baltijos šalys

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas penktadienį Briuselyje su Baltijos šalių gynybos ministrais ir JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu aptars regiono saugumą. „Lietuvos, JAV gynybos pareigūnai aptars regioninio saugumo klausimus ir amerikiečių karių buvimą šiame regione“, – BNS informavo krašto apsaugos ministro atstovė spaudai Liepa Rimkevičienė.

Baltijos šalims prašant NATO jose dislokuoti tarptautines sąjungininkų brigadas, Aljanso gynybos ministrai ketvirtadienį Briuselyje tarsis dėl priemonių stiprinti rytinį bloko sparną. Lietuva, Latvija ir Estija iki brigadų dydžio vienetų prašo didinti juose 2017 metais dislokuotus sąjungininkų batalionus, motyvuodamos išaugusia Rusijos grėsme po jos invazijos Ukrainoje.

Ukraina turi laimėti kare su Rusija, kitu atveju Kremliaus puolimo taikiniu taps Baltijos šalys, įsitikinęs buvęs Rusijos premjeras Michailas Kasjanovas. Interviu naujienų agentūrai AFP opozicinių pažiūrų rusų politikas tikino, kad didelio masto Rusijos karas prieš Ukrainą gali užtrukti iki dvejų metų, tačiau Ukraina privalo nugalėti, juk kitaip tas pats likimas lauktų ir Baltijos šalių.

Gegužės mėnesį Lietuvoje vidutinė elektros kaina buvo 41 proc. didesnė nei balandį ir siekė 164,7 euro už megavatvalandę (MWh). Kainos kitose Baltijos šalyse augo 50 proc.: Latvijoje iki 164,2 euro, Estijoje – iki 151,4 euro. Baltijos šalyse valandinis elektros energijos įkainis svyravo nuo 6,6 500,1 euro, pranešė elektros energijos tiekimo bendrovė „Elektrum Lietuva“. Pasak įmonės vadovo Martyno Gigos, kainų augimą Baltijos šalyse gegužę lėmė nepalankūs orai, 30 proc.

Degalų kainų augimas Baltijos valstybėse praėjusią savaitę sulėtėjo iki 1,5-4,5 proc. nuo 3-7 proc. savaite anksčiau, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. 95 markės benzino litras „Circle K“ degalinėse Vilniuje per praėjusią savaitę brango 1,5 proc. iki 2,089 euro, Rygoje – 3,9 proc. iki 2,124 euro, Taline – 2,4 proc. iki 2,169 euro. 98 markės benzino kainos – atitinkamai 2,188 euro, 2,164 euro ir 2,219 euro už litrą. Dyzelino litras pabrango 4,3 proc. iki 1,919 euro Vilniuje, 3,6 proc.

Klaipėdos jūrininkų ligoninėje atliktos pirmosios Baltijos šalyse endoskopinės skrandžio mažinimo operacijos be pjūvių, ketvirtadienį pranešė ligoninė. Operacijas atliko ligoninės pilvo chirurgas Olegas Deduchovas, kuriam asistavo Lucas Karsenty (Liukas Karsenti) iš Paryžiaus Amerikos ligoninės. Jis yra vienas garsiausių šitos srities specialistų, atlikęs apie 300 endoskopinių skrandžio mažinimo operacijų.

Birželio 8 d., trečiadienį, Lietuvos Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė kartu su Latvijos ir Estijos premjerais Krišjaniu Kariniu ir Kaja Kallas nuotoliniame pokalbyje su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu aptarė NATO priešakinės gynybos ir atgrasymo priemonių stiprinimą rytų flange.

Didžiausia metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse gegužę užfiksuota Estijoje, o mažiausia – Latvijoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje buvo 18,9 proc. brangesnės nei pernai gegužę. Estijos  vartotojų kainų indeksas per metus pakilo 20,0 proc., Latvijos – 16,9 procento. Per mėnesį (gegužę, palyginti su balandžiu) sparčiausiai vartojimas brango Latvijoje.

Dar 1991 m. buvęs Vokietijos kancleris Helmutas Kohlis siekė sustabdyti NATO plėtrą į Rytus bei užkirsti kelią Ukrainos ir Baltijos valstybių nepriklausomybės paskelbimui, rašo Vokietijos savaitraštis „Spiegel“. Šios detalės minimos naujai paskelbtose bylose, kurios buvo paimtos iš Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyvo.

Baltijos šalių elektros perdavimo tinklo operatorėms atsisakius sisteminių paslaugų iš Rusijos, energetikos ministras Dainius Kreivys sako, jog žengtas svarbus žingsnis perimant Baltijos šalių elektros energetikos sistemų valdymą į savo rankas.  „Sveikinu šį svarbų Baltijos šalių elektros energijos operatorių susitarimą. Tai svarbus žingsnis perimant Baltijos šalių elektros energetikos sistemų valdymą į savo rankas“, – pranešime sakė D. Kreivys.

Vidutinis paskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje per metus pakilo labiausiai Baltijos valstybėse. Latvijos centrinė statistikos valdyba paskelbė, jog vidutinis mėnesio atlyginimas iki mokesčių Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 14 proc., Latvijoje – 6,9 proc., Estijoje – 8,1 procento.

Nepaisant gerų ekonomikos rodiklių, Baltijos šalys nesugeba išnaudoti savo kaip stipraus ir investuotojams patrauklaus regiono įvaizdžio, sako Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Baltijos šalių premjerai „visiškai pritaria“ Suomijos ir Švedijos sprendimas stoti į NATO ir teigia, jog toks Skandinavijos šalių sprendimas turėtų sustiprinti kolektyvinį saugumą. „Suomiją ir Švediją sieja tos pačios vertybės kaip ir NATO sąjungininkes, jos taip pat pritaria mūsų įsipareigojimui laikytis principų, kurie sudaro euroatlantinio saugumo pagrindą.

Rusija antradienį pranešė, kad traukiasi iš Baltijos jūros valstybių tarybos (BJVT), regione tvyrant įtampai dėl Maskvos karo Ukrainoje. Ši organizacija yra regioninio bendradarbiavimo politinis forumas, turintis 10 valstybių narių, įskaitant Vokietiją, Suomiją, Norvegiją ir Baltijos šalis. BJVT narės teises taip pat turi Europos Sąjunga. Kovo mėnesį Rusijos narystė BJVT buvo įšaldyta dėl invazijos į Ukrainą.

Putinas galbūt gyvuos dar ilgai, taigi reikia rimtai susirūpinti regiono saugumo pažeidžiamumu. Nuo karo prieš Ukrainą pradžios Baltijos šalys ragina didinti regiono gynybines pajėgas ir atsparumą Rusijos Federacijos sukurtoms aplinkybėms. Regis, vis labiau sutariama, kad dėl Maskvos agresijos saugumo lygis pasikeitė ir atitinkamai turi keistis NATO saugumo pozicija.

Ukrainoje – 73-oji karo diena prieš įsiveržusią Rusiją. Penktadienio vakarą prezidentas Volodymyras Zelenskis vėl vaizdo įrašu kreipėsi į savo tautą ir visą pasaulį. Ukrainos lyderis kalbėjo ir apie bandymus evakuoti civilius iš Mariupolio, ir apie susitikimą su Baltijos šalių prezidentais, ir apie Rusijos karių paliktus pavojus Ukrainos žmonėms. „Tęsiame evakuaciją iš Mariupolio, iš „Azovstal“, tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms ir Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui.

Nuo pat karo pradžios Baltijos šalys pirmosios palaikė Ukrainą ir ginklais, ir diplomatija, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Nuo pat karo pradžios Baltijos šalys pirmosios palaikė Ukrainą ir ginklu, ir diplomatija“, – Ukrainos vadovas paskelbė savo oficialioje „Telegram“ paskyroje, penktadienį Kyjive viešint Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrams.

Greitas sunkiosios technikos pristatymas kovojančiai Ukrainai yra būtinas norint laimėti karą prieš Rusiją, kuri vykdo nepateisinamą agresiją. Taip teigiama Baltijos šalių premjerų penktadienį pasirašytoje deklaracijoje, kurioje smerkiami Rusijos kariniai veiksmai, remiama Ukraina bei jos ateitis Europos Sąjungoje. „Mes ir toliau teiksime Ukrainai politinę, finansinę, humanitarinę ir karinę pagalbą. Tą daryti raginame ir savo sąjungininkus bei partnerius.

Penktadienį Rygoje premjerė Ingrida Šimonytė kartu su kitais Baltijų šalių ministrais pirmininkais aptarė bendras pastangas stiprinti regiono saugumą, o taip pat ir sankcijų karą prieš Ukrainą paskelbusiai Rusijai griežtinimą.

Baltijos šalis lankanti Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sako, kad Aljansas turės didinti pajėgas Baltijos šalyse ir Lenkijoje, reaguodamas į Rusijos grėsmę. „Minimalaus karinio buvimo Baltijos šalyse ir Lenkijoje ateityje nebepakaks“, – bendroje spaudos konferencijoje Rygoje su Baltijos šalių užsienio reikalų ministrais trečiadienį sakė Vokietijos diplomatijos vadovė.

Su Baltijos šalių užsienio reikalų ministrais susitikusi Vokietijos diplomatijos vadovė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) pripažino, kad Berlynas nepakankamai klausėsi regiono šalių, nuolat perspėjusių apie Rusijos grėsmę. Ji tvirtino, jog sąjungininkai turės sustiprinti karinį buvimą. „Vis dėlto mes nepakankamai jūsų klausėmės, kai girdėjome jus dalinantis savo nerimu“, – bendroje ministrų spaudos konferencijoje Rygoje trečiadienį sakė A. Baerbock.

Į Lietuvą trečiadienį atvyko Baltijos jūros regiono šalių teritorinės gynybos vadai, pranešė Lietuvos kariuomenė. Lietuvos, Latvijos, Estijos, Danijos, Švedijos, Suomijos ir Norvegijos teritorinės gynybos pajėgų vadai ir atstovai dalyvauja Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) organizuojamoje Baltijos jūros regiono šalių teritorinės gynybos pajėgų konferencijoje SCANBAL 2022. Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, konferencijos metu šalys dalyvės pristatys savo pajėgas, aptar...

Latvijos gamtinių dujų saugyklos operatorės vadovas šeštadienį pranešė, kad Baltijos šalys nebeimportuoja rusiškų gamtinių dujų. „Jeigu dar buvo kokių nors abejonių, ar galima nors kiek pasitikėti tiekimu iš Rusijos, dabartiniai įvykiai mums aiškiai rodo, kad pasitikėjimo nebėra“, – pareiškė „Conexus Baltic Grid“ generalinis direktorius Uldis Barisas. „Nuo balandžio 1 dienos rusiškos gamtinės dujos nebeteka į Latviją, Estiją ir Lietuvą“, – pareiškė jis Latvijos radijui.

Danija antradienį paskelbė pasiruošusi atsiųsti 800 karių turintį batalioną į Baltijos šalis kaip šiame regione laikomų NATO priešakinių pajėgų dalį, padidėjus Rusijos keliamai grėsmei dėl karo Ukrainoje. Ši šiaurės šalis jau yra pasiuntusi apie 200 karių ir naikintuvų į Estiją ir Lietuvą, o Baltijos jūros rytinėje dalyje budi viena danų fregata.

Estijai gaivinant antrojo suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalo Baltijos šalyse projektą, Latvijos premjeras Krišjanis Karinis pareiškė, jog „trijų valstybių lygmeniu“ dėl to kol kas neapsispręsta. Latvijos vyriausybės vadovas sakė, kad Ekonomikos ministerija šį klausimą nagrinėja atsižvelgdama į bendrą Latvijos energetinį saugumą ir būdus, kaip užtikrinti alternatyvius šaltinius Rusijos gamtinėms dujoms.

JAV Kongresas patvirtino 1,5 mlrd. dolerių (beveik 1,36 mlrd. eurų) biudžeto paketą, į kurį yra įtraukta 180 mln. dolerių saugumo pagalba Baltijos šalims. Šios lėšos 2022 metais turėtų būti panaudotos finansuoti atskirai įkurtai Baltijos saugumo iniciatyvai. Naujai išskirta pagalbos suma yra daugiau kaip 10 mln. dolerių didesnė nei pernai.

Britanija po „Brexit“ išskyrė sau svarbų vaidmenį diskusijose dėl Baltijos šalių saugumo. Bijodamos, kad jos gali tapti kitu Rusijos taikiniu, Baltijos šalys tikisi, kad Britanija stiprins savo raginimus suteikti daugiau karinės NATO paramos būtent šiame regione. JK ir trijų Baltijos valstybių – Estijos, Latvijos ir Lietuvos – bendradarbiavimas saugumo srityje ilgą laiką buvo vertinamas kaip stiprus ir nepaveiktas „Brexit“ dramos, rašo politico.eu.

Lenkija ir Baltijos šalys Kremlių supranta geriau nei Vakarų vyriausybės, tačiau pastebėjo, kad jų įspėjimai apie Putiną buvo ignoruojami, rašo politico.eu. Jau daugelį metų Vakarų europiečiai atmestinai žiūri į Lenkijos ir Baltijos šalių politikus, kol jie skambina pavojaus varpais dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino keliamos keliamos grėsmės.

Baltijos šalių sveikatos ministrai kreipėsi į Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), ragindami apsaugoti nuo Rusijos sukelto karo Ukrainos medikus ir medicinos įstaigas, trečiadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį apkaltino Vakarus netesint pažadų apsaugoti jo šalies ir perspėjo, kad karas paveiks visą likusį pasaulį. Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas taip pat įspėja, kad Putinas nepakęs jokių pralaimėjimų ir jo veiksmai neprognozuojami ir galintys įtraukti visą pasaulį į branduolinę katastrofą.

Maskva šeštadienį pareikalavo Baltijos šalių imtis priemonių Rusijos ambasadoms apsaugoti po to, kai vasario pabaigoje Vilniuje buvo užpultas rusų diplomatas. Ekspertų teigimu, toks reikalavimas nieko nestebina, esą taip norima įsitraukti „į pralaimimą kovą Vakarų informacinėje erdvėje“ ir išnaudoti visas esamas ir buvusias istorijas savo naudai. Jie kartu su premjere Ingrida Šimonyte perspėja gyventojus laikytis rimties ir visais būdais vengti provokacijų.

Rusijos ir Baltarusijos ambasadų apsauga užtikrinama, sako Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis, Maskvai šeštadienį pareikalavus, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos valdžia imtųsi priemonių ambasadoms apsaugoti, kai Vilniuje buvo užpultas vienas rusų diplomatas. „Ambasadų apsauga visą laiką buvo užtikrinama, tai mūsų vidiniai dalykai, kaip apsauga vykdoma, bet ji tikrai užtikrinama.

Maskva šeštadienį pareikalavo, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos valdžia imtųsi priemonių Rusijos ambasadoms apsaugoti, kai Vilniuje buvo užpultas vienas rusų diplomatas, pranešė naujienų agentūra „Reuters“. „Perspėjame Vilnių, Rygą ir Taliną, kad jie yra atsakingi už savo paleistos antirusiškos psichozės padarinius“, – „Reuters“ citavo Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešimą.

Baltijos šalys ir Lenkija pritarė Lietuvos siūlymui kreiptis į Jungtines Tautas dėl pagalbos užtikrinti saugų humanitarinės pagalbos gabenimą Ukrainos žmonėms, penktadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Šiuo tikslu ministrai pasirašys bendrą raginimą veikti, kuris bus perduotas Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biurui Ženevoje (Šveicarijoje). „Pasirašydamos bendrą dokumentą, Baltijos valstybės ir Lenkija dar kartą patvirtina paramą Ukrainai socialinės...

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį perspėjo Vakarus padidinti karinę pagalbą jo šaliai ir pabrėžė, jog jeigu Kyjivas neatsilaikytų, vėliau Kremliaus agresija būtų nukreipta prieš kitas Europos valstybes. „Jeigu neturite galios uždaryti oro erdvės, tuomet duokit man lėktuvų! – per spaudos konferenciją ragino V. Zelenskis. – Jeigu, neduok Dieve, mūsų nebeliktų, tuomet ateitų Latvijos, Lietuvos, Estijos eilė. Patikėkite manimi.

Jungtinių Valstijų diplomatijos vadovas Antony Blinkenas artimiausiomis dienomis vyks į Belgiją, Lenkiją, Baltijos šalis ir Moldovą, kur patvirtins Vašingtono paramą Ukrainai, trečiadienį pranešė Valstybės departamentas.

Baltijos šalių visuomeniniai transliuotojai penktadienį paragino Europos transliuotojų sąjungą (EBU) sustabdyti Rusijos transliuotojų narystę šioje organizacijoje arba juos apskritai pašalinti dėl Maskvos agresijos prieš Ukrainą.

Jungtinės Amerikos Valstijos stiprina Baltijos šalių saugumą. Vasario 24 d. Lietuvoje dislokuotos papildomos JAV karinės pajėgos – Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose nusileido apginkluoti JAV kariniai orlaiviai F35. Taip pat, reaguojant į dabartinę saugumo situaciją, JAV priėmė svarbų ir reikalingą sprendimą – pratęsiama JAV sunkiojo „3-66 Armor“ bataliono Lietuvoje rotacija. „Tai yra adekvati JAV reakcija į Rusijos pradėtą karą mūsų kaimynystėje.

Papildomos JAV karinės pajėgos sustiprins Baltijos valstybių saugumą, tai atitinka situacijos rimtumą, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Jis antradienį pasveikino JAV prezidento Joe Bideno sprendimą pasiųsti papildomų pajėgų į Lietuvą, Latviją ir Estiją. Toks sprendimas priimtas Vakarams toliau nuogąstaujant dėl plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą.

Lietuvos politikai antradienį pasveikino JAV prezidento Joe Bideno sprendimą pasiųsti papildomų pajėgų į Baltijos šalis. „Baltijos šalys yra patikimos sąjungininkės ir toks sprendimas mūsų saugumo situaciją ženkliai sustiprins“, – feisbuke parašė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Anot jo, nors Lietuvoje jau yra stipriausia NATO priešakinių pajėgų kovinė grupė, JAV batalionas bei sustiprinta oro policijos misija, šalis siekia nuolatinio amerikiečių buvimo.

Vašingtonas yra tvirtai įsipareigojęs ginti savo NATO sąjungininkus įtampos su Rusija akivaizdoje, pareiškė JAV viceprezidentė Kamala Harris, penktadienį susitikusi su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda ir kitais Baltijos šalių vadovais. „Pripažįstu grėsmes... Palaikome jus šiuo ir daugeliu kitų klausimų... Laikomės išvien kaip NATO sąjungininkai“, – kalbėjo K. Harris, Miunchene pradėdama susitikimą su Latvijos, Estijos ir Lietuvos lyderiais.

Baltijos šalys drauge įsigijo daugiau kaip 385 tūkst. dozių vakcinos nuo rotavirusinės infekcijos, pirmadienį pranešė Valstybinė ligonių kasa. Pirkimo sutartis sudaryta trejiems metams. Lietuvai iš įsigyto kiekio atiteks 180 tūkst. dozių, už jas bus sumokėta per 1,8 mln. eurų. Pasak Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotojos Neringos Norkūnaitės-Sasnauskienės, artimiausiu metu nauja vakcinų siunta turėtų pasiekti Lietuvą.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, ketvirtadienį susitikęs su Lietuvos, Latvijos ir Estijos lyderiais, patikino, kad Berlynas toliau rems Baltijos šalių saugumą, regione padidėjus įtampai dėl numanomų Rusijos planų įsiveržti į Ukrainą. Rusija prie sienų su Ukraina sutelkė daugiau kaip 100 tūkst. karių, todėl Vakarų šalys nuogąstauja, kad Maskva tikriausiai planuoja įsiveržti į provakarietišką kaimynę.

Rygoje Baltijos Ministrų Tarybos formate susitiko Lietuvos, Latvijos ir Estijos Vyriausybių vadovai. Susitikimo metu didžiausias dėmesys buvo skirtas regiono saugumo klausimams aptarti, rašoma pranešime spaudai. Baltijos Ministrų Taryboje, kuriai šiemet pirmininkauja Latvija, taip pat aptartas bendrų infrastruktūrinių projektų progresas, Žalioji darbotvarkė ir pandemijos valdymas. „Praėjo du mėnesiai po paskutinio mūsų susitikimo ir situacija regione išlieka neraminanti.

Rygoje susitiko trijų Baltijos šalių premjerai. Baltijos Ministrų Tarybos metu Latvijos Ministras Pirmininkas Krišjanis Karinis, Estijos Ministrė Pirmininkė Kaja Kalas ir Lietuvos Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, be kitų temų, aptarė regioninio saugumo klausimus. Po susitikimo Lietuvos premjerė sakė, kad situacija regione lieka įtempta, o Rusija savo reikalavimais bando skaldyti sąjungininkų vienybę.

Vartojimo prekės ir paslaugos per praėjusius metus Baltijos valstybėse labiausiai pabrango Estijoje, tuo tarpu didžiausia vidutinė metų infliacija 2021-aisiais buvo Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti infliacijos duomenys. Paskutinį praėjusių metų mėnesį, palyginti su 2020-ųjų gruodžiu, Lietuvos vartotojų kainų indeksas pakilo 10,6 proc., Latvijos – 7,9 proc., Estijos – 12,2 procento.

Kaune susitikę Baltijos šalių ministrai antradienį sutarė vystyti bendras salvinės raketų ugnies sistemas. Bendrame ministrų pareiškime parašyta, jog ministrai „deklaravo savo intenciją dalyvauti vystant bendrą regioninę salvinių raketų ugnies sistemą“. Pasak Lietuvos krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, tai – tolimesnės ateities projektai. „Mėginame laike šiek tiek sinchronizuoti.

Minsko režimo vykdoma hibridinė ataka, kurios metu išaugo neteisėta migracija, parodė, kad Baltijos šalių vienybė yra itin svarbi, teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Jis ketvirtadienį susitiko su Latvijos ir Lietuvos kariuomenių vadais generolais leitenantais Leonidu Kalniniu ir Valdemaru Rupšiu. Latvijos kariuomenės vadas taip pat lankėsi Druskininkų pasienio užkardoje, kur susipažino su dabartine situacija Lietuvos pasienyje su Baltarusija, pasienio stebėjimo sistema.

  Vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje rugsėjį brango sparčiausiai Baltijos valstybėse. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, Lietuvos vartotojų kainų indeksas per mėnesį pakilo 1,4 proc., Latvijos – 1,1 proc., Estijos – 1,2 procento. Metų (12-os mėnesių) infliacija rugsėjį didžiausia buvo Estijoje, o mažiausia – Latvijoje. Praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų rugsėju, vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje pabrango 6,3 proc., Latvijoje – 4,8 proc.