biudžetas

Europos Sąjungos (ES) finansų ministrų Tarybai (ECOFIN) trečiadienį pasiekus politinį  sutarimą dėl ES fiskalinių taisyklių peržiūros, Lietuvos ministrė Gintarė Skaistė sako, jog taisyklės suteikia daugiau erdvės investicijoms į gynybą.  „Diskusijose akcentavome, kad greta lankstumo investicijoms ir reformoms, didinančioms ekonomikos augimo potencialą ir fiskalinį tvarumą, turime numatyti ir protingą lankstumą investicijoms į gynybinių pajėgumų didinimą“, – pranešime sakė G. Skaistė.

Vietos ir užsienio kapitalo daugiašalės įmonių grupės Lietuvoje sumoka penktadalį viso į biudžetą surenkamo pelno mokesčio – panašiai kaip Čekijoje, daugiau nei kaimyninėje Latvijoje (13 proc.), tačiau gerokai mažiau nei Suomijoje (32 proc.), Vokietijoje (45 proc.) ar Airijoje (95 proc.), penktadienį rašo „Verslo žinios“.  Nuo kitų metų įsigalios Europos Sąjungos direktyva, įpareigojanti bendrijos valstybes taikyti minimalų (15 proc.) efektyvųjį pelno mokestį.

Seimas įtvirtino trejų metų valstybės biudžeto sudarymą. Tai užtikrins finansavimo tęstinumą bei formuos tvaresnę šalies fiskalinę politiką, pranešė Finansų ministerija.  Be to, tikimasi, kad biudžeto lėšos bus naudojamos efektyviau, dalį nepanaudotų pinigų įstaigos galės perkelti į kitus metus.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasirašė 2024 metų valstybės biudžeto įstatymą, pranešė Prezidentūra.  Be to, prezidentas taip pat pasirašė Pelno mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis skatinamos modernios investicijos.  G. Nausėda pakartojo, kad priimdama 2024 metų biudžetą valdančioji dauguma neišnaudojo visų galimybių geriau atliepti valstybės ir gyventojų poreikius, nors pripažino, kad dalį kritikos Vyriausybė išgirdo ir biudžetą patobulino.

Vokietijos ekonominių tyrimų instituto ZEW skaičiuojamas ekonominių nuotaikų šalyje indeksas gruodį, nepaisant dabartinės biudžeto krizės, pasiekė aukščiausią per devynis mėnesius lygį.

Estijos parlamentas praėjusios savaitės pabaigoje vykusiame papildomame posėdyje priėmė 2024 metų valstybės biudžeto įstatymą.  Už kitų metų valstybės biudžetą 101 vietos parlamente balsavo 58 deputatai, o prieš – 31. Pagal 2024 metų valstybės biudžeto įstatymą, kurį inicijavo vyriausybė, kitų metų valstybės biudžeto pajamos sieks 16,8 mlrd. eurų, o išlaidos – 17,7 mlrd. eurų. Palyginti su šiais metais, pajamos didės 7,7 proc., o išlaidos – 4,9 procento.

Seimas patvirtino kitų metų ir paskutinį savo kadencijos valstybės biudžetą. Nors beveik visa opozicija balsavo prieš, valdantieji projektą priėmė be didesnio vargo. Daugiau nei šimtu eurų į rankas kitąmet augs algos slaugytojams, socialiniams darbuotojams, daugiau nei dviem šimtais – medikams. Tačiau viskas – skolos sąskaita. Biudžeto išlaidos keturiais milijardais eurų didesnės nei pajamos ir vos įtelpa į Mastrichto kriterijus.

Seime patvirtintas 2024 metų valstybės biudžetas yra kompromisinis ir geras rezultatas ribotų išteklių sąlygomis, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Man atrodo, kad tai, ką pavyko pasiekti, yra geras kompromisas. Kažkur čia mačiau komentarą, kad biudžetas nėra tobulas, tai aš nežinau, ar iš viso būna tobulas biudžetas, nes visada kalbi apie neribotus norus ir ribotus išteklius.

Seime antradienį priimtas 2024 metų valstybės biudžetas nėra tobulas, prezidentas Gitanas Nausėda dar sprendžia, ar jį pasirašyti, sako šalies vadovo patarėjas Vaidas Augustinavičius. Ano jo, rengiant kitų metų biudžetą nebuvo tinkamai išspręsti mokytojų atlyginimų ir kelių finansavimo klausimai.

Visos Baltijos šalys kitąmet planuoja deficitinius kitų metų biudžetus, o didžiausias viešųjų finansų deficitas numatytas Lietuvoje, rodo Europos Komisijos (EK) skelbiamos euro zonos šalių biudžetų vertinimo ataskaitos. Viešųjų finansų išlaidų santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP) Lietuvoje kitąmet viršys 40 proc. ribą, tačiau išliks mažiausias Baltijos šalyse ir vienas mažiausių visoje euro zonoje. Lietuvos valdžios pajamų santykis su BVP taip pat išliks mažiausias Baltijos šalyse.

Seimas balsavo už kitų metų biudžetą, kuris, kaip teigia liberalas Eugenijus Gentvilas, yra „socialiai teisingas”. Socialinis teisingumas paprastai labiau rūpi ne liberalams ir konservatoriams, o socialdemokratams.  Ar tikrai parlamentarai priėmė socialiai teisingą, gal net socialdemokratinį, biudžetą, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė Seimo narė Rasa Budbergytė. Esate kritikavusi šį biudžetą.

Seimui antradienį priėmus 2024 metų valstybės biudžetą finansų ministrė Gintarė Skaistė pareiškė, jog kaip ir tikėtasi, Seimas susitelkė už jį balsuodamas.   „Tikėtasi buvo bent koalicijos partnerių paramos ir matome, kad tas sutelktas balsavimas ir įvyko, tikrai valstybės biudžetas 2024 metams atveria ir papildomas galimybes“, – po balsavimo Seime žurnalistams sakė G. Skaistė.

Seimui antradienį ketinant apsispręsti dėl 2024 metų valstybės biudžeto projekto, demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis jį vadina netvariu ir neatspindinčiu lūkesčių. „Mes matome besitęsiantį mokytojų streiką, netenkina, kaip vykdomas susitarimas švietimo srityje. Mes matome apgailėtiną kultūros sektoriaus finansavimą.

Seimas antradienį apsispręs dėl itin daug diskusijų sukėlusio 2024 metų valstybės biudžeto projekto.  Finansų ministrė Gintarė Skaistė pirmadienį sakė tikinti, kad biudžetas bus priimtas – anot jos, valdančioji koalicija turėtų vieningai jį palaikyti.

Seimui antradienį rengiantis priimti 2024 metų biudžetą, finansų ministrė tikisi vieningo valdančiosios koalicijos palaikymo ir sako, kad daugelis papildomų partnerių reikalavimų buvo išgirsti. „Man atrodo, tikrai diskusijose Seime, diskusijose koalicijoje buvo išgirsti daugelis prioritetų, kurie įvardyti kaip papildomi, į juos buvo atsižvelgta.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako nematanti jokių požymių, kad kai kurie parlamentarai iš valdančiosios koalicijos nebalsuotų už 2024 metų biudžeto projektą.    „Požymių, kad kažkas iš koalicijos turėtų nebalsuoti už biudžetą, nėra“, – pirmadienį Seime po valdančiosios koalicijos frakcijų seniūnų pasitarimo žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Siūlymas kitais metais pradėti mokėti beveik 300 eurų kompensacijas tėvams, kurių vaikai negavo vietos darželyje, nebus svarstomas priimant 2024-ųjų valstybės biudžetą, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Pasak jos, toks pasiūlymas buvo aptartas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete, tačiau svarstant paskutinius siūlymus biudžetui Vyriausybei nebuvo pateiktas.

Antradienį Seimui ketinant balsuoti dėl 2024 metų valstybės biudžeto projekto, finansų ministrė Gintarė Skaistė tikisi, kad biudžetas bus priimtas – tam turėtų užtekti koalicijos partnerių balsų.   G. Skaistė sako, kad biudžeto projektas pakankamai apsvarstytas, jis atsižvelgia į dabartinius iššūkius.

Vyriausybė pirmadienį pritarė siūlymui kitų metų biudžeto išlaidas padidinti dar apie 650 tūkst. eurų, padidinant grynąjį skolinimosi limitą. 2024 metų valstybės biudžeto projektą Seimas ketina priimti antradienį.   Išlaidos padidintos įvertinus paskutinius Seimo narių pasiūlymus kitų metų biudžete numatyti papildomų lėšų įvairioms reikmėms.  Vyriausybė pritarė Kazio Starkevičiaus siūlymui 450 tūkst.

Vyriausybė pirmadienį įvertins naujausius ir paskutinius Seimo narių pasiūlymus 2024 metų valstybės biudžete numatyti papildomų lėšų įvairiems reikalams.  Seime jų įregistruota pusšimtis – kelis pateikė valdantieji, bet daugiausia pinigų ieško opozicijos atstovai.

Rusijos plataus masto invazija trunka daugiau nei pusantrų metų. Lietuvos ir užsienio politikai, ekspertai vis garsiau kalba, kad Rusija visai netrukus gali atstatyti savo pajėgumus ir būti pasiruošusi aktyviai konfrontacijai su NATO. Lietuva neretai įvardijama kaip pafrontės valstybė. Ir nors žingsniai stiprinant gynybą dedami į priekį, pasigendama aiškaus plano, vieningos vizijos ir mažiau ginčų tarp sprendimų priėmėjų.

Praėjus daugiau nei savaitei po to, kai Seimas antrą kartą apsvarstė kitų metų biudžeto projektą, parlamentarai vėl pateikė šūsnį siūlymų papildomai finansuoti kai kurias sritis.   Seime įregistruota pusšimtis naujų siūlymų 2024 metų biudžete rasti papildomų lėšų įvairiems reikalams: kelis pateikė valdantieji, bet daugiausia – opozicijos atstovai. Šie pasiūlymai Seime registruoti nuo lapkričio 23 iki gruodžio 1 dienos.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad dėl 2024 metų valstybės biudžeto nebėra aštresnių diskusijų, todėl jis turėtų būti priimtas laiku – gruodžio 5 dieną.  „Kažkokių aštresnių klausimų turbūt nebėra likę, todėl tikiuosi, kad biudžetas sklandžiai bus priimtas laiku“, – LRT radijui antradienį sakė G. Skaistė. Seimas praėjusį ketvirtadienį antrą kartą apsvarstė 2024 metų valstybės biudžeto projektą. Galutinis balsavimas dėl jo vyks gruodžio 5-ąją.

Po lėkščių daužymo ir viešo santykių aiškinimosi, valdantieji pagaliau ėmė aiškintis akis į akį. Laisviečiams supykus, kad nesulaukia koalicijos partnerių paramos vertybiniais klausimais, praėjusią savaitę buvo sabotuotas valstybės biudžeto svarstymas Seime. Aušrinė Armonaitė pripažino, kad supriešinti 2 klausimai – biudžeto ir partnerystės priėmimas parlamente. Vis tik ekspertai mano, kad šansų įteisinti partnerystę – mažėja.

2024 metų valstybės biudžetą Seimas ketina priimti gruodžio 5-ąją.  Už tai ketvirtadienį balsavo 79 Seimo nariai, prieš buvo keturi, o 29 susilaikė.   Didinant finansavimą keliams ir kitoms reikmėms biudžeto išlaidos didėja 111 mln. eurų iki 20,6 mlrd. eurų. Dėl to jo deficitas auga nuo planuotų 2,9 proc. iki 3 proc. BVP – Mastrichto kriterijaus ribos.   Keliams, dėl kurių finansavimo labiausiai diskutuota, kitais metais numatoma skirti 872 mln. eurų – 165 mln.

Seime ketvirtadienį vyks antrasis 2024 metų valstybės biudžeto svarstymas – finansų ministrė Gintarė Skaistė parlamentarams pristatys, ką Vyriausybė pakeitė po pirmo jo svarstymo antradienį, balsuos dėl Seimo narių siūlymų ir paskirs priėmimo datą – tikėtina, gruodžio 5-ąją.        Atsižvelgusi į Seimo narių ir komitetų išvadas Vyriausybė trečiadienį pritarė patikslintam biudžeto projektui.   Jame didžiausia papildoma suma – 157 mln.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad tikslinant kitų metų valstybės biudžeto projektą buvo išnaudotos visos galimybės didinti išlaidas.  Ministrė taip pat teigė negirdėjusi papildomų indikacijų iš koalicijos partnerių, kad galėtų kilti problemų toliau svarstant biudžetą. „Kadangi vyko koalicijos tarybos posėdis, atgarsių negirdėjau dėl papildomų indikacijų, kad yra kažkokių probleminių klausimų.

Kitų metų valstybės biudžetas Seime turėtų sulaukti palaikymo, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Aš manyčiau, kad daug tų pliusų galima surasti, dėl to tikiu, kad palaikymas biudžeto bus“, – trečiadienį LRT radijui sakė V. Čmilytė-Nielsen. Vyriausybės siūlymą šalies keliams skirti papildomai 157 mln.

Šiandien Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam patobulintam 2024 metų valstybės biudžeto projektui. Kaip pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė, po pirmųjų svarstymų Seime grąžintas projektas iš esmės nepasikeitė – atlikti keli projekto patobulinimai išlaikant dėmesį svarbiausios šiandienos aktualijoms.  „Teiksime Seimui patobulintą 2024 m. valstybės biudžeto projektą, pastiprinantį mūsų pirminį planą.

Vyriausybė trečiadienį svarstys patikslintą kitų metų biudžeto projektą, kuriame daugiausia – 157 mln. eurų – papildomų lėšų numatoma keliams.  Pirmadienį Seime po valdančiosios koalicijos tarybos posėdžio premjerė Ingrida Šimonytė pranešė, kad patikslinus 2024  metų biudžeto projektą ir numačius papildomų išlaidų biudžeto deficitas padidės nuo planuotų 2,9 proc. iki 3 proc.

Seimas antradienį po antro bandymo pirmą kartą apsvarstė 2024 metų valstybės biudžeto projektą, tačiau opozicija vėl turėjo priekaištų Vyriausybei dėl procedūrų laikymosi. Visgi šįkart, skirtingai nei prieš savaitę, ji neprašė išbraukti dokumento iš darbotvarkės  „Darbietis“ Andrius Mazuronis pasigedo Vyriausybės išvados dėl Europos Komisijos (EK) pastabų kitų metų biudžeto projektui.

Seimas antradienį baigė pirmąjį 2024 metų valstybės biudžeto projekto svarstymą. Valdantieji sako, kad biudžetas – teisingas ir gausus, tuo metu opozicija įsitikinusi, kad Vyriausybė nepasinaudojo proga parengti brandesnį paskutinį šios kadencijos biudžetą. Parlamentarams antradienį pateiktos komitetų ir komisijų išvados dėl biudžeto, savo pozicijas išsakė Seimo nariai. Dabar dokumentas atiduotas Vyriausybei koreguoti. Antras svarstymas numatytas ketvirtadienį, o priėmimas – gruodžio 5-ąją.

Premjerei Ingridai Šimonytei pirmadienį pranešus, kad patikslinus kitų metų biudžeto projektą ir papildomai pridėjus išlaidų, jo deficitas padidės iki 3 proc., Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus akcentuoja biudžeto pajamų surinkimą.  „Finansine prasme, turbūt didžiulio skirtumo tarp 2,9 ir 3 proc. biudžeto deficito nėra. Klausimas, kiek tu priartėji prie to 3 proc.

Seimas antradienį patvirtino 2024 metų „Sodros“ biudžetą.  Už balsavo 72 , prieš buvo septyni, o susilaikė 52 Seimo nariai.    Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad pensijos kitais metais augs keturis kartus sparčiau nei infliacija.   „Pensijos augs, planuojama, keturis kartus labiau, negu planuojama infliacija“, – Seimo posėdyje antradienį sakė ministrė.

Antradienį Seime pradėjus svarstyti 2024 metų valstybės biudžeto projektą, opozicinės Lietuvos socialdemokratų partija jo nepalaikys, sako frakcijos seniūno pavaduotoja Rasa Budbergytė. „Mes tikrai negalime palaikyti tokio biudžeto ir tokio atmestino požiūrio“, – antradienį Seime žurnalistams sakė R. Budbergytė. Anot jos, socialdemokratų netenkina, jų vertinimu, nepakankamas švietimo finansavimas, jie negavo atsakymus į daug kitų klausimų.

Bandymas sieti biudžeto ir civilinės sąjungos priėmimą nepriimtinas „nei iš vienos pusės“, sako Liberalų sąjūdžio vadovė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Man sujungimas biudžeto ir civilinės sąjungos nepriimtinas nei iš vienos – nei iš pozityviosios, nei iš negatyviosios – pusės. Tai yra du skirtingi labai svarbūs klausima, bet vienas su kitu nesusiję“, – antradienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimas antradienį pradėjo pirmąjį 2024 metų valstybės biudžeto projekto svarstymą. Tai bus antras bandymas pirmą kartą plenarinių posėdžių salėje apsvarstyti svarbiausią šalies pajamų ir išlaidų planą – prieš savaitę „darbiečių“ siūlymu, kuriam pritarė ne tik opozicija, bet ir du valdantieji iš Laisvės frakcijos, Seimas dokumento svarstymą buvo atidėjęs.  Parlamentarams antradienį bus pateiktos komitetų ir komisijų išvados dėl biudžeto, savo pozicijas išsakys Seimo nariai.

Mišri Seimo narių grupė pritartų kitų metų valstybės biudžetui, tačiau su sąlyga, jog valdantieji parlamente atmes Civilinės sąjungos įstatymą, įteisinant lyčiai neutralią partnerystę, sako grupės seniūnė Agnė Širinskienė.

Kitų metų valstybės biudžetą planuojanti Vyriausybė galėtų įvertinti tai, kad jos numatytas deficitas gali būti mažesnis, o tai suteiktų papildomas išlaidų galimybes, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė. Jos teigimu, 2024 metų biudžete numatytas 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) deficitas gali būti mažesnis.

Seimui antradienį planuojant pradėti 2024 metų valstybės biudžeto projekto svarstymą, jo korekcijoms daug laisvės nėra, sako Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė. Anot jo, pasiūlymus varžo numatomas biudžeto deficitas, pasiekęs 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ribą.

Seimas antradienį ketina imtis pirmojo 2024 metų valstybės biudžeto projekto svarstymo. Tai bus antras bandymas pirmą kartą plenarinių posėdžių salėje apsvarstyti svarbiausią šalies pajamų ir išlaidų planą. Prieš savaitę „darbiečiams“ pareiškus, kad  Biudžeto ir finansų komitetas, vertindamas parlamentarų ir komitetų bei komisijų išvadas, pažeidė Seimo Statutą, Seimas dokumento svarstymą atidėjo ir komitetas iš naujo parengė išvadą.

Patikslinus kitų metų biudžeto projektą ir papildomai pridėjus išlaidų biudžeto deficitas padidės iki 3 proc., antradienį pranešė premjerė Ingrida Šimonytė. „Viso pokyčių biudžete, tų, kurie daro įtaką deficitui, bus apie 80 mln. eurų. Ir tai reiškia, kad ateinančių metų biudžeto deficitas padidės maždaug 0,1 procentinio punkto bendrojo vidaus produkto (BVP) ir bus ne planuojami 2,9 proc., o 3 proc.

Valdančiųjų partijų įkurta koalicinė taryba pirmadienį planuoja aptarti kitų metų biudžeto projekto svarstymo procesą. „Posėdis skirtas aptarti artėjantį biudžeto svarstymo procesą“, – BNS sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas. 2024 metų valstybės biudžeto projekto pirmasis svarstymas Seime turėjo įvykti praėjusį antradienį, tačiau tuomet dėl Seimo statuto pažeidimo opozicijos siūlymu klausimas išimtas iš darbotvarkės.

Lietuvoje keliai ypač prastos būklės, o esamo finansavimo užtenka tik avariniams tvarkyti. Didesnio finansavimo nori Prezidentūra, merai, dalis Seimo narių, ir Susisiekimo ministerija. Kad keliai būtų tvarkingesni, kitąmet, anot ekspertų, papildomai gali prireikti iki 350 milijonų eurų. Tačiau Premjerė Šimonytė žada galbūt skirti vos dešimtadalį šios sumos, tad kai kurie parlamentarai jau siūlo Lietuvoje įvesti mokamus kelius.

Kitų metų valstybės biudžeto svarstymas Seime baigėsi nė neprasidėjęs. Kol mokytojai, medikai, prokurorai ir kitų profesijų atstovai laukia žinių apie kitų metų algas, opozicija sugebėjo klausimą atidėti – esą valdantieji pažeidė Seimo Statutą. Tačiau daugiausiai aistrų sukėlė dviejų laisviečių balsavimas – jie palaikė opozicijos iniciatyvą ir vėl pakurstė kalbas apie koalicijos byrėjimą.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas siūlo Vyriausybei įvertinti galimybę 2024 metų valstybės biudžete numatyti papildomų lėšų Kelių priežiūros ir plėtros programai ir didesniam neformaliojo vaikų švietimo krepšeliui.   Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Vyriausybė ieškos būdų keliams skirti daugiau lėšų – pasak jos, bus svarstoma, iš kurios mažesnio prioriteto srities būtų galima atimti lėšų ir skirti jas keliams.

Seimui antradienį nepradėjus svarstyti 2024 metų valstybės biudžeto projekto, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad šis įstatymas bus priimtas laiku. „Šiek tiek stebinantis sprendimas, bet Seime kartais būna, kad apima emocija, ir kas nors paspaudžia mygtuką ir netikėtai persisveria ne į tą pusę, į kurią turėtų.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį vėl svarstys 2024 metų valstybės biudžeto projektą ir siūlymus jame numatyti papildomų lėšų įvairioms sritims.   Antrą kartą komitetas dokumentą svarstys, nes „darbiečių“ siūlymu Seimas antradienį nepradėjo biudžeto projekto pirmojo svarstymo – Andrius Mazuronis pareiškė, kad BFK, vertindamas komitetų išvadas, pažeidė Seimo Statutą, reikalaujantį apsvarstyti visus siūlymus ir priimti dėl jų sprendimus.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė subalansuotam 2024 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui. Už balsavo 65 Seimo nariai, prieš buvo 17, o 36 susilaikė.  PSDF įplaukos ir išlaidos turėtų siekti po 3,461 mlrd. eurų, arba 13,5 proc. daugiau nei suplanuota šiemet. Planuojamas PSDF rezervas 2024 metų pradžioje – 637,4 mln. eurų, tiek pat jis turėtų siekti ir metų pabaigoje.