinią, kad komanda šį sezoną pradeda nuo švaraus lapo ir be jokių įsiskolinimų. P. Jankūnas sakė, kad sezono, kada komanda pradėjo be jokių skolų, neatsimena.  „Koronaviruso sezonai, vėliau – prastas sezonas rezultatų prasme, kai automatiškai buvo surinkta mažiau pajamų iš bilietų, daug kam darė įtaką.

„Sodros“ biudžeto perteklius 2024 metais turėtų siekti 577 mln. eurų – 17,2 proc. (120 mln. eurų) mažiau nei laukiama šiemet (697 mln. eurų). Planuojamos „Sodros“ kitų metų biudžeto pajamos sieks 7,639 mlrd. eurų, išlaidos – 7,062 mlrd. eurų, arba atitinkamai 8,2 proc. ir 11 proc. daugiau nei laukiama šiemet.    Tai numato Valstybinio socialinio draudimo fondo 2024 metų biudžeto projektas. Jį ketvirtadienį svarstys Vyriausybė, o vėliau galutinai tvirtins Seimas.

Viešųjų finansų stebėseną vykdanti Valstybės kontrolė (VK), šią savaitę pateikusi savąją ekonomikos prognozę, laikosi pozicijos, jog 2024 m. valstybės biudžetas turėtų būti formuojamas pagal pilna apimtimi veikiančias nacionalines fiskalinės drausmės taisykles. Dalis jų pastaraisiais metais buvo „išjungtos“ dėl pritaikytų išskirtinių aplinkybių – COVID-19 pandemijos bei plataus masto karo Ukrainoje ir jo poveikio ekonomikai.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad kitų metų valstybės biudžeto pajamos ir išlaidos augs nuosaikiai dėl ekonomikos neapibrėžtumo ir grįžtančių europinių fiskalinės drausmės taisyklių. „Būsimus biudžetus turėsime planuoti nuosaikaus augimo, vis dar spartaus, bet lėtesnio darbo užmokesčio augimo ir smarkiai sulėtėjusios infliacijos sąlygomis“, – sekmadienį Seimo posėdyje sakė premjerė, pristatydama Vyriausybės siūlymus parlamento rudens sesijos darbų programai.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Biudžeto sandaros ir susijusių įstatymų pakeitimams, kuriais siūloma įtvirtinti išsamesnius trejų metų biudžeto rodiklius.  Finansų ministerijos teigimu, trejų metų biudžetas leistų efektyviau planuoti išlaidas, užtikrintų finansavimo tęstinumą bei formuotų tvaresnę šalies fiskalinę politiką.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad kitų metų biudžete neturėtų būti jokių nenumatytų išlaidų, tačiau iššūkis Vyriausybei formuojant 2024-ųjų valstybės iždą bus užtikrinti jo atitiktį europinėms fiskalinės drausmės taisyklėms. Nuo kitų metų Europos Sąjungoje (ES) turėtų vėl galioti Stabilumo ir augimo pakto reikalavimai, nustatantys, kad šalių narių biudžeto deficitas neturėtų viršyti 3 proc. Bendrojo vidaus produkto.

Šiuo metu rengiamas toks kitų metų valstybės biudžetas, kuris atitiks šalies galimybes, teigia premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak jos, 2024-ųjų biudžete neturėtų likti dar Covid pandemijos metu ir vėliau dėl karo Ukrainoje įvestų mokesčių lengvatų, be to, nuo kitų metų nebegalios išlyga, leidžianti nesilaikyti Mastrichto kriterijų ir turėti didesnį biudžeto deficitą.

Pajamų iš individualios veiklos kasmet į biudžetą įplaukia vis daugiau, sako Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovas.  „Aiški didėjimo tendencija – pajamos iš individualios veiklos kasmet didėja“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete pareiškė Tiesioginių mokesčių skyriaus vedėjas Rolandas Ragėnas.  Pasak jo, 2020 metais individualios veiklos pajamų buvo gauta 736 mln. eurų, 2021 metais – 1,005 mlrd. eurų, o pernai – 1,151 mlrd. eurų.

Mokesčių reformoje numatyti dideles pajamas gaunančių gyventojų bei individualios veiklos apmokestinimo pokyčiai leis kasmet į biudžetą papildomai surinkti beveik 200 mln. eurų, maždaug tiek, kiek negaunama pajamų dėl neapmokestinamų pajamų kartelės kėlimo, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.   „Pokytis aukštų pajamų apmokestinime tiek nuimant progresinius tarifus, kurie yra dabar, tiek įvedant vieningą aukštų pajamų apmokestinimą duos plius 64 mln. eurų.

Užsienio kompanijos pagal naują Europos Sąjungos (ES) mokesčių schemą per pirmąjį ketvirtį Lietuvai sumokėjo 24,6 mln. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM), o tarp tokių bendrovių išsiskiria gerai žinoma elektroninės komercijos kompanija iš Kinijos „Alibaba“, penktadienį rašo portalas „Delfi“.  Sausį-kovą pagal nuo 2021 metų liepos  įsigaliojusią vadinamąją „vieno langelio“ (OSS) schemą Lietuva iš „Alibaba“ gavo 4,2 mln. eurų, o pernai per visus metus – 10,7 mln. eurų.

Lietuvos biudžeto pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir buvo mažesnis nei  Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkis, skelbia Eurostatas.  Estijos biudžeto deficitas siekė 2,3 proc., o Latvijos – 2,6 proc. BVP, penktadienį preliminarius duomenis paskelbė ES statistikos tarnyba.  ES šalių vidurkis sudarė 3 proc. BVP, o tik euro zonos šalių – 3,2 proc. BVP.