baltijos jūra

Iki gegužės pabaigos planuojama baigti naikinti sprogmenis, gulinčius "Nord Stream" dujotiekio tiesimo kelyje. Jų dar liko apie 50. Baltijos jūros dugne aptinkama ne tik minų, bet ir skalbimo mašinų. Apie tai, kaip valomas kelias dujotiekio vamzdynui, kalbėjomės su buvusiu Latvijos diplomatu, dabar "Nord Stream" regioniniu patarėju Baltijos šalims Romans Baumanis.

Šis klausimas yra labai svarbus Lietuvos energetinio saugumo kontekste. Sprendžiant iš Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės ir premjero Andriaus Kubiliaus susitikimų su Rusijos premjeru Vladimiru Putinu, mūsų valstybė padarė strateginį pasirinkimą – nusprendė statyti AE, dukart atsisakydama Maskvos pasiūlymo dalyvauti Kaliningrado AE projekte. Šiuo atveju reikia išsiaiškinti, kiek teisingas ir pagrįstas yra toks sprendimas.

Jau aštunti metai gegužę Jūrų muziejus pažymi Tarptautinę Baltijos jūros kiaulės dieną, kviesdamas visuomenę susipažinti su nuostabiais mažaisiais banginiais ir dalyvauti jiems skirtuose renginiuose. Daug kam dar šiandien sunku patikėti, kad šis gyvūnas gyvena šalia mūsų – Baltijos jūroje. Gegužės 12 dieną, 11.30 val.

Šį pavasarį į Lietuvos jūrų muziejų pateko rekordinis nusilpusių ir ligotų ruoniukų skaičius. Dabar, be dviejų, gimusių muziejuje, yra slaugomi ir globojami net šeši Baltijos pilkieji ruoniai, atvežti iš jūros pakrančių. Trys ruoniukai jau perkelti į muziejaus karantino baseiną, dar trys prieglobstį rado viename iš administracijos pastato kabinetų, kuriame jiems yra įrengtos dvi vonios.

Baltijos jūroje, Švedijos Išskirtinėje ekonominėje zonoje (IEZ), pradėtas tiesti "Nord Stream" dujotiekis. Tiesimo laivas "Castoro 6" darbus jūroje pradėjo netoli Gotlando salos (Švedija), 675 km atstumu nuo dujotiekio pradžios taško Vyborge (Rusijoje). "Jau nutiesėme pirmuosius tris "Nord Stream" vamzdyno kilometrus, - sakė "Nord Stream" projekto direktorius Henningas Kothe. - Pagaliau šis projektas virsta realybe.

Vėluoja dujotiekio tiesimo darbai Baltijos jūroje. Nors visa dokumentacija jau paruošta, o galinga technika jau atplukdyta, dujotiekio tiesėjams trukdo gamta. Šiaurės Europos dujotiekio povandeninės dalies tiesimo darbai bus pradėti balandžio 9 d. Tiesimo darbai buvo atidėti dėl "palyginti vėlyvo ledo tirpimo" Baltijos jūroje.

Prieš kelias dienas iš Roterdamo Baltijos jūros link pajudėjęs „Nord Stream“ dujotiekio tiesimo laivas „Castoro 6“ („Castoro Sei“) šiandien sėkmingai praplaukė vartus į Baltijos jūrą - Didžiojo Belto tiltą, jungiantį Danijos salas Zelandiją (rytuose) ir Fiūną (vakaruose).   Tokio dydžio laivas pirmą kartą įplaukė į Baltijos jūrą, kurioje plaukios apie 2 metus ir nuties didžiąją dalį „Nord Stream“ gamtinių dujų vamzdyno, kuriuo bus transportuojamos dujos iš Rusijos į Europą.

Karinių jūrų pajėgų laivai Baltijos jūroje ieškos vietos, kur gali būti išsilieję naftos produktai. Trečiadienį Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras gavo pranešimą apie pakrantėje ties Šventąja pastebėtus, kaip manoma, Baltijos jūros išmestus teršalus. Spėjama, kad rastieji teršalai yra naftos produktai.

Dujotiekio tiesimo laivas „Castoro 6“ išplaukė Baltijos jūros link, kur netrukus bus pradėtos „Nord Stream“ dujotiekio statybos. 1,2 metro skersmens „Nord Stream“ vamzdynu dujos į Europą turėtų būti pradėtos transportuoti nuo 2011 metų.

Trys vyrai - Paulius Paulionis, Marius Norvaišas ir Domantas Laukevičius - šią vasarą antrąkart bandys baidarėmis perplaukti Baltijos jūrą ir taip paminėti Lietuvos vardo tūkstantmetį. Pernai dėl prastų oro sąlygų įveikus trečdalį kelio žygį teko nutraukti. Pirmadienį susitikę su projekto globėju Klaipėdos miesto meru Rimantu Taraškevičium vyrai tikino nekartosią tų pačių klaidų. Išplaukti rengiamasi birželį. Tikslią kelionės pradžios dieną lems oro sąlygos.

Atliekas nepaliaujamai gaminanti žmonija vandenynus ima paversti dideliu sąvartynu. Ramiajame vandenyne dreifuoja milijonus tonų sveriantis, nuolat besiplečiantis, vandens gyvūniją žudantis plastiko telkinys. Atlanto vandenyne taip pat plūduriuoja neyrančio plastiko šiukšlių salos. Apie „plastiko sriubos“* keliamą grėsmę ir Baltijos jūros taršą kalbėjomės su danų europarlamentare Anna Rosbach.

Inžinieriai, tiriantys Baltijos jūros dugną, kuriuo bus tiesiamas dujotiekis „Nord Stream“, surado kelių istorinių laivų nuolaužas. „Spiegel Online“ skelbia, kad rastas vienas vikingų laivas ir keli laivai, statyti  XVI-XVIII amžiuose. Laivų nuolaužos Baltijos jūros dugne rastos netoli Švedijai priklausančios Gotlando salos. Vikingų laivui, kuris rastas nugrimzdęs į dugną, yra maždaug 1 tūkst. metų. Inžinieriai tiria Baltijos jūros dugną rengdamiesi tiesti 1,2 tūkst.

Penktadienio rytą iš Baltijos jūros ledų išlaisvinta keletas dešimčių laivų. Kai kurie jų įkalinti storame lede praleido keletą dienų. „Nebeliko jokių leduose įstrigusių laivų“, – naujienų agentūrai AFP patvirtino Švedijos jūros administracijos atstovė Ann Ericsson. Anot jos, iš ledų išsivadavo visi dar trečiadienį už Stokholmo salyno įstrigę laivai, tarp kurių buvo ir tūkstantį keleivių gabenęs keltas. Nemažai laivų buvo įstrigę toliau į šiaurę, Botnijos įlankoje.

Pernai vasarą baidarėmis perplaukti Baltijos jūrą ketinę, bet namo be trokštos pergalės grįžę trys klaipėdiečiai ekstremalų žygį pasiryžę įgyvendinti šiemet. "Nors ne žemaičiai esame, bet labai užsispyrę: tikrai plauksime! Kažkas netiki, kad pavyks? Skeptikai - mūsų varomoji jėga. Kuo daugiau netikinčių, tuo šis žygis prasmingesnis", - įsitikinę vyrai. Antras kartas - kitoks Laiko apmąstymams ir išvadoms buvo į valias. Nors ir labai užsispyrę, vyrai nenumojo ranka į pirmojo žygio pamokas.

Šeštadienio rytą jauniklį atsivedė dar viena Lietuvos jūrų muziejuje gyvenanti Baltijos pilkoji ruonė Baltukė. Ši trisdešimtmetė ruonė yra labai jautri ir nerimastinga mama, perdėtai rūpindamasi naujagimiu, bando jį paslėpti. Yra buvę atvejų, kai jauniklis netyčia nuskandinamas. Todėl, kai muziejaus apsaugos darbuotojas 6 valandą pastebėjo, kad pagausėjo ruonių šeimyna, iš karto suskubo skambinti Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjui Arūnui Grušui, kad atvyktų į muziejų.

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos pasirašė Europos kosmoso agentūros projekto „SubCoast“ įgyvendinimo sutartį. Šis tarptautinis projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos 7-osios bendrosios programos kosmoso srityje lėšų. Jame dalyvauja šešių ES šalių 12 geologijos tarnybų ir mokslinių institucijų. Projekto tikslas – iš palydovų atliekamus tyrimus pritaikyti grimzdimo sukeliamiems pavojams Europos krantų žemumose stebėti ir prognozuoti.

Pavasarį į Baltijos jūrą bus atgabentas povandeninis robotas, kuris ieškos nuo Antrojo pasaulinio karo laikų jūros dugne likusių minų. Rusijos, Vokietijos ir Nyderlandų konsorciumas „Nord Stream“, tiesiantis Baltijos dugnu 1214 kilometrų ilgio dujotiekį, pasamdė D. Britanijos bendrovę „Bactec International“, kuri turės išvalyti jūros dugną numatytoje vamzdyno trasoje nuo giluminių bombų, minų ir kitų sprogmenų, pranešė „Infrastructurist.

Nors Suomijos sprendimas leisti savo akvatorijoje tiesti „Nord Stream“ gali būti apskųstas, tai nebepaveiks tiesimo darbų. „Pietų Suomijos regioninė valstybinė administravimo agentūra davė leidimą pradėti darbus“, – sakoma agentūros pranešime. Agentūros atstovas pridūrė, kad sprendimas išduoti leidimą per 30 dienų gali būti apskųstas teisme, tačiau tiesimo darbams tai įtakos neturės.

Lietuvos karinių oro pajėgų sraigtasparnis ketvirtadienį gelbėjo nukentėjusį danų žveją. Lietuvos karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinacinis centras apie vidurdienį telefonu iš Danijos JRCC (Joint Rescue Coordination Centre) gavo pranešimą apie sužeistą jūrininką žvejybiniame laive "Simone Chrisina", esančiame Lietuvos teritoriniuose vandenyse 67 jūrmylės (apie 100 km) nuo kranto, ir prašymą suteikti medicinos pagalbą.

Korporacija IBM paskelbė diegianti vieningą komunikacijos sistemą, padėsiančią sklandžiau bendrauti laivams, plaukiantiems Baltijos jūra. Projektas pristatytas Helsinkyje, tarptautiniame aukščiausio lygio Baltijos regiono forume („Baltic Sea Action Summit“). IBM pranešė kartu su Suomijos valstybinėmis jūrinių reikalų institucijomis sukūrusi atvirais standartais grįstą programinę įrangą, kuria naudotis galės visi kompiuterine įranga aprūpinti laivai Baltijos jūroje.

Suomijos prezidentė Tarja Halonen paragino 9 valstybių, kurių krantus skalauja Baltijos jūra, lyderius imtis neatidėliotinų veiksmų siekiant išvalyti vieną iš labiausiai užterštų pasaulio jūrų. T. Halonen kalbėjo per Helsinkyje vykstantį tarptautinį susitikimą, kuriame dalyvauja 9 Baltijos jūros valstybės. „Šiandien kai kurios turtingiausios ir aplinkosaugos prasme sąmoningiausios valstybės gyvena bene labiausiai užterštos jūros pakrantėje.

Siekiant sumažinti Baltijos jūros taršą būtina ne tik gerinti nuotėkų valymą, bet ir išvalyti jūros dugną nuo sprogmenų ir pavojingų cheminių medžiagų, likusių nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, pažymėjo Prezidentė Dalia Grybauskaitė Helsinkyje susirinkusiems tarptautinio forumo dalyviams.

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kitą savaitę ketina susitikti su Rusijos Premjeru Vladimiru Putinu. Susitikimas yra numatytas Suomijos sostinėje Helsinkyje, kur vasario 10 dieną vyks aukščiausio lygio susitikimas dėl Baltijos jūros apsaugos. "Putino prašymu, mes davėme sutikimą tokiam susitikimui", - penktadienį teigė D. Grybauskaitė, kol kas detaliau neatskleidžianti, kokius klausimus aptarsianti su Rusijos premjeru.

Rusijos kariuomenė, kaip įtariama, dešimtojo dešimtmečio pradžioje Baltijos jūroje atsikratė savo branduolinių atliekų. Apie tai paskelbė viena Švedijos televizija. Manoma, kad radioaktyvios atliekos iš karinės bazės Latvijoje buvo išmestos į Švedijos teritorinius vandenis. Didžiausią nuostabą visiems kelia faktas, kad Švedijos vyriausybė veikiausiai žinojo apie tokius rusų veiksmu ir nepadarė nieko, kad jiems užkirstų kelią.

Ministrų kabinetas patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimą dėl bendradarbiavimo kovojant su Baltijos jūros teršimu nafta ir kitomis kenksmingomis medžiagomis, kurį 2009 m. spalio 8 d. Vilniuje Vyriausybių vardu pasirašė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė ir Rusijos Federacijos transporto ministras Igoris Levitinas.