biudžetas

Prezidentūra neturi kritinių pastabų 2023 metų valstybės biudžeto projektui ir tikimasi, kad jis antradienį bus priimtas Seime, sako šalies vadovo vyriausioji patarėja. Pasak Irenos Segalovičienės, tikimasi, kad kartu bus baigtos ir kovingos valdančiųjų tarpusavio diskusijos dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maitinimo verslui.

Vyriausybė patvirtino kitų metų valstybės biudžetą, kuriame numatyta, kad vaiko pinigai augs iki 87,75 eurų. Buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigia, kad pagal minimalius vartojimo poreikius, ši suma turėtų didėti iki 100 eurų, o dabartinė valdžia „nemyli vaikų“. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, konservatorius Mindaugas Lingė ir Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys L...

Seimui praėjusį ketvirtadienį antrą kartą apsvarsčius patikslintą 2023 metų valstybės biudžeto projektą Vyriausybė pirmadienį spręs dėl Seimo narių įregistruotų naujų pasiūlymų įvairioms reikmėms skirti dar  beveik 500 mln. eurų finansavimą.  Parlamentarai Seime registravo šešias dešimtis naujų pasiūlymų. Dėl visų jų, jeigu autoriai nepersigalvos, Seimas balsuos antradienį prieš priimdamas galutinį sprendimą dėl 2023 metų biudžeto.

Vyriausybė pritarė patobulintam kitų metų biudžeto projektui, kuriame numatyta daugiau lėšų šildymo kompensacijoms, pensijų priemokoms, taip pat numatyta PVM lengvata kultūros renginiams. Kai kurie ekspertai peikia biudžetą sakydami, kad jis nepakankamai gerai sprendžia kainų šuolio problemą, dėl kurio dalis gyventojų kaltina „godžius“ verslus. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad jokio godumo čia nemato, nes kelti kainas verslus verčia infliacija.

Seime tęsiasi aršūs mūšiai dėl to, kas kitais metais sulauks privilegijų mokėti mažesnius pridėtinės vertės mokesčius. Pranešama ir apie itin prastą situaciją mokyklose, kai vaikai nebeišgali susimokėti už pietus ir pavalgyti bando paimdami duonos. Spręsti PVM lengvatų likimo į Seimą besirenkančius parlamentarus ryte pasitinka maitinimo įstaigų atstovai su štai tokiais savo pusryčiais, kuriuos vadina Paskutiniais, jei Seimas jiems panaikins mokesčių lengvatas. Protestuotojai reikalauja 9 proc.

Pritrūkus dviejų balsų Seimas ketvirtadienį nepatvirtino subalansuoto 2023 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. Jis pirmą kartą turėtų perkopti 3 mlrd. eurų. Kitas balsavimas vyks antradienį.  Už balsavo 68 Seimo nariai iš 69 užsiregistravusiųjų, prieš ir susilaikiusiųjų nebuvo. Vienintelis iš užsiregistravusiųjų nebalsavo socialdemokratas Julius Sabatauskas.

JK vyriausybė ketvirtadienį pristatė griežto taupymo biudžetą, apimantį 55 mlrd. svarų (65 mlrd. JAV dolerių) didesnius mokesčius ir išlaidų mažinimus, kartu paskelbdama, kad šalies ekonomika išgyvena nuosmukį.  Finansų ministras Jeremy Huntas patvirtino, kad po pastarojo meto suirutės naujosios skausmingos priemonės yra reikalingos siekiant užtikrinti finansinį šalies stabilumą.  J. Huntas pažadėjo dėti visas pastangas įveikti pragyvenimo išlaidų krizę.

Seimas ketvirtadienį antrą kartą apsvarstė Vyriausybės patikslintą 2023 metų valstybės biudžeto projektą. Dėl jo Seimas apsispręs lapkričio 22-ąją.   Finansų ministrės Gintarės Skaistė teigimu, esminiai biudžeto prioritetai nesikeičia.

Kitų metų biudžetas ir PVM lengvatos restoranams gilina nesutarimus tarp konservatorių. Seimo komiteto vadovas Mykolas Majauskas, nepaisant grasinimų būti išmestam iš partijos, ir toliau priešinasi premjerei ir partijai, ragindamas restoranams kuo ilgiau taikyti lengvatinį mokesčių tarifą. O kai kurie politikos apžvalgininkai prognozuoja, kad jei Majauskas nepersigalvos, jam gresia atsisveikinimas su partija ir postais.

Šiandien Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam patobulintam 2023 metų valstybės biudžeto projektui. Kaip pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė, po pirmųjų svarstymų Seime grąžintas projektas iš esmės nepasikeitė – atlikti keli projekto patobulinimai, rašoma pranešime spaudai. Patobulintas biudžeto projektas parengtas atsižvelgiant į gautus Seimo komitetų, komisijų, narių, valstybės institucijų ir įstaigų pasiūlymus, kurių sulaukta net už 1,3 mlrd.

Vyriausybė trečiadienį patikslino kitų metų biudžeto projektą, kuriame numatyta galimybė krašto apsaugos finansavimui skirti iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) tam leidžiant skolintis, jei bendras biudžeto deficitas per metus neviršys 4,9 proc. BVP. „Skolintis tarp dydžio, kuris yra 2,5 proc. BVP iki 3 proc. BVP, kad būtų galima operatyviau pasiruošti sąjungininkų pajėgų priėmimui Lietuvoje“, – posėdyje sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė pertekliniam 2023 metų „Sodros“ biudžeto projektui, kurio planuojamos pajamos ir išlaidos pirmą kartą šalies istorijoje perkops 6 mlrd. eurų.  Už projektą po svarstymo balsavo 76 Seimo nariai, prieš buvo trys, o 37 susilaikė. Galutinis balsavimas vyks ketvirtadienį.  Didžiausią „Sodros“ išlaidų dalį kitąmet sudarys pensijos – 4,9 mlrd. eurų, arba 13,4 proc. daugiau nei šiemet.

Šiandien Seimas svarstys siūlymus dėl 2023 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. Seimo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos atstovai Rima Baškienė, Linas Kukuraitis, Laima Mogenienė, Tomas Tomilinas ir Laima Nagienė teikia „Sodros“ biudžetui pasiūlymus, kuriais siekiama sparčiau didinti senatvės pensijas, rašoma partijos pranešime spaudai. Pasak opozicinės frakcijos parlamentarų, įvertinus didžiulę infliaciją, kuri Lietuvoje šių metų spalį siekė 22 proc.

Pirmą kartą apsvarstęs 2023-ųjų valstybės biudžeto projektą Seimas ketvirtadienį jį grąžino Vyriausybei.  Ministrų kabinetas dabar vertins komitetų bei parlamentarų siūlymus ir teiks Seimui patikslintą biudžeto projektą.  Kaip sakė Seimo plenariniam posėdžiui pirmininkavęs Paulius Saudargas, antrasis svarstymas turi vykti ne vėliau kaip po 15 dienų.    Po pirmojo biudžeto svarstymo nebalsuojama, tai įprasta procedūra.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad nenori klijuoti etikečių, kad balsavimas dėl kitų metų biudžeto yra ir balsavimas dėl pasitikėjimo Vyriausybe. Visgi ministrė pirmininkė teigia, kad balsavimas dėl biudžeto parodys, ar ministrų kabinetas turi pasitikėjimą Seime. „Ne, taip nežiūriu. Aš į tai žiūriu, kaip į balsavimą dėl biudžeto. Bet balsavimas dėl biudžeto man labai aiškiai atsako į klausimą, ar Vyriausybė turi Seimo paramą. Tai nėra pasitikėjimo balsavimas.

Seimui rengiantis svarstyti kitų metų biudžeto projektą, socialdemokratai kritikuoja valdančiuosius dėl mėginimų užčiaupti kritiką ir dėl „chroniško vėlavimo“. Anot Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnės Orintos Leiputės, socialdemokratai negali pritarti Ingridos Šimonytės teikiamam biudžeto projektui dėl esminių, principinių priežasčių. „Siūlomas biudžetas – socialinio neteisingumo ir nelygybės įsikūnijimas.

Seimas ketvirtadienį pradėjo pirmąjį 2023 metų valstybės biudžeto projekto svarstymą – posėdyje savo išvadas skelbia komitetai ir komisijos.  Finansų ministrė Gintarė Skaistė prieš posėdį sakė besitikinti, kad jo priėmimas bus sklandus, tačiau ją stebina tai, kad  kritikuodami didelį biudžeto deficitą Seimo nariai prašo apie pusantro milijardo eurų papildomų išlaidų arba siūlo įvairių  lengvatų.

Seimui ketvirtadienį imantis pirmojo 2023 metų valstybės biudžeto projekto svarstymo, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako besitikinti, kad jo priėmimas bus sklandus. „Tikiuosi išgirsti visų frakcijų pozicijas, preliminarūs vertinimai tiek ekonomistų, tiek valdančiųjų frakcijų buvo pozityvūs, todėl tikiuosi sklandaus biudžeto priėmimo“, – Seime prieš posėdį žurnalistams sakė G. Skaistė. „Natūralu, kad tų pasiūlymų yra, jų visada yra.

Ketvirtadienį Seime vyks pirmasis svarstymas dėl Vyriausybės teikiamo 2023 metų valstybės biudžeto. Demokratų frakcijos „ׅVardan Lietuvos“ atstovai žeria kritiką valdantiesiems dėl išlaidų, kurios, jų vertinimu, nėra padengtos tvariomis pajamomis. Visa tai ateityje lems socialinių išmokų mažėjimą, rašoma partijos pranešime spaudai.

Seimas ketvirtadienį imasi pirmojo 2023 metų valstybės biudžeto projekto svarstymo.  Seimui spalio 11-ąją pristatydama kitų metų biudžeto projektą finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, jog jis yra kaip skydas apsaugoti visuomenę nuo itin aukštų energijos kainų, todėl didžiausias dėmesys skiriamas būtent šioms kainoms suvaldyti kitąmet bei investuoti į atsinaujinančią energetiką.

2023 metų valstybės biudžete nenumačius 5,9 mln. eurų skrydžių Lietuvai svarbiomis kryptimis skatinimui, Finansų ministerija ragina pinigų tam ieškoti perskirstant jau suplanuotas išlaidas. Susisiekimo ministerijos atstovas sako, kad tokių galimybių bus ieškoma.  Finansų ministerijos Biudžeto departamento vadovė Daiva Kamarauskienė sako, kad Susisiekimo ministerija turi ieškoti, kaip perskirstyti lėšas, kad jų liktų skrydžių skatinimo programai.  „Jeigu užsibrėžėme tą raudoną 5 proc.

Opoziciniai Sauliaus Skvernelio bendražygiai paskaičiavo, kad vyriausybė kitąmet didins pensijas mažiau negu turėtų. Jie siūlo kiekvienam pensininkui pensiją kas mėnesį padidinti papildomais 17 eurų. Opozicijos atstovai tvirtina, kad valdantieji iš biudžeto ketina skirti per mažą dalį pensijoms ir esą nuslepia 170 milijonų eurų. Tačiau valdantieji tvirtina, esą vidutiniškai po 60 eurų kitąmet suplanuotas didinimas yra didelis ir opozicijos atstovų reikalavimų vykdyti neskuba.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK), pirmadienį apsvarstęs kelias dešimtis Seimo narių ir parlamentinių komitetų pasiūlymų 2023 metų biudžete skirti didesnį finansavimą nei siūlė Vyriausybė, dėl jų nebalsavo, o visus prašymus nutarė perduoti Vyriausybei.  „Atidžiam Vyriausybė įvertinimui“, – teigė komiteto vadovas Mykolas Majauskas.  Komitetai siūlo kitais metais papildomai rasti virš 200 mln. eurų, Seimo nariai – virš milijardo eurų.

Šis biudžetas, nors dar ir nepriimtas, sukėlė nemažą audrą. Jį kritikuoja ne tik Seimo opozicija, bet ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.  TV3 žinių „Dienos komentare“ pats pirmininkas atsakė, ką mano apie šį biudžetą ir kokias spragas įžvelgia.

Seimo opozicijos rezoliucija prašant kitų metų biudžete papildomai skirti 189 mln. eurų žvyrkeliams ir valstybiniams keliams pridengia praėjusios Vyriausybės kelių priežiūros programos planavimo broką, įspėja Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas. Todėl ketvirtadienį liberalai dokumentui ir nepritarė, rašoma pranešime spaudai. Dabartinė Vyriausybė savo nutarimu patvirtino, kad 2023 m. kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos sudarys 543 mln.

Seimo nariai ėmė teikti siūlymus kitų metų biudžetui, aktyviausi šioje srityje – opozicijos atstovai. Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad daugelio pasiūlymų rimtai nesvarstys, kadangi kolegos parlamentarai prašo pinigų savo idėjoms, tačiau nenurodo, iš kur tų pinigų ištraukti. Seimo komitetams ir komisijoms analizuojant Vyriausybės Seimui pateiktą 2023 metų valstybės biudžeto projektą, parlamentarai savo ruožtu įvairioms reikmėms siūlo rasti dar daugiau kaip 1,033 mlrd. eurų.

Didžioji dalis biudžete numatytų priemonių, skirtų sušvelninti išaugusias energijos kainas  gyventojams ir verslui, nėra tikslinės, teigia Valstybės kontrolė. Pasak jos, šios priemonės turėtų būti nukreiptos į labiausiai pažeidžiamas visuomenės grupes. Tokią išvadą Seimui dėl kitų metų biudžeto projekto pateikė Valstybės kontrolė. „Tarptautinės organizacijos rekomenduoja taikyti trumpalaikes priemones, nukreiptas į labiausiai pažeidžiamas visuomenės grupes.

Seimo komitetams ir komisijoms įpusėjus svarstyti Vyriausybė Seimui pateiktą 2023 metų valstybės biudžeto projektą, parlamentarai įvairioms reikmėms siūlo rasti daugiau nei 42 mln. eurų papildomų lėšų.  Iki šiol įregistruotos dvi dešimtys pasiūlymų, kuriuos teikia ne tik opozicijos parlamentarai, bet ir keli Seimo nariai iš valdančiųjų liberalų ir Laisvės frakcijos.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas teigia, kad partinės drausmės poreikis atsiskleis galutinėse biudžeto priėmimo stadijose. Jis taip kalbėjo po to, kai valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Priežiūros komitetas rekomendavo jam arba atsiimti su Vyriausybe nederintą siūlymą dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos, arba trauktis iš pareigų komitete ir iš partijos. „Planuoju į visus siūlymus žiūrėti pakankamai ramiai.

Šios savivaldybių tarybų kadencijos metu du trečdaliai savivaldybių – 38 iš 60 – bent kartą įgyvendino dalyvaujamąjį biudžetą, kai dėl lėšų panaudojimo sprendžia ir visuomenė. Dešimtadalis jų tai daro kasmet, rodo antradienį paskelbta su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) atlikta apžvalga. Kaip pranešė TILS, iš viso nuo kadencijos pradžios savivaldybių gyventojai jau nusprendė dėl 4,4 mln. eurų panaudojimo.

Šių metų balandžio 11 dieną Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija (NLŽVA) Seimo Valdybai pateikė viešais, oficialiais duomenimis paremtus skaičiavimus apie reikšmingus valstybės (mokesčių mokėtojų) finansinius praradimus, tačiau nei Seimo Valdyba, nei Seimo Biudžeto ir finansų komitetas į tai nesureagavo. Rugpjūčio mėnesį paskelbti naujausi 2022 metų duomenys apie loterijų ir lošimų organizatorių rezultatus atskleidžia tolesnį situacijos prastėjimą viešųjų finansų praradimo prasme.

JAV biudžeto deficitas 2022 metais sumažėjo perpus iki 1,4 trln. JAV dolerių, ekonomikai atsigaunant po COVID-19 pandemijos ir sumažėjus paramai skirtoms išlaidoms, penktadienį pranešė vyriausybė.  Su COVID-19 susijusios išlaidos, skirtos tokiems dalykams kaip nedarbo išmokos bei kitos programos, sumažėjo, kai didžiausia pasaulio ekonomika atsigavo po viruso protrūkio, o verslas ėmė grįžti į įprastas vėžes.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad į Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkus Mykolą Majauską pasiūlė konservatorių frakcija, su kuria santykiai parlamentarą sieja „ne tik tada, kai jis nominuojamas, bet ir tada, kai priimami sprendimai“. Taip ji kalbėjo valdančiųjų konservatorių gretose tęsiantis įtampai dėl kitų metų valstybės biudžeto priėmimo.

Kitų metų biudžeto projektas stringa Seimo Biudžeto ir finansų komitete, nes komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas bei kai kurie kiti politikai nepritaria, kad maitinimo įstaigoms mažesnis PVM tarifas galiotų pusmetį – siūloma, kad jis galiotų ilgiau. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad šis klausimas 2023-ųjų biudžete nėra esminis ir pabrėžia, kad prieš pusantrų metų su verslininkais tartasi ne dėl to. „Vertinu kaip Seimo narių atskirą nuomonę, kuri skiriasi nuo Vyriausybės.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos prezidiumo sprendimas įpareigoti frakcijos Seime narius balsuoti tik už tuos siūlymus kitų metų valstybės biudžetui, kurie suderinti su Vyriausybe, yra normalus žingsnis, mano premjerė Ingrida Šimonytė. Anot jos, tokie sprendimai jau ne kartą buvo priimti. TS-LKD partijos prezidiumas priėmė sprendimą drausti partiečiams Seime registruoti įstatymo projektus, biudžeto papildymus, nesuderintus su Vyriausybe.

Praėjus daugiau nei savaitei po to, kai Vyriausybė Seimui pristatė 2023 metų valstybės biudžeto projektą, parlamentarai pradėjo teikti siūlymus papildomai finansuoti kai kurias sritis.   Jau įregistruota 10 dešimt pasiūlymų skirti kiek daugiau negu 14 mln. eurų. Ankstesniais metais jų būdavo kur kas daugiau.     Valdantieji konservatoriai kol kas jokių siūlymų nepateikė.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį pasiūlė, kad 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas nuo 2023 metų būtų neterminuotai taikomas ne tik viešbučiams, kaip siūlo Vyriausybė, bet ir restoranams, kultūros, pramogų, sporto veiklai. Tokį siūlymą palaikė ir konservatoriai Seimo BFK pirmininkas Mykolas Majauskas ir komiteto narys Antanas Čepononis, tuo tarpu parlamentaras Matas Maldeikis susilaikė.

Seimo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ žada spausti Vyriausybę, kad ši koreguotų 2023 metų biudžeto projektą – jis, anot opozicijos atstovų, neatliepia gyventojų ir verslo lūkesčių. Koreguoti biudžeto projektą bus prašoma frakcijai pateikus konkrečius pasiūlymus, sako jos narys Lukas Savickas.  „Priemonės nėra pakankamos, kad pagelbėtų mūsų gyventojams ir verslams susitvarkyti su infliacijos iššūkiais, dėl to teiksime konkrečius pasiūlymus, kad šis aspektas būtų koreguojamas.

Ar „skylėtas“ kitų metų valstybės biudžetas nuvarys Lietuvą į skolas? Tokį klausimą kelia opozicija, biudžeto projekto sulaukusi Seime. Valdančiuosius oponentai kaltina ir didžiulės skolos auginimu, ir rožinėmis svajonėmis apie būsimą ekonomikos augimą. Dalis politikų mano, kad Lietuva neišsisuks ir turės skolintis brangesnėmis palūkanomis. Apie raudonas linijas, kurių peržengti nevalia, kalba ir finansų ministrė. Visgi ekonomistai aiškina, kad politikai ginčijasi dėl to, ko patys nežino.

Ant prarajos ribos UEFA Čempionų lygoje balansuojantis „Barcelonos“ klubas jau skaičiuoja galimus nuostolius. Goal.com ir „Mundo Deportivo“ duomenimis, jeigu katalonai nesugebės prasibrauti į Čempionų lygos atkrintamąsias varžybas, klube biudžetas praras planuotus 20 mln. eurų pajamų. Įdomu tai, kad šių prarastų lėšų kompensuotų net triumfas Europos lygoje, į kurią katalonai persikeltų Čempionų lygos grupėje užėmė 3 vietą.

Lietuvos respublikos prezidentas Gitanas Nausėda teigiamai vertina kitų metų biudžeto projektą. Anot jo, matyti, kad Vyriausybė įvertino ir politinę, ir ekonominę situaciją šalyje bei atsižvelgė į prašymus, verslo reakciją ir socialines nuotaikas šalyje. Antradienį Seimui buvo pristatytas kitų metų biudžeto projektas. Jį jau įvertino ir daugybė ekspertų, ir verslininkų.

Vyriausybė trečiadienį perskirstė 15,77 mln. eurų šių metų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų, iš kurių didžioji dalis – 15,37 mln. – eurų skiriama valstybininių kelių dangoms taisyti. Anot Susisiekimo ministerijos, šiuos kelius prižiūrinčiai įmonei „Kelių priežiūra“ reikia didesnio finansavimo, nes padidėjo darbų įkainiai, pasikeitė reikalavimai kelių dangos priežiūrai žiemą, be to, bendrovė tapo atsakinga už pėsčiųjų ir dviračių takų, šaligatvių priežiūrą gyvenvietėse.

Švietimo, mokslo ir sporto sritims kitąmet numatyta skirti 430 mln. eurų daugiau negu šiemet, daugiau kaip pusė šių lėšų teks švietimo ir mokslo darbuotojų atlyginimams didinti, trečiadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Jos teigimu, kartu su savivaldybių planuojamomis papildomomis išlaidomis kitąmet švietimo biudžetas augs 526 mln. eurų ir sudarys 3,5 mlrd. eurų. Švietimo išlaidų dalis kitais metais turėtų sudaryti 5 proc.

Seime antradienį pristatytas kitų metų valstybės biudžeto projektas yra dosnus, tačiau nebūtinai padedantis tiems, kam labiausiai reikia ir nebūtinai skatinantis žmones atsakingiau planuoti finansus bei taupyti, laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ sako „Eika“ valdybos pirmininkas Robertas Dargis ir „Verslo žinių“ redaktorius Rolandas Barysas. Finansų ministrė Gintarė Skaistė Seimui antradienį pateikė 2023 metų valstybės biudžetą. Toliau jį svarstys Seimo komitetai ir komisijos.

2023 metais į „Sodros“ biudžetą planuoja surinkti 9 proc. daugiau pajamų negu šiemet, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.  Pasak jos, vertinant šių metų „Sodros“ pajamas, kitais metais planuojamų įplaukų surinkimas turėtų būti sklandus.   „Pagal aštuonių šių metų mėnesių „Sodros“ įplaukas matyti, kad ir 2022 metais turėsime pakankamai ženklų pajamų augimą“, – Seimui antradienį pristatydama perteklinį „Sodros“ 2023 metų biudžetą teigė ministrė.

2023 m. biudžeto projekte I. Šimonytės vyriausybė bando būti gera visiems – kyla pensijos, minimali alga, išaugusias elektros kainas žadama kompensuoti ne tik gyventojams, bet ir verslui, pratęsiamas PVM lengvatų restoranams galiojimas. Dosnumo kaina – auganti valstybės skola, kurios atidavimu reikės rūpintis ateityje.

Finansų ministrei Gintarei Skaistei Seimui antradienį pateikus 2023 metų valstybės biudžetą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nariai teigia jame pasigendantys ilgalaikių sprendimų, galinčių užtikrinti tvarias pajamas. Jie taip pat bado pirštais į valstybės biudžeto deficitą, atsidūrusį prie „raudonos linijos“, ir ragina nedelsiant imtis veiksmų.

Antradienį Seime pradedamas svarstyti kitų metų valstybės biudžeto ir jį lydinčių įstatymų projektų svarstymas. 2023 metų valstybės biudžeto projekte numatyta daugiau nei 15,6 mlrd. eurų pajamų. Palyginti su šiais metais, kitąmet biudžeto pajamos auga 3,4 proc. arba 510 mln. eurų.  Projekte numatyta per 18,6 mlrd. eurų išlaidų (jos auga 6,1 proc., arba 1,1 mlrd. eurų), pagrindinius biudžeto rodiklius antradienį pristatė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Seimas antradienį imasi kitų metų valstybės biudžeto projekto. Demokratų „Vardan Lietuvos“ Saulius Skvernelis sako, kad daugiausiai nerimo jam kelia valstybės skola. Anot jo, valdančiųjų sprendimai tik gilina valstybės įsiskolinimą, blogina šalies ateities finansines perspektyvas, o pati valstybės skola pasiekė jau pavojingą ribą. „Dėl biudžeto, reikia atmesti visus politikavimus ir pažiūrėti labai racionaliai.