baltijos šalys

„MG grupės“ kontroliuojamos didžiausios Baltijos šalių mažmeninės drabužių prekybos grupės „Apranga“ pelnas prieš mokesčius, palūkanas ir nusidėvėjimą (EBITDA) pernai siekė 43,2 mln. eurų ir buvo 4,3 proc. didesnis nei užpernai. „Aprangos“ tinklo mažmeninė prekių apyvarta pernai siekė 371,7 mln. eurų ir buvo 4,9 proc. didesnė, penktadienį pranešė „Apranga“. Grupės neaudituotas konsoliduotas pelnas prieš apmokestinimą siekė 20,1 mln. eurų – 3,6 proc. daugiau (19,4 mln.

Laikotarpis, kai Europa galėjo dešimtmečius klestėti po Amerikos „saugumo skėčiu“, galutinai baigėsi. Tuo pat metu, remiantis Miuncheno saugumo konferencijos ataskaita, Rusija gali ruoštis naujam karui, rašo „RBC-Ukraina“. Antroji Donaldo Trumpo administracija aiškiai parodė, kad tikisi paradigmos pokyčio.

Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda dalyvaus susitikime, skirtame pirmą kartą paminėti vasario 9-ąją kaip Baltijos šalių energetinės nepriklausomybės dieną. Šiame susitikime, rengiamame minint Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europa metines, bus aptartas energetikos sistemos veikimas ir kritinės infrastruktūros apsauga.

Ar Europa sugebėtų apsiginti be Jungtinių Valstijų paramos? Lenkijos kariuomenės strateginis patarėjas generolas leitenantas Piotras Blazeuszas sako, kad tikrasis klausimas slypi ne ginkluotėje, o politinėje valioje. Vašingtonui peržiūrint savo karinę laikyseną, o Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, generolas įspėja – Maskva jau dabar eskaluoja konfliktą, o Europa per ilgai dvejoja.

Konkurencijos taryba leido Danijos „Salling Group“ valdomo Baltijos šalių mažmeninės prekybos tinklo valdytojai „Rimi Baltic“ įsigyti Latvijos logistikos ir sandėliavimo įmonę „Havi Logistics“ bei jos valdomas įmones Lietuvoje ir Estijoje.  „Rimi Baltic“ gali įsigyti ir valdyti 100 proc. „Havi Logistics“ akcijų ir netiesiogiai, per pastarąją – po 100 proc. jos valdomų Estijos ir Lietuvos to paties pavadinimo įmonių akcijų.

Baltijos šalyse NATO oro policijos funkcijas vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę vieną kartą kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos orlaivių, praneša Krašto apsaugos ministerija. Ministerijos duomenimis, praėjusį pirmadienį Aljanso naikintuvai kilo atpažinti vieno orlaivio IL-20, skridusio tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį.

Mažmeninės degalų kainos Baltijos valstybėse pastarąją savaitę, kaip ir ankstesniąją, keitėsi skirtingai, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi išliko degalai Estijoje, brangiausias benzinas – Latvijoje, dyzelinas – Lietuvoje.

Baltijos šalys ir Vokietija ketvirtadienį Taline pasirašė bendrą deklaraciją, sutardamos bendradarbiauti stiprinant visuomenių atsparumą dezinformacijai.

Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija „daugelį amžių“ išlaiko „draugiškų jausmų deficitą“ su keliomis Europos Sąjungos šalimis – tarp jų yra Lenkija, Lietuva,Latvija ir Estija, pranešė „Zerkalo“.  Pasak Kremliaus atstovo, Maskva „iš tiesų turi problemų“ su Lenkija ir Baltijos šalimis.  „Jos kažkodėl visą laiką mūsų bijo ir mus demonizuoja. Visi, ten atėję į valdžią, pradeda baisiai nekęsti Rusijos ir rusų“, – skundėsi D. Peskovas.

Danijos „Salling Group“ valdomo Baltijos šalyse veikiančio mažmeninės prekybos tinklo valdytoja bendrovė „Rimi Baltic“ prašo leidimo įsigyti Latvijos logistikos ir sandėliavimo įmonę „Havi Logistics“ bei jos valdomas įmones Lietuvoje ir Estijoje.   Konkurencijos taryba pranešė gavusi „Rimi Baltic“ prašymą įsigyti 100 proc. „Havi Logistics“ akcijų ir netiesiogiai, per pastarąją – po 100 proc. jos valdomų Estijos ir Lietuvos to paties pavadinimo įmonių akcijų.

Skaitmeninio skolinimo įmonė „SME Finance“, valdanti prekės ženklą „smeGo“, su Europos investicijų fondo (EIF) garantijomis smulkiam ir vidutiniams verslui Baltijos šalyse skolins beveik 49 mln. eurų, pranešė įmonė. „Matome, kad Baltijos šalių verslams dažnai trūksta ne idėjų, o kapitalo.

Sausio 9 d. Karinių jūrų pajėgų štabo ir aprūpinimo laive „Jotvingis“ (N42) įvyko Baltijos šalių karinių laivų junginio (angl. Baltic Naval Squadron, BALTRON) vadų ir štabo pasikeitimo ceremonija. Junginio vado pareigas perėmė Lietuvos karininkas komandoras leitenantas Rimantas Preimantas iš Latvijos karininko komandoro leitenanto Deniso Jelcovso.

Savaitgalį Jungtinės Valstijos pribloškė pasaulį staigia karine operaciją, per kurią sulaikė ir išskraidino teisti buvusį Venesuelos prezidentą Nicolą Maduro. Estijos televizijos paprašytas pakomentuoti situaciją iš Baltijos šalių perspektyvos, tarptautinės teisės profesorius pabrėžia, kad mažos valstybės visada turi atsižvelgti į precedento pasekmes, ir kelia klausimą, ar ką nors jaudintų, jei panašus likimas ištiktų Rytų Europos šalis.

Rusija intensyvina slaptas atakas prieš kritinę infrastruktūrą Vokietijoje kaip dalį hibridinio karo kampanijos, kurią Berlynas vertina kaip galimą įžangą į platesnį konfliktą. Tai teigiama konfidencialiame kariniame dokumente, kurį gavo agentūra Bloomberg, apie kurį pranešta sausio 5 dieną.

Baltijos šalių atstovai paskelbė keletą pareiškimų, kuriuose pažymėjo, kad Danija ir Grenlandija turi savarankiškai spręsti klausimus, susijusius su jų interesais, rašo „Evropeiskaja Pravda“. Komentarai pasirodė po to, kai JAV lyderis Donaldas Trumpas paskelbė naujus pareiškimus apie JAV poreikį kontroliuoti Grenlandiją.

Suomių telekomunikacijų grupė „Elisa“ planuoja kitą savaitę pradėti Naujųjų metų išvakarėse Suomijos įlankoje sugadinto povandeninio telekomunikacijų kabelio remonto darbus.  Remontas bus pradėtas, kai tik leis oro sąlygos ir bus atlikti reikalingi paruošiamieji darbai.  Kabelio gedimas neturėjo įtakos „Elisa“ paslaugų veikimui nei Estijoje, nei Suomijoje.

Antradienį Rusijos užsienio reikalų ministerija išsikvietė Lietuvos, Latvijos ir Estijos reikalų patikėtinius, kur jiems buvo pareikštas griežtas protestas dėl esą neteisėtų Baltijos šalių veiksmų, nukreiptų prieš Rusijos ambasadų jose ekonominę veiklą.

Šiuo metu nėra jokių požymių, kad Rusija ketintų pulti kurią nors iš Baltijos valstybių ar bet kurią kitą NATO narę, teigia Estijos užsienio žvalgybos tarnybos generalinis direktorius Kaupo Rosinas. Jo teigimu, po keleto incidentų regione Maskva pakeitė savo elgesį. K. Rosinas tikino, kad reaguodama į NATO valstybių narių atsaką, Rusija ėmėsi keleto priemonių, jog ateityje išvengtų panašaus pobūdžio pavojingų incidentų.

2025 m. rudenį užfiksuoti Rusijos oro erdvės pažeidimai Europoje tapo signalu, jog Maskva gali būti pasirengusi testuoti NATO atsaką. Šios provokacijos vyksta užsitęsus karui Ukrainoje ir stiprėjant baimėms, jog kitu taikiniu galėtų tapti Baltijos šalys. Tokiame kontekste vis dažniau keliami klausimai, ar Rusija galėtų ryžtis ribotam kariniam ar hibridiniam veiksmui prieš NATO rytinį flangą ir kiek reali tokia grėsmė yra Lietuvai bei kitoms Baltijos šalims.

Maskva iš tikrųjų neketina pradėti didelio masto karo prieš NATO, nepaisant pakartotinių Vakarų politikų ir žvalgybos tarnybų įspėjimų, mano Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius. Interviu laikraščiui „Die Zeit“ jis sakė, kad netiki tokiu scenarijumi. „Mano nuomone, [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas nesiekia visapusiško pasaulinio karo su NATO.

Lietuviai yra optimistiškiausi tarp savo kaimynų Baltijos šalyse dėl asmeninių finansinių perspektyvų 2026-aisiais, rodo „GF banko“ užsakymu atlikta apklausa. Surinkti duomenys taip pat atskleidžia, kad lietuviai, lyginant su latviais ir estais, atsakingiau skolinasi – tai daro rečiau, bet didesniais kiekiais. „Sprinter tyrimų“ atlikta apklausa rodo, kad ateinančius metus optimistiškai vertina ir tokias pat išlaidas kaip įprastai planuoja 28 proc. Lietuvos gyventojų, 22 proc.

Prie spindinčių Kalėdų eglių Vilniuje, Rygoje ir Taline nusidriekė šventiniai miesteliai. „TV3 Žinių“ komanda bandė išsiaiškinti, kuriame jų brangiausias karštas vynas, meduoliai, spurgos ar kavos puodelis. Vilniuje karšto vyno puodelis kainuoja nuo 5 iki 7 eurų, o už varškės spurgų kibirėlį gali tekti pakloti net 18 eurų. Įžengus į Vilniaus Kalėdų miestelį, gyventojus pasitinka dviejų aukštų karuselė. Žmonės ateina pasidžiaugti artėjančiomis šventėmis ir pažadinti savo vidinį vaiką.

Kelios lietuvaitės kitąmet Baltijos šalis atstovaus konkursuose, kuriuose savo karjeras yra pradėjęs ne vienas pasaulinės šlovės sulaukęs modelis. Tai paaiškėjo po Kaune antrą kartą surengto konkurso „Gintariniai modeliai 2025“. Kaip rašoma pranešime spaudai, jame netrūko ir kitų svarbių akcentų, tokių, kaip diskusijos apie reikšmingus pokyčius grožio pasaulyje, kuriame ilgą laiką dominavo griežti standartai ir ne visada sąžininga konkurencija.

Rusijai išlaikant nenuspėjamą laikyseną regione, NATO jūrų pajėgos Baltijos jūroje dirba maksimaliu režimu. Aljanso pareigūnai tikina: grėsmė Lietuvai, Latvijai ir Estijai išlieka, tačiau budrus stebėjimas ir greitas reagavimas jau veikia kaip atgrasymo skydas. Vis dėlto užkulisiuose kalbama ir apie platesnes grėsmes, siekiančias toliau nei Baltijos jūros pakrantės.

Po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 m. Prancūzija negalėjo nusiųsti tankų į Rumuniją trumpiausiu sausumos maršrutu per Vokietiją ir turėjo juos gabenti per Viduržemio jūrą. Griūvantys tiltai, nesuderintas geležinkelio vėžių plotis ir sudėtinga biurokratija tebėra didelės kliūtys karinių išteklių pervežimui Europoje, rašo „Financial Times“. Visa tai primena, kad Europai ginklavimosi lenktynės neapsiriboja tik ginklų pirkimu ar didelių armijų kūrimu.

Norint sustiprinti Latvijos karinį saugumą, reikėtų bent jau išardyti nenaudojamus geležinkelio bėgius į rytus nuo Daugpilio iki Rusijos, nes be geležinkelio Rusijai įsiveržti į Latviją būtų žymiai sudėtingiau, interviu LETA sakė tarptautinių santykių ir gynybos tyrėjas Colinas Smithas. Jis kartais klausia Latvijos pareigūnų, kodėl Latvija neišardė senojo geležinkelio palei sieną. „Ten yra 40 kilometrų geležinkelio bėgių, kurių plotis toks pat, kaip Rusijoje.

Šiaurės ir Baltijos šalys ketvirtadienį paskelbė, kad skirs 500 mln. JAV dolerių programai, skirtai pirkti JAV ginklus Ukrainai. Šios lėšos bus skiriamos įsigyti karinę įrangą ir šaudmenis pagal NATO prioritetinių Ukrainos poreikių sąrašą (PURL), teigiama bendrame Suomijos, Danijos, Estijos, Islandijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos ir Švedijos pareiškime.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas gali rizikuoti užpulti NATO šalį, greičiausiai kurią nors Baltijos valstybę, nelaukdamas, kol baigsis karas Ukrainoje. Tokią nuomonę interviu agentūrai „Ukrinform“ išsakė į atsargą išėjęs Vokietijos kariuomenės (Bundesvero) generolas leitenantas Heinrichas Braussas. Buvęs karininkas teigė nerimaująs, kad V. Putinas jau dabar galbūt planuoja puolimą prieš NATO valstybę narę.

Rusijoje ir toliau vystomas naratyvas, kad Vakarai tariamai ruošiasi pulti Kaliningrado sritį ir „militarizuoja Baltijos šalis“. NATO šalys stiprina karinį buvimą Baltijos šalyse ir rengia Kaliningrado srities blokados variantus, šįkart pareiškė Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško. „Aljanso pratybų metu rengiami tokie scenarijai kaip Kaliningrado srities blokada.

Trijų Baltijos valstybių kariuomenės bendradarbiaus stiprindamos taikinių nustatymo procedūras, oro erdvės ir jūrų stebėsenos pajėgumus, šeštadienį pranešė Lietuvos kariuomenė. Pasak jos, tai numatyta bendroje deklaracijoje dėl gynybos bendradarbiavimo stiprinimo, kurią penktadienį Taline pasirašė Estijos, Latvijos ir Lietuvos kariuomenių vadai.

Pastaruoju metu Baltijos šalių regione daugėja nerimą keliančių incidentų. Pasienyje fiksuojami vadinamieji „žalieji žmogeliukai“, vis dažniau trikdomi GPS signalai, o dronai be leidimo kerta NATO sienas.

Iš Baltijos šalių labiausiai taupo Lietuvos gyventojai – 23 proc. jų reguliariai atideda daugiau nei dešimtadalį savo pajamų, rodo naujausia apklausa. Banko „Luminor“ užsakymu atliktos apklausos duomenimis, Latvijoje per mėnesį dešimtadalį pajamų sutaupo 14 proc. gyventojų, o Estijoje – 17 proc. gyventojų. „Lietuvos gyventojai ne tik geriau kaupia finansinį rezervą, bet ir atsakingai planuoja savo ateitį.

Rusijos kariuomenės silpnumas tampa akivaizdus, tačiau šalies agresorės autoritarinis lyderis Vladimiras Putinas neketina nutraukti karo Ukrainoje. Tuo pat metu jis gali žvalgytis naujo taikinio.  Tokią nuomonę išsakė istorikas ir vokiečių atsargos generolas Klausas Wittmannas interviu „Ukrinform“. Anot jo, Rusija, greičiausiai, Ukrainoje planuoja naują puolimą žiemą. Tačiau vargu, ar šis puolimas bus sėkmingesnis nei ankstesnieji.

NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę šešis kartus kilo palydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos orlaivių ir atpažinti skrendančių objektų, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Spalio 6 dieną NATO naikintuvai skrido patikrinti dviejų neatpažintų objektų. Objektų neaptikta.

Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas ramina Baltijos šalis – anot jo, Rusija patiria didžiausią strateginę nesėkmę šiuolaikinėje karo istorijoje ir nedrįs pulti NATO. Interviu Rygoje jis pabrėžia, kad Aljansas yra stipresnis nei bet kada, o panika tik žaidžia į Maskvos rankas. „Reikia išlikti ramiems – NATO pasiruošusi“, – teigė A. Stubbas Latvijos naujienų portalui „Ir“. Jis pridūrė: „Manau, daugelis žmonių pernelyg sureikšmina šią ataką. Rusija strategiškai žlugo.

Susirūpinusios dėl didžiulių Rusijos karinių išlaidų nuo 2022 m. invazijos į Ukrainą, Baltijos valstybės rengia nepaprastosios padėties planus, kad galėtų susidoroti su galimybe, jog šimtai tūkstančių žmonių bėgs nuo Rusijos kariuomenės telkimo ar puolimo, rašo „Reuters“. Estija, Latvija ir Lietuva jau seniai reiškė NATO valstybėms savo nuogąstavimus dėl galimos Rusijos agresijos, nurodydamos Rusijos kibernetinius išpuolius, dezinformacijos kampanijas ir pastarųjų mėnesių Rusijos naikintuvų ir ...

Vis dažniau pasirodantys dronai virš Europos oro uostų, kalbos apie galimą planuojamą Rusijos invaziją į NATO šalis bei netikėtas Vokietijos buvusios kanclerės Angelos Merkel pasakytas kaltinimas Europos Sąjungos Rytinio flango šalims dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą yra tik keletas pastarosios savaitės įvykių. Bet tikrų naujų sutarimų dėl dronų sienos ar tolimesnių veiksmų tarp valstybių nėra.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir toliau sulaukia kritikos dėl savo ankstesnės politikos Rusijos atžvilgiu. Buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavelas Klimkinas pareiškė, kad skandalingi A. Merkel žodžiai apie Baltijos šalis ir Lenkiją esą tėra bandymas „sutvarkyti“ savo politinį palikimą – ypač po to, kai jos sprendimai, tokie kaip „Nord Stream 2“ projekto rėmimas, šiandien vertinami itin prieštaringai.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad Baltijos šalys ir Lenkija tam tikra prasme kaltos dėl to, kad V. Putinas užpuolė Ukrainą. Esą ji norėjo kalbėtis ir derėtis su V. Putinu, jog šis nepultų Ukrainos, tačiau dialogui sutrukdė Baltijos šalys ir Lenkija. Nors tiesiogiai A. Merkel nieko neapkaltino, tačiau konservatoriai, kurie tuo metu buvo Lietuvos valdžioje, beda pirštu, kad būtent A. Merkel vykdyta politika leido Rusijai stiprinti savo karo mašiną.

Estija ir Lenkija sukritikavo buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pareiškimą, kad Baltijos šalys ir Lenkija neva prisidėjo prie Europos ir Rusijos santykių nutrūkimo, o tai galiausiai „sutrukdė“ surengti derybas su Maskva prieš Rusijai pradedant karą Ukrainoje, rašo „Ukrinform“. Estijos parlamento užsienio reikalų komiteto pirmininkas Markas Mihkelsonas pareiškė, kad žema, jog A. Merkel dėl Rusijos provokacijų prieš Vakarus kaltina Baltijos šalis ir Lenkiją.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel sulaukė aštrios kritikos po interviu Vengrijos žiniasklaidai, kuriame ji pareiškė, kad dėl karo Ukrainoje kaltos yra ir Lenkija bei Baltijos valstybės. Tokie teiginiai sulaukė aštrios politikų ir politologų kritikos, kurie A. Merkel teiginius vadino neteisingais ir gėdingais.

NATO buvimas Baltijos šalyse yra aiškus NATO vienybės, solidarumo su rytiniu flangu ir įsipareigojimo ginti kiekvieną sąjungininką ženklas, šeštadienį spaudos konferencijoje Rygoje pareiškė NATO karinio komiteto pirmininkas italų admirolas Giuseppe Cavo Dragone. Jis pabrėžė, kad į bet kokią grėsmę NATO oro, sausumos ar jūrų erdvei bus reaguojama ryžtingai ir proporcingai. G. Cavo-Dragone teigė, kad NATO pasirengimas turi nekelti abejonių.

Lietuvos ekonomika gyvena pakilios nuotaikos akimirką – atlyginimai auga, vartojimas stiprėja, o investuotojai dar tiki šalies potencialu. Tačiau horizonte kaupiasi nerimo debesys: geopolitinė įtampa Europoje, hibridinės atakos prieš infrastruktūrą ir vidaus politikos vingiai gali staiga pakeisti žaidimo taisykles. Apie tai „Žinių radijas“ laidoje diskutuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pažadėjo ginti Lenkiją ir Baltijos šalis, jei Rusija eskaluotų savo agresiją po neseniai įvykusio Maskvos įsiveržimo į Estijos oro erdvę. Paklaustas, ar padėtų ginti Europos Sąjungai (ES) priklausančias šalis, jei Rusija išplėstų karo veiksmus, D. Trumpas žurnalistams atsakė: „Taip, padėčiau. Padėčiau.“ Trys Rusijos MiG-31 naikintuvai penktadienį pažeidė Estijos oro erdvę virš Suomijos įlankos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali ruoštis naujam agresijos etapui – ekspertai įspėja, kad artimiausiais metais pavojus gali grėsti Europos Sąjungos šalims. Analitikų teigimu, Baltijos regionas išlieka itin pažeidžiamas, o Kremliaus planai gali tapti iššūkiu visam NATO Aljansui. Ekspertai įspėja, kad V. Putino valdoma Rusija gali ruoštis per artimiausius penkerius metus pulti NATO. Strategiškai svarbios geografinės teritorijos gali tapti konflikto epicentru.

Ukrainos saugumo tarnybos atsargos generolas Hryhorijus Omelčenka pareiškė, kad Vladimiras Putinas ketino okupuoti Baltijos šalis dar 2004-aisiais, bet „nespėjo“, nes NATO „žaibiškai“ priėmė jas į savo gretas.

Pasak Estijos ministro pirmininko Kristeno Michalo, Europa vis dar neturi pakankamų karinių pajėgų, galinčių sustabdyti Kremlių. Jo teigimu, praėjusią savaitę į Lenkijos teritoriją įskridus mažiausiai 19 Rusijos dronų, NATO pirmą kartą buvo „išbandyta oro erdvėje“, rašo „Ukrainska Pravda“. Įvykiai Lenkijoje paskatino Šiaurės Atlanto Aljansą pradėti operaciją „Eastern Sentry“, kurios tikslas – sustiprinti rytinį regioną.

2025 m. gegužę Europos ministrai pranešė, kad nuo 2022 m. Baltijos jūros regione buvo fiksuojami GPS trukdžiai ir klastojimo atvejai, daugiausia kylantys iš Rusijos ir Baltarusijos. GPS trukdžių padažnėjimas pastebimas tokiose vietovėse kaip Baltijos ir Juodosios jūros regionai, ypač netoli oro uostų bei kritinės infrastruktūros objektų. „Nuo karo pradžios ir Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasarį pastebimas žymus GNSS (pasaulinės navigacijos palydovų sistemos) trukdžių suintensyvėjimas.

Antradienį buvo pranešta, kad NATO misija „Baltic Watch“, kurios metu aljanso laivai patruliuoja Baltijos jūroje, dėl finansinių sunkumų atsidūrė pavojuje.