baltijos šalys

Latvijos ir Estijos COVID-19 užsikrėtimų statistika kiek palankesnė nei Lietuvoje – užsikrėtimų ir mirčių skaičius mažesnis keliskart. Pranešama, kad mažiausi užsikrėtimų skaičiai tarp Baltijos šalių – Latvijoje. Estijoje per praėjusią parą atlikus 4 418 testų nustatyti 366 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai, taip pat mirė du anksčiau užsikrėtę žmonės, pirmadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos.

Su darbo vizitu Vokietijoje besilankantis prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį kartu su Vokietijos, Latvijos ir Estijos prezidentais aptarė aktualius regiono klausimus: migraciją, saugumą ir gynybą, santykius su ES kaimyninėmis šalimis. Valstybių vadovai taip pat skyrė dėmesio Europos Sąjungos ateities klausimams.

Baltarusijos veiksmai skatinant nelegalią migraciją yra „sistemiškai suplanuota ir organizuota Lukašenkos režimo hibridinė operacija“, nukreipta prieš šias šalis ir visą Europos Sąjunga, teigia Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos ministrai.

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina Estiją, Latviją ir Lenkiją bendrai siekti Europos Sąjungos migracijos politikos peržiūrėjimo, taip pat kelti klausimą dėl fizinio barjero statybų pasienyje su Baltarusija finansavimo. Kaip skelbia Prezidentūra, tai šių šalių vadovai pirmadienį aptarė vizito Kijeve metu.

Baltijos šalių ir Lenkijos premjerai bendrame pareiškime pirmadienį pasmerkė hibridinę Baltarusijos ataką prieš valstybių sienas. „Mes, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos ministrai pirmininkai, išreiškiame didelį susirūpinimą dėl padėties prie Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos sienų su Baltarusija. Mums aišku, kad dabartinę krizę suplanavo ir sistemingai organizavo Aliaksandro Lukašenkos režimas“, – bendrą pareiškimą pranešime cituoja Lietuvos vyriausybė.

Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė kartu su Lenkijos, Estijos, Latvijos premjerais Mateuszu Morawieckiu, Kaja Kallas ir Krišjaniu Kariņiu nuotoliniu būdu aptarė situaciją ES pasienyje su Baltarusija bei tarėsi dėl tolimesnių koordinuotų veiksmų atsakant į Baltarusijos režimo hibridinę ataką.

NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę tris kartus kilo lydėti Rusijos karinių orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Antradienį naikintuvai kilo du kartus. Abu kartus NATO lėktuvai atpažino ir palydėjo po tris Rusijos orlaivius, skridusius tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje gegužę buvo didžiausia Baltijos šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija gegužę siekė 3,5 proc., Latvijoje – 2,6 proc., o Estijoje – 3,2 proc., rodo Eurostato duomenys. Visoje Europos Sąjungoje kainos per metus padidėjo vidutiniškai 2,3 proc., o vien euro zonoje – 2 procentais.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas tęsia vizitą Briuselyje. Šiandien jis susitiko su Belgijos karaliumi. Taip pat bandė spręsti ginčus su Europos Sąjungos lyderiais dėl muitų politikos. Visgi Bideno dėmesio centre – jau ryt vyksiantis istorinis susitikimas su Vladimiru Putinu. Jo išvakarėse abiejų prezidentų komentarai apie J. Bideno pareiškimą, kad Putinas – žudikas.  Po sunkios dienos NATO viršūnių kuluaruose – mažiau įtempti susitikimai.

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį Briuselyje susitikęs su Baltijos šalių lyderiais per NATO viršūnių susitikimą pažadėjo, kad Jungtinės Valstijos palaiko jų pastangas duoti atkirtį „žalingiems“ Rusijos veiksmams. „Patikinau juos, kad perduosiu prezidentui [Vladimirui] Putinui, kad nesiekiu konflikto su Rusija, bet mes atsakysime, jeigu Rusija tęs savo žalingus veiksmus“, – per internetu transliuotą spaudos konferenciją žurnalistams sakė J. Bidenas.

Baltijos šalių lyderiai pirmadienį Briuselyje susitiks su Jungtinių Valstijų prezidentu Joe Bidenu. Šią žinią pranešė Lietuvos Prezidentūra. Susitikime su Baltųjų rūmų šeimininku dalyvaus Lietuvos ir Latvijos prezidentai Gitanas Nausėda ir Egilas Levitas bei Estijos premjerė Kaja Kallas. Jis vyks 12.30 val. Briuselio (13.30 val. Lietuvos) laiku NATO viršūnių susitikimo kuluaruose.

Nuo pirmadienio Lietuvoje jau galima išsiimti pirmuosius Europos Sąjungos (ES) žaliuosius sertifikatus, kurie nuo liepos 1 dienos leis lengviau keliauti tarp bendrijos ir Šengeno šalių. Lietuviams yra aktualus ne tik šis, bet ir Baltijos kelionių „burbulo“ klausimas, tačiau Sveikatos apsaugos viceministrė teigia, kad kurti Lietuvos, Latvijos ir Estijos „burbulą“ nebėra prasmės.

Ketinama atgaivinti per pirmąją pandemijos bangą pernai veikusį vadinamąjį Baltijos šalių „kelionių burbulą“ – leidimą tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos keliauti nevaržomai. Apie tai pranešta po ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitė susitikimo Briuselyje su Latvijos valstybės sekretoriumi Edmundu Valančiu ir Estijos ekonomikos ministru Andresu Suttu.

Sekmadienį minint Europos dieną, Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai ragina kurti bendrą ateitį. „Mes raginame visus, o ypač – žmones Baltijos šalyse, aktyviai dalyvauti kuriant bendrą ateitį. Baltijos šalys parodė įkvepiantį entuziazmą ir ryžtą transformuodamos savo šalis bei kurdamos klestinčias demokratijas“, – teigiama bendrame premjerų pareiškime.

Baltijos šalių „kelionių burbulo“ klausimą ketinama svarstyti vėliau gegužę, tai nuspręsta šią savaitę vykusiame Lietuvos, Latvijos ir Estijos atstovų bei ekspertų susitikime. Užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė informavo BNS, kad Baltijos valstybių sveikatos apsaugos ministrų vadovaujamų ekspertų delegacijų nuotolinis susitikimas vyko gegužės 5 dieną.

Estijos užsienio reikalų ministrė Eva-Maria Liimets sieks vyriausybės mandato atnaujinti derybas dėl galimybės atkurti Baltijos šalis apimantį „kelionių burbulą“, trečiadienį pranešė estų visuomeninis transliuotojas ERR. Per diskusijas, kurios galėtų prasidėti ateinančią savaitę, bus siekiama išsiaiškinti, kaip tokį siūlymą vertina Latvija ir Lietuva, sakoma ERR pranešime.

Rusijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį pranešė, kad, remiantis abipusiškumo principu, iš šalies išsiunčiami du Lietuvos ir po vieną Estijos bei Latvijos diplomatą. Jie turės palikti šalį per septynias dienas. Lietuvos ambasadorius Eitvydas Bajarūnas, Latvijos ambasadorius Maris Riekstinis ir Estijos laikinasis reikalų patikėtinis Piretas Reintammas Benno anksčiau trečiadienį buvo iškviesti į Rusijos užsienio reikalų ministeriją.

(papildyta balandžio 28 d.) BNS naujienų agentūros paskelbtas pranešimas apie Rusijos paskelbtą nedraugiškų valstybių sąrašą buvo skubotas ir paremtas kolegų iš Estijos darbu, kurio šaltiniai nėra nurodyti.

Pirmadienį prasidės bendros Baltijos ir kitų NATO šalių karinės pratybos „Open Spirit 2021“ („Atvira dvasia 2021“), jos šiemet vyks Estijos teritoriniuose vandenyse – Suomių įlankoje, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Pasak ministerijos, tarptautinė jūrinių minų paieškos ir išminavimo operacija vyks balandžio 19–29 dienomis, joje šiemet dalyvaus laivai bei narų išminuotojų komandos iš septynių šalių: Lietuvos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, JAV ir Rumunijos.

Iš Baltijos šalių oro uostų skraidinanti Latvijos oro vežėja „Air Baltic“ atnaujina skrydžius iš Rygos kryptimis už Europos Sąjungos ribų. Pasak bendrovės pranešimo, nuo kovo 17-osios planuojama atnaujinti skrydžius iš Rygos į Kijevą gyventojams, keliaujantiems dėl svarbių priežasčių. Daugiau skrydžių kitomis kryptimis už ES ribų bendrovė planuoja pradėti nuo kovo 28 dienos.

Baltijos šalių diplomatai penktadienį nuvyko į Maskvos teismą, kur bus nagrinėjama opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno byla, kurioje jis kaltinamas apšmeižęs vieną karo veteraną  „Estijos ir Latvijos atstovai atvyko į teismą“, – sakoma teismo spaudos tarnybos pranešime. Tuo metu diplomatiniai šaltiniai naujienų agentūrai BNS sakė, kad į posėdį nuvyko ir vienas Lietuvos ambasados Maskvoje darbuotojas.

Finansinių paslaugų grupės SEB Baltijos šalių atitikties vadove antradienį paskirta Simona Balčiūnaitė, kuri ir toliau vadovaus SEB banko Atitikties departamentui Lietuvoje, pranešė bankas.  „Pastarieji metai buvo intensyvūs, jautėme didelę atsakomybę ir pareigą atitikti bankui keliamus reikalavimus, tęsėme aktyvų bendradarbiavimą su priežiūros institucijomis. Simonos indėlis šioje srityje buvo vertingas ir svarbus“, – pranešime sako SEB banko Lietuvoje prezidentas Raimondas Kvedaras.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai ragina Europos Sąjungą (ES) daryti spaudimą Rusijai dėl sulaikyto vieno didžiausių Kremliaus kritikų Aleksejaus Navalno. Gabrielius Landsbergis, Edgaras Rinkevičius ir Urmas Reinsalu laišku kreipėsi į ES vyriausiąjį įgaliotinį užsienio politikai Josepą Borrellį, ragindami stiprinti ES spaudimą, kad būtų paleistas A. Navalnas, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Pernai Baltijos šalys pirmavo Europos Sąjungoje (ES) pagal namų ūkių išlaidų dalį, skirtą alkoholiniams gėrimams įsigyti. Estijoje išlaidų alkoholiniams gėrimams dalis siekė 4,7 proc. visų vartojimo išlaidų, Latvijoje – 4,8 proc., o Lietuvoje – 3,7 procento. Iš viso ES namų ūkiai 2019-aisiais alkoholiniams gėrimams išleido 117 mlrd. eurų – 0,8 proc. bloko bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai sudarė 1,6 proc. visų vartojimo išlaidų, rodo Eurostato paskelbti skaičiai.

Kartu su Baltijos šalių Vyriausybių vadovais pirmadienį COVID-19 valdymą aptarusi premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pandemijos fone Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendradarbiavimas tampa dar svarbesnis. „Viena aktualiausių sričių, kurioje bendradarbiavimo su Baltijos šalimis svarba pastaruoju metu atsiskleidė labiausiai yra bendros pastangos suvaldant COVID-19 pandemiją“, – Vyriausybės pranešime teigė I. Šimonytė.

Baltarusijoje – tikras protesto simbolių naikinimo vajus. Aliaksandro Lukašenkos režimo dar klausantys komunalininkai po nakties priedanga šluoja gėles nuo memorialais virtusių Minsko vietų ir visais įmanomais būdais tušuoja baltai-raudonai-baltas vėliavas. Nesiliauja ir protestai, vakarais kiemuose skamba dainos ir šūkiai, o dieną savo pilietinę poziciją garsiai reiškia studentai. Baltai-raudonai-baltos vėliavos gatvėse. Ir ant viadukų. Eisenos kiemuose su šūkiais.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad atsakomųjų Baltarusijos sankcijų buvo galima tikėtis, nes „visa režimo retorika jau iš pradžių buvo karinga, agresyvi“. „Tikrai to buvo galima tikėtis, nes visa režimo retoriška jau iš pradžių buvo karinga, agresyvi. Mes įvedėme sankcijas tik tuomet, kai pasidarė aišku, kad normalus mediavimas tampa nebeįmanomas“, – antradienį žurnalistams Jonavos rajone, Rukloje, sakė G. Nausėda.

Lietuva, Latvija ir Estija penktadienį išplės sankcijas Baltarusijos režimo atstovams, atsakingiems už rinkimų klastojimą ir smurtą prieš taikius protestuotojus, pranešė Lietuvos prezidentūra. Juodasis sąrašas bus papildytas daugiau nei šimtu asmenų, įskaitant teisėjus, prezidento administracijos ir jėgos struktūrų pareigūnus.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka svaidosi grasinimais uždaryti sieną su Lietuva, o į pasienį atsiūsti Baltarusijos kariuomenę. Tokius Lukašenkos pareiškimus užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius išvadino neadekvačiais. O premjeras Saulius Skvernelis perspėjo diktatorių, kad sienas gali uždaryti ir Lietuva, o tai saudžiai atsieis baltarusijos įmonėms.  Pasienyje su Baltarusija eismas vyksta įprastine tvarka. Ypatingų eilių čia nematyti.

Baltijos valstybių ekonomikoms kur kas geriau atlaikius koronaviruso pandemiją nei kitose Europos Sąjungos valstybėse, šalys turi susitelkti į tolimesnes investicijas, kad ekonomikos atsparumas nebūtų trumpalaikis, sako banko „Swedbank“ Latvijoje vyriausioji ekonomistė Liva Zorgenfreija. „Žiūrint į bendrojo vidaus produkto (BVP) kritimą pirmąjį pusmetį, Baltijos šalyse situacija buvo geresnė nei kitur Europoje ir ypač pietų Europoje.

Baltarusijoje tęsiasi gandai apie sienų uždarymą Baltijos šalių vežėjams. Kaip pranešė Baltarusijos portalas tut.by, keletą dienų vežėjai, ekspeditoriai gavo pranešimus apie tai, kad nuo rugsėjo 10 d. bus uždaromos sienos su Baltijos valstybėmis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šį mėnesį planuoja atvykti vizito į Lietuvą, BNS patvirtino informuoti šaltiniai. BNS žiniomis, vizitas numatomas rugsėjo 28-29 dienomis.  Šią vasarą Prancūzija dislokavo kelis šimtus karių Vokietijos vadovaujamame NATO batalione Lietuvoje, ji ne kartą yra vykdžiusi oro policijos misiją Baltijos šalyse, Lietuva savo ruožtu atsiliepdama į prancūzų prašymą siunčia karius į Malį Vakarų Afrikoje.

Lietuvai siekiant užsitikrinti Latvijos ir Estijos paramą solidariam Astravo atominės elektrinės (AE) elektros boikotui, trys Baltijos šalys iš esmės sutarė dėl tam reikalingų techninių žingsnių.  Apie tai po pirmadienį vykusio trišalio susitikimo BNS informavo Energetikos ministerija.  „Baltijos šalys turi vienodą politinę poziciją dėl elektros iš Astravo AE nepirkimo.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka antradienį pareiškė, kad tikisi susitarti su Rusija dėl baltarusiškų krovinių tranzito nukreipimo nuo Baltijos šalių į Rusijos uostus. A. Lukašenka pareiškė, kad taip Minskas reaguos į Baltijos šalių įvestas sankcijas jam ir dar kelioms dešimtims režimo pareigūnų dėl rinkimų klastojimo ir smurto prieš taikius protestuotojus.  „Mes nekovosime, kad mus ten įsileistų. Tiesiog bandysime ekonomiškai išspręsti šią problemą.

NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę keturis kartus kilo lydėti tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros skridusius Rusijos karinius orlaivius.  Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, tarptautine erdve skridę žvalgybiniai orlaiviai IL-20 palydėti rugpjūčio 24 ir 27 dienomis.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje liepą buvo didžiausia Baltijos šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija liepą siekė 0,9 proc., Latvijoje – 0,1 proc., o Estijoje buvo 1,3 proc. defliacija, rodo trečiadienį paskelbti Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnybos duomenys. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 0,9 proc., o vien euro zonoje – 0,4 procento.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai ragina Baltarusiją suorganizuoti skaidrius ir laisvus bei sąžiningus prezidento rinkimus, kuriuose dalyvautų tarptautiniai stebėtojai. Baltijos šalių ministrai pirmininkai taip pat paragino Baltarusijos valdžios institucijas susilaikyti nuo smurto prieš taikius protestų dalyvius, paleisti visus politinius kalinius ir tuos, kurie buvo sulaikyti protestų metu. Tai jie aptarė neformalioje Baltijos ministrų taryboje Tartu, Estijoje, pranešė Vyriausybė.

Vidutinė didmeninė elektros kaina Baltijos šalyse praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, smuko maždaug po 15 proc., tai labiausiai lėmė išaugusi elektros gamyba vėjo jėgainėse, praneša nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“.  Liepos 20-26 dienomis biržos „Nord Pool“ Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 30,58 euro už megavatvalandę (MWh). Tiek pat elektra kainavo ir Latvijoje. Estijoje ji pigo iki 27,94 euro už MWh.

Estijos, Latvijos ir Lietuvos kultūros ministrai penktadienį Vilniuje pasirašė susitarimą dėl nuolatinio šių šalių rašytojų kūrinių vertimo ir sklaidos visose trijose valstybėse. „Šitas memorandumas yra susitarimas dėl to, kad Baltijos rašytojų kūriniai būtų nuolat verčiami pagal tolesnę patikslintą programą tarp leidėjų visose trijose valstybėse“, – žurnalistams sakė Lietuvos kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.

Baltijos šalims statant europinės vėžės geležinkelį „Rail Baltica“, pagrindinės linijos tiesimas Lietuvoje vyksta sparčiai, šalis įsipareigoja projektą įgyvendinti iki 2026 metų, teigia premjeras Saulius Skvernelis.  Laiške už transportą atsakingai eurokomisarei Adinai Valean jis padėkojo už paramą projektui ir įvardijo jį prioritetiniu Baltijos šalių projektu, praneša Vyriausybės kanceliarija.

Europos Komisija (EK) pateikė kompromisinį siūlymą dėl elektros energijos pirkimo iš Astravo atominės elektrinės diskutuojančioms Baltijos šalims, kuriuo remiantis Europos branduolinės saugos reguliuotojų grupė turėtų atlikti papildomą šios jėgainės saugumo vertinimą, Estijos visuomeniniam transliuotojui ERR pareiškė ekonomikos ir komunikacijų ministras Taavi Aas.

Atnaujintas NATO Lenkijos ir Baltijos šalių gynybos planas stiprina regiono saugumą ir atgrasymą, trečiadienį pareiškė prezidento Gitano Nausėdos patarėjas. „Šiandien turime baigtą derinti NATO regioninį Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos gynybos planą“, – žurnalistams sakė prezidento patarėjas nacionaliniam saugumui Darius Kuliešius po šalies vadovo susitikimo su krašto apsaugos ministru ir kariuomenės vadu.

Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacija (CTBTO) penktadienį pranešė, kad Švedijoje veikianti stotis užfiksavo Baltijos jūros regione padidėjusią, tačiau žmonių sveikatai nepavojingą radioaktyviųjų izotopų koncentraciją, ir pridūrė, kad šios taršos šaltinis gali būti koks nors civilinis branduolinis objektas.

Dar ketvirtadienį Lietuvą pasiekė žinia, kad prezidentas Gitanas Nausėda paskutinę minutę pakeitė savo sprendimą ir nusprendė nevykti į Baltijos šalių vadovų kasmetinį susitikimą. Tai sukėlė nemažai diskusijų, ar šalies vadovas pasielgė teisingai. Penktadienį Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis savo „Facebook“ paskyroje gyrė prezidentą. Anot jo, toks prezidento sprendimas – teisingas. G. Nausėda pagrįstai nevyko į susitikimą.

Baltijos šalyse iki penktadienio vidurdienio iš viso patvirtintas 4881 užsikrėtimo koronavirusu atvejis, rodo BNS iš oficialių institucijų surinkti duomenys. Lietuva: patvirtinti 1792 atvejai, atlikti 386 tūkst. 194 tyrimai, mirė 76 žmonės. Latvija: patvirtinta 1110 atvejų, atliktas 134 tūkst. 881 tyrimas, mirė 30 žmonių. Estija: patvirtinti 1979 atvejai, atlikti 101 tūkst. 748 tyrimai, mirė 69 žmonės.

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina energetikos ministrą tęsti derybas su Estija ir Latvija, siekiant bendros pozicijos dėl elektros nepirkimo iš Astravo atominės elektrinės (AE) ar kitų nesaugių branduolinių jėgainių.  „Sveikintinos pastangos ieškoti sutarimo tarp svarbiausių partnerių regione, todėl svarbu įsivertinti, kiek mūsų pagrindiniai siekiai susitarimuose yra įgyvendinami.

Baltijos šalyse iki sekmadienio iš viso patvirtinta 4493 užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų, rodo BNS iš oficialių institucijų surinkti duomenys. Lietuva: patvirtinti 1623 atvejai, atlikti 267 tūkst. 719 tyrimų, mirė 63 žmonės. Latvija: patvirtinti 1047 atvejai, atlikti 99 tūkst. 049 tyrimai, mirė 22 žmonės. Estija: patvirtinta 1823 atvejai, atlikti 75 tūkst. 779 tyrimai, mirė 64 žmonės.

Prie sienos su Latvija – sujudimas. Atsivėrė vidinės Baltijos šalių sienos. Jau pirmąją dieną lietuviai, latviai ir estai traukia dirbti, pirkti, pramogauti ir tyrinėti netoli sienos esančių miestų. Trijų valstybių vyriausybių vadovai giriasi, kad pirmąją viruso bangą suvaldė greitai ir sėkmingai, tad Baltijos šalys tapo pirmąją atidaryta laisvojo judėjimo zona Europos Sąjungoje.  Lietuvos – Latvijos pasienis, vienas iš trijų dabar atidarytų – Saločių – kontrolės punktas.

Ankstų penktadienio rytą visi trys Baltijos šalių premjerai kreipėsi į visuomenę. Jie kartu pasidalijo džiugia žinia – pirmoji COVID-19 viruso banga suvaldyta. Taip pat kalbėta ir apie tai, kad trys valstybės, pirmosios Europos Sąjungoje, atveria sienas viena kitos piliečiams. Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis priminė, kad nors viruso banga ir sustabdyta, mes privalome išlikti budrūs.